Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Viktoro Preikšo, Rimo Švirino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. (toliau – V. K.) skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. LK-133 taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nuosprendžiu (pakeistu 2012 m. birželio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu ir 2013 m. sausio 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2011 m. kovo 9 d., bausmės pabaiga – 2017 m. kovo 9 d.2016 m. gegužės 26 d. Komisijos nutarimu Nr. LK-133 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. K., tačiau Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis V. K. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį, dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.1. Nuteistojo teigimu, ilga laisvės atėmimo bausmė negali paveikti nuteisto asmens teigiamai, priešingai, tokios bausmės atlikimas neabejotinai traumuoja asmenį. Pasak V. K., dėl jo įvykdyto nusikaltimo yra kaltas alkoholis bei paties jo sprendimų priėmimas jam esant apsvaigus nuo alkoholio. Įvykdyti jam inkriminuoto nusikaltimo jis neplanavo, viskas įvyko spontaniškai. Priklausomybės alkoholiui jis neturi, išgerdavo tik esant atitinkamai progai. Tuo tarpu būdamas blaivas, jokio įstatymo jis pažeisti negalėtų. Skundu pažymima, kad V. K. laisvėje turi šeimą, darbą jis tikrais ras, kadangi yra įgijęs autoelektriko specialybę.

Nuteistojo V. K. skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo V. K. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 81 balą, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad šiuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, turi šeimą, išėjęs iš pataisos namų susiras darbą, turės ir pastovią gyvenamąją vietą, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.Sutinkamai su 2016 m. gegužės 20 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli V. K. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nuteistojo nusikalstami veiksmai, stabilaus pajamų šaltinio neturėjimas, savęs vertinimo netolygumai bei netinkamas nuteistojo elgesio modelių pasirinkimas, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Todėl tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

7.1. Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog šis teistumas V. K. nėra pirmasis. Praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas jis buvo teistas dar 7 kartus. Nusikaltimus nuteistasis pradėjo daryti jau būdamas pilnametis, praeityje teistas už nusikaltimus nuosavybei, išžaginimą, pasikėsinimą išžaginti nepilnametį asmenį, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines V. K. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad praeityje nuteistajam jau buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau lygtinio paleidimo vykdymo sąlygas jis pažeidė. Be to, asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus, todėl tai, jog V. K. ir vėl nusikalto, padarydamas analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką (2006 m. birželio 7 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu už išžaginimą ir pasikėsinimą išžaginti nepilnametį asmenį), rodo, jog nuteistajam pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį vis tik nepavyksta. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pagrindu atsisakyti nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia V. K. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Darant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad ankstesni V. K. nusikalstami veiksmai, sutinkamai su 2016 m. gegužės 20 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriami kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių, sudarantys net 35 statinius (nekintančius) nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galinčius paskatinti rizikos balus.

7.2. Abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija kelia ir V. K. darbinė motyvacija bei galimas stabilaus pajamų šaltinio neturėjimas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad nuteistasis turi vos 8 klasių išsilavinimą, tačiau pataisos namuose turėdamas galimybę mokytis, jis nesimoko, teigia, jog laisvėje yra įgijęs autoelektriko specialybę, pataisos įstaigoje įgyti specialybės nesiekia. Bylos duomenimis, iki suėmimo nuteistasis nedirbo, pragyvendavo iš Darbo biržos gaunamos nedarbo pašalpos, būdamas laisvėje yra dirbęs, tačiau labai trumpai ir seniai. Ir nors pataisos namuose nuteistasis dirba ūkio skyriuje tvarkiniu, iš gaunamo atlyginimo moka alimentus bei dengia priteistą civilinį ieškinį, tačiau, įvertinus jo įsiskolinimo už alimentus (4000 eurų) bei priteisto civilinio ieškinio dydžius, įvertinus tai, kad V. K. analizuojamu atveju nededa jokių pastangų pataisos namuose įgyti specialybių, laisvėje susirasti darbo vietą savarankiškai, tikisi artimųjų finansinės paramos bei nedarbo pašalpos, verčia pagrįstai abejoti, kad V. K. laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

7.3. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir V. K. mąstymas bei elgesys, savęs vertinimo netolygumai, kas, sutinkamai su 2016 m. gegužės 20 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vėlgi priskiriama jo pakartotinį nusikalstamumą galintiems paskatinti veiksniams. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. save vertina gerai, ypač kompanijose su panašiomis vertybėmis, ir tik šiuo metu pradeda suvokti, kad tai nėra plačiai priimtinas požiūris. Nuteistasis praeityje yra save žalojęs, apie šį faktą kalbėti vengia, teigdamas, kad tai buvo seniai ir daugiau nesikartojo. Praeityje V. K. yra naudojęs smurtą kito asmens atžvilgiu, pirmenybę teikė veiksmui, o ne planavimui, o šiuo metu geba suvokti tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, daugiau susitekdamas į trumpalaikes problemas. Stebimi ir tam tikri jo tarpasmeninių/socialinių įgūdžių panaudojimo sunkumai. Visos šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, neabejotinai neigiamai charakterizuoja asmenį ir leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo elgesio korekcijos, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, pakankamu. Vertinant nuteistojo asmenines savybes, pažymėtina ir tai, kad, sutinkamai su 2016 m. gegužės 20 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, V. K. savo neteisėtą elgesį pateisina lygindamas jį su kitų asmenų nusižengimais, jo nuostatos į priežiūrą net ir šiuo metu išlieka dviprasmiškos, kas įvertinus tai, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis dar kurį laiką laisvėje yra stebimas probacijos pareigūnų, vėlgi kelia pagrįstų abejonių lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybe šiuo atveju.

Sprendžiant V. K. lygtinio paleidimo klausimą, pabrėžtina ir tai, kad nusikaltimą, už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo neteisėtam elgesiui, tačiau problemų dėl alkoholio vartojimo nuteistasis nepripažįsta, teigia, jog juo, būdamas laisvėje, nepiktnaudžiavo, vartodavo tik ypatingomis progomis, tačiau, įvertinus nuteistojo buvusius teistumus bei dabartinės jo įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tokie nuteistojo argumentai vis tik kelia pagrįstų abejonių. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog jokių pastangų, siekiant atsisakyti šio neigiamą įtaką jo elgesiui darančio veiksnio, būdamas pataisos namuose, nuteistasis nesiima. Įvertintina ir tai, kad pataisos namuose V. K. drausmine tvarka buvo baustas 6 kartus ir nors jam paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau tai neabejotinai neigiamai apibūdina nuteistąjį ir leidžia pagrįstai manyti, jog jis dar nėra pasirengęs prisitaikyti prie bendrų visuomenės elgesio taisyklių. Juo labiau įvertinus ir tai, kad skatintas už gerą elgesį ir stropų darbą per visą bausmės atlikimo laiką V. K. buvo vos du kartus, pirmasis paskatinimas jam buvo paskirtas tik 2015 m. kovo 16 d., kas, įvertinus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmė laiką (bausmės pradžia – 2011 m. kovo 9 d.), leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo elgesio pažanga teigiama linkme analizuojamu atveju pastebima tik nuo 2015 m. kovo 16 d.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. K. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.