Kauno apylinkės teismo nutartis

asmens, kurio atžvilgiu prašoma spręsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, V. I. gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ Kauno miesto poliklinika teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo V. I..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. I. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos poveikio priemonė – stacionarinis gydymas ir stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. rugsėjo 11 d. gautas VšĮ Kauno miesto poliklinikos teikimas, kuriuo prašoma V. I. priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą pakeisti į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Gydytojų konsultacinės komisijos medicininės apžiūros išvadoje nurodyta, kad nuo 2007 m. birželio 12 d. V. I. yra gydomas psichiatrinio profilio stacionaruose, jam buvo nustatyta TLK-10 diagnozė yra F25.2. Šiuo atveju, ambulatorinio stebėjimo metu nuo 2023 m. balandžio 4 d. iki 20 d. V. I. buvo stacionarizuotas LSMU KL PK ŪPS skubos tvarka, jam pakeista diagnozė į F20.0. 2023 m. birželio 9 d. gydytojui psichiatrui surašius siuntimą stacionariam gydymui, buvo iškviesta GMP bei policija dėl V. I. psichomotorinio sujaudinimo bei agresyvaus elgesio VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio PSC. 2023 m. birželio 9–27 d. jis buvo gydytas stacionare skubos tvarka. 2023 m. liepos 19 d. buvo gautas advokatės R. G., atstovaujančios V. I. tėvą, raštas, jog 2023 m. birželio 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ajame skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kuriame V. I. tėvas pripažintas nukentėjusiuoju, kadangi V. I. jam galimai sudavė į veido sritį, smaugė, daužė namų apyvokos daiktus. Buvo iškviesta GMP ir policija, V. I. hospitalizuotas. Pas gydytoją psichiatrą V. I. lankėsi reguliariai, tačiau jo elgesys išlieka neadekvatus, agresyvus. Agresija yra nukreipta į aplinkinius, jis yra socialiai pavojingas, yra grėsmė, kad savo veiksmais ar neveikimu jis gali padaryti esminės žalos ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Pagal klinikinę būseną galima įtarti, kad V. I. vaistų tabletėmis nevartoja. Kadangi jis išlieka nekritiškas savo būsenai, nesilaiko vaistų vartojimo režimo, išlieka dirglus, priešiškas, impulsyvus, didėja jo socialinis pavojingumas aplinkiniams, įskaitant ir psichikos sveikatos priežiūros specialistus, prašoma V. I. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą pakeisti į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Teismo posėdžio metu VšĮ Kauno miesto poliklinikos atstovė S. R. teikimą palaikė, prašė jį tenkinti ir nurodė, kad pacientas nesilaikė priverstinio pobūdžio priemonės, nesilankė pas gydytoją psichiatrą, buvo agresyvus, buvo įpareigotas atvykti, tačiau neatvykdavo. Negalėjo jam pritaikyti gydymo, šiuo metu jis yra (duomenys neskelbtini), jau vieną kartą ten yra buvęs, kai jį išleidžia, jam vėl pablogėja.

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti, kadangi kitoje byloje paskirtas stacionarus gydymas, stebėti ambulatoriškai yra neįmanoma.

Asmens, kuriam pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėja teismo posėdžio metu nurodė, jog pritaria prokurorei.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnis numato, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas. Teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Siekiant užtikrinti, kad teisinis procesas dėl nesavanoriško asmens patalpinimo į psichiatrijos įstaigą atitiktų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 1 dalies e punkto reikalavimus, jame turi būti užtikrintos veiksmingos procesinės garantijos nuo savivalės. Pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punktą laisvė gali būti atimta tik įvykdžius tris minimalias sąlygas: turi būti patikimai įrodyta, kad asmuo turi psichikos sutrikimų; psichikos sutrikimas turi būti tokios rūšies ar laipsnio, kad dėl to būtų būtinas priverstinis gydymas; besitęsiančio stacionaraus gydymo pagrįstumas priklauso nuo to, ar toks psichikos sutrikimas asmeniui išlieka ir toliau (Liuiza prieš Lietuvą, Nr. 13472/06, 2012 m. liepos 31 d. sprendimas).

Kaip matyti iš byloje esančios gydytojų konsultacinės komisijos išvados, joje nurodyta, kad nuo 2007 m. birželio 12 d. V. I. yra nuolat gydomas psichiatrinio profilio stacionaruose, jam buvo nustatyta TLK-10 diagnozė yra F25.2. Šiuo atveju, ambulatorinio stebėjimo metu nuo 2023 m. balandžio 4 d. iki 20 d. V. I. buvo stacionarizuotas LSMU KL PK ŪPS skubos tvarka, jam pakeista diagnozė į F20.0. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad V. I. kitoje byloje yra paskirtas stacionarus gydymas. V. I. būklė nėra stabili, dėl nesilaikomo gydymo vaistais režimo, ji periodiškai blogėja ir pasireiškia agresyviu elgesiu kitų asmenų atžvilgiu. Iš gydytojų konsultacinės komisijos medicininės apžiūros išvados matyti, kad jo elgesys ambulatorinio stebėjimo metu išlieka neadekvatus, agresyvus. Agresija yra nukreipta į aplinkinius, jis yra socialiai pavojingas, yra grėsmė, kad savo veiksmais ar neveikimu jis gali padaryti esminės žalos ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Teismo posėdyje gydymo įstaigos atstovė nurodė, kad V. I. šiuo metu yra Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, jau vieną kartą ten yra buvęs, kai jį išleidžia, jam vėl pablogėja. Gydytojų konsultacinė komisija, įvertinusi V. I. ligos anamnezę bei ligos eigą, rekomenduoja jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Teismo vertinimu, remiantis minėta gydytojų komisijos medicininės apžiūros išvada, taip pat įstaigos atstovės teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, konstatuojama, jog byloje esant duomenų apie esminį V. I. psichikos sveikatos būklės neigiamą pokytį bei jo socialinį pavojingumą, taip pat į tai, jog V. I. kitoje byloje yra taikomas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje), yra tikslinga jam taikomą švelniausio pobūdžio priverčiamąją medicinos priemonę pakeisti griežtesne – stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsniu ir 439–440 straipsniais, teismas

nutarė:

VšĮ Kauno miesto poliklinikos teikimą tenkinti.

V. I., gim. (duomenys neskelbtini), taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje).

Įpareigoti gydymo įstaigą ne rečiau kaip kas šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo pateikti teismui išvadą dėl V. I. sveikatos būklės ir tolimesnio priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.