- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-22
- Bylos Nr.
- AN20.-496-1131/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00723-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti iš dalies
- Teisėjas
- Asta Benetytė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- G. M. M. M., B. S. S. S., D. G. G. G., W. G. G. G.
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius
- Advokatai
- Asta Astrauskienė
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovei Onai Gertrūdai Sadauskaitei (nuotoliniu būdu),
suinteresuotiems asmenims G. M. M. M., B. S. S. S. (ir nepilnamečių M. G. G. G., B. G. G. G., K. G. G. G. atstovams pagal įstatymą), D. G. G. G., W. G. G. G. (nuotoliniu būdu), jų įgaliotai atstovei advokatei Astai Astrauskienei (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, skyrimo Irako Respublikos piliečiams G. M. M. M., B. S. S. S., D. G. G. G., W. G. G. G., B. G. G. G., K. G. G. G., M. G. G. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. gegužės 25 d. gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimas, kuriuo prašoma Irako Respublikos piliečiams G. M. M. M., B. S. S. S. ir jų vaikams D. G. G. G., W. G. G. G., B. G. G. G., K. G. G. G., M. G. G. G. šešių mėnesių laikotarpiui, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos Departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
Teikime nurodyta, kad VSAT pareigūnai 2021 m. liepos 16 d. Varėnos pasienio rinktinės G. Žagunio pasienio užkardos veikimo teritorijoje, sulaikė neteisėtų migrantų grupę, kurie pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, t. y. galiojančių Šengeno ar nacionalinių vizų, suteikiančių jiems teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, pėsčiomis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Aiškinantis įvykio aplinkybes, sulaikyti asmenys prisistatė Irako Respublikos piliečiais G. M. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė B. S. S. S., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su vaikais D. G. G. G., gim. (duomenys neskelbtini), W. G. G. G., gim. (duomenys neskelbtini), B. G. G. G., gim., (duomenys neskelbtini), K. G. G. G., gim. (duomenys neskelbtini), M. G. G. G., gim. (duomenys neskelbtini), kurie su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę ir/ar pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų (b. l. 2-3). 2021 m. liepos 19 d. minėti asmenys žodžiu pareiškė norą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo (b. l. 5). 2021 m. lapkričio 15 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 21M41650 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Irako piliečiais prisistatantiems G. M. M. M., B. S. S. S. ir jų vaikams D. G. G. G., W. G. G. G., B. G. G. G., K. G. G. G., M. G. G. G. ir išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką (b. l. 6-11). Užsieniečiai kreipėsi į Migracijos departamento komisiją su skundu, prašydami minėtą sprendimą panaikinti. Migracijos departamento komisija 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 6K-2450 pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 11-12). Užsieniečiai su minėtais priimtais Migracijos departamento sprendimais Nr. 21M41650 ir Nr. 6K-2450 nesutiko ir apskundė juos Regionų apygardos administraciniam teismui. Kadangi per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, 2022 m. vasario 17 d. ir 2022 m. vasario 18 d. Migracijos departamento sprendimais užsieniečiai buvo įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Vilniaus pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (b. l. 13-30). Regionų apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs užsieniečių skundą, 2022 m. kovo 23 d. priėmė sprendimą skundą tenkinti iš dalies ir pakeitė sprendimo Nr. 21M41650 ir 6K-2450 rezoliucinės dalies 3 punktą, jį išdėstant taip: „Uždrausti G. M. M. M., B. S. S. S. ir D. G. G. G. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat pakeitė rezoliucinės dalies 4 punktą, jį išdėstant taip: „Įvesti į CSIS II perspėjimą dėl G. M. M. M., B. S. S. S. ir D. G. G. G. draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, likusioje dalyje pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 31-36). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi Nr. eA-2174-381/2022 paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimą (b. l. 37-45). Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį, pasikeitė suinteresuotų asmenų teisinis statusas (užsieniečiai nėra prieglobsčio prašytojai), todėl jie neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi būti išspręstas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Be to, įvertinus visas aplinkybes ir byloje esančius dokumentus bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai piktnaudžiauja Lietuvos Respublikos migracine sistema, kadangi žinojo, kad vyksta į Europos Sąjungą neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, neleistinoje vietoje kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdami jokių asmens tapatybės bei buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų ir tik po 2 dienų pareiškė norą dėl prieglobsčio. Taipogi neturi pastovios gyvenamosios vietos ir lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Tikėtina, kad neskyrus alternatyvios sulaikymui priemones kyla rizika ir paskata, jog turėdami laisvą judėjimą, užsieniečiai ketins išvykti ir pasislėpti, siekdami išvengti išsiuntimo, tuo sukeldami nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jų išsiuntimo į Irako Respubliką (b. l. 2-3).
Teismo posėdžio metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovė Ona Gertrūda Sadauskaitė teikimą palaikė ir paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 10 d. priėmė galutinę neskundžiamą nutartį ir dėl to pasikeitė užsieniečių teisinis statusas ir minėti piliečiai neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Minėti asmenys praėjusių metų liepą neteisėtai kirto sieną ir atvyko iš Baltarusijos, todėl minėtų asmenų buvimas Lietuvoje yra neteisėtas. Negali pasakyti, kada užsieniečiai bus išsiųsti, nes tai ne jos kompetencija. Išsiuntimo dalykas nėra toks paprastas, nėra tiesioginių reisų į Iraką, reikia suderinti maršrutus, dėl to prašo tokio termino. Duomenų bazėse apie minėtų asmenų nuobaudas neturi duomenų.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. M. M. M. paaiškino, kad su teikimu nesutinka, nori tik laisvės. Jų pasai buvo prarasti miškuose, kai ėjo į Lietuvos Respubliką. Pirmiausia jis nori eiti į ligoninę, jo du vaikai serga, vienas turi (duomenys neskelbtini) ir jam reikia į ligoninę. Turi visus patvirtinančius dokumentus, išrašus. Psichologiškai taip pat pavargo, nori bent į parduotuvę nueiti.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo B. S. S. S. paaiškino, kad su teikimu nesutinka, nori tik laisvės. Psichologinė situacija yra sudėtinga, nori gydyti vaikus, gali privačiai gydyti, savo lėšomis, pasiskolins pinigų. Turi du pilnamečius vaikus, vieną (duomenys neskelbtini) dukrą ir kiti vaikai (duomenys neskelbtini), vienas gimęs (duomenys neskelbtini), kitas (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. G. G. G. paaiškino, kad jo nuomonė tokia pati, kaip tėvų – nori laisvės judėti. Jam reikia padėti šeimai gydyti sesę.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo W. G. G. G. paaiškino, kad yra tos pačios nuomonės, kaip tėvai. Jie turi psichologinių problemų, nori laisvės.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų įgaliota atstovė advokatė Asta Astrauskienė paaiškino, kad su teikimu nesutinka, nes jis nepakankamai pagrįstas, prašo teikimą tenkinti iš dalies. Pagal teismų praktiką šeimos su vaikais neturi būti sulaikomos, apgyvendinimas suteikia teisę judėti tik stovyklos teritorijoje ir yra laikomos sulaikymo priemone. Prašo asmenims priimti priemonę, leidžiančią judėti už stovyklos ribų. Įvertinus šeimos situaciją, vaikai turi tam tikrų ligų, vienam vaikui atsirado epilepsijos priepuolis, buvo nustatyta, kad galvoje yra (duomenys neskelbtini), dėl kurio priepuolis atsirado, kita mergaitė (duomenys neskelbtini). Taip pat būtina užtikrinti mokymosi sąlygas vaikams, jie baigė lietuvių kalbos kursus, bet to neužtenka.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas iš dalies.
Šio teikimo bylos nagrinėjimo dalykas yra užsieniečiams alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimas, kai jau yra įsiteisėjęs galutinis sprendimas nesuteikti užsieniečiams prieglobsčio Lietuvoje ir užsieniečius grąžinti į užsienio valstybę.
2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 130¹, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816). Įstatymo (redakcija, įsigaliojusi 2022 m. sausio 1 d.) 140⁷ straipsnio 1 dalis nurodo, jog X2 skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, be kita ko, visoje šalyje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Įstatymo (redakcija, įsigaliojusi 2022 m. sausio 1 d.) 140¹⁹ straipsnis, reglamentuojantis alternatyvių sulaikymui priemonių taikymą, be kita ko, nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, nustato, jog gali būti taikomos tokios alternatyvios sulaikymui priemonės: nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 115 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo netaikomos.
Žemesnės instancijos teismas
Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalis numato užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, sulaikymo pagrindus. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog užsienietis gali būti sulaikytas, kai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, o 5 punktas nustato užsieniečio sulaikymo pagrindus, kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šio straipsnio 1-11 punktuose nurodytos aplinkybės, iš jų – ir kad užsienietis: neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.), neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.), neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.), prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).
Byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 16 d. Irako Respublikos piliečiais prisistatantys G. M. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė B. S. S. S., gim. (duomenys neskelbtini), kartu vaikais D. G. G. G., gim. (duomenys neskelbtini), W. G. G. G., gim. (duomenys neskelbtini), B. G. G. G., gim., (duomenys neskelbtini), K. G. G. G., gim. (duomenys neskelbtini), M. G. G. G., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų (galiojančių Šengeno ar nacionalinių vizų, suteikiančių jiems teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje), pėsčiomis, neteisėtai, neleistinoje vietoje kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Buvo sulaikyti VSAT. Taip pat byloje nustatyta, kad jie su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę ir/ar pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų ir žodžiu pareiškė norą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu surinktų duomenų visuma leido konstatuoti, kad jų pilietybė nustatyta, t. y. kad jie yra Irako Respublikos piliečiai.
Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 21M41650 nesuteikė prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Irako Respublikos piliečiams bei nusprendė juos išsiųsti į kilmės šalį, šis sprendimas įsiteisėjo 2022 m. gegužės 10 d. Po šio sprendimo pasikeitė užsieniečių teisinis statusas, jie nėra prieglobsčio prašytojai, užsieniečiai neteko teisės likti Lietuvos Respublikoje teritorijoje, tačiau turi joje likti, kol bus išspręstas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nors po 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo įsiteisėjimo pasikeitė užsieniečių statusas, Migracijos departamentas 2022 m. vasario 17 d. ir 2022 m. vasario 18 d. priėmė sprendimus, kuriais užsieniečiai įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre, esančiame (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nurodant, kad dėl jų teisinės padėties vis dar nėra priimtas galutinis sprendimas. 2022 m. gegužės 25 d. VSAT kreipėsi į teismą užsieniečių apgyvendinimo klausimu.
Teikimas prašant taikyti pačią griežčiausią alternatyvią priemonę iš esmės grindžiamas manymu, kad pareiškėjai piktnaudžiauja Lietuvos Respublikos migracine sistema, kadangi žinojo, kad vyksta į Europos Sąjungą neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, neleistinoje vietoje kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdami jokių asmens tapatybės bei buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų ir tik po 2 dienų pareiškė norą dėl prieglobsčio. Taipogi neturi pastovios gyvenamosios vietos ir lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Tikėtina, kad neskyrus alternatyvios sulaikymui priemones kyla rizika ir paskata, jog turėdami laisvą judėjimą, užsieniečiai ketins išvykti ir pasislėpti, siekdami išvengti išsiuntimo, tuo sukeldami nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jų išsiuntimo į Irako Respubliką.
Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai įvykdyti atitinkamą sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą. Turi būti atsižvelgiama į tai, ar šia priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę priemonę. Šiuo tikslu reikšmingomis gali būti aplinkybės, charakterizuojančios prieglobsčio prašytojo asmenybę, atskleidžiančios tam tikrus specialius asmens poreikius (be kita ko, prieglobsčio prašytojo, kaip pažeidžiamo asmens, turimas statusas), įvairių medicininių ar kitokių būtinųjų paslaugų, kurių nėra galimybės suteikti prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo vietoje, poreikis ir pan.
Visų pirma, vien aplinkybė, kad užsieniečiai kirto valstybės sieną ne per pasienio punktą, nesudaro pagrindo išvadai dėl didelės rizikos, kad užsieniečiai, neskyrus pačios griežčiausios priemonės, išvyks iš Lietuvos. Nors užsieniečiai, sulaikyti VSAT, po dviejų dienų žodžiu paprašė prieglobsčio, bet nepateikė savo asmens tapatybės dokumentų, tačiau vėliau tyrimo metu jų pilietybė buvo nustatyta iš kitų surinktų duomenų visumos, jų pasakojimas ir nurodomos aplinkybės patvirtina, kad jie yra Irako piliečiai. Be to, kaip matyti ir iš jau pirmiau minėtų teismų sprendimų, jie yra įtraukti į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat paimti pirštų antspaudai. Institucijos atstovė nepaneigė atstovės nurodytų aplinkybių, kad šeima tvarkinga, laikosi visų taikomų taisyklių, tinkamai elgiasi, neturi drausminių nuobaudų ir pan. Taip pat, vertinant prašomos griežčiausios alternatyvios priemonės taikymo proporcingumą, svarbu ir tai, kad užsieniečiams draudžiama palikti apgyvendinimo vietą jau apie 11 mėnesių, o pagrįstų ir realių duomenų, kada gali būti įvykdytas sprendimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos – nėra, juolab jie savo noru nesutinka išvykti iš Lietuvos Respublikos, be to, jiems reikalinga padaryti naujus asmens tapatybės dokumentus, kurių pagaminimas užtruks. Pažymėtina ir tai, kad tarp valstybių nėra susitarimo dėl Irako piliečių grąžinimo į kilmės šalį. Taigi, iš esmės prašoma taikyti pačią griežčiausią priemonę, net nežinant, ar asmenų išsiuntimas iš Lietuvos išvis kada nors bus įmanomas.
Dar vienas Institucijos argumentas, kodėl yra būtina taikyti pačią griežčiausią alternatyvią sulaikymui priemonę, grįstas tuo, kad užsieniečiai neturi pragyvenimo lėšų. Tačiau šiuo atveju užsieniečiai sutinka būti apgyvendinti Centre, tik prašo nedrausti jiems išeiti už centro teritorijos, nes nuolat būti vienoje vietoje yra sunku psichologiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus; nors objektyviai aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojas, grubiai ignoruodamas aiškius draudimus, bandė be galiojančio kelionės dokumento išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, tokia priemonė asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriam tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas (grėsmė valstybės saugumui ar pan.), tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (asmuo pažeidžia jam skirtą alternatyvią priemonę ar pan.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016; 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3604-789/2021; 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3603-815/2021, 2022 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2411-575/2022).
Atkreiptinas dėmesys, jog Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžia, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, minėtose gairėse minima, jog reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2498-520/2022).
Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019).
Nustačius, kad užsieniečių šeimoje yra trys (duomenys neskelbtini) vaikai, taip pat neseniai kitiems dviem vaikams suėjo (duomenys neskelbtini) metų, kuriems taip pat pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatant teisę judėti tik Pabėgėlių priėmimo centre, kas faktiškai atitinka sulaikymo sąlygas, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2595-602/2022).
2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2013/33). Direktyvos 2013/33 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiai sulaikomi tik kraštutiniu atveju bei nustačius, kad negalima veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių. Toks sulaikymas trunka trumpiausią laikotarpį ir dedamos visos pastangos, kad sulaikyti nepilnamečiai būtų paleisti ir apgyvendinti nepilnamečiams tinkamuose būstuose. Valstybės narės visų pirma rūpinasi nepilnamečio interesais, kaip nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje. <...>. Direktyvos 2013/33 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sulaikytos šeimos apgyvendinamos atskirai, užtikrinant reikiamą privatumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2595-602/2022). Nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, tarptautinė bendrija bei nacionaliniai teisės aktai vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Vaiko teisių konvencijos 3 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str.), o tai reiškia, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Apibendrinant darytina išvada, kad Įstatymo 114 straipsnio 4 dalis, nustatanti papildomas garantijas pažeidžiamiems asmenims ir šeimoms, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, ir užtikrinanti, kad jie gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į Direktyvos 2013/33 nustatytus tikslus, dėl galimybės sulaikyti šeimas (dėl būtinumo atidžiai vertinti kiekvieną atvejį) ir dėl jų apgyvendinamo, užtikrinant reikiamą privatumą. Sprendžiant dėl teisės į privatų gyvenimą apsaugos efektyvumo, turi būti atsižvelgiama ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką šios srities bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2595-602/2022).
Teismo nuomone, šiuo metu užsieniečiams taikyti griežčiausią alternatyvią sulaikymui priemonę, atsižvelgiant į ja siekiamus tikslus – įvykdyti užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį procedūrą, kurios įvykdymo terminai šiuo metu net ir nėra žinomi – nėra nei tikslinga, nei proporcinga. Skyrus jiems švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, minėti tikslai taip pat gali būti pasiekti. Šią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas į tai, kad į Lietuvą atvyko šeima su nepilnamečiais vaikais, šeima tvarkinga, laikosi visų reikalavimų, duomenų apie jiems paskirtas drausmines nuobaudas nėra, jų pilietybė nustatyta, paimti jų pirštų antspaudai ir pareiškėjai įtraukti Šengeno informacinę sistemą. Byloje nėra duomenų, kad užsieniečiai, dėl kurių prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas, keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Užsieniečiams judėjimo laisvė varžoma apie 11 mėnesių. Todėl, vadovaujantis prieš tai nurodytu reguliavimu, konstatuotina, jog nebūtų proporcinga taikyti savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžančią alternatyvią sulaikymui priemonę, kai užsieniečiams judėjimo laisvė varžoma apie 11 mėnesių ir nėra žinoma, kada realiai ir ar išvis bus įmanoma įvykdyti sprendimą dėl užsieniečių išsiuntimo į kilmės šalį. Atsižvelgiant į šia priemone siekiamus tikslus, į tai, kad šeimoje yra nepilnamečiai vaikai, priemonės, įtvirtintos UTPĮ 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, taikymo riziką, įvertinus, kad dėl užsieniečių prašymo suteikti prieglobstį yra priimtas galutinis sprendimas, o pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju užsieniečiams skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teismo nuomone, ši alternatyvi sulaikymui priemonė užtikrintų tinkamą pusiausvyrą tarp geriausių užsieniečių ir jų nepilnamečių vaikų interesų gynimo ir nelegalios migracijos rizikos užkardymo.
Įstatymo 116 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismo sprendimas sulaikyti užsienietį arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę įsigalioja nuo paskelbimo momento, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-4270-492/2021 išaiškino, kad siekiant užtikrinti užsieniečių atžvilgiu priimto galutinio sprendimo tinkamą įvykdymą bei vadovaujantis teisingumo principu, teismas galėtų imtis laikino pobūdžio priemonių užtikrinti, kad skiriama švelnesnio pobūdžio alternatyvi sulaikymui priemonė būtų pradėta taikyti tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento ir tai savaime nebūtų laikoma neproporcingu prieglobsčio prašytojo teisės į laisvę ribojimu. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas vykdytinas tik jam įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 115-117 straipsniais, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsniu,
nusprendžia:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą tenkinti iš dalies.
Skirti Irako Respublikos piliečiams G. M. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), B. S. S. S., gim. (duomenys neskelbtini), D. G. G. G., gim. (duomenys neskelbtini), W. G. G. G., gim. (duomenys neskelbtini), B. G. G. G., gim. (duomenys neskelbtini), K. G. G. G., gim. (duomenys neskelbtini), M. G. G. G., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti juos Pabėgėlių priėmimo centre be judėjimo laisvės apribojimų – 6 (šešiems) mėnesiams nuo 2022 m. birželio 22 d., tačiau ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.