Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, tiekiantis Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respbublikos įstatymus laikoma gamintoju / importuotoju, kuriam iš atliekų tvarkymo srityje taikomo principo „teršėjas moka“ kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Pareiškėja, vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013 m. su kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacija trečiuoju suinteresuotu asmeniu VšĮ „Žaliasis taškas“ (toliau - ir Organizacija) buvo sudariusi Sutartį „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo“ , kuria pavedė Organizacijai vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. Organizacija, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo pareiškėjos pakuočių atliekų tvarkymą 2013 m. ir išdavė pareiškėjai metalinės / PET pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau - ir Patvirtinimai), inter alia Patvirtinimus apie 113,850 tonų metalinės pakuotės sutvarkymą — 1314VI0002-4994-4687, 1314VI0003-4994-4687, 1314 VI0004-4994-4687, 1314VI0006-4994-4687, 1314VI0007-4994-4687, 1314VI0009- 4994-4687, 1314VI0010-4994-4687, 1314VI0011-4994-4687, 1314VI0015-4994-4687, 1314VI0021-4994-4687 ir PET pakuotės sutvarkymą — 1317VI0001-4994-4687, už 2013 metus. Šie Organizacijos išduoti Patvirtinimai, remiantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, patvirtino pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl remiantis jais pareiškėja atitinkamai 2014 m. pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas už 2013 m. ir realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą. Pareiškėja gavo 2018 m. vasario 23 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - ir Atsakovas arba Vilniaus RAAD) raštą Nr. (38-19)-VR-l .7-1497, kuriuo buvo informuota, kad Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ panaikino Organizacijos pareiškėjai išrašytus Patvirtinimus, Organizacijos pareiškėjai išrašyti Patvirtinimai nuo sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekusiais galios, pareiškėja įpareigota iki 2018 m. balandžio 20 d. apsiskaičiuoti susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Prie šio Vilniaus RAAD rašto pridėta lentelė, kurioje nurodyti Organizacijos pareiškėjai išrašyti Patvirtinimai, kurie pripažinti negaliojančiais. Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ su raštu nebuvo pateiktas. Organizacija 2018 m. vasario 23 d. elektroniniu paštu pateikė pareiškėjai Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau - ir Skundžiamas sprendimas) ir 2017 m. lapkričio 21 d. patikrinimo aktą Nr. V"R-19.2-63 (toliau - ir Patikrinimo aktas). Susipažinus su Skundžiamu sprendimu ir Patikrinimo aktu paaiškėjo, kad Organizacijos pareiškėjai išduotų Patvirtinimų panaikinimo faktiniu pagrindu nurodomi atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ (toliau - ir Tvarkytojas) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų (toliau - ir Įrodantys dokumentai) panaikinimai: Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. VR-17.5-35, kuriuo patvirtintas Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2015 m. kovo 9 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7- 101. Patikrinimo akte nurodoma, kad Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. VR-17.5-35 panaikinti UAB „Metrail“ metalinės pakuotės sutvarkymą įrodantys dokumentai (2013 m.), kurie buvo išrašyti VšĮ Žaliasis taškas“, viso panaikinta įrodančių dokumentų už 3743,321 t.; Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. VR-17.5-35. Patikrinimo akte nurodoma, kad Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. VR-17.5-35 panaikinti UAB „Metrail“ PET pakuotės sutvarkymą įrodantis dokumentas (2013 m.), kuris buvo išrašytas VšĮ Žaliasis taškas už 452 t. Dėl Skundžiamu sprendimu panaikintų Organizacijos pareiškėjai išduotų Patvirtinimų pareiškėja turėtų sumokėti 228 502 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.

Teigia, jog Skundžiamu sprendimu pareiškėjai yra skiriama teisinio poveikio priemonė (sankcija) už trečiojo asmens UAB „Metrail“ galimai padarytus pažeidimus, nesant pareiškėjos kaltės. Kaip matyti iš Skundžiamo akto, jo faktinį pagrindą sudaro aplinkybė, kad dėl galimai nusikalstamų atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ veikų yra panaikinti šio Tvarkytojo išduoti Įrodantys dokumentai už 2013-2015 m. Taigi, nėra ginčo dėl to, kad Skundžiamu sprendimu, sukeliančiu teisines pasekmes pareiškėjai, o taip pat jokiais kitais jo priėmimą sąlygojusiais sprendimais nėra nustatyta nei pareiškėjos, nei Organizacijos - pareiškėjos sutarties kontrahento - neteisėtų veiksmų ar kaltės. Kaip pareiškėjai nurodė Organizacija, ji už UAB „Metrail“ pakuočių atliekų tvarkymą šiai yra sumokėjusi: už metalinės pakuotės 3740,672 t. atliekų tvarkymą 2013 metais 106 160,27 Eur; už metalinės pakuotės 3182,305 t atliekų tvarkymą 2014 metais 117 968,05 Eur; už metalinės pakuotės 1296,730 t atliekų tvarkymą 2015 metais 50 572,47 Eur; už PET pakuotės 447,633 t. atliekų tvarkymą 2013 metais 25 926,90 Eur; Taigi, viso už Skundžiamame sprendime nurodytų pakuočių atliekų sutvarkymą Organizacija yra sumokėjusi Tvarkytojui virš 300 000,00 Eur". Tuo tarpu, kaip nurodo Organizacija, UAB „Metrai“ Įrodančių dokumentų panaikinimo išdavoje, jos gamintojų ir importuotojų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymas Nr. Dl- 370/1K-230 “Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“, privalomo sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis suma sudaro 15 985 277,48 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dėl Skundžiamo sprendimo pareiškėjai atsiradusi mokestinė prievolė pagal mastą turi ne kompensacinį (padengti atliekų tvarkymo kaštus), bet teisinio poveikio priemonės - sankcijos pobūdį, vien objektyvaus fakto - trečiojo asmens atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“, su kuriuo pareiškėja objektyviai neturėjo jokių sutartinių teisinių santykių, veikloje galimai padarytų pažeidimų - nustatymo nepakanka pareiškėjos teisinei atsakomybei kilti, nes pagal bendrąjį teisės principą nėra atsakomybės be kaltės (nullapoena sine culpa). Akivaizdu, kad Skundžiamas sprendimas, numatantis pareiškėjai teisinio poveikio priemonę - sankciją už trečiojo asmens galimai neteisėtus veiksmus, už kuriuos pareiškėja nėra ir negali būti atsakinga, pažeidžia atsakomybės tik esant kaltei principą, todėl vien šiais pagrindais Skundžiamas sprendimas naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.

Pažymi, jog Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktu, negaliojusiu ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu, todėl pažeidžia lex retro non agit bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus. Skundžiamo sprendimo - Patvirtinimų pripažinimo išrašytais neteisėtai teisiniu pagrindu nurodomas Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) 55 punktas negalėjo būti tarikomas, nes mokesčio lengvatų taikymo/netaikymo pagrindai gali būti nustatyti tik įstatymu, o Įstatymuose nesant nei įstatyminių Patvirtinimų panaikinimo pagrindų, nei tokius sprendimus priimi kompetentingų institucijų, Skundžiamas sprendimas vien dėl šios priežasties negalėjo būti priimtas. Tačiau net ir neatsižvelgiant į šį aiškų įstatymo viršenybės principo pažeidimą, Skundžiamo sprendimo teisiniu pagrindu nurodyta Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) 55 punkto nuostata negalėjo būti taikoma dėl tos priežasties, kad Patvirtinimų panaikinimas nebuvo numatytas ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu. Skundžiamas sprendimas pagal jame nurodytą teisinį pagrindą, negaliojęs ginčo teisinių santykių atsiradimo metu, vėlesniu pakeitimu neleistinai įsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius, tuo pažeidė lex retro non agit principą bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus, todėl vien šiais pagrindais Skundžiamas sprendimas naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.

Paaiškina, jog Skundžiamas sprendimas negalėjo būti priimtas, nes buvo priimtas grubiai pažeidus Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo IX skyriuje numatytą tvarką ir terminus, tuo pažeidžiant teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus. Taigi, dėl atsakovo kaltės Organizacijos pareiškėjai išduoti 2013 m. Patvirtinimai Skundžiamu sprendimu panaikinti praėjus beveik 5 metams, tokiu būdu ne tik grubiai pažeidžiant Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) IX skyriuje Atsakovui nustatytas pareigas, tačiau sukeliant Pareiškėjai žalą, kuri atsakovui atlikus savo pareigas tinkamai ir laiku nebūtų padaryta. Atsakovui iki 2013 m. rugsėjo 1 d. nepatikrinus UAB „Metrail“ išduotų Įrodančių dokumentų už 2013 m. teisėtumo, Organizacija teisėtai ir pagrįstai išrašė pareiškėjai Patvirtinimus, o pareiškėja pasinaudojo mokesčio už aplinkos teršimą lengvata, taigi, šiuo aspektu įgijo teisės normų garantuotą teisinį lūkestį, kad jos mokestinės prievolės įvykdytos tinkamai. Atsakovui, pažeidus teisės aktuose jam nustatytas pareigas tokiu būdu, kad praėjus 5 metams yra panaikinami Patvirtinimai, buvę pareiškėjos realizuotos mokestinės lengvatos pagrindu, Skundžiamas sprendimas šiuo aspektu yra grubiai pažeidžiantis teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas grubiai pažeidus Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo IX skyriuje numatytų tvarką ir terminus, tuo įsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius, pažeidė teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus, todėl vien šiais pagrindais Skundžiamas sprendimas naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams bei ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Nurodo, kad Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas pagal procedūras, turėjusias užtikrinti suinteresuotų asmenų įtraukimą, ir grubiai pažeidžiantis į administracinę procedūrą (patikrinimą) neįtrauktos pareiškėjos teisę būti išklausytai prieš priimant su jos interesais susijusį sprendimą. Atsakovas privalėjo pareiškėją, kuriai patikrinimo išdavoje priimtas Skundžiamas sprendimas turi neigiamų teisinių padarinių, įtraukti į šią administracinę procedūrą. Pažymėtina, kad Organizacija nei pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, nei pagal sutartį „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo“ per se nėra įgaliota atstovauti pareiškėjos klausimais, susijusiais su Patvirtinimų panaikinimu. Sutarties, pareiškėjos pasirašytos su Organizacija, 12.6 punkte yra numatyta., kad esant Patvirtinimų panaikinimo klausimui, Organizacija gali paprašyti gamintojo ir importuotojo, kad šis duotų pavedimą atstovauti jį valstybės institucijose ar net teismuose, tačiau Organizacija tokio įgaliojimo neprašė, o pareiškėja tokių įgaliojimų Organizacija nesuteikė. Pareiškėja ne tik Atsakovo nebuvo įtraukta į administracinę procedūrą, tačiau apskritai netgi negavo Skundžiamo sprendimo, t.y. iš esmės nebuvo informuota apie faktinius ir teisinius pagrindus, kuriais jai formuluojama nauja mokestinė prievolė. Dėl paminėtų priežasčių Skundžiamas sprendimas, į kurį neįtraukta pareiškėja, kuriai Organizacijos išduoti Patvirtinimai yra pripažįstami išduotais neteisėtai, negali būti laikomas atliktu laikantis įstatymų ir teismų praktikos suformuluotų procedūrinių reikalavimų, todėl ir pagal procedūras, turinčias užtikrinti suinteresuotų asmenų įtraukimą, yra grubiai pažeidžiantis į patikrinimą neįtrauktos pareiškėjos teisę būti išklausytai prieš priimant su jos interesais susijusį sprendimą, todėl vien šiais pagrindais Skundžiamas sprendimas naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Teigia, jog Skundžiamas sprendimas sukelia pareiškėjai negrįžtamus neigiamus padarinius, nors tai nulėmusių sprendimų teisėtumas nėra neginčytinas ir neabejotinas. Pareiškėjai patikslinus mokesčio deklaraciją už 2013 m. ir sumokėjus mokestį, o vėliau teismams priėmus sprendimą dėl atsakovo priimtų sprendimų, sąlygojusių mokestinės lengvatos praradimą, panaikinimo, pareiškėja nebeturės teisinės galimybės patikslinti mokesčio deklaracijos už 2013 m. (po 2018 m.) ir susigrąžinti neteisėtai įpareigotus sumokėti mokesčius. Taigi, ir dėl šios priežasties akivaizdu, kad teisinės valstybės ir teisingumo principams prieštarauja situacija, kai pareiškėja Skundžiamo sprendimo pagrindu ne tik verčiama sumokėti mokestį, nors visas savo pareigas yra įvykdžiusi, o Skundžiamą sprendimą sąlygoję sprendimai yra ginčijami teisme, tačiau ir įvykdžiusi šią iš atsakovo Skundžiamo sprendimo kylančią pareigą, neturės jokių teisinių galimybių patikslinti mokesčio deklaracijos ir susigrąžinti neteisėtai įpareigotus sumokėti mokesčius. Skundžiamas sprendimas lemia, jog pareiškėja patirs negrįžtamų neigiamų padarinių, nors tai nulėmusių sprendimų teisėtumas nėra neginčytinas ir neabejotinas, todėl Skundžiamas sprendimas naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.

Teigia, jog 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojo Aprašo 55 p. (53 p. redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu), kuri nustato, jog jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Tokiu reglamentavimu nesukurta nauja taisyklė, nenurodyti nauji (ar panaikinti buvę) patvirtinimų negaliojimo pagrindai. Toks reglamentavimas tik aiškiau apibrėžė, kad patvirtinimai laikomi išrašyti neteisėtais ipso facto. Procedūra, kaip įforminamas patvirtinimų negaliojimas, niekada nebuvo reglamentuota atskirai, todėl taikyta atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimų negaliojimo procedūra, įtvirtinta Aprašo 44 p. (redakcija, galiojusi iki 2017-02-15). Tuo pačiu įsakymo pakeitimu, įsigaliojusiu 2017 m. vasario 15 d., pakeistas Aprašo 56 punktas, kuris nustato, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Aprašo 55 punktu, priima RAAD, taip pat Aprašo 57 punktas, nustatantis, kad dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu. Pažymėtina, kad tai procedūrinės nuostatos, galiojančios ir taikomos nuo įsigaliojimo dienos, jeigu nėra nustatyta taikymo išimčių, kurios šiuo atveju nebuvo nustatytos. Detalesnės patikrinimo atlikimo nuostatos reglamentuotos Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.Dl- 213, kurios nebuvo keistos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio aprašo 17.2 p. (originalios ir dabar galiojančios redakcijos) nustato, kad pranešime dėl Pažymos (dėl viso Pažymoje nurodyto (perdirbtų) panaudotų atliekų kiekio ar jo dalies) pripažinimo negaliojančia nurodoma, kad Mokėtojas (-ai), dalyvaujantis (-ys) Organizacijos veikloje, jos nustatyta tvarka nevykdantis (-ys) atliekų tvarkymo užduoties, dėl Pažymos (dėl viso Pažymoje nurodyto (perdirbtų) panaudotų atliekų kiekio ar jo dalies) pripažinimo negaliojančia turi apskaičiuoti privalomą sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis sumą ir ją sumokėti. Skunde nurodytas lex retro non agit principas šio skundo kontekste galėtų būti nagrinėjamas tik įstatyminiu lygmeniu, kuris nesikeitė. Skunde nurodyta, kad vadovaujantis šiuo principu, negalima iš asmens reikalauti laikytis elgesio taisyklių, kurių nebuvo jam darant veiką ir todėl negalėjus žinoti būsimų reikalavimų. Pažymėtina, kad atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais galimybė, tame tarpe ne dėl gamintojo/importuotojo ar organizacijos veiksmų, bet dėl atliekų tvarkytojo veiksmų, reglamentuota įstatyme, ir gamintojams/importuotojams turėtų būti žinoma. Panaikinti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai preziumuoja neįvykdytas Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis, nes jų pagrindu buvo paskirstyti patvirtinimai ir jų pagrindu suteikta Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta mokesčio lengvata. Priešingu atveju (būtent tikintis, kad panaikinus atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą nekils išvis jokių pasekmių) atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimo institutas būtų betikslis. Taip pat skunde numanomas teisinio reglamentavimo traktavimas, kad panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, kurie buvo išrašyti tiesiogiai gamintojams/importuotojams, šiems kiltų teisinės pasekmės, o gamintoj ams/importuotojams, tvarkantiems atliekas per organizacijas, jos nekiltų, ne organizacijos paskirsto gautą dokumentą keliems gamintojams/importuotojams patvirtinimais, jos nekiltų, taip pat yra nelogiškas, nes visiems gamintojams/importuotojams teisiniu reglamentavimu turi būti laiduojamos vienodos veiklos sąlygos.

Pažymi, kad UAB „Metrail“ 2013 metais pradėjo veiklą, todėl planinis šios įmonės patikrinimas negalėjo būti atliktas iki 2013 m. rugsėjo 1 d. už pereitus metus, kaip teigia skunde Pareiškėja. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai (kurie atliekami esant informacijai apie galimą pažeidimą, bet kuriuo metu), jie gali būti tęsiami, atliekami papildomai. UAB „Metrail“ už 2013 metus buvo atliktas neplaninis patikrinimas. Atliekant UAB „Metrail“ patikrinimus, įmonė vengė bendradarbiauti, neteikė reikalingų dokumentų, pareigūnai atliko patikrinimo veiksmus, susijusius su Latvijos įmonėmis, todėl pažeidimų ištyrimas užtruko. Vertinant argumentą teisiniu procesiniu požiūriu, Pareiškėja skundžia procedūras patikrinimų, kurie patvirtinti Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. VR-17.5-35, Vilniaus RAAD 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. VR-17.5-63 bei Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. VR- 17.5-59, bet ne skundžiamu sprendimu, todėl šie argumentai šioje byloje nenagrinėtini. Atkreipiame dėmesį, kad paminėti Vilniaus RAAD sprendimai yra apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Paaiškina, jog kad bet kurio administracinio sprendimo apskundimas nedaro jo negaliojančiu. Nurodytose skunde administracinėse bylose dalyvaujantys asmenys teikė prašymus sustabdyti Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr.VR-17.5-35, Vilniaus RAAD 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr.VR-17.5-63 bei Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr.VR-17.5-59 galiojimą, tačiau teismai prašymus atmetė. Apskundus šias nutartis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimis administracinėse bylose eAS-925-17, eAS-909-17 ir eAS-923-17 atskiruosius skundus atmetė ir paliko nutartis galioti. Todėl šie sprendimai sukelia teisinius padarinius, o Vilniaus RAAD turi pareigą juos įgyvendinti - identifikuoti ir panaikinti organizacijos išrašytus patvirtinimus, pranešti gamintojams/importuotojams apie pareigą apsiskaičiuot ir sumokėt mokestį už aplinkos teršimą bei atlikti to nepadariusių mokesčių mokėtojų mokestinius patikrinimus. Teisiniai skundžiamų sprendimų padariniai nėra negrįžtami, kaip teigia Pareiškėja. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 111 straipsniu, nepagrįstai sumokėti mokesčiai grąžinami per 5 darbo dienas nuo prašymo Valstybinei mokesčių inspekcijai padavimo dienos.

Teigia, kad Ginčijamu Vilniaus RAAD Sprendimu buvo patvirtintas Vilniaus RAAD Atliekų tvarkymo kontrolės ir analizės skyriaus vedėjo (vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus) T. K. 2017 m. lapkričio 21 d. patikrinimo aktas Nr. VR-19.2-63, surašytas patikrinus VšĮ “Žaliasis taškas“, todėl tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia. Pažymėtina, jog Pareiškėja savo materialinį teisinį suinteresuotumą ginčo objektu kildina iš sutartinių prievolių su VŠĮ „Žaliasis taškas“. Tuo pagrindu pareiškėja neturi ir negali turėti materialinio teisinio suinteresuotumo dėl ginčo objekto, nes pareiškėjos pateiktų reikalavimų nagrinėjimas nesukels tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjai (sukeltų tik netiesiogines, o būtent prielaidas, kad ateityje bus atlikti pareiškėjos mokestiniai patikrinimai ir ji būtų įpareigota sumokėti paskaičiuotą mokestį per 20 darbo dienų). Administracinėje byloje pareiškėja savo materialinio teisinio suinteresuotumo, jo keliamo ginčo išsprendimu negali kildinti iš sutartinių prievolių, kylančių iš civilinio pobūdžio sutarčių vykdymo. Administracinėje byloje ginčo išsprendimas turi sukelti tokias ginčo šalims tiesiogines pasekmes, kurios kyla iš paties ginčijamo akto priėmimo, šiame akte nustatytų teisių ar pareigų, tačiau skundžiamame sprendime tokių pareigų pareiškėjai nenustatyta. Juo labiau jokių teisinių pasekmių nesukeltų Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. informacinio rašto Nr. (38-19)-VR-l.7-1497 panaikinimas, kuris Pareiškėjai įteiktas vykdant Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.Dl-213, 17.2 papunktį. Dar kartą pažymėtina, kad pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį kyla iš įstatymų, iš sprendimų panaikinti UAB „Metrail“ išduotus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus (pažymėtina, kad atsiliepime nurodytose bylose dėl Vilniaus RAAD 2015-2016 metų sprendimų gamintojai/importuotojai, dalyvaujantys bylose trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, savo materialinį teisinį suinteresuotumą grindžia analogišku pagrindu - kad joms sprendimo pagrindu atsirado pareiga sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis), bet ne iš skundžiamo sprendimo ar informacinio rašto.

Paaiškina, kad Skundžiamas sprendimas suponuoja atsakomybę be kaltės, o Organizacija bei Pareiškėja gali patirti negrįžtamų neigiamų padarinių, nors tai nulėmusių sprendimų teisėtumas nėra neginčytinas ir neabejotinas. Skundžiamas sprendimas suponuoja įstatyme nenumatytą atsakomybę be kaltės, o Organizacija bei pareiškėja gali patirti negrįžtamų neigiamų padarinių, nors tai nulėmusių sprendimų teisėtumas nėra neginčytinas ir neabejotinas, todėl Skundžiamas sprendimas naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.

Apibendrindami tai, kas išdėstyta esame įsitikinę, kad Skundžiamas sprendimas tiek pagal jame nurodytą teisinį pagrindą, neatitinkantį mokestinius teisinius santykius reguliuojančiam teisės aktui keliamų teisės akto rūšies ir hierarchijos reikalavimų, tiek dėl priėmimo pagrindu nurodomo teisės akto, negaliojusio ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu, todėl pažeidžiančio lex retro non agit bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus, tiek pagal procedūrų detalumą ir visų suinteresuotų asmenų neįtraukimą, tiek pagal jame nurodytą faktinį pagrindą, nesant Įrodančių dokumentų panaikinimo sprendimo, yra aiškiai neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto (neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams), 2 punkto (neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas) ir 3 punkto (neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą) pagrindu.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, tiekiantis Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respbublikos įstatymus laikoma gamintoju / importuotoju, kuriam iš atliekų tvarkymo srityje taikomo principo „teršėjas moka“ kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Pareiškėja, vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013 m. su kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacija trečiuoju suinteresuotu asmeniu VšĮ „Žaliasis taškas“ buvo sudariusi Sutartį „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo“ , kuria pavedė Organizacijai vykdyti Pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. Organizacija, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo pareiškėjos pakuočių atliekų tvarkymą 2013 m. ir išdavė pareiškėjai metalinės / PET pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, inter alia Patvirtinimus apie 113,850 tonų metalinės pakuotės sutvarkymą — 1314VI0002-4994-4687, 1314VI0003-4994-4687, 1314 VI0004-4994-4687, 1314VI0006-4994-4687, 1314VI0007-4994-4687, 1314VI0009- 4994-4687, 1314VI0010-4994-4687, 1314VI0011-4994-4687, 1314VI0015-4994-4687, 1314VI0021-4994-4687 ir PET pakuotės sutvarkymą — 1317VI0001-4994-4687, už 2013 metus. Šie Organizacijos išduoti Patvirtinimai, remiantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, patvirtino pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl remiantis jais pareiškėja atitinkamai 2014 m. pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas už 2013 m. ir realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą.

Pareiškėja gavo 2018 m. vasario 23 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento raštą Nr. (38-19)-VR-l .7-1497, kuriuo buvo informuota, kad Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ panaikino Organizacijos pareiškėjai išrašytus Patvirtinimus, Organizacijos pareiškėjai išrašyti Patvirtinimai nuo sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekusiais galios, pareiškėja įpareigota iki 2018 m. balandžio 20 d. apsiskaičiuoti susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Prie šio Vilniaus RAAD rašto pridėta lentelė, kurioje nurodyti Organizacijos pareiškėjai išrašyti Patvirtinimai, kurie pripažinti negaliojančiais.

Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ su raštu nebuvo pateiktas.

Organizacija 2018 m. vasario 23 d. elekroniniu paštu pateikė pareiškėjai Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir 2017 m. lapkričio 21 d. patikrinimo aktą Nr. V"R-19.2-63.

Susipažinus su Skundžiamu sprendimu ir Patikrinimo aktu paaiškėjo, kad Organizacijos pareiškėjai išduotų Patvirtinimų panaikinimo faktiniu pagrindu nurodomi atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimai: Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. VR-17.5-35, kuriuo patvirtintas Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2015 m. kovo 9 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7- 101. Patikrinimo akte nurodoma, kad Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. VR-17.5-35 panaikinti UAB „Metrail“ metalinės pakuotės sutvarkymą įrodantys dokumentai (2013 m.), kurie buvo išrašyti VšĮ Žaliasis taškas“, viso panaikinta įrodančių dokumentų už 3743,321 t.; Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. VR-17.5-35. Patikrinimo akte nurodoma, kad Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. VR-17.5-35 panaikinti UAB „Metrail“ PET pakuotės sutvarkymą įrodantis dokumentas (2013 m.), kuris buvo išrašytas VšĮ Žaliasis taškas už 452 t. Dėl Skundžiamu sprendimu panaikintų Organizacijos pareiškėjai išduotų Patvirtinimų pareiškėja turėtų sumokėti 228,502 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.

Atsakovas, atsižvelgdamas į LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, 2025 m. rugsėjo 24 d. teismui pateikė duomenis, kad po Departamento atlikto perskaičiavimo pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 228 502 Eur mokestį už aplinkos teršimą metalinių pakuočių atliekomis už 2013–2015 metų mokestinį laikotarpį.

2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos ATĮ 2 straipsnio 30 dalyje sąvoka „gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apibrėžiama kaip „Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą.“ Pastebėtina, kad PPATĮ 2 straipsnio 11 dalyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1893 redakcija) ginčui aktualiu laikotarpiu analogiškai buvo apibrėžiama ir sąvoka „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“. Taigi įstatymų leidėjas toje pačioje sąvokoje (ją apibrėždamas) vartoja tiek žodį „įrodantys“, tiek žodį „patvirtinantys“.

Šiame kontekste aktualūs LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateikti išaiškinimai dėl „gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“ sąvokos teisinio turinio. Nors pastarojoje byloje buvo tirtas vėlesnės redakcijos Aprašo 53 ir 54 punktų (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. D1-971 redakcija) nuostatų, reglamentuojančių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų ir jų pagrindu išrašytų patvirtinimų gamintojams bei importuotojams pripažinimą išrašytais neteisėtais ir negaliojančiais, teisėtumas, esminės įstatymų normos, kuriomis vadovavosi teismas atskleisdamas „gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“ sąvoką, išliko nepakitusios.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pažymėjo, kad „gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ bei „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ yra specialiosios ATĮ bei PPATĮ vartojamos sąvokos, todėl jas vertinti reikia sistemiškai kartu su kitomis šių įstatymų nuostatomis. Analizuojant šias sąvokas taip pat būtina atsižvelgti į nurodytų įstatymų tikslus ir jais reglamentuojamų teisinių santykių visumą, įtvirtinto teisinio reguliavimo nuoseklumą. Atitinkamai įvertinusi minėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, kad ginčui aktualius teisinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose (ATĮ, PPATĮ, MUATĮ) žodžiai „įrodantys“ ir „patvirtinantys“ įstatymų leidėjo iš esmės vartojami kaip sinonimai, įstatymuose atskirai nedetalizuojant, kokios konkrečiai formos dokumentai laikomi atliekų sutvarkymą įrodančiais (patvirtinančiais) dokumentais. Tuo tarpu loginė ir lingvistinė minėtų teisės aktų nuostatų analizė, vertinant jas kitų aktualaus teisinio reguliavimo nuostatų visumos kontekste ir atsižvelgiant į teisiniu reguliavimu siekiamus tikslus, leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad šiuose įstatymuose sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą. Sistemiškai vertinant ATĮ, PPATĮ bei MUATĮ nuostatas, toks aiškinimas yra pagrįstas tuo, kad šiais įstatymais, inter alia (be kita ko), reglamentuojami tiek individualaus, tiek kolektyvinio atliekų tvarkymo atvejai, o tai lemia ir skirtingą tokių dokumentų išdavimo tvarką. Todėl, nesant kitų (specialių) įstatymų nuostatų, atsižvelgiant į individualaus ir kolektyvinio atliekų tvarkymo specifiką, vertintina, jog minėtuose įstatymuose vartojama sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus. Išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad nurodytas vertinamų sąvokų aiškinimas užtikrina įstatymų leidėjo nustatyto analizuojamų teisinių santykių reguliavimo nuoseklumą (neprieštaringumą) ir vidinę darną (vientisumą), o priešingas minėtų įstatymų nuostatų vertinimas (aiškinimas) ir tokiu aiškinimu pagrįstas jų taikymas, neatliekant sisteminio šių sąvokų turinio vertinimo aktualių teisės aktų nuostatų visumos kontekste, būtų nelogiškas, prieštarautų protingumo kriterijui, neatitiktų sisteminio aiškinimo ir akivaizdžiai būtų nesuderinamas su kitomis nurodytų įstatymų nuostatomis. Be to, priešingas aiškinimas neatitiktų pačios atliekų tvarkymo sistemos paskirties ir logikos, iš esmės galėtų lemti skirtingą individualiai ir kolektyviai atliekas tvarkančių gamintojų ir importuotojų vertinimą, paneigtų vieną iš įstatymų leidėjo nustatyto teisinio reguliavimo tikslų – išvengti atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, kadangi nebūtų užtikrinamas veiksmingas atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimas.

Minėtoje norminėje administracinėje byloje išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašomi patvirtinimai, kurie išimtinai grindžiami būtent atliekų tvarkytojų išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, savo turiniu ir esme laikytini vienais iš „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“, kaip ši sąvoka apibrėžta ATĮ bei PPATĮ. Nors atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai ir licencijuotų organizacijų išrašyti patvirtinimai formaliai (t. y. formos prasme) gali būti laikomi skirtingais dokumentais, tačiau savo turiniu ir esme šie dokumentai yra itin glaudžiai susiję – jie skirti patvirtinti atliekų sutvarkymą. Kitaip tariant, licencijuotų organizacijų išrašomi patvirtinimai, kuriais yra tik paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, laikytini išvestiniais iš pastarųjų, kadangi patys savaime be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negalėtų.

Išdėstytų argumentų kontekste išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama įstatymų leidėjo pavedimus, priėmė 2002 m. spalio 29 d. nutarimą Nr. 1691 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą“ (2012 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 775 redakcija), kurio 1.8.5 papunkčiu įgaliojo Aplinkos ministeriją nustatyti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą. Šiame nutarime eksplicitiškai nurodyta, kad jis priimtas, be kita ko, vadovaujantis ATĮ 2 straipsnio 30 dalimi, kurioje, kaip minėta, įtvirtintas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų apibrėžimas, pagal minėtame sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktą išaiškinimą apimantis ir licencijuotų organizacijų išrašomus patvirtinimus. Atitinkamai, Aplinkos ministerijai, inter alia, įgyvendinant šiuos Vyriausybės nutarimu jai suteiktus įgaliojimus, buvo patvirtintas Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas. Jo 2.2 papunktyje nustatyta, kad šiuo Aprašu, be kita ko, turi vadovautis gamintojų ir (ar) importuotojų licencijuotos organizacijos, kurios savo nariams ir pavedimų davėjams paskirsto dokumentus išrašydamos Aprašo priede nustatytos formos patvirtinimą apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-546 patvirtintu Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo pakeitimu iš esmės numatyta analogiška tvarka, t. y. 2.2 papunktyje nustatyta, kad šiuo Aprašu turi vadovautis gamintojų ir (ar) importuotojų licencijuotos organizacijos (toliau – organizacijos), kurios savo pavedimų davėjams paskirsto dokumentus išrašydamos patvirtinimą apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą (toliau – patvirtinimas).

Pareiškėja skunde teigia, kad ji nebuvo įtraukta į Patvirtinimų pripažinimo išduotais neteisėtai procesą. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjos teisė būti išklausytai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ patikrinimas ir jos atžvilgiu surašytas sprendimas nėra tiesioginis nagrinėjamos administracinės bylos dalykas. Pareiškėja buvo įtraukta į ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo procedūrą, nes po atlikto jos patikrinimo pareiškėja teikė pastabas dėl patikrinimo akto. Iš nustatytų faktinių aplinkybių ir pareiškėjos skundo argumentų matyti, kad pareiškėja patikrinimo metu ir iš skundžiamo sprendimo suvokė savo teisių, pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei efektyviai realizavo savo teisę į pažeistų teisių gynybą tiek dalyvaudama trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodytoje administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, tiek ir šioje administracinėje byloje teikdama skundą dėl jai individualiai surašyto administracinio sprendimo. Taigi pareiškėjai buvo suteikta galimybė būti išklausytai prieš priimant skundžiamą administracinį sprendimą.

Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis PPATĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 7 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. MUATĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 6 dalimi gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį. MUATĮ 9 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad Aplinkos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą.

MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Remiantis ATĮ 32 straipsnio 1 ir 38 dalimis, PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 dalimi, MUATĮ 4 straipsnio 3 dalimi, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.

Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 1 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

PPATĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad gamintojų ir importuotojų pareigos, susijusios su atliekų tvarkymo organizavimu, gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkant patiems arba perduodant jas teisę tvarkyti turinčiam atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavedant pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai, tapus tokios organizacijos dalyviu arba veikiant sutartiniais pagrindais).

Pagal PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį, gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

Minėtose įstatymų nuostatose minimų apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1546 redakcija), 11 punkte nustatyta užduotis (toliau – ir Užduotis) – Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 4 priede (aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija) nurodytu R4 būdu perdirbti tokį kiekį metalinių pakuočių atliekų, kuris būtų ne mažesnis kaip 54 proc. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų šių pakuočių kiekio.

Iš MUATĮ nuostatų yra aiškiai ir nedviprasmiškai matyti, jog aptariamos išimties (lengvatos) taikymas yra siejamas su objektyvia faktine aplinkybe, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas (gamintojas ar importuotojas) atitinkamu mokestiniu laikotarpiu įvykdė Užduotį, t. y. kad jis perdirbo atitinkamą metalinių pakuočių atliekų kiekį Užduotyje nurodytu būdu. Tai, be kita ko, reiškia, jog MUATĮ 5 straipsnio 6 dalies (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija) taikymas yra siejamas su realiu (faktišku) Užduoties įvykdymu, o ne šioje mokesčio įstatymo nuostatoje minimo patvirtinimo turėjimu. Kitaip tariant, atveju, kai Užduotis realiai nėra įvykdyta (įvykdyta netinkamai), vien šis patvirtinimas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į tai, jog mokestiniuose teisiniuose santykiuose pirmenybė teikiama šių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (MAĮ 10 straipsnis), nesudaro pagrindo pripažinti, kad yra tenkinamos materialiosios aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos.

Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad yra tenkinamos mokesčio įstatyme numatytos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos, tenka šia išimtimi (lengvata) siekiančiam pasinaudoti mokesčio mokėtojui. Todėl, taikant MUATĮ 5 straipsnio 6 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1894 redakcija), nagrinėjamu atveju būtent pareiškėja turi įrodyti, kad Užduotis ar jos dalis buvo įvykdyta, pateikdama duomenis (įrodymus) apie perdirbtą pakuočių atliekų kiekį.

Įvertinus LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutarties išvadas, nebėra ginčo, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai išduoti 2013 m. patvirtinimas dėl 0,598 t metalinių pakuočių kiekio, 2014 m. patvirtinimas dėl 0,651 t metalinių pakuočių kiekio ir 2015 m. patvirtinimas dėl 0,208 t metalinių pakuočių kiekio yra pripažinti negaliojančiais. Dėl to pareiškėja neturi įrodymų, kad Užduotis už 2013–2015 m. įvykdyta, nes ji šiuo tikslu nepateikė duomenų (įrodymų) apie perdirbtą pakuočių atliekų kiekį. Teismui nagrinėjant bylą, pareiškėja taip pat nepateikė tokių įrodymų.