Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2019-06-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-4739-233/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
e2YT-4739-233/2019
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00681-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stulgienė
Pareiškėjas
V. Š., G. Ž.
Suinteresuotas asmuo
Laimutis J
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4739-233/2019Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00681-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 13 d.Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Irena Stulgienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjų V. Š. ir G. Ž. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Laimutis J. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įstatyminiai įpėdiniai V. Š., a. k (duomenys neskelbtini), ir G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) mirusios A. S. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, kuris nebuvo nurodytas (duomenys neskelbtini) A. S. G. testamente, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

Pateiktame prašyme nurodė, kad A. S. G. (iki santuokos – Š.), gim. (duomenys neskelbtini) yra jų teta , ką patvirtina jų tėvo K. gimimo pažymėjimas ir pažyma dėl A. S. gimimo, iš kurių matyti, kad K. ir A. S. tėvais buvo J. ir V. (iki santuokos – B.) Š.. Jų teta buvo ištekėjusi už A. G., kuris iš ankstesnės santuokos turėjo sūnų I. G.. A. G. ir A. S. G. savų vaikų nesusilaukė. Po A. G. mirties jų teta liko gyventi su posūniu I. G.. I. G. buvo nevedęs, vaikų neturėjo. Po posūnio mirties jų teta priėmė jo turtą. Su teta ir jos šeima pareiškėjus siejo glaudūs ryšiai. Pavyzdžiui, tetos posūnis I. G. buvo pareiškėjos G. Ž. sūnaus M. Ž. krikšto tėvas. Jie su šeima nuolat lankydavosi pas tetą, o ji pas pareiškėjus - jų senelių (tetos tėvų) J. Š. ir V. Š. sodyboje, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teta prieš mirtį gyveno (duomenys neskelbtini), ir testamentu paliko jai priklausiusią dalį medinio gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų (Vytauto g. 37, Rokiškis) kaimynei E. B., gyvenusiai tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad kitas (testamente nenurodytas) tetos turtas atiteko pareiškėjams - t. y. jiems palaidojus tetą, faktiškai pradėjus valdyti jos asmeninius daiktus, pavyzdžiui, nuotraukas, graviruotą posūnio Ignoto laikrodį, A. S. G. lovatieses, rankomis siuvinėtas staltieses ir kitą turtą. Be to, visuomet rūpinosi ir prižiūrėjo pareiškėjų seneliams priklausiusiais (o vėliau jų tėvui ir tetai natūra grąžintais) žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų prašymu, ūkininkas A. J. nuolat suaria ir tetos žemės sklypo dalį, kad jis neužželtų krūmais ar medžiais. Galiausiai, iki šiol lanko ir prižiūri jų tetos kapą. 2009 m. birželio 19 d. Panevėžio apskrities viršininkas sprendimu Nr. 27-110100-22905 nusprendė atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, gražinant natūra 6,6 ha (duomenys neskelbtini) ir 2,1 ha (duomenys neskelbtini) žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) sav., bendrasavininkiams, pareiškėjų tėvui K. Š. - 3,3 ha ir 1,05 ha ir jo seseriai, pareiškėjų tetai, A. S. G. - 3,3 ha ir 1,05 ha. 2012 metais Registrų centre įregistravo nuosavybės teises į pareiškėjų tėvui atkurtą žemės sklypo dalį, tačiau nuosavybės teisių į pareiškėjų tetai atkurtą nekilnojamąjį turtą įregistruoti negali, nes teismo sprendimu nėra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu. Dėl to, kreipiasi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad faktiniu valdymu priėmė tetos A. S. G. palikimą, nenurodytą jos (duomenys neskelbtini) testamente.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pateiktą pareiškimą, kuriame nurodė, kad teismui nustačius aplinkybes, patvirtinančias ir leidžiančias pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjai po A. S. G. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui (b. l. 40-42).

Suinteresuotas asmuo Laimutis J. V. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pateiktą pareiškimą, kuriame nurodė, jog patvirtina, kad pareiškime išdėstytos faktinės aplinkybės ir giminystės ryšiai jam yra žinomi ir atitinka tikrovę. Palaiko pareiškėjų reikalavimą kaip teisėtą ir pagrįstą. Prašo V. Š. ir G. Ž. pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai, po A. S. G., gim. 1905-01-15, mirties pradėdami faktiškai valdyti pareiškime nurodytą jos turtą, faktiškai priėmė jos palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Pateiktas pareiškimas tenkintinas.

Palikimo atsiradimo laiku, po pareiškėjų tetos A. S. G., mirties (duomenys neskelbtini), galiojusio Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, toliau –CK, 587 straipsnis (1961m. red.) numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 1961m. red., CK 569 straipsnis).

Ar įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikėjui priklausiusį turtą, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad palikėja A. S. G., gim. (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjų teta (b. l. 5; 6; 7; 8; 9), ji mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Po posūnio I. G. mirties A. S. G. priėmė jo turtą (b. l. 10; 11).

Iš A. S. G. (duomenys neskelbtini) testamento kopijos (b. l. 12) ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo (b. l. 13) matyti, kad A. S. G. paliko jai priklausiusią dalį medinio gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) kaimynei E. B., gyvenusiai tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl kito jai priklausiusio turto jokio patvarkymo testamente A. S. G. nepadarė, dėl ko laikytina, kad kitas turtas, nenurodytas testamente, gali būti paveldėtas įstatyminių įpėdinių įstatymų nustatyta tvarka, tame tarpe priėmus palikimą, faktiškai pradėjus valdyti palikėjui priklausiusį turtą po jo mirties. Įstatyminių įpėdinių ratas nurodytas CK (1961m. red.,) 573 straipsnyje, pareiškėjai priklauso 5 eilės įpėdiniams.

Pareiškėjų prie pareiškimo pateiktos daiktų nuotraukos , tarp kurių vardinis I. G., po kurio mirties palikimą priėmusi A. S. G., laikrodis, niekam iš suinteresuotų asmenų neginčijant pareiškėjų nurodomos aplinkybės dėl šių daiktų priklausymo mirusiajai A. S. G., iš esmės patvirtina faktinį pareiškėjų palikimo priėmimą po A. S. G. mirties, pradėjus valdyti jai priklausiusį turtą (b. l. 14-17).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad mirusiajai A. S. G. priklausė žemės sklypų dalys: 330/660 žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (b. l. 24-25) ir 105/220 žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į šiuos žemės sklypus A. S. G. atkurtos Panevėžio apskrities viršininko 2009-06-19 sprendimu Nr. 27-110100-22905 (b. l. 23), t. y. jau po A. S. G. mirties, kas rodo, kad pareiškėjai, niekam iš suinteresuotų asmenų šių aplinkybių neginčijant, rūpinosi po tetos mirties jos turtinių teisių įteisinimu.

Įvertinus visumą byloje pateiktų įrodymų, pateiktas pareiškimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai V. Š., a. k (duomenys neskelbtini), ir G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tetos A. S. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, nenurodytą jos (duomenys neskelbtini) testamente, priėmė įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdami valdyti palikėjai priklausiusį turtą (CK 1961m. red., CK 587 straipsnis, nuo 2001-07-01 galiojančio CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).

Teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos- 5,70 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kiekvienam iš pareiškėjų tenkant po 2,85 Eur, neviršija nustatytos priteistinos minimalios ribos -3,00 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 270 ir 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

pareiškėjų V. Š. ir G. Ž. pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tetos A. S. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimą , faktiškai pradėdami valdyti palikėjai priklausiusį turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja Irena Stulgienė