Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei Sonatai Kuskienei,

asmens, kurio atžvilgiu prašoma skirti priverčiamąsias medicinos priemones, I. S., gynėjui advokatui Osvaldui Radimonui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, pradinio išsilavinimo, nevedusiam, bedarbiui, gyvenamąją vietą deklaruojančiam (duomenys neskelbtini), neteistam,

kaltinamam nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalies, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. S. sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, tai yra 2019 m. balandžio 17 d. 12.53 val. (duomenys neskelbtini), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena, kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), žiebtuvėliu padegdamas lovą, sukėlė gaisrą, kėlusį pavojų kitiems žmonės, kurio metu sudegė lova, apdegė lubos, aprūko kambario sienos, durys bei kiti kambario baldai. Šiais savo veiksmais I. S. (duomenys neskelbtini) padarė 4561,60 eurų turtinę žalą.

I. S. teismo posėdyje parodė, kad atsimena įvykį, kada užsidegė lova. Jis padegė lovą. Sutinka, kad būtų išvežtas į kitą vietą (b. l. 152).

Ekspertė L. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tvirtina psichiatrinės ekspertizės akte pateiktą išvadą. Tiriamajam diagnozuojamas vidutinis protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo. Konstatavo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu, jis negali suprasti savo veiksmų, jų esmės ir jų valdyti. I. S. menkai toleruoja ambulatoriškai skiriamą gydymą, stebimi gausūs šalutiniai poveikiai. Neturint tikimybės ir galimybių išgydyti įgimtą intelekto deficitą, elgesio sutrikimui ir agresyvumui koreguoti bei gydyti, taip pat dėl I. S. pavojingumo visuomenei, sau pačiam bei turtui, rekomenduoja taikyti stacionarinio pobūdžio priverčiamąsias medicinos priemones – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Skiriant ambulatorinį gydymą I. S. išlieka pavojingas. Gydymo intensyvinti ir ambulatoriškai didinti nėra galimybės, nes labai ryškėja šalutiniai poveikiai (b. l. 152).

Liudytoja J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad I. S. pažįsta iš darbinių santykių, kadangi dirba (duomenys neskelbtini). Balandžio 17 d. apie 12.35 val. paskambino socialinio darbuotojo padėjėja R. V. ir pranešė, kad dega gyvenamasis pastatas. Išbėgusi į koridorių sutiko direktorių ir jį informavo apie gaisrą. Direktorius nubėgo pirmas, o ji iš paskos. Pamatė pastate dūmus, kaukė garsinė signalizacija. Darbuotojai evakavo gyventojus. Ji užlipo į antrą aukštą ir pamatė darbuotoją R. K. ir direktorių. R. informavo, kad užgesino gaisrą su gesintuvu. Gaisro metu sudegė kambarys, lova, aprūko spintelės, spinta, lango rėmas, koridorius, durys susiklaipė. I. S. matė lauke. Jis parodė, kad turi du žiebtuvėlius rankoje. Ji dalyvavo priešgaisrinės apsaugos tarnybos darbuotojams kalbant su I. Girdėjo kaip jis prisipažino padegęs. I. dar gyvena jų įstaigoje, vartoja vaistus, lankosi Šakių psichikos sveikatos centre. I. domisi ugnimi, internete žiūri vaizdus, kur dega ugnis, pasisavina būtent žiebtuvėlius. Kiti gyventojai nesijaučia saugūs, bijo miegoti (b. l. 152-153).

Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Balandžio 17 d. 12.30 val. išgirdo signalą dėl gaisro pavojaus. Su darbuotojomis sekė signalo garsumą, užlipo į antrą aukštą ir užuodė dūmus. Padėjėjos evakavo žmones, o jis užgesino gaisrą. I. S. stovėjo prie durų, langai buvo uždaryti. Ar I. tuo metu turėjo ką nors rankose, jis nematė, nes buvo labai daug dūmų. Po įvykio su I. S. nebendravo. I. dar gyvena (duomenys neskelbtini), prie jo pastoviai budi žmonės, prižiūri. I. laiko pavojingesniu asmeniu. Su I. jis tiesiogiai nedirba, todėl negali nieko pakomentuoti apie jo požiūrį į visą šią situaciją (b. l. 153-154).

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovas S. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dalyvavo gaisre ir matė visą situacijos pavojingumą, kokios būtų pasekmės, jei gaisras būtų kilęs naktį. Degant lovos čiužiniui išsiskyrė kenksmingos medžiagos, dūmai. Teko pačiam eiti į kenksmingas sąlygas, nes norėjo apsaugoti savo darbuotoją, nes jis vienas įėjo į degančią patalpą. (duomenys neskelbtini) neturi patirties dirbant su „piromanu“. Jie turėjo informacijos, kad namuose I. S. buvo padegęs tėvų daržinę. Fiksavo visą informaciją, kad I. mėgsta pasisavinti žiebtuvėlius, ar ištraukti kam nors valgykloje iš kišenės. Šis I. potraukis kelia baimę, kad gali atsitikti tas pats. Sudegė lova, spintelė, durys, aptirpo langas, aprūko koridorius. Turėjo remontuoti. Remonto išlaidos sudaro virš 4500 eurų. Dabar nuolat yra žmogus, kuris vaikščioja kaip apsauginis su I. nuo ryto iki vakaro. Vakare apžiūri, kad neturėtų kokio nors žiebtuvėlio. Naktį I. S. gyvena su kitu gyventoju, nors niekas nenori su juo gyventi. Pavojuje ir tas gyventojas, kuris su juo dabar gyvena. Mano, kad I. S. reikia stacionarinio gydymo. I., šiai dienai, veiksnus, globos namuose gyvena sutartiniu pagrindu. Tiksliai negali atsakyti, ar I. turi kažkokio turto. Globos namų turtas ir pastatai nedrausti. I. S. gauna neįgalumo pašalpą, I. lieka 20 procentų gaunamų pajamų, o globos namams atitenka 80 procentų (b. l. 154).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad I. S. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje. Tai įrodo ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

2019 m. balandžio 17 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK) ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniame pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad tyrimas pradėtas 2019 m. balandžio 17 d. pagal gautą pranešimą, jog 2019 m. balandžio 17 d. apie 12.53 val. adresu (duomenys neskelbtini), globos namuose globotinis padegė kambarį, sudegė lova. Atvykus specialiosioms tarnyboms, gaisras jau buvo likviduotas (b. l. 1-3);

2019 m. balandžio 17 d. Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Akte dėl kilusio gaisro Nr. 37 konstatuota, kad gaisro, kilusio (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kilimo priežastis – padegimas (b. l. 4);

2019 m. gegužės 7 d. Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto G. Š. tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo ir jo priede – Plane-schemoje užfiksuota kilusio gaisro vieta, esanti (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gaisro kilimo židinys, konstatuota gaisro kilimo priežastis – padegimas (lovą dujiniu žiebtuvėliu tyčia padegė globos namų gyventojas I. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-7);

2019 m. balandžio 17 d. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniame pranešime dėl pirminių aplinkybių nustatymo nurodyta, kad į įvykio vietą atvykęs už gaisrų tyrimą atsakingas pareigūnas G. Š. nurodė, kad gaisro kilimo priežastis – padegimas. Kadangi apdegusio kambario gyventojas I. S., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo rastas šalia degančio kambario, po likviduoto gaisro globos namų darbuotojai suprato, kad kambarį padegė būtent I. S., taip pat jie nurodė, kad I. S. turi psichinių sutrikimų, yra ūmaus būdo. Pasikvietus I. S. į atskirą kambarį ir pareikalavus parodyti, ką turi rankoje, I. S. padėjo ant stalo rankoje laikytus žiebtuvėlius. Dalyvaujant atvykusiems greitosios pagalbos darbuotojams bei globos namų darbuotojams, I. S. buvo paklausta, ar jis padegė kambarį. I. S. atsakė, kad taip. Paklaustas kodėl padegė, jis nuleidęs galvą gūžčiojo pečiais. Paklaustas ar specialiai padegė kambarį, ar netyčia, I. S. atsakė, kad netyčia. Į kitus klausimus I. S. atsakyti nesugebėjo, matėsi, kad yra labai sutrikęs, susijaudinęs, tačiau asmuo nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų nelegalių psichiką veikiančių medžiagų, nuo jo nesklido alkoholio kvapas, nesvirduliavo. Globos namų darbuotojai teigė, kad čia yra jo natūrali būsena, jis tik vartoja gydytojo paskirtus vaistus, kad liga neprogresuotų. Kadangi jo protinė liga buvo paūmėjusi, medicinos pagalbos darbuotojai I. S., lydint policijos pareigūnui, išvežė į Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikų Marių skyrių (b. l. 10-11);

2019 m. balandžio 17 d. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pietinėje išorinėje pastato dalyje, antrame aukšte virš kairiau esančio lango aprūkusi siena, pastato viduje antrame aukšte durų, pažymėtų numeriu „(duomenys neskelbtini)“ aprūkę kraštai, kambario viduje aprūkusi juodais dūmais viengulė sofa bei medinė spinta, viengulė sofa su atviromis spyruoklėmis, kurios vidurinė dalis išdegusi, virš sofos apdegusi siena bei apdegusios lubos, apsilydęs priešgaisrinės saugos detektorius (b. l. 12-27);

2019 m. balandžio 17 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad I. S. pateikė policijos pareigūnams du žiebtuvėlius. Daiktai prijungti prie bylos kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi policijos įstaigoje (b. l. 28-30);

2019 m. rugpjūčio 8 d. Asmens negalėjimo dalyvauti atliekant proceso veiksmus protokole užfiksuota, kad įtariamasis I. S., vadovaujantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-409/2019 pateikta išvada, dėl jo psichikos būklės negali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir dalyvauti teisme bei duoti parodymus, yra pavojingas visuomenei (b. l. 117-118);

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-409/2019 nurodyta, kad I. S. veikos, kurios padarymu yra įtariamas, metu nesuprato savo veikos pavojingumo ir negalėjo valdyti savo veiksmų. I. S. konstatuojama įgimta silpnaprotystė – vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F71.1). Jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir dalyvauti teisme bei duoti parodymus. I. S. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - vertinant tai, kad I. S. yra pavojingas visuomenei, tai, kad skiriant ambulatorinį gydymą, stebimi išreikšti nepageidaujami šalutiniai vaistų poveikiai – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (b. l. 105-107).

Teismo posėdyje ištirti bei patikrinti faktiniai duomenys, nėra prieštaringi, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsniu yra įrodymai, kurie vieni kitus papildo ir patvirtina, todėl teismas konstatuoja, jog I. S. sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, tai yra 2019 m. balandžio 17 d. 12.53 val. (duomenys neskelbtini), esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena, kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), žiebtuvėliu padegdamas lovą, sukėlė gaisrą, kėlusį pavojų kitiems žmonės, kurio metu sudegė lova, apdegė lubos, aprūko kambario sienos, durys bei kiti kambario baldai.

I. S. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Įstatymo nustatyta tvarka tinkamai atlikta ir teismo posėdyje nenuginčyta teismo psichiatrine ekspertize nustatyta, jog tiek nusikaltimo padarymo, tiek ir šiuo metu I. S. dėl psichikos sutrikimo nesuprato ir nesupranta savo veiksmų esmės, negalėjo ir negali jų valdyti, šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, jog baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką šis asmuo padarė būdamas nepakaltinamu, tokiu yra ir šiuo metu.

Įvertinus I. S. patologinę būseną, atsižvelgiant į ekspertizės akte nurodytus duomenis, vadovaujantis BK 17 straipsniu, I. S. pripažintinas nepakaltinamu, jam skirtina priverčiamoji medicinos priemonė. Iš ekspertizės akte nurodytų duomenų apie I. S. psichinės sveikatos būseną ir ligos pobūdį matyti, kad jam konstatuojama įgimta silpnaprotystė – vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo ir jam būtina taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones. Atsižvelgiant į tai, kad I. S. yra pavojingas visuomenei, skiriant ambulatorinį gydymą stebimi išreikšti nepageidaujami šalutiniai vaistų poveikiai, teismo psichiatrinę ekspertizę atlikusi ir teismo posėdyje apklausta ekspertė rekomendavo skirti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, už baudžiamajame įstatyme padarytą uždraustą tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalį, I. S. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) pareiškė 4561,60 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 38-41).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas baudžiamojoje byloje nagrinėjamas tik toks civilinis ieškinys, kuris susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Nagrinėjamoje byloje I. S. nėra kaltinamasis, jis baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, jo veika nėra baudžiama. Nepakaltinamo asmens padaryta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011). Pagal BK 17 straipsnio 2 dalį toks asmuo pagal BK už padarytą pavojingą veiką neatsako. Taigi priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu ir nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.

Vadovaujantis BPK 113 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas, nustatydamas žalą ir priimdamas sprendimą dėl jos atlyginimo, taiko atitinkamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, kai kyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja. CK 6.268 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Vadovaujantis CK 6.268 straipsnio 4 dalies nuostatomis, numatančiomis, jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Atsižvelgiant į tai, kad I. S. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė negalėdamas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, jis nėra tinkamas atsakovas, (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, mėlynos ir geltonos spalvos žiebtuvėliai, saugomi Marijampolės apskrities VPK, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti, kad I. S. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

I. S. už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje padarymą, taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

(duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, mėlynos ir geltonos spalvos žiebtuvėlius, saugomus Marijampolės apskrities VPK, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras. Nutartis gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.