Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. V., mušdamas nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent:

jis, 2017 m. birželio 20 d., apie 20:35 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,28 ‰ girtumas), tarpusavio konflikto metu, sudavė ne mažiau kaip devynis smūgius ranka į įvairias kūno vietas nukentėjusiajai - savo sugyventinei L. D., tokiu būdu, padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinimas kaltinamajam V. V. grindžiamas šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. V. savo kaltę jam inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis, 2017 m. birželio 20 d. vakare, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame jis gyvena kartu su savo sugyventine L. D., jų tarpusavio konflikto metu, kuris kilo dėl buitinių priežasčių, panaudojo smurtą savo sugyventinės atžvilgiu. Dėl padarytos nusikalstamos veikos ir panaudoto smurto prieš savo sugyventinę kaltinamasis V. V. labai gailisi (b.l. 35).

Kad būtent kaltinamasis – jos sugyventinis V. V. nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nukentėjusioji L. D. (b.l. 12), kuri teigė, kad kaltinamasis V. V., 2017 m. birželio 20 d., būdamas girtas, ją sumušė, suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas.

Nukentėjusiosios L. D. asmens apžiūros metu buvo nustatyta poodinės kraujosruva ir patinimas viršutinėje lūpoje, taip pat trys kraujosruvos dešiniame žąste bei penkios kraujosruvos nugaroje, kurias apžiūrėjęs teismo medicinos specialistas pateikė išvadą, kad šie sužalojimai nukentėjusiajai L. D. galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu, ne mažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais, kietais, bukais daiktais ir šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b.l. 14-17).

Smurto nukentėjusiosios L. D. atžvilgiu panaudojimo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiu policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 5-6) bei liudytojo – policijos pareigūno – A. Ž. parodymais (b.l. 19), kuris duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui patvirtino, jog policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, ant nukentėjusiosios L. D. veido ir rankų buvo matyti smurto požymiai.

Atsižvelgdamas į šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teisėjas konstatuoja, kad kaltinamojo V. V. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, nekelia abejonių, jo kaltė nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymu savo šeimos nariui, patvirtinama kitais neabejotinais įrodymais, taip pat ir nukentėjusiosios apžiūros protokolu bei teismo medicinos specialisto išvada, todėl teisėjas daro išvadą, kad kaltinamojo V. V. kaltė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu yra įrodyta, ir jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, tyčia mušdamas (suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas), nežymiai sužalojo nukentėjusiąją L. D.. Nors kaltinamasis V. V. ir nukentėjusioji L. D. nėra sutuoktiniai ir nėra įstatymais nustatyta tvarka įregistravę partnerystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 9 punktas), tačiau jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, o šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino tiek nukentėjusioji L. D., tiek kaltinamasis V. V., todėl nors kaltinamasis ir nukentėjusioji bendrai gyveno įstatymais nustatyta tvarka neįregistravę nei santuokos, nei partnerystės, pagal įstatymą (BK 248 straipsnio 2 dalis) nukentėjusioji L. D., kaip kaltinamojo V. V. sugyventinė, turi būti laikoma nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nare.

Kaltinamojo V. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. V., teisėjas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes bei į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas, niekur nedirba, o taip pat į tai, kad kaltinamasis sutinka, jog jam būtų skirta laisvės apribojimo bausmė ir daro išvadą, kad kaltinamajam V. V. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė, taikant įstatyme numatytus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios gali padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 30). Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad V. V. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam skirtinos bausmės rūšį ir siekdamas tinkamo teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo mano, kad kaltinamajam V. V. paskirta kardomoji priemonė turi būti taikoma iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą devyniems mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu V. V. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o taip pat, vadovaujantis BK 72² straipsnio nuostatomis, įpareigoti kaltinamąjį V. V. per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išklausyti visą programos kursą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, į V. V. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2017 m. birželio 20 d. 21:10 val. iki 2017 m. birželio 21 d. 15:45 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. V. paskirtą kardomąją priemonę palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nuteistajam V. V. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.

Taip pat išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir kaltinamasis privalo atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.