- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-280-254/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Nijolia Indreikienė, Dmitrijus Korsakovas
- Atsakovas
- UAB „Avansas“
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Acme kompiuterių komponentai“, UADB „ERGO Lietuva“, G. R.
- Kategorijos
- 73.2.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Dmitrijaus Korsakovo, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Avansas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1199-570/2011 pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Avansas“, tretieji asmenys UAB „Acme kompiuterių komponentai“, UADB „ERGO Lietuva“, G. R., dėl žalos (nuostolių) atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Avansas" 9 446,86 Lt žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 825,08 Lt. Ieškovė nurodė, kad 2010-01-01 tarp draudimo kompanijos UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Acme kompiuterių komponentai“ buvo sudaryta savanoriško krovinių draudimo sutartis PZULT Nr. 1144133, pagal kurią buvo apdrausti UAB „Acme kompiuteriai“ autotransportu gabenami kroviniai (kompiuterinė įranga, orgtechnika, buitinė technika ir kt.). UAB „Acme kompiuterių komponentai“ su atsakovu UAB „Avansas“ 2010-07-28 sudarė krovinių pervežimo sutartį dėl apdrausto krovinio pervežimo iš Latvijos (Jelgavos m.) į Kauną. 2010-07-28 atsakovo UAB „Avansas“ vairuotojui G. R. gabenant krovinį ir sustojus Panevėžio rajone, Ūtos k., degalinės „Statoil“ nesaugomoje aikštelėje, buvo pavogta dalis krovinio. Mano, kad dėl krovinio praradimo yra kaltas vežėjas, nes automobilis nakties metu stovėjo nesaugomoje ir neaptvertoje stovėjimo aikštelėje, be to, mašina buvo be specialių užraktų, pervežimas buvo organizuotas blogai, kadangi vairuotojui visiškai nereikėjo sustoti poilsiui Panevėžio rajone, o jis galėjo atvykti į Kauną dar tą pačią dieną ir saugiai išsikrauti krovinį. Tai rodo, kad vežėjas nesiėmė reikiamų saugumo priemonių, kad kroviniui nebūtų padaryta žalos, todėl yra atsakingas už jo neišsaugojimą. Ieškovas, 2010-09-07 išmokėjęs krovinio siuntėjui 9 446,86 Lt draudimo išmoką, įgijo reikalavimo teisę į atsakovą kaip žalą padariusį asmenį. Patvirtino, kad atsakovo draudikas UADB „ERGO Lietuva“ šį įvykį pripažino draudiminiu, tačiau pagal su UAB „Avansas“ sudarytą draudimo sutartį ir joje nustatytą 1 500 EUR išskaitą, draudimo kompanija visos žalos neatlygino, ją turi kompensuoti pats UAB „Avansas“.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino pilnai; priteisė ieškovei iš atsakovės 5 610,11 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2011-03-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 197 Lt žyminio mokesčio, 82,28 Lt už vertimo paslaugas, 2 819,30 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dėl 3 836,75 Lt žalos atlyginimo ir bylą šioje dalyje nutraukė; pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti ieškovei 86 Lt sumokėto žyminio mokesčio; priteisė valstybei iš atsakovės 74,10 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Kadangi byloje nekilo ginčo dėl žalos dydžio ir jos paskaičiavimo teisingumo, teismas detaliau šiuo klausimu nepasisakė ir prašomo priteisti žalos dydžio neanalizavo. Šioje byloje buvo svarbus kaltės už krovinio praradimą ir atsakingų už padarytą žalą asmenų nustatymo klausimas. Vadovaujantis 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija), vežėjas atsako už krovinio praradimą po krovinio priėmimo iki jo išdavimo gavėjui. Jo kaltė preziumuojama, t. y. jis turi įrodyti, kad krovinys buvo prarastas dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklausė. Atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir pareigingas vežėjas, kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina, ir nesiėmė visų reikiamų priemonių aplinkybėms, sudariusioms sąlygas vagystei įvykdyti, pašalinti ir taip išvengti krovinio praradimo. Krovinio vagystė nelaikytina neišvengiama, jei automobilis nakties metu stovėjo nesaugomas kokios nors degalinės teritorijoje, o nesugebėjimas nugabenti krovinio jo neišsaugojus nesudėtingo vietinio gabenimo atvejais teismo gali būti pripažintas kaip didelis neatsargumas, prilygintas tyčiniams veiksmams, todėl teismas konstatavo, kad krovinys buvo prarastas dėl vežėjo kaltės – šiurkštaus aplaidumo, kas tarptautinėje praktikoje prilyginama tyčiniams veiksmams.
Šalies argumentai
Atsakovė UAB „Avansas“ patikslintu apeliaciniu skundu prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodė, kad vežėjas elgėsi pakankamai apdairiai, nes: 1) pasirinko tame maršrute buvusią saugiausią vietą sustojimui ir 2) nepaliko krovinio be priežiūros, nes vairuotojas buvo vilkiko kabinoje. Be to, jis ėmėsi visų būdų kroviniui išsaugoti, t. y. išgirdęs triukšmą ketino apžiūrėti mašiną, tačiau būtent tuo metu vagys pabėgo. Atsižvelgiant į tai, kad UAB DK „ERGO" įvykį pripažino draudiminiu, darytina išvada, kad vežėjo veiksmai atitinka protingo ir atidaus vežėjo standartus. Teismas, vertindamas šią situaciją, įvertino tik neigiamus vežėjo veiksmus, tačiau neakcentavo vairuotojo pastangų išsaugoti krovinį. Vagystės neįmanoma numatyti, būtent todėl vežėjas ir draudžia savo atsakomybę. Siuntėjas krovinį leido pasikrauti tik 18 val., iš teritorijos išvyko 19 val., ir tik 22 val. vežėjas buvo Panevėžyje. Susisiekus su siuntėju buvo paaiškinta, kad siuntėjas iki ryto vežėjo su kroviniu neįsileis į teritoriją, kadangi neturi tam galimybių. Šiuo atveju krovinys buvo vežtas iš Latvijos į Lietuvą, taigi šioje situacijoje parinkta netinkama teismų praktika palyginimui.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad net paprasčiausių atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, kuris lėmė vežamo krovinio užvaldymą, reiškia vežėjo neatsargumą. O tai prilyginama tyčiniams veiksmams, kurie tarptautinėje praktikoje yra vežėjo kaltė, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų praktika, pagrįstai teigė, kad šiurkštus aplaidumas yra tyčinis veiksmas, o tai suponuoja didelį neatsargumą. Sustojimas nesaugomoje stovėjimo aikštelėje, kuri net neteikia automobilių saugojimo paslaugų, negali būti laikomi rūpestingu, protingu ir apdairiu vežėjo elgesiu. Kaip buvo pažymėta pirmosios instancijos teismo sprendime, atstumas, kurį reikėjo įveikti vairuotojui – 195 kilometrai, kuriuos galima nuvažiuoti per 3val., todėl teismo sprendime motyvuotai nurodyta, kad tokį laiko tarpą vairuotojas galėjo nuvažiuoti be sustojimo, ir tai atitinka nesudėtingą gabenimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamu atveju apelianto apeliacinio skundo aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad apeliantas laiko, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo šių normų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuomet žala atsirado dėl trečiųjų asmenų įvykdytos vagystės. Teisėjų kolegija su tokia apelianto nuostata nesutinka ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymų visumą padarė pagrįstą išvadą, kad krovinys buvo neišsaugotas dėl vežėjo didelio neatsargumo, prilyginamo tyčiniams veiksmams.
Vagystė kasacinio teismo praktikoje laikoma neišvengiama aplinkybe tik išimtiniais atvejais, t. y. kai ji įvykdoma iš tiesų ypatingomis aplinkybėmis (jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga būtų priešintis) ir laikytina, jog įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, reiškia vežėjo neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams. Jeigu tam tikrais vežėjo veiksmais ar jo neveikimu buvo sudarytos prielaidos kroviniui prarasti, vežėjui kyla ir tam tikrų teisinių padarinių – jis netenka teisės į atsakomybės ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltic Express“ v. UAB „Autonivera“, bylos Nr. 3K-3-259/2007). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vežėjo kaltės pobūdžio – didelio neatsargumo, pagrįstai konstatavo, kad vežėjas pasirinko netinkamą sustojimo vietą – nesaugomą degalinės aikštelę, netinkamą sustojimo joje laiką – nakties metą ir nesiėmė jokių priemonių krovinio saugumui užtikrinti. Vairuotojas G. R. nors ir nepaliko krovinio, tačiau įvykio metu automobilyje miegojo (I t., b.l. 154-155), todėl nepaisė įprastų atidumo ir dėmesingumo reikalavimų ir nesudarė jokių realių kliūčių neteisėtam jo vežamo krovinio užvaldymui. Pažymėtina, kad vagystė nebuvo įvykdyta ypatingomis sąlygomis, užteko vairuotojui įjungti šviesas ir pašaliniai asmenys su pavogtu kroviniu pasišalino, todėl jokių ypatingų pastangų vairuotojas nesiėmė. Kolegija taip pat sprendžia, kad nebuvo jokių objektyvių priežasčių, pvz. transporto priemonės gedimas, vairuotojo darbo režimas ir kt., sustoti nesaugomoje aikštelėje, kai atstumas tarp pakrovimo ir paskirties vietų buvo tik 195 km. Apelianto argumentai dėl siuntėjo ir gavėjo nurodymų, negalėjo turėti įtakos vežėjui, kurio pagrindinis prioritetas turėjo būti krovinio išsaugojimas, todėl teismas tinkamai taikė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ir pagrįstai kvalifikavo vežėjo kaltę – didelį neatsargumą, kuris prilyginamas tyčiniams veiksmams pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį.
Kolegija nesutinka su apeliantu, kad jo draudikui UADB „ERGO LIETUVA“ įvykį pripažinus draudiminiu ir atlyginus dalį nuostolių, ieškovė neteko teisės reikšti regresinį ieškinį ir įrodinėti teisme vežėjo kaltę dėl krovinio praradimo. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimą, todėl jo ieškinys buvo tenkintas pagrįstai (CPK 178 straipsnis, CK 6.820, 6.1015 straipsniai).
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.