- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-06-14
- Bylos Nr.
- 2A-270/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Danutė Gasiūnienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Kauno grūdai“
- Advokatai
- Virgilijus Kaupas, Ramūnas Širvys
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RVK“ atstovams bankroto administratoriui Vytautui Česoniui, advokatams Ramūnui Širviui ir Deividui Kursevičiui,
atsakovo akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ atstovui advokatui Virgilijui Kaupui
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RVK“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RVK“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Kauno grūdai“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „RVK“, atstovaujama bankroto administratoriaus (toliau – UAB „RVK“), kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu 2006 m. liepos 14 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą Nr. 1 dėl delspinigių apskaičiavimo ir prievolės pasibaigimo daliniu įskaitymu 746 041,72 Lt sumai; 2) pripažinti iš dalies negaliojančiu 2006 m. rugpjūčio 8 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą Nr. 2 dalyje dėl delspinigių apskaičiavimo ir prievolės pasibaigimo daliniu įskaitymu 168 124,55 Lt sumai; 3) pripažinti iš dalies negaliojančiu 2006 m. rugsėjo 4 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą Nr. 3 dalyje dėl delspinigių apskaičiavimo; 4) pripažinti negaliojančiu 2006 m. rugsėjo 18 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą Nr. 4; 5) pripažinti iš dalies negaliojančiu 2006 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą Nr. 5 dalyje dėl delspinigių apskaičiavimo; 6) pripažinti negaliojančiu 2006 m. lapkričio 2 d. pranešimą apie prievolės pasibaigimą daliniu įskaitymu ir 2006 m. lapkričio 2 d. prievolės pasibaigimo daliniu įskaitymu aktą; 7) pripažinus sandorius negaliojančiais, priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ (toliau – AB „Kauno grūdai“) 1 239 174,87 Lt dydžio įsiskolinimą už atliktus statybos rangos darbus; 8) sumažinti atsakovui AB „Kauno grūdai“ priskaičiuotus delspinigius iki 0,02 procento; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 8 d. sudarė su atsakovu AB „Kauno grūdai“ rangos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo pagal pateiktą projektą atlikti miltų mišinių gamybos cecho statybos, sėleninės talpų rekonstrukcijos ir trijų naujų sėleninių talpų statybos darbus, įrengti komunikacijas, elektros instaliaciją, atlikti kitus projekte numatytus darbus, o atsakovas – priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti. 2005 m. rugsėjo 9 d. ir 2005 m. spalio 28 d. susitarimais rangos sutartis iš dalies buvo pakeista. 2005 m. lapkričio 22 d. šalys sudarė priedą prie sutarties, kuria ieškovas įsipareigojo įrengti papildomas sėleninių talpų laikančias metalines konstrukcijas. 2006 m. sausio 3 d. sudarytu susitarimu prie rangos sutarties šalys aptarė atsiskaitymų terminų klausimus už ieškovo 2005 m. lapkričio mėn. atliktus darbus.
Ieškovas nurodė, kad prašoma priteisti 1 239 174,87 Lt dydžio atsakovo skola (pagrindinė skola už statybos rangos darbus, į kurią nėra įtrauktos baudos ar netesybos) ieškovui atsirado sutarties pagrindu už ieškovo atliktus statybos darbus, už kuriuos atsakovas liko neatsiskaitęs, o vietoje atsiskaitymo darė įvairius įskaitymus. Ieškovas pagal sutartį atliko, o atsakovas priėmė statybos darbus ir pasirašė tai patvirtinančius atliktų statybos darbų aktus už 4 108 492,08 Lt. Atsakovas sumokėjo 2 869 317,21 Lt, o likusią dalį – 1 239 174,87 Lt sumą – įskaitė į neva iš ieškovo gautinus delspinigius už termino atlikti statybos darbus pažeidimą. Ieškovo nuomone, teismas taip pat turėtų sumažinti aiškiai per didelius delspinigius. Be to, atsakovas pats kaltas dėl ieškovo atliekamų darbų vėlavimo, todėl atsakovas apskritai neturi teisės reikalauti delspinigių.
Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2006 m. birželio 30 d. iki 2006 m. lapkričio 2 d. ieškovui išrašė šias delspinigių sąskaitas: 1) 2006 m. birželio 30 d. sąskaitą Nr. D-200606-01 1 205 194, 80 Lt sumai; 2) 2006 m. rugpjūčio 7 d. sąskaitą Nr. D-200608-01 291 703,20 Lt sumai; 3) 2006 m. rugsėjo 4 d. sąskaitą Nr. D-200609-01 184 233,60 Lt sumai; 4) 2006 m. rugsėjo 18 d. sąskaitą Nr. D-200609-02 138 175,20 Lt sumai; 5) 2006 m. spalio 31 d. sąskaitą Nr. D-200610-01 322 408,80 Lt sumai. Atsakovas per minėtą laikotarpį pateikė ieškovui šiuos dokumentus: 1) 2006 m. liepos 14 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. 1; 2) 2006 m. rugpjūčio 8 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. 2; 3) 2006 m. rugsėjo 4 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. 3; 4) 2006 m. rugsėjo 18 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. 4; 5) 2006 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. 5; 6) 2006 m. lapkričio 2 d. pranešimą apie prievolės pasibaigimą daliniu įskaitymu; 7) 2006 m. lapkričio 2 d. prievolės pasibaigimo daliniu įskaitymų aktą; 8) 2006 m. spalio 25 d. defektinį aktą ir 2006 m. spalio 31 d. pretenziją Nr. 2804.
1. Dėl 2006 m. liepos 14 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu
2006 m. liepos 21 d. atsakovas pateikė ieškovui 2006 m. liepos 14 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. 1 (toliau – Aktas Nr. 1). Jame nurodyta, kad atsakovas pagal rangos sutartį yra skolinga ieškovui 746 041,72 Lt, tačiau ši skola mažinama Akte Nr. 1 nurodytomis sumomis, tame tarpe ir atsakovo apskaičiuotais delspinigiais už uždelstą darbų atlikimą pagal 2006 m. birželio 30 d. delspinigių sąskaitą Nr. D-200606-1 – 1 205 194 Lt sumai. Atsakovas šiuo aktu taip pat informavo, kad jis pagal ieškovo išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 058 ieškovui mokėtiną sumą įskaito į ieškovo atsakovui mokėtinus delspinigius pagal minėtą atsakovo 2006 m. birželio 30 d. delspinigių sąskaitą. Atsakovas nurodė, jog 2006 m. liepos 14 d. duomenimis ieškovo skola atsakovui sudaro 516 309,62 Lt. Vadinasi, įskaitymas, jei jis ir buvo atliktas, buvo atliktas ne didesnei nei 746 041,72 Lt sumai, kadangi tokio dydžio reikalavimą atsakovas turėjo ieškovui.
2006 m. birželio 30 d. delspinigių sąskaitoje nurodoma, kad delspinigiai skaičiuojami už pavėluotą darbų atlikimą nuo 2006 m. sausio 25 d. iki 2006 m. birželio 30 d. Rangos sutartyje darbų pabaiga numatyta 2006 m. sausio 24 d. Atsižvelgiant į tai, kad 2005 m. lapkričio 22 d. sutarties priedu darbų pabaiga buvo pratęsta iki 2006 m. vasario 13 d., akivaizdu, jog atsakovas neturėjo teisės skaičiuoti delspinigių už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 25 d. Kadangi dalis delspinigių paskaičiuota už laikotarpį, kai prievolės terminas dar nebuvo suėjęs, negalima teigti, kad ieškovo prievolė sumokėti atsakovui jos reikalaujamus delspinigius buvo apibrėžta ir galiojanti.
Aktu Nr. 1 atsakovas sumažino savo įsiskolinimą ir suma už sunaudotą elektros energiją ir transporto paslaugas, tačiau iš jo nėra aišku, pagal kokias išrašytas PVM sąskaitas-faktūras atliekamas įskaitymas, todėl toks dokumentas neatitinka įskaitymui keliamų reikalavimo apibrėžtumo ir aiškumo sąlygų. Šią aplinkybę patvirtina 2006 m. birželio 15 d. tarpusavio skolų įskaitymo aktas, kuriame nurodomos įskaitomos sumos pagal konkrečiai ir aiškiai įvardijamas PVM sąskaitas-faktūras. Iš ieškovo buhalterinės apskaitos duomenų matyti, kad laikotarpyje nuo 2006 m. birželio 15 d. iki 2006 m. liepos 14 d. jokių ieškovo skolinių įsipareigojimų atsakovui 47 156,54 Lt sumai už sunaudotą elektros energiją ir transporto paslaugas neatsirado ir tokiai sumai minėtu laikotarpiu PVM sąskaitų-faktūrų nėra.
Aktu Nr. 1 atsakovas sumažino savo skolą ieškovui ir 10 000 Lt dydžio baudomis, paskirtomis 2005 m. spalio 25 d. pranešimu dėl baudos skyrimo Nr. 1347 ir 2006 m. birželio 13 d. pranešimu dėl baudos skyrimo Nr. 1337. Kadangi tokiems reikalavimams įstatymas nustato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, atsakovui nereikalaujant minėtų baudų sumokėjimo ir neginant savo teisių teismine tvarka, ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas atsisako savo pretenzijų į šių baudų sumokėjimą. Akivaizdu, jog įskaitymas reikalavimų, kurių ieškinio senatis yra pasibaigusi, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Vienos iš būtinų sąlygų įskaitymui yra priešpriešinių reikalavimų apibrėžtumas ir galiojimas. Šiuo atveju, esant netiksliai paskaičiuotiems bei įskaitytiems delspinigiams už vėlavimą atlikti statybos darbus, taip pat esant neaiškumui, pagal kokias išrašytas PVM sąskaitas-faktūras už sunaudotą elektros energiją ir transporto paslaugas mažinama skola, bei mažinant skolą reikalavimais, kuriems yra suėjęs ieškinio senaties terminas, negalima teigti, jog atsakovo reikalavimas atitiko šias įskaitymo sąlygas ir galėjo būti atliktas.
Aptariamo įskaitymo negaliojimo pagrindus patvirtina ir tai, kad ieškovas 2006 m. rugpjūčio 24 d. grąžino atsakovui Aktą Nr. 1 su prierašu, kad sutinka su jame nurodyta atsakovo skola ieškovui, tačiau nesutinka su ieškovo skola atsakovui: baudomis, delspinigiais, sumomis už sunaudotą elektros energiją ir transporto paslaugas bei 516 309,62 Lt suma, kuri akte įvardijama ieškovo atsakovui mokėtina suma. Taigi akivaizdu, kad ieškovo prievolė atsakovui buvo ginčijama. Aplinkybę, kad atsakovas pats nebuvo tikras atlikęs įskaitymą, patvirtina ir tai, kad atsakovas 2006 m. lapkričio 2 d. teikė ieškovui pranešimą apie prievolės pasibaigimą daliniu įskaitymu ir 2006 m. lapkričio 2 d. prievolės pasibaigimo daliniu įskaitymu aktą, kuriais, kaip nurodyta pačiuose dokumentuose, atliekami įskaitymai, tame tarpe ir Akte Nr. 1 nurodytoms sumoms. Pažymėtina, kad Aktas Nr. 1 yra įvardijamas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, o jame numatyta vieta pasirašyti ieškovo įgaliotam asmeniui. Skolos suderinimas šiuo atveju buvo tikslingas, kadangi atsakovas automatiškai neįgijo teisės į delspinigius pagal sutartį, nes ją atsakovas įgyja tik tuo atveju, jeigu nėra ieškovo atsakomybę šalinančių veiksmų, t. y. paties atsakovo kaltės. Šiuo atveju reikšminga yra aplinkybė, kad pasirašant priedą prie sutarties buvo nukeltas galutinis darbų atlikimo terminas, be to, atsakovas apmokėjimus vykdė pažeisdamas terminus, kas pagal sutartį suteikė ieškovui teisę nukelti darbų atlikimo terminus.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad įskaitymas pagal Aktą Nr. 1 apskritai nebuvo atliktas. Ji pagrįsta ir tuo, kad atlikus įskaitymą pagal Aktą Nr. 1, nebūtų galima atlikti įskaitymo pagal 2006 m. lapkričio 2 d. pranešimą apie įskaitymą bei tos pačios dienos prievolės pasibaigimo įskaitymu aktą.
Atsakovas, po sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino pabaigos matydamas, kad darbai nebus atlikti laiku, turėjo galimybę nutraukti rangos sutartį ir taip sumažinti neigiamus padarinius sau bei ieškovui. Tačiau atsakovas sąmoningai toleravo terminų praleidimą, sutarties nenutraukė ir, sulaikydamas apmokėjimus už jau atliktus darbus bei taip sutrikdydamas ieškovo veiklą, skaičiavo neprotingo dydžio delspinigius, kuriuos vėliau įskaitydamas neva apmokėjo už faktiškai atliktus darbus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo ginčijamais tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktais priskaičiuoti ir įskaityti delspinigiai sudaro 52 procentus visų ieškovo pagal sutartį atliktų darbų.
Remdamasis aukščiau išdėstytu, ieškovas kaip įskaitymo sandorį ginčijo visą Aktą Nr. 1.
2. Dėl 2006 m. rugpjūčio 8 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto Nr. 2 pripažinimo negaliojančiu
2006 m. rugpjūčio 8 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas Nr. 2 (toliau – Aktas Nr. 2) ieškovui buvo pateiktas 2006 m. rugpjūčio 8 d. Akte nurodoma, kad nuo 2006 m. liepos 14 d. iki 2006 m. rugpjūčio 7 d. ieškovas atliko statybos darbų už 168 124,55 Lt sumą, o apskaičiuoti delspinigiai už uždelstą darbų atlikimą pagal delspinigių sąskaitą Nr. D-200608-01 sudaro 291 703,20 Lt. Jame taip pat nurodoma, kad pagal ieškovo 2006 m. rugpjūčio 7 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 63 atsakovas įskaito ieškovui mokėtiną sumą į ieškovo mokėtinus delspinigius pagal atsakovo išrašytą 2006 m. birželio 30 d. delspinigių sąskaitą Nr. D-200606-01 bei informuojama, kad 2006 m. rugpjūčio 7 d. ieškovo skola atsakovui sudaro 641 539,26 Lt. Ieškovo teigimu, Aktas Nr. 2 pripažintinas negaliojančiu dalyje dėl ieškovo mokėtinų delspinigių atsakovui apskaičiavimo 291 703,20 Lt sumai ir prievolės pasibaigimo daliniu įskaitymu 168 124,55 Lt sumai. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad sutinka su šiame akte nurodytomis sumomis už sunaudotą elektros energiją ir transporto paslaugas, tačiau iš jo matyti, jog šiomis sumomis atsakovo skola ieškovui mažinama nebuvo, todėl šios Akto Nr. 2 dalies neginčija.
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, atsakovas neteisingai skaičiavo delspinigius pagal delspinigių sąskaitą Nr. D-200608-01. Šioje sąskaitoje nurodoma, kad delspinigiai skaičiuojami už laikotarpį nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2006 m. rugpjūčio 7 d. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas 2006 m. birželio 28 d. raštu Nr. 1424 buvo informavęs ieškovą, kad malūne nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2006 m. liepos 8 d. bus atliekami gazacijos darbai, todėl atlikti statybos darbų ieškovas negalės. Dėl šios priežasties atsakovas neturėjo teisės skaičiuoti delspinigių už laikotarpį nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2006 m. liepos 8 d. (CK 6.206 straipsnis, 6.253 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
Aktu Nr. 2 atsakovas siekė atlikti dalinį įskaitymą pagal 2006 m. birželio 30 d. delspinigių sąskaitą Nr. 200606-01, kadangi Aktu Nr. 1 neva nebuvo įskaityta visa suma dėl to, kad atsakovo reikalavimai viršijo ieškovo reikalavimus. Tačiau, ginčijant Aktą Nr. 1, buvo minėta, kad įskaitymas pagal šį aktą apskritai negalėjo būti atliktas.
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, aplinkybę, kad atsakovo reikalavimai buvo neapibrėžti, rodo ir tas faktas, kad ieškovas Aktą Nr. 2 2006 m. rugpjūčio 24 grąžino atsakovui su prierašu, jog sutinka su atsakovo skola ieškovui, tačiau nesutinka su šiame akte nurodyta ieškovo skola atsakovui. Aplinkybę, kad atsakovas pats nebuvo tikras atlikęs įskaitymą, taip pat patvirtina faktas, kad jis net kelis kartus pakartotinai atliko tapačių reikalavimų įskaitymą: 2006 m. rugsėjo 26 atsakovas pateikė ieškovui tarpusavio skolų įskaitymo aktą, kuriuo, be kita ko, buvo įskaitomos ir Akte Nr. 2 nurodytos sumos (1335,17 Lt ir 315,82 Lt už sunaudotą elektros energiją ir transporto paslaugas), o 2006 m. lapkričio 2 pateikė pranešimą apie prievolės pasibaigimą daliniu įskaitymu ir 2006 m. lapkričio 2 d. prievolės pasibaigimo daliniu įskaitymu aktą, kuriais atliekami įskaitymai ir Akte Nr. 2 nurodytomis sumomis.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais, analogiškais kaip ir ginčijant Aktą Nr. 1, ieškovas teigia, kad įskaitymas pagal Aktą Nr. 2 apskritai nebuvo atliktas.
3. Dėl 2006 m. rugsėjo 4 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto Nr. 3 pripažinimo negaliojančiu
2006 m. rugsėjo 4 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas Nr. 3 (toliau – Aktas Nr. 3) ieškovui buvo pateiktas 2006 m. rugsėjo 20 d. Akte nurodoma, kad: ieškovo skola atsakovui 2006 m. rugpjūčio 7 d. yra 641 539,26 Lt; nuo 2006 m. rugpjūčio 8 d. iki 2006 m. rugpjūčio 31 d. ieškovas darbų neatliko; ieškovo skola atsakovui, be kita ko, padidėjo 184 233,60 Lt delspinigių suma pagal delspinigių sąskaitą Nr. D-200609-01 už uždelstą darbų atlikimą, todėl 2006 m. rugpjūčio 31 d. ieškovo skola atsakovui sudaro 827 790,19 Lt. Ieškovo teigimu, Aktas Nr. 3 pripažintinas negaliojančiu dalyje dėl ieškovo atsakovui mokėtinų delspinigių dydžio. Ieškovas sutinka su šiame akte nurodytomis sumomis už sunaudotą elektros energiją ir transporto paslaugas, tačiau iš akto matyti, kad šiomis sumomis atsakovo skola ieškovui mažinama nebuvo, todėl ši akto dalis neginčijama. Ieškovas pažymėjo, kad Aktu Nr. 3 atsakovas įskaitymo neatlikinėjo, nes atsakovo duomenimis ieškovas neturėjo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų.
Šalies argumentai
Ieškovas teigė, kad Aktas Nr. 3 yra teisiškai ydingas jau vien dėl to, kad jame įtraukti delspinigiai už laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 25 d. iki 2006 m. rugpjūčio 8 d. (7 676,40 Lt). Atsakovas 2006 m. rugpjūčio 8 d. įspėjimu Nr. 1821 nurodė ieškovui, jog nuo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutraukia statybos rangos sutartį su visais vėlesniais jos pakeitimais. 2006 m. rugsėjo 4 d. delspinigių sąskaitoje Nr. D-200609-01 nurodoma, kad delspinigiai skaičiuojami už laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 8 d. iki 2006 m. rugpjūčio 31 d. vadovaujantis sutarties 9 straipsnio 4 dalyje nurodytais 0,2 procento dydžio delspinigiais nuo bendros statybos kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Tačiau nei sutarties, nei jos pakeitimų 9 straipsnio 4 dalyje tokios netesybos nenumatytos. Ieškovo nuomone, iš aptariamos delspinigių sąskaitos darytina išvada, kad delspinigiai skaičiuoti sutarties pakeitimu Nr. 1 pakeistos sutarties 9 straipsnio 3 dalies pagrindu, nustatančiu, jog ieškovas, praleidęs darbų pabaigos terminą, už kiekvieną uždelstą dieną moka atsakovui 0,2 procento dydžio netesybas nuo sutartyje nustatytos pastatų kainos. Ieškovas pažymi, kad, atsakovui nutraukus sutartį, pastarasis neteko teisės skaičiuoti delspinigių, nes sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus prievolei vykdyti statybos darbus, delspinigių skaičiavimas nutraukiamas, nes jie galėjo būti skaičiuojami už termino įvykdyti prievolę praleidimą. Toks delspinigių skaičiavimas prieštarauja įstatymui (CK 1.5 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.221 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas nurodė, kad Aktas Nr. 3 pripažintinas negaliojančiu ir dėl to, jog juo ieškovas prisėmė papildomus įsipareigojimus, prieštaraujančius įstatymui, tai pat pažeidžiančius kitų ieškovo kreditorių teises ir interesus, nes vėliau, 2006 m. lapkričio 2 d., šiuo aktu prisiimti įsipareigojimai tapo įskaitymo objektu (CK 1.82, 6.66 straipsniai). Pažymėjo, kad Aktas Nr. 3 yra 2006 m. rugsėjo 4 d., o ieškovui buvo pateiktas tik 2006 m. rugsėjo 20 d., t. y. kai ieškovo atžvilgiu buvo priimta Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nutartis iškelti bankroto bylą. Ieškovas Aktą Nr. 3 pasirašė tik 2006 m. lapkričio 8 d., kai jam Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Dėl šių priežasčių tiek ieškovo, tiek atsakovo veiksmai laikytini nesąžiningais, nes jie žinojo arba turėjo žinoti, kad toks sandoris pažeidžia ieškovo kreditorių interesus. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Akto Nr. 3 pagrindu buvo grindžiamas 2006 m. lapkričio 2 d. pranešimas apie prievolės pasibaigimą daliniu įskaitymu bei prievolės pasibaigimo daliniu įskaitymu aktas, tačiau Aktas Nr. 3 buvo pasirašytas vėlesne data nei nurodyti dokumentai.
4. Dėl 2006 m. rugsėjo 18 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto Nr. 4
2006 m. rugsėjo 18 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas Nr. 4 (toliau – Aktas Nr. 4) ieškovui buvo pateiktas 2006 m. rugsėjo 20 d. kartu su Aktu Nr. 3. Akte Nr. 4 nurodoma, kad: ieškovo skola atsakovui 2006 m. rugpjūčio 31 d. yra 827 790,19 Lt; nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 18 d. ieškovas statybos darbų neatliko; ieškovo skola atsakovui padidėjo 138 175,20 Lt delspinigių suma pagal delspinigių sąskaitą Nr. D-200609-02 už uždelstą darbų atlikimą, todėl 2006 m. rugsėjo 18 d. ieškovo skola atsakovui sudaro 965 965,39 Lt. Ieškovas pažymėjo, kad Aktu Nr. 4 atsakovas įskaitymo neatlikinėjo, nes atsakovo duomenimis ieškovas neturėjo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų.
Aktą Nr. 4 ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu dėl 138 175,20 Lt delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 18 d. Jį ginčijo analogiškais motyvais kaip ir Aktą Nr. 3.
5. Dėl 2006 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto Nr. 5
2006 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas Nr. 5 (toliau – Aktas Nr. 5) ieškovui buvo pateiktas 2006 m. lapkričio 2 d. kartu su 2006 m. lapkričio 2 d. pranešimu apie prievolės pasibaigimą daliniu įskaitymu ir prievolės pasibaigimo daliniu įskaitymu aktu. Akte Nr. 5 nurodoma, kad ieškovo skola atsakovui 2006 m. rugsėjo 18 d. yra 965 965,39 Lt; nuo 2006 m. rugsėjo 19 d. iki 2006 m. spalio 31 d. ieškovas atliko darbų už 375 833,46 Lt sumą; ieškovo skola atsakovui, be kita ko, padidėjo 322 408,80 Lt delspinigių suma pagal delspinigių sąskaitą Nr. D-200610-01 už uždelstą darbų atlikimą, todėl 2006 m. spalio 31 d. ieškovo skola atsakovui sudaro 912 850,36 Lt. Ieškovas pažymėjo, kad Aktu Nr. 5 atsakovas įskaitymo neatlikinėjo, nes atsakovo duomenimis ieškovas neturėjo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų.
Ieškovo nuomone, Aktas Nr. 5 pripažintinas negaliojančiu dėl 322 408,80 Lt delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 19 d. iki 2006 m. spalio 30 d. Ieškovas pažymėjo, kad sutinka su akte nurodyta suma už sunaudotą elektros energiją ir transporto paslaugas, tačiau iš jo matyti, kad šiomis sumomis atsakovo skola ieškovui mažinama nebuvo, todėl šios akto dalies neginčijo.
Ginčydama Aktą Nr. 5, ieškovas rėmėsi analogiškais motyvais, kaip ir ginčydama Aktą Nr. 3 ir Aktą Nr. 4.
6. Dėl 2006 m. lapkričio 2 d. pranešimo apie prievolės pasibaigimą daliniu įskaitymu ir 2006 m. lapkričio 2 d. prievolės pasibaigimo daliniu įskaitymu akto
2006 m. spalio 31 d. iškėlus ieškovui restruktūrizavimo bylą, 2006 m. lapkričio 2 d. atsakovas ieškovui pateikė pranešimą apie prievolės pasibaigimą daliniu įskaitymu bei prievolės pasibaigimo daliniu įskaitymu aktą, kuriuose, be kita ko, nurodoma, kad minėtais sandoriais atliekamas ieškovo ir atsakovo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų dalinis įskaitymas. Iš šių dokumentų taip pat matyti, kad atsakovas dalinį įskaitymą atliko ir pagal Aktus Nr. 1, 2, 3, 4 ir 5. Ieškovo nuomone, minėti sandoriai pripažintini negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes jais buvo stipriai pablogintas ieškovo mokumas, o atsakovui suteikta pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad sudarydamos šios sandorius abi šalys buvo nesąžiningos, t. y. žinojo, kad pažeidžia ieškovo kreditorių interesus. Ieškovo kreditoriai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui pradėjo kreiptis nuo 2006 m. rugpjūčio 7 d., be to, jis pats 2006 m. spalio 25 d. kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl ieškovas apie savo sunkią finansinę padėtį negalėjo nežinoti. Kauno apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 8 d. nutartimi iškėlė ieškovui bankroto bylą, ši informacija nuo 2006 m. rugsėjo 13 d. iki 2006 m. gruodžio 11 d. buvo viešai skelbiama Juridinių asmenų registre, todėl šį faktą atsakovas žinojo arba turėjo žinoti. Be to, atsakovas iš sutarties žinojo būsimą ieškovo pelną, todėl, taikydamas neprotingai didelius delspinigius, žinojo, kad tokio sandorio sudarymas prieštarauja CK 1.82 straipsnio nuostatoms. Ieškovas pažymėjo, kad šalių nesąžiningumą netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2006 m. spalio 31 d., t. y. tą pačią dieną, kai ieškovui buvo iškelta restruktūrizavimo byla, paskubomis buvo surašyti dokumentai, kurie sudarė sąlygas sudaryti ginčijamus įskaitymo sandorius: ieškovo PVM sąskaitos-faktūros Nr. 077, Nr. 078 ir Nr. 079 bendrai 375 833,46 Lt sumai, atsakovo delspinigių sąskaita Nr. D-200610-01 322 408,80 Lt sumai, pretenzija Nr. 2804 120 368,26 Lt sumai. Be to, į ginčijamus 2006 m. lapkričio 2 d. sandorius įtraukti Aktai Nr. 3, 4 ir 5 net nesulaukus, kol juos pasirašys ieškovas. Ieškovo teigimu, pagal pretenziją Nr. 2804 įskaitymai apskritai negalėjo būti atliekami, nes, nesant duomenų, kiek atsakovui kainavo trūkumų šalinimas, pretenzija nelaikytina pagrįsta. Be to, ieškovas šią pretenziją pasirašė netikrindamas jos pagrįstumo, o pati pretenzija neatitiko sutarties keliamų reikalavimų dokumentui, kuriame fiksuojami atliktų darbų trūkumai.
Ieškovas pažymėjo, kad aptariami sandoriai pripažintini negaliojančiais ir CK 1.80 ir 6.130 straipsnių pagrindų, nes įskaitymui nebuvo sąlygų. Pripažinus Aktus Nr. 1, 2, 3, 4 ir 5 negaliojančiais, tokiais pripažintini ir visi jų pagrindu sudaryti sandoriai.
Ieškovo teigimu, kadangi įskaitymai buvo atlikti neteisėtai ir prievolė sumokėti atliktų statybos darbų kainą šiuo pagrindu nesibaigė, todėl atsakovas privalo grąžinti 1 239 174,87 Lt už atliktus darbus.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Kauno grūdai“ prašė ieškinį atmesti.
Nurodė, kad su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2005 m. birželio 6 d. sudarė paramos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Malūno 1G-5p (3g4p) rekonstrukcija, įgyvendinant miltų mišinių gamybos ir sėlenų aruodus“. Šia sutartimi atsakovui buvo numatyta kompensuoti iki 3 452 800 Lt (39,09 procentų) visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų, jei projektas bus vykdomas be nukrypimų ir įvykdytas iki 2006 m. balandžio 28 d. Sutartis taip pat numatė, kad parama projekto vykdytojui bus išmokama tik po to, kai jis bus padaręs visas su projektu susijusias išlaidas. 2005 m. rugpjūčio 8 d. su ieškovu buvo pasirašyta statybos rangos sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo iki 2006 m. sausio 24 d. už 4 529 000 Lt atlikti pastatų statybos darbus. Pagal rangos sutartį darbų pabaiga nustatytas momentas, kai užbaigti visi sutartyje numatyti darbai, įformintas pastatų priėmimas naudoti bei atsakovui perduoti reikiami pastatų dokumentai (12 punktas). Rangos sutartis taip pat nustatė, kad jei ji nutraukiama dėl ieškovo kaltės, iš ieškovui mokėtinos sumos išskaičiuojamos netesybos ir nuostoliai. Ieškovas, uždelsęs pastatų statybos darbus (jų etapą) arba vėluodamas perduoti sutarties objektą naudoti ir/ar perduoti atsakovui visus dokumentus, įsipareigojo mokėti atsakovui 0,02 procento dydžio delspinigius nuo neatliktų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną (9 straipsnio 2 dalis). Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas dėl savo kaltės nevykdė įsipareigojimo atlikti statybos darbus iki 2006 m. balandžio 28 d., todėl atsakovas buvo priversta derėtis su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl 2005 m. birželio 30 d. paramos sutartyje nustatyto termino pratęsimo. Per tris kartus šis terminas iš viso buvo pratęstas iki 2007 m. kovo 30 d.
Atsakovas pažymėjo, kad šalys 2006 m. lapkričio 2 d. pasirašė prievolės pasibaigimo daliniu įskaitymu aktą. Tą pačią dieną ieškovui įteiktas pranešimas apie prievolės pasibaigimą daliniu įskaitymu, kuriame konstatuota, kad ieškovo skola atsakovui 2006 m. lapkričio 2 d. sudaro 1 033 216,62 Lt. Minimas aktas buvo pasirašytas iki Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 19 d. nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą, kuri įsiteisėjo tik 2007 m. gegužės 24 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsakovas, remdamasi teismų praktika, taip pat nurodė, kad vien skolininko nemokumo faktas, nesant jam iškeltos bankroto bylos (nesant įsiteisėjusios teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo), nedraudžia kreditoriui įskaityti savo reikalavimus nemokiam kreditoriui. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas savo finansinės atskaitomybės dokumentuose, priimtuose kompetentingų valstybės institucijų, nurodė padarytą įskaitymą ir likusį 1 033 216,62 Lt dydžio ieškovo įsiskolinimą. Tas faktas, kad ieškovas iki šiol savo finansinės atskaitomybės dokumentuose nėra nurodęs esamo įsiskolinimo atsakovui, pastarajam nesukelia teisinių pasekmių.
Atsakovas atkreipė dėmesį, kad, ieškovui nesilaikant statybos darbų atlikimo terminų ir darbus atliekant nekokybiškai, kilo reali grėsmė statomame objekte nustatytu laiku nepradėti vykdyti veiklos, patirti nuostolių bei negauti paramos. Dėl šios priežasties atsakovas pasiūlė ieškovui iš naujo susitarti dėl galimų nuostolių dydžio. Šalys 2005 m. rugsėjo 9 d. pasirašė statybos rangos sutarties pakeitimą Nr. 1, kuriuo delspinigių normą padidino nuo 0,02 procento iki 0,2 procento (9 straipsnio 2 ir 3 dalys). Atsakovas pažymėjo, kad dėl ieškovo kaltės patyrė žymiai didesnius nuostolius, kurių nekompensuoja net tokio dydžio netesybos, todėl jos negali būti mažinamos. Dėl ieškovo kaltės objektas buvo baigtas ir pripažintas tinkamu naudoti tik 2007 m. kovo 28 d., t. y. vienuolika mėnesių vėliau, ir vietoj 4 108 492,08 Lt kainavo 5 780 166,22 Lt, iš kurių 4 108 492,08 Lt buvo sumokėta (sudengta) ieškovui, o 1 251 166,22 Lt – R. B. statybinei įmonei už ieškovo neatliktų darbų pabaigimą. Be to, dėl naujų betarių talpų eksploatavimo atidėjimo ieškovas patyrė ir 2 242 460 Lt gamybinių nuotolių (11 mėn. x 203 860 Lt nuostolių per mėnesį).
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas, pasirašydamas dabar ginčijamus sandorius, sutiko su priskaičiuotais delspinigiais ir jų dydžiu bei sutiko juos geruoju apmokėti. Tuo pagrindu buvo sudarytas 2006 m. lapkričio 2 d. prievolės pasibaigimo daliniu įskaitymu aktas, todėl klausimas dėl delspinigių sumažinimo nebegali būti keliamas (CK 6.258 straipsnio 3 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovas ir Nacionalinė mokėjimo agentūra 2005 m. birželio 6 d. sudarė paramos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Malūno 1G-5p (3g4p) rekonstrukcija, įgyvendinant miltų mišinių gamybos ir sėlenų aruodus“. Ja atsakovui buvo numatyta kompensuoti iki 3 452 800 Lt (39,09 procentų) visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų, jei projektas bus vykdomas be nukrypimų ir įvykdytas iki 2006 m. balandžio 28 d. Sutartis taip pat numatė, kad parama projekto vykdytojui bus išmokama tik po to, kai jis bus padaręs visas su projektu susijusias išlaidas.
2005 m. rugpjūčio 8 d. šalys sudarė rangos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo pagal pateiktą projektą atlikti miltų mišinių gamybos cecho statybos, sėlenines talpų rekonstrukcijos ir trijų naujų sėleninių talpų statybos darbus, įrengti komunikacijas, elektros instaliaciją, atlikti kitus projekte numatytus darbus, o atsakovas – priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti. Ši sutartis buvo sudaryta remiantis ieškovo pasiūlymu. Sutartyje numatyta bendra kaina siekė 4 529 000 Lt, darbų pradžia – 2005 m. rugpjūčio 8 d., o pabaiga – 2006 m. sausio 24 d. 2005 m. rugsėjo 9 d. ir 2005 m. spalio 28 d. susitarimais rangos sutartis iš dalies buvo pakeista. 2005 m. lapkričio 22 d. šalys sudarė priedą prie sutarties, kuria ieškovas įsipareigojo įrengti papildomas sėleninių talpų laikančias metalines konstrukcijas. 2006 m. sausio 3 d. sudarytu susitarimu prie rangos sutarties šalys aptarė atsiskaitymų terminų klausimus už ieškovo 2005 m. lapkričio mėn. atliktus darbus.
Ieškovas darbų iki 2006 m. sausio 24 d. neįvykdė, o nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. iki 2006 m. vasario mėn. buvo atlikęs darbų tik už 1 267 874 Lt. Dėl šios priežasties atsakovas derėjosi su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl termino pagal paramos sutartį pratęsimo. Per tris kartus terminas buvo pratęstas iki 2007 m. kovo 30 d. Ieškovas darbus tęsė ir po 2006 m. sausio 24 d.
Atsakovas ieškovui 2006 m. liepos 21 d. pateikė 2006 m. birželio 30 d. delspinigių sąskaitą Nr. D-200606-01, kurioje nurodė, kad paskaičiavo ieškovui 1 205 194,80 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 25 d. iki 2006 m. birželio 30 d. (už 157 dienas) ir šia suma mažina savo skolą ieškovui. Tą pačią dieną atsakovas pateikė ieškovui ir Aktą Nr. 1, kuriame nurodė, kad ieškovo pagal 2006 m. birželio 30 d. delspinigių sąskaitą Nr. D-200606-01 mokėtinus delspinigius įskaito į atsakovo ieškovui mokėtiną sumą pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr.058.
2006 m. rugpjūčio 8 d. atsakovas pateikė ieškovui delspinigių sąskaitą Nr. D-200608-01, kurioje nurodė, kad paskaičiavo 291 703,20 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2006 m. rugpjūčio 7 d. ir šia suma mažina atsakovo skolą ieškovui. Tą pačią dieną atsakovas ieškovui pateikė ir Aktą Nr. 2, kuriame nurodė, kad ieškovo pagal 2006 m. birželio 30 d. delspinigių sąskaitą Nr. D-200606-01 mokėtinus delspinigius įskaito į atsakovo ieškovui mokėtiną suma pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija Nr.063.
2006 m. rugsėjo 20 d. atsakovas pateikė ieškovui delspinigių sąskaitą Nr. D-200609-01, kurioje nurodė, kad paskaičiavo 184 233,60 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 8 d. iki 2006 m. rugpjūčio 31 d. ir šia suma mažina atsakovo skolą ieškovui. Tą pačią dieną atsakovas ieškovui pateikė Aktą Nr. 3, kuriame nurodė, kad ieškovui paskaičiuoti delspinigiai už uždelstą darbų atlikimą pagal delspinigių sąskaitą Nr. D-200609-01 sudaro 184 233,60 Lt.
2006 m. rugsėjo 20 d. atsakovas pateikė ieškovui delspinigių sąskaitą Nr. D-200609-02, kurioje nurodė, kad paskaičiavo 138 175,20 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 18 d. ir šia suma mažina atsakovo skolą ieškovui. Tą pačią dieną atsakovas ieškovui pateikė Aktą Nr. 4, kuriame nurodė, kad ieškovui paskaičiuoti delspinigiai už uždelstą darbų atlikimą pagal delspinigių sąskaitą Nr. D-200609-02 sudaro 138 175,20 Lt.
2006 m. lapkričio 2 d. atsakovas pateikė ieškovui delspinigių sąskaitą Nr. D-200610-01, kurioje nurodė, kad paskaičiavo 322 408,80 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2006 m. rugsėjo 19 d. iki 2006 m. spalio 30 d. Tą pačią dieną atsakovas ieškovui pateikė Aktą Nr. 5, kuriame nurodė, kad ieškovui paskaičiuoti delspinigiai už uždelstą darbų atlikimą pagal delspinigių sąskaitą Nr. D-200610-01 sudaro 322 408,80 Lt.
2006 m. lapkričio 2 d. atsakovas pateikė ieškovui pranešimą apie prievolės pasibaigimą daliniu įskaitymu, tą pačią dieną šalys pasirašė prievolės pasibaigimo daliniu įskaitymu aktą. Iš dokumentų matyti, kad atsakovas su ieškovu už statybos rangos sutartyje numatytus atlikti darbus atsiskaitė įskaitydamas ieškovo atsakovui mokėtinas sumas.
Ieškovas rangos sutartį nutraukė 2006 m. rugpjūčio 24 d. Po sutarties nutraukimo atsakovas ieškovą ne kartą reikalavo perduoti atliktus statybos darbus ir pastatų projektinę dokumentaciją, tačiau ieškovas delsė tai padaryti. Dokumentacija perduota tik 2006 m. spalio 18 d., o atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai atsakovo buvo pasirašyti tik 2006 m. spalio 31 d.
2006 m. spalio 25 d. atsakovo komisija nustatė, kad kai kurie darbai ieškovo atlikti nekokybiškai. Dėl to atsakovas 2006 m. spalio 31 d. pateikė pretenziją, kurioje nurodė, jog reikalauja sumažinti darbų kainą ir atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Ieškovas su šia pretenzija sutiko.
2006 m. gruodžio 18 d. atsakovas sudarė statybos rangos sutartį su nauju rangovu, kuris baigė malūno rekonstrukcijos darbus. 2007 m. kovo 28 d. rekonstruotas malūnas buvo pripažintas tinkamu naudoti.
2006 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Kauno apygardos teismas pagal kreditorių pareiškimus iškėlė ieškovui bankroto bylą. 2006 m. rugsėjo 18 d. tas pats teismas, sutikdamas su ieškovo atskiruoju skundu, minėtą nutartį panaikino. 2006 m. spalio 31 d. nutartimi Kauno apygardos teismas pagal ieškovo pareiškimą iškėlė jai restruktūrizavimo bylą. 2007 m. kovo 19 d. Kauno apygardos teismas restruktūrizavimo bylą nutraukė ir iškėlė ieškovui bankroto bylą. Ši nutartis įsiteisėjo 2007 m. gegužės 24 d.
Teismas konstatavo, kad visais statybos rangos sutarties pakeitimais galutinis darbų įvykdymo terminas – 2006 m. sausio 24 d. – pakeistas nebuvo. Teismo nuomone, 2005 m. lapkričio 22 d. priedas prie rangos sutarties buvo susitarimas dėl atskirų papildomų darbų atlikimo ir jiems atlikti buvo numatytas atskiras terminas, todėl teismas atmetė ieškovo argumentus, kad visų pagal rangos sutartį numatytų darbų terminas buvo pratęstas iki 2006 m. vasario 13 d. Teismas taip pat padarė išvadą, kad statybos rangos sutartis buvo pagrįstai nutraukta atsakovo iniciatyva nuo 2006 m. rugpjūčio 24 d., nes ieškovas nevykdė savo įsipareigojimų ir buvo galima numatyti, kad sutartyje numatytu teminu darbai nebus baigti, be to, po raštiško įspėjimo ieškovas darbus ir toliau atliko nekokybiškai ir nevykdė kitų sutarties sąlygų.
Teismas pripažino, kad atsakovas delspinigius skaičiavo ir juos įskaitė į pastatų statybos kainą, kurią privalėjo mokėti ieškovui, kaip rangovui, pagrįstai ir teisėtai, nes tokią galimybę numatė statybos rango sutartis, apie įskaitymus ieškovą atsakovas informuodavo suderinimo aktais, be to, 2006 m. lapkričio 2 d. prievolės pasibaigimo daliniu įskaitymu aktą pasirašė ieškovo tuometinis vadovas, kas įrodo, kad ieškovas su akte nurodytais duomenimis sutiko. Teismas nepagrįstais pripažino ieškovo argumentus, jog atsakovas yra pats kaltas dėl ieškovo atliekamų darbų vėlavimo, todėl atsakovas apskritai neturi teisės reikalauti delspinigių. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog sutarties vykdymo metu jis būtų pratęsęs darbų vykdymo terminus. Sutarties 4.1 p. nenustato, kad, nevykdant atsakovui įsipareigojimų, sutarties įvykdymo terminas pratęsiamas ar atidedamas; sutartis tik suteikė teisę ieškovui pratęsti tokį terminą, ko ieškovas, teismo nuomone, nepadarė. Todėl byloje nepateikus įrodymų, kad sutartyje numatytų įsipareigojimų ieškovas laiku neįvykdė dėl paties atsakovo kaltės, negalima vertinti, kad atsakovo atlikti delspinigių įskaitymai į statybos darbų kainą buvo padaryti nepagrįstai. Teismas taip pat pažymėjo, kad statybos rangos sutartimi sureguliuoti santykiai tarp ieškovo ir atsakovo baigėsi (išskyrus atsiskaitymo santykius, susijusius su reikalavimais apmokėti už darbus, sumokėti netesybas ir pan.) tik 2006 m. spalio 31 d., kada ieškovas perdavė atsakovui sutarties vykdymo metu atliktus darbus ir statybinę dokumentaciją. Tokia šalies pareiga buvo numatyta sutartyje. Kadangi iki dokumentacijos ir atliktų darbų perdavimo atsakovas negalėjo objekte toliau vykdyti statybos darbų, patyrė nuostolių, tai delspinigius iki 2006 m.spalio 31 d. jis skaičiavo pagrįstai.
Ieškovo argumentus, jog atsakovas paskaičiavo neprotingai dideles netesybas, teismas taip pat pripažino nepagrįstais. Teismas konstatavo, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Teismo nuomone, statybos rangos sutartyje šalių netesybos buvo numatytos įvertinus sutarties dalyko svarbą, todėl jos nebuvo neprotingai didelės ir nepažeidė šalių interesų pusiausvyros. Teismo teigimu, dėl įsipareigojimo įgyvendinti malūno rekonstrukcijos projektą iki 2006 m. balandžio 28 d. statybos darbų terminas atsakovui buvo itin svarbus ir reikšmingas. Sutartyje šalys susitarė, kad ieškovas darbus atliks iki 2006 m. sausio 24 d. Šis terminas nebuvo keičiamas. Termino svarbą įrodo ir 2005 m. rugsėjo 9 d. bei 2005 m.spalio 28 d. sutarties pakeitimai, kuriuose šalys numatė griežtas sankcijas už darbų pabaigos termino pažeidimą, ieškovo įsipareigojimą apdrausti atsakovo naudai darbų atlikimo riziką. Ieškovas sutiko su sutarties pakeitimais, taigi tikrai suprato sutartimi prisiimtų atlikti darbų pabaigos terminų reikšmę. Teismo nuomone, pripažinti, jog ieškovas sudarė sutartį sau nenaudingomis sąlygomis, nėra pagrindo. Ieškovui laiku neįvykdžius sutartyje numatytų darbų, atsakovas turėjo net tris kartus derėtis dėl paramos gavimą užtikrinančios sutarties pratęsimo, sudaryti sutartį su nauju rangovu, kuris baigė darbus. Be to, atsakovui viso objekto rekonstrukcija kainavo 1 251 166 Lt brangiau nei darbus sutartyje laiku būtų atlikęs ieškovas. Ieškovui laiku neatlikus darbų, atsakovas vėlavo įgyvendinti projektą vienuolika mėnesių, per tą laiką patyrė gamybinių nuostolių, kuriuos vertina 2 242 460 Lt. Teismo teigimu, jis neturi pagrindo abejoti tokių nuostolių paskaičiavimo pagrįstumu, nes, negalint eksploatuoti betarinių talpų, gamybiniai nuostoliai yra akivaizdūs. Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutraukus sutartį, ieškovas tik po daugkartinių raginimų ir tik po dviejų mėnesių perdavė atsakovui atliktus darbus ir statybinę projektinę dokumentaciją, tuo sutrukdydamas atsakovui greičiau baigti malūno rekonstrukciją. Atsakovas pareikalavo mokėti netesybas ne iškart po sutarties termino pažeidimo, sudarė sąlygas ieškovui įvykdyti savo įsipareigojimus ir toliau. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismo nuomone, jei būtų vertinama, jog netesybos sutartyje buvo numatytos ir įskaitytos neprotingai didelės, akivaizdžiai būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, nukentėtų atsakovas.
Teismas nesutiko su ieškovo teismo posėdyje pateiktu prašymu pripažinti atsakovo atliktą įskaitymą neteisėtu, kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos laikinajam mokėjimų eilės tvarkos įstatymui. Teismas padarė išvadą, kad šis įstatymas įskaitymo nedraudžia, o juo nustatytos tvarkos laikytis privalo mokėtojas. Atsakovas nebuvo mokėtoju paminėto įstatymo prasme, jam atliekant įskaitymą ieškovo privalomi mokėjimai nebuvo reikšmingi.
Teismas kaip nepagrįstą atmetė ieškovo argumentą, jog atsakovo parengtas 2006 m. spalio 31 d. Aktas Nr. 5 ieškovui buvo įteiktas 2006 m. lapkričio 2 d., kai viešame Juridinių asmenų registre buvo įregistruota viešai prieinama informacija apie ieškovo teisinio statuso iš veikiančios įmonės į bankrutuojančią pakeitimas, todėl jis turėtų būti pripažintas negaliojančiu dėl prieštaravimo įstatymui. 2006 m. lapkričio 2 d. ieškovui bankroto byla iškelta nebuvo – jam Kauno apygardos teismas 2006 m. spalio 31 d. iškėlė restruktūrizavimo bylą. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalis nustato, kad nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėja per dešimt dienų nuo jos priėmimo dienos, jei ji per šį terminą nebuvo apskųsta. Tik įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo galimi atsiskaitymų draudimai. Todėl tenkinti paminėtą ieškinio reikalavimą nėra pagrindo
Vertindamas ieškovo reikalavimų pripažinti negaliojančiais 2006 m. lapkričio 2 d. pranešimą apie prievolės pasibaigimą daliniu įskaitymu ir 2006 m. lapkričio 2 d. prievolės pasibaigimo daliniu įskaitymu aktą pagrįstumą, teismas pripažino, jog ieškovo atstovo pasirašymas akte dėl įskaitymo reiškia, kad ieškovas gavo pareiškimą dėl įskaitymo, t. y. atsakovas įvykdė CK 6.131 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Atsakovas, laikydamasi teisės aktų reikalavimų, šių dokumentų pagrindu savo finansinėje atskaitomybėje turėjo teisę nurodyti apie padarytą įskaitymą ir likusį ieškovo 1 033 216,62 Lt dydžio įsiskolinimą. 2006 m. lapkričio 2 d. teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ieškovui įsiteisėjusi nebuvo, todėl nelaikytina, kad buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Kad atsakovo atliktas delspinigių įskaitymas buvo vienašalis sandoris, pažeidžiantis ieškovo kreditorių interesus, kuris turėtų būti panaikintas CK 6.66 straipsnio numatytu, pripažinti negalima. Pirmiausia, atsakovas įskaitymą padarė dėl to, kad pareikalavo ieškovą mokėti netesybas už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, taigi įskaitymas nebuvo toks sandoris, kurio sudaryti šalys neprivalėjo. Taip pat nepateikta įrodymų, kad atsakovas būtų žinojęs, jog jo atliktas įskaitymas pažeidžia ieškovo kreditorių interesus. Galiausiai tai nebuvo ieškovo kreditorių, kurių interesus atstovauja bankroto byloje paskirtas administratorius, ir paties ieškovo sudarytas dvišalis sandoris, kurio jis neprivalėjo sudaryti. Atsakovas, pareikalavęs delspinigių ir juos įskaitęs į mokėjimus ieškovui už atliktus darbus, tokiu įskaitymu teisėtai gynė savo interesus, nes ieškovas buvo atsakingas už sutarties neįvykdymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „RVK“ prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai nustatė galutinį darbų atlikimo terminą. 2005 m. lapkričio 22 d. priedu prie statybos rangos sutarties šalys naujos sutarties nesudarė. Ieškovo nuomone, aptariamame priede nurodytos darbų atlikimo termino ribos (tarpinis terminas) taikytinos jame aptartiems darbams, tačiau visais atvejais tarpinis terminas negali būti ilgesnis nei rangos sutartyje numatytas galutinis darbų atlikimo terminas. Priešingu atveju rangovas negalėtų vykdyti kitų sutartinių įsipareigojimų, susijusių su statinio perdavimu eksploatacijai, nes, pasibaigus galutiniam statybos darbų terminui ir atlikus darbus laiku, objekte tebevyktų statybos darbai pagal tą pačią rangos sutartį (priedą). Dėl šių priežasčių laikytina, kad rangos sutartimi nustatytas galutinis terminas pratęsiamas iki priede nustatyto tarpinio termino pabaigos.
2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad statybos rangos sutartis ieškovui suteikia tik teisę stabdyti darbus atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog šia teise pasinaudojo. Ieškovo nuomone, toks sutarties aiškinimas yra nelogiškas bei neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. Nei įstatymas, nei statybos rangos sutartis nenustato aptariamos teisės įgyvendinimo būdo, tačiau tai nepanaikina pačios teisės. Remiantis teismo aiškinimu, ieškovas turėtų kiekvieną dieną tikrinti, ar pinigai jau sumokėti, o jei nesumokėti, tai kiekvieną dieną pratęsinėti terminą, arba, tik pamačius, kad konkrečią dieną pinigai nesumokėti, stabdyti darbus. Atsakovas žinojo, kad laiku neatsiskaito ir tokio pažeidimo sukeliamas pasekmes, todėl įskaitymo vykdymas visai delspinigių sumai buvo nesąžiningas. Ieškovo nuomone, pati aptariama sutarties nuostata yra pakankama atskirsti dėl termino pažeidimo bei laikyti, kad terminas pratęstas.
3. Teismas nenustatė, kada konkrečiai atsakovas atliko įskaitymus. Kadangi atskirų įskaitymų metu galiojo nevienodi teisiškai reikšmingi faktai, teismas privalėjo aiškiai nustatyti įskaitymo momentą bei visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, egzistavusias įskaitymo metu.
4. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad taikomų delspinigių norma nebuvo neprotingo dydžio. Netesybų dydis akivaizdžiai pažeidė ieškovo interesus, o įskaitymų vykdymas galimai lėmė jo bankrotą.
4.1. Ieškovas darbų pagal statybos rangos sutartį atliko už 4 108 492,08 Lt, t. y. įvykdė 91 procentą visų savo įsipareigojimų. Atsakovas apie termino pažeidimą bei atliktų darbų lygį žinojo dar 2006 metų pavasarį, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų bei leido didėti galimiems savo nuostoliams, kuriuos ketino kompensuoti iš ieškovo. Toks atsakovo piktnaudžiavimas teise jam buvo naudingas, kadangi leido įgyti 4 108 492,08 Lt vertės darbų rezultatą, už jį sumokant tik 2 869 317,21 Lt. Atsakovas žinojo ieškovo finansinę būklę prieš sudarant rangos sutartį, todėl suprato, kokią įtaką taikomų netesybų dydis turės ieškovo veiklos rezultatams bei galimybėms atsiskaityti su ieškovo kreditoriais.
4.2. Teismo išvada, kad statybos pabrango 1 251 166 Lt, yra nepagrįsta rašytiniais įrodymais. Teismas netenkino ieškovo prašymų išreikalauti statybos rangos sutarties sąmatos, todėl neaišku, ar vėlesnis rangovas atliko tuos darbus, kuriuos turėjo atlikti ieškovas. Ieškovo neatliktų darbų vertė siekė 420 507,92 Lt, o minėtos įmonės atliktų darbų vertė yra apie keturis kartus didesnė. Toks darbų pabrangimas yra nerealus, ką patvirtina ir tuo metu užfiksuotas statybos kainų indekso pokytis 24,5 procento. Atsakovas turi teisę sudaryti sutartis bet kokiomis sąlygomis, tačiau ieškovas neturi pareigos atlyginti nuostolių, dėl kurių atsiradimo ar padidėjimo kaltas pats atsakovas.
4.3. Teismo išvada, kad atsakovas patyrė gamybinių nuostolių, nepagrįsta įrodymais, taip pat nenustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų ieškovo veiksmų bei šių praradimų. Sprendžiant klausimą dėl netesybų mažinimo, teismui nepakanka konstatuoti, kad nuostolių atsiradimo tikimybė yra akivaizdi – reikia tiksliai nustatyti jų dydį. Tokiam nustatymui neužtenka vien tik atsakovo teorinio paskaičiavimo. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad užsakymus, kurių jis negalėjo atlikti dėl nebaigtų statybų, įvykdė kitoje įmonėje. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realių užsakymų turėjimą bei galimybę gauti atitinkamas pajamas.
4.4. Teismo motyvai dėl paramos sutartyje numatyto darbų pabaigos termino pakeitimo yra teisiškai nereikšmingi, kadangi atsakovas šioje dalyje apskritai nepatyrė jokių nuostolių.
4.5. Teismo išvada, kad atsakovas sudarė sąlygas pabaigti darbus ir iš karto netaikė netesybų, yra prieštaringa. Teismui nustačius, kad atsakovas iš karto nereikalavo teisinės atsakomybės bei geranoriškai leido pabaigti darbus, manytina, kad tokie atsakovo veiksmai laikytini papildomo termino įvykdyti prievolę nustatymu, o tokiais atvejais netesybų taikymas yra nepagrįstas. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas netesybas taikė tuo pačiu metu, kai pats nevykdė sutartinių įsipareigojimų, bei laukė, kol bus atlikta daugiau statybos darbų, kad būtų galima įskaityti kuo didesnes netesybas.
5. Teismas neteisingai taikė įstatymų nuostatas, reglamentuojančias įskaitymą nemokumo atveju. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jau pirmojo įskaitymo metu ieškovas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams vienu metu įvykdyti neturėjo pakankamai lėšų (Laikinojo mokėjimų eilės įstatymo 1 straipsnis). Įskaitymo esmė yra ta, kad, neapsikeičiant pinigais, šalys viena kitai atlieka tarpusavio mokėjimus. Laikinojo mokėjimų eilės įstatymo nuostatos laikytinos specialiosiomis CK 6.140 straipsnyje įtvirtintų normų atžvilgiu, todėl būtent šis įstatymas ir turėjo būti taikomas (1 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovo įskaitymu atliktas ieškovo mokėjimas atsakovui neatitinka šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatų, šis mokėjimas (įskaitymas) prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra negaliojantis (CK 1.80 straipsnis).
6. Teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovo prašymus apklausti liudytoją, įtraukti trečiąjį asmenį bei išreikalauti įrodymus, nepagrįstai suvaržė ieškovo teisę teikti įrodymus, dėl ko byla buvo išnagrinėta neišsamiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „Kauno grūdai“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie motyvai:
1. Nepagrįstas ir neįrodytas ieškovo teiginys, kad rangos sutarties terminas iš viso yra nepasibaigęs. Vien tas faktas, kad tokią teisę ieškovui suteikia sutartis ir atsakovas keletą kartų vėlavo atsiskaityti, nereiškia, jog sutarties terminas yra nepasibaigęs. Be to, ieškovas neįrodė, kad pratęsė darbų vykdymo terminus – nepakanka vien tik teismui skirtame procesiniame dokumente nurodyti, kad ieškovas tokia teise pasinaudojo, nepateikiant jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas pažymi, kad sutartyje nustatytus terminus pirma pažeidė ieškovas, ką patvirtina atsakovo 2005 m. rugsėjo 9 d., 2005 m. spalio 25 d. ir 2005 m. gruodžio 21 d. raštai, todėl ieškovas neturi teisės remtis atsakovo įsipareigojimų pažeidimu (CK 6.64 straipsnio 3 dalis).
2. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad teismas nenustatė atsakovo atliktų įskaitymų momentų. Teismas sprendime aiškiai nurodė, kad įskaitymai buvo atliekami surašant ginčijamus Aktus Nr. 1, 2, 3, 4 ir 5. 2006 m. lapkričio 2 d. pranešime apie prievolės pasibaigimą daliniu įskaitymu ir 2006 m. lapkričio 2 d. prievolės pasibaigimo daliniu įskaitymu akte iš esmės tik nurodyti visi duomenys apie jau atliktus įskaitymus.
3. Atsakovas įspėdavo ieškovą apie netinkamą pastarojo įsipareigojimų nevykdymą bei skaičiuojamas baudas, todėl ieškovo teiginys, kad atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir piktnaudžiavo teise, yra nepagrįstas.
4. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie leistų abejoti atsakovo patirtų nuostolių dydžiu bei pagrįstumu.
5. Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas nedraudžia įskaitymo. Šiuo įstatymu nustatytos tvarkos privalo laikytis mokėtojas, o atsakovas nėra mokėtoju įstatymo prasme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Šioje byloje ginčas iš esmės kilo dėl šalių tarpusavio prievolių įskaitymo, kuriam, apelianto teigimu, nebuvo sąlygų.
Įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Taigi prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą. Kita vertus, įskaitymo taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (CK 6.130 straipsnis). Įstatymas taip pat numato atvejus, kada įskaitymas apskritai yra draudžiamas (CK 6.134 straipsnis). Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą.
Dėl atsakovo teisės reikalauti delspinigių
Šalies teisę reikalauti netesybų iš kitos šalies už prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą nustatė sutarties 9 straipsnis, kuris buvo naujai išdėstytas 2005 m. rugsėjo 9 d. sutarties pakeitimu. Atsakovo teisė reikalauti delspinigių šiame straipsnyje sieta su ieškovo uždelsimu atlikti statybos darbų etapą arba perduoti dokumentus, taip pat su darbų pabaigos termino praleidimu.
Sutarties 4 straipsnio 1 dalis nustatė, kad darbai turi būti baigti iki 2006 m. sausio 24 d. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šis terminas vėlesniais sutarties pakeitimais ar papildymais pakeistas nebuvo, o 2005 m. priedas prie sutarties nustatė naują terminą tik papildomiems darbams atlikti. Su šia aplinkybe susiję apeliacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į aptariamo priedo turinį, atmestini kaip nepagrįsti.
Byloje nustatyta ir ieškovas neginčija, kad darbų pabaigos terminas buvo praleistas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sutarties 4 straipsnio 1 dalis, be kita ko, suteikė teisę ieškovui, atsakovui nevykdant finansinių įsipareigojimų, pratęsti darbų vykdymo terminus minėtų įsipareigojimų vykdymo vėlavimo terminui. Iš byloje esančių įrodymų matyti (T. 1, b. l. 114), kad iki darbų termino pabaigos atsakovas vėlavo apmokėti ieškovo pateiktą sąskaitą Nr. 136 14 dienų. Šios aplinkybės atsakovas neginčija. Taigi darbų pabaigos terminas prasitęsė iki 2006 m. vasario 8 d. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad teise pratęsti darbų terminą ieškovas nepasinaudojo – sutartyje nenustatyta jokių papildomų reikalavimų šios teisės įgyvendinimui. Be to, atsakovas, ieškovui nesilaikant darbų grafiko, galėjo reikalauti mokėti delspinigius, tačiau šia savo teise nepasinaudojo, o netinkamas ieškovo įsipareigojimų vykdymas nesudarė pagrindo atsakovui nesilaikyti pareigos atsiskaityti – atsakovas už darbus turėjo sumokėti ne po to, kai sutarti darbai turėjo būti atlikti, o po to, kai darbai buvo faktiškai atlikti ir atsakovo priimti (sutarties 3 straipsnio 4 dalis). Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovas vėlavo apmokėti ir kitas sąskaitas (T. 1, b. l. 114), tačiau pažymėtina, kad toks vėlavimas atsirado jau po galutinio darbų termino pabaigos, sąskaitos pagal vėliau atliekamus darbus buvo apmokamos (T 1, b. l. 115-117), todėl negalima laikyti, kad galutinis darbų atlikimo terminas galėjo būti dar pratęstas ar kad jis apskritai nėra pasibaigęs. Įvertinus išdėstytą, laikytina, kad sutarti darbai visiškai turėjo būti pabaigti iki 2006 m. vasario 8 d., o to nepadarius, atsakovas įgijo teisę skaičiuoti ir reikalauti delspinigių sumokėjimo.
Sprendžiant dėl atsakovo teisės į delspinigius, taip pat labai svarbu nustatyti, iki kada jie galėjo būti skaičiuojami. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalių sudarytą sutartį atsakovas vienašališkai nutraukė nuo 2006 m. rugpjūčio 24 d. (T. 1, b. l. 64, 70). Nutraukus sutartį, šalys atleidžiamos nuo jos vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovas galėjo skaičiuoti delspinigius už galutinio darbų termino praleidimą tik iki sutarties nutraukimo. Kartu pažymėtina, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos jos sąlygų, kurios pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo, galiojimui (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Šalių sudaryta sutartis nustatė ieškovo pareigą įforminti ir perduoti atsakovui su statyba susijusius dokumentus (sutarties 5 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o už jos netinkamą įvykdymą numatė galimybę atsakovui reikalauti delspinigių (sutarties 9 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai nei galutinio darbų termino praleidimo atveju, delspinigius už vėlavimą perduoti dokumentaciją buvo sutarta skaičiuoti ne nuo bendros statybų kainos, o nuo neatliktų darbų kainos. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad dokumentacija buvo perduota iki 2006 m. spalio 18 d. (T. 1, b. l. 66). Taip pat pažymėtina, kad statybos darbai dėl nuo atsakovo priklausančių aplinkybių buvo sustabdyti nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2006 m. liepos 8 d., todėl už šį laikotarpį atsakovas neturi teisės reikalauti delspinigių (sutarties 9 straipsnio 3 dalis).
Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovas turi teisę reikalauti iš atsakovo delspinigių dėl darbų pabaigos termino praleidimo už laikotarpį nuo 2006 m. vasario 8 d. iki 2006m. liepos 1 d. ir nuo 2006 m. liepos 8 d. iki 2006 m. rugpjūčio 24 d., iš viso už 195 kalendorines dienas. Taip pat atsakovas turi teisę reikalauti delspinigių už pavėluotą dokumentacijos perdavimą už laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 24 d. iki 2006 m. spalio 18 d., iš viso už 54 dienas.
Dėl delspinigių dydžio
Minėta, sutarties pakeitimu šalys sutarė, kad už vėlavimą baigti darbus delspinigiai bus skaičiuojami nuo bendros statybų kainos, todėl atsakovo už šį pažeidimą paskaičiuoti delspinigiai sudarė 7 676,40 Lt per dieną (T. 1, b. l. 72-76). Kadangi iki sutarties nutraukimo baigti darbus buvo pradelsta 195 kalendorines dienas, atitinkamai delspinigiai už šį laikotarpį sudarytų 1 496 898 Lt.
Iki sutarties nutraukimo buvo priimta statybos darbų už 3 732 658,62 Lt (T. 1, b. l. 77), todėl laikytina, kad nebuvo baigta 796 341,38 Lt vertės darbų. Vienos dienos delspinigiai nuo šios sumos sudaro 1 592,68 Lt, o delspinigiai už minėtas 54 uždelstas dienas perduoti dokumentaciją – 86 004,72 Lt.
Taigi, įvertinus išdėstytą, teigtina, kad, remdamasis sutarties nuostatomis, atsakovas už ieškovo netinkamą įsipareigojimų vykdymą galėjo paskaičiuoti ne didesnius kaip 1 582 902,72 Lt dydžio delspinigius. Tuo tarpu atsakovas paskaičiavo 2 141 715,60 Lt delspinigių. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, konstatuotina, jog delspinigiai, viršijantys 1 582 902,72 Lt, yra paskaičiuoti nepagrįstai.
Dėl įskaitymo
Sutarties 6 straipsnio 2 dalis suteikė teisę atsakovui iš ieškovui priklausančių sumų išskaičiuoti baudas ir delspinigius. Ši nuostata buvo atkartota ir sutarties 9 straipsnio 3 dalyje. Taigi sutartis suteikė teisę atsakovui atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus įskaitant pastarajam mokėtinas sumas į atsakovo reikalavimus sumokėti netesybas.
Byloje yra pateikti penki atsakovo parengti tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai (T. 1, b. l. 79-85). Iš šių aktų turinio matyti, kad jais apeliantas buvo informuojamas apie ieškovo pripažįstamą skolą apeliantui, taip pat apie pastarojo skolos dydį ieškovui. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte Nr. 1 ir Nr. 2 taip pat nurodyta, kad atsakovas įskaito ieškovui mokėtinas sumas į pastarojo ieškovui mokėtinus delspinigius. Kartu su nurodytais suderinimo aktais apeliantui buvo pateikiamos ir delspinigių sąskaitos už vėlavimą atlikti sutartus darbus (T. 1, b. l. 72-76). Šiose sąskaitose, išskyrus išrašytą 2006 m. spalio 31 d., nurodyta, kad atsakovas sąskaitose užfiksuotomis delspinigių sumomis mažina savo skolą ieškovui. Minėtuose tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodyta, kad ieškovui už atliktus statybos darbus mokėtinos sumos mažinamos 2006 m. birželio 30 d. išrašytoje delspinigių sąskaitoje paskaičiuotais 1 205 194,80 Lt dydžio delspinigiais.
Įvertinus nurodytų dokumentų turinį, akivaizdu, kad jie, be kita ko, buvo skirti įskaitymui atlikti. Minėta, atsakovas turėjo teisę skaičiuoti delspinigius ir juos įskaityti į ieškovui mokėtinas sumas, o apie atliekamą įskaitymą atsakovas buvo informuotas. Tai, kad atsakovas nepasirašė suderinimo aktų ir su jais nesutiko, įskaitymo faktui įtakos neturi, nes, kaip buvo nurodyta, įskaitymas yra vienašalis sandoris ir kitos šalies sutikimas jam nėra reikalingas. Šių dokumentų nurodymas 2006 m. lapkričio 2 d. prievolės pasibaigimo daliniu įskaitymu akte taip pat nedaro ankstesnių įskaitymų negaliojančiais.
Minėta, apie atliktą įskaitymą taip pat nurodyta 2006 m. lapkričio 2 d. prievolės pasibaigimo daliniu įskaitymu akte. Šį aktą ieškovas ginčija remdamasis CK 6.66 straipsniu, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pripažinti šį sandorį negaliojančiu aptariamu pagrindu negalima, nes jis neatitinka tokiam sandorio nuginčijimui keliamų reikalavimų – net nuginčijus ieškovo pasirašymą šiame akte, tai nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nes įskaitymui pakanka vienos šalies valios, t. y. sandorį sudarė ne skolininkas (ieškovas), o vienašališkai kreditorius (atsakovas). Be to, tokio sandorio negalima laikyti nebūtinu.
Ieškovas įskaitymo galimybę ginčija ir remdamasis Laikinuoju mokėjimų eilės tvarkos įstatymu, tačiau šio įstatymo prasme įskaitymą atlikęs atsakovas nelaikytinas mokėtoju, todėl ir įstatymu nustatytas reglamentavimas jam negali būti taikomas (1 straipsnio 1 dalis). Be to, pačiame įstatyme nėra draudimo mokėtojo kreditoriui įskaityti savo reikalavimus į priešpriešinius mokėtojo reikalavimus.
Nutartyje buvo konstatuota, kad dalį delspinigių atsakovas paskaičiavo nepagrįstai, tačiau ši aplinkybė yra pagrindas teismui patikslinti atliktą įskaitymo dydį, o ne pripažinti įskaitymą negaliojančiu.
Dėl netesybų mažinimo
Ieškiniu ieškovas reiškia alternatyvius reikalavimus, iš kurių vienas – sumažinti įskaitytas netesybas. Pažymėtina, kad 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas mažinti netesybas, kai jos jau yra sumokėtos, taikomos tuo atveju, kai jos atlygintos geruoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-408/2008). Šios bylos aplinkybių kontekste, ypač atsižvelgiant į ieškovo prieštaravimus atsakovo pateiktiems suderinimo aktams, negalima laikyti, kad atsakovo atliktas įskaitymas yra ieškovo savanoriškas netesybų sumokėjimas.
Šalių sudaryta sutartimi sutartų darbų atlikimo terminas atsakovui buvo vienas iš esminių reikalavimų, keliamų ieškovui, – tai aiškiai nurodyta pačioje sutartyje (sutarties 1 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata paaiškinama tuo, kad didžiąją dalį atsakovo patiriamų išlaidų turėjo padengti paramos fondai, o pagal paramos sutartį nurodytas finansavimas priklausė nuo laiku ir tinkamai įgyvendinto projekto. Byloje nustatyta, kad ieškovas iš esmės nuo pat pradžių netinkamai vykdė sutartį (T. 3, b. l. 48), todėl jos sąlygos buvo iš dalies pakeistos: delspinigių norma nuo 0,02 procento dydžio padidinta iki 0,2 procento dydžio, be to, nustatyta, kad delspinigiai už galutinio darbų termino praleidimą skaičiuojami nuo bendros statybos darbų kainos. Pakeitimais taip pat numatyta ieškovo pareiga apdrausti atsakovo naudai darbų atlikimo riziką. Taigi darbų pabaiga sutartu terminu atsakovui buvo svarbi, o termino praleidimas galėjo sąlygoti didelės vertės finansinės paramos praradimą.
Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas atliko, o atsakovas priėmė darbų už 4 108 492,08 Lt (T. 1, b. l. 78), t. y. atliko 91 procentą visų sutartų darbų. Atsakovas sumokėjo ieškovui 2 869 317,21 Lt, o likusią sumą – 1 239 174,87 Lt – įskaitė į savo reikalavimus ieškovui. Šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Savo ruožtu atsakovas, nors ir buvo priverstas keletą kartą derėtis dėl projekto įgyvendinimo termino pratęsimo, tačiau paramos dėl ginčo šalių sutartimi sulygto galutinio statybos darbų pabaigos termino pažeidimo neprarado (T. 4, b. l. 35; T. 5, b. l. 9). Be to, byloje esantys įrodymai (T. 3, b. l. 47-55) leidžia teigti, kas ieškovas darbus nuo pat pradžių atlikinėjo netinkamai ir nesilaikydamas sutartų terminų, atsakovas nuolat dėl to reikšdavo pretenzijas, tačiau net ir po galutinio darbų termino praleidimo atsakovas, matydamas, kad nėra aišku, kada šie darbai apskritai bus baigti, daugiau kaip pusę metų nesiėmė jokių veiksmų sutarčiai nutraukti, tokiu būdu pašalinant galimų nuostolių riziką. Taigi šioje situacijoje atsakovo elgesys neatitiko bonus pater familias standarto.
Įvertinus aukščiau išdėstytas bylos aplinkybes, taip pat vadovaujantis bendraisiais teisės principais ir siekiant neiškreipti šalių interesų pusiausvyros, konstatuotina esant pagrindą nurodytus delspinigius – 1 582 902,72 Lt – mažinti per pusę – iki 791 451,36 Lt, t. y. mažinti sutartyje numatytą delspinigių normą iki 0,1 procento dydžio (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
Įstatymas draudžia mažinti delspinigius daugiau nei įrodytų nuostolių dydis (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Vertinant netesybą mažinimą šiuo aspektu, pažymėtina, kad atsakovas neįrodė patyręs didesnius nuostolius nei iki 791 451,36 Lt sumažintos netesybos. Atsakovas teigė, kad dėl negalėjimo eksploatuoti naujas betarines talpas turėjo 2 242 460 Lt gamybinių nuostolių, o jų dydį grindė savo pateiktu skaičiavimu (T. 4, b. l. 12). Tačiau vien tik šis dokumentas, nesant kitų objektyvių įrodymų, pavyzdžiui, pateiktų užsakymų, sutarčių su tiekėjais, duomenų apie dabartinį pelną, atsakovo nurodytų nuostolių dydžio nepagrindžia (CPK 178 straipsnis). Neįrodytais laikytini ir atsakovo teiginiai, kad netinkamas ieškovo įsipareigojimų vykdymas sąlygojo statybos darbų pabrangimą 1 251 166,22 Lt (T. 4, b. l. 11). Jau minėta, kad 1 239 174,87 Lt atsakovas ieškovui už atliktus statybos darbus sumokėjo įskaitydamas savo priešpriešinius reikalavimus. Atsakovas nepateikė teismui ieškovo darbų sąmatos, nors ieškovas ir nurodė neturįs šio dokumento ir prašė išreikalauti jį iš atsakovo. Tokiu būdu atsakovas prarado galimybę įrodyti, kad ieškovo nebaigti 420 507,92 Lt vertės darbai, juos atliekant naujajam rangovui, pagrįstai kainavo 1 416 000 Lt (T. 3, b. l. 12-18).
Dėl kitų ieškovo reikalavimų
Ieškiniu ieškovas taip pat ginčijo įskaitymą 10 000 Lt siekiančiomis baudomis (netesybomis) bei 120 368,26 Lt siekiančiais atliktų darbų trūkumais, tačiau atitinkami ieškovo reikalavimai laikytini nepagrįstais.
Atsakovo teisė reikalauti ieškovo sumokėti baudas už netinkamą įsipareigojimų vykdymą numatyta sutartyje (sutarties 9 straipsnio 4 dalis). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad už sutarties pažeidimus atsakovui buvo skirtos dvi baudos po 5 000 Lt (T. 1, b. l. 112-113). Ieškovas neginčija buvus pagrindą skirti tokias netesybas, todėl vien ieškovo teiginiai, kad jis nesitikėjo, jog nurodytos sumos bus įskaitytos į atsakovo priešpriešinius įsipareigojimus, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo šioje dalyje.
Pretenzija dėl 120 368,26 Lt dydžio ieškovo atliktų nekokybiškų darbų yra pasirašyta pastarojo atstovo, ji sudaryta defektinio akto pagrindu (T. 3, b. l. 57-58). Tai, kad ieškovo atstovas pretenziją pasirašė netikrindamas jos pagrįstumo, nesuteikia ieškovui teisės vėliau ją ginčyti remiantis šia aplinkybe – toks ieškovo atstovo veiksmas laikytinas rizikos prisiėmimu. Nesutiktina ir su tuo, kad aptariamo sandorio sudarymas gali būti ginčijamas CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes šis sandoris negali būti laikomas nebūtinu.
Dėl ieškovui priteistinų sumų
Minėta, ieškinyje yra pareikšti alternatyvūs reikalavimai, tačiau jais visais iš esmės siekiama prisiteisti bent dalį realiai nesumokėtos atliktų darbų kainos. Konstatuota, kad atsakovas ieškovui iš viso paskaičiavo 2 141 715,60 Lt delspinigių, nors pagal sutartį apskritai galėjo reikalauti ne daugiau kaip 1 582 902,72 Lt delspinigių. Taip pat buvo pripažinta, kad yra pagrindas 1 582 902,72 Lt dydžio delspinigius mažinti iki 791 451,36 Lt dydžio delspinigių. Kiti ieškovo reikalavimai dėl įskaitymo mažinimo atmesti. Atsakovo pateiktame 2006 m. prievolės pasibaigimo daliniu įskaitymu akte nurodyta, kad ieškovo skola atsakovui, įvertinus pastarojo atliktus įskaitymus ir paskaičiuotus delspinigius bei kitas netesybas, sudaro 1 033 218,62 Lt (T. 1, b. l. 78). Iš šios skolos atėmus delspinigius, kurių atsakovas neturėjo teisės skaičiuoti, taip pat sumą, kuria buvo sumažinti delspinigiai, nustatytina ieškovui už atliktus statybos darbus realiai mokėtina suma – 317 045,62 Lt (1 033 218,62 Lt - (2 141 715,60 Lt - 1 582 902,72 Lt) - 791 451,36 Lt).
Siekdamas prisiteisti bent dalį kainos už atliktus statybos darbus, ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais tarpusavio skolų suderinimo aktus, įskaitant juose nurodytą delspinigių paskaičiavimą, panaikinti 2006 m. lapkričio 2 d. pranešimą apie prievolės pasibaigimą daliniu įskaitymu ir tos pačios dienos prievolės pasibaigimo daliniu įskaitymu aktą, taip pat sumažinti delspinigius iki 0,02 procento dydžio. Teismui konstatavus, kad atsakovas turėjo teisę atlikti įskaitymą, tačiau sumažinus įskaitytas sumas, pripažinus, jog atsakovas dalį delspinigių skaičiavo nepagrįstai, taip pat priteisus dalį darbų kainos, laikytina, kad konkrečių ieškovo nurodomų aktų panaikinimas visiškai ar iš dalies būtų sudėtingas dėl savo neapibrėžtumo, o atsižvelgiant į tai, kad esminis ieškovo reikalavimas gauti atlyginimą už atliktus statybos darbus yra iš dalies patenkintas, – ir netikslingas. Dėl šių priežasčių teismo rezoliucinėje dalyje nurodytina tik ieškovui iš atsakovo priteistina suma, kitoje dalyje ieškinį atmetant.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Tenkinus ieškinį iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškovo reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis), laikant, kad buvo patenkinta vienas trečdalis reikalavimų.
Ieškovas šioje byloje patyrė 10 000 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas (T 5., b. l. 33-34), o atsakovas įrodymų apie savo turėtas išlaidas nepateikė. Dėl šios priežasties ieškovui iš atsakovo priteistina 3 333 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Valstybė šioje byloje turėjo 28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (T. 2, b. l. 4; T. 3, b. l. 4; T. 5, b. l. 79), kurių trečdalis – 9 Lt – jos naudai priteistinas iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai). Iš atsakovo valstybės taip pat priteistinas trečdalis ieškovo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio – 5 409 Lt (CPK 96 straipsnis). Iš viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 5 418 Lt.
Apibendrindama aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies.
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškovo BUAB „RVK“, į. k. 135938648, naudai priteisti iš atsakovo AB „Kauno grūdai“, į. k. 133818917, 317 045,62 Lt (trijų šimtų septyniolikos tūkstančių keturiasdešimt penkių litų ir 62 ct) dydžio skolą ir 3 333 Lt (trijų tūkstančių trijų šimtų trisdešimt trijų litų) dydžio bylinėjimosi išlaidas, iš viso 320 378,62 Lt (tris šimtus dvidešimt tūkstančių tris šimtus septyniasdešimt aštuonis litus ir 62 ct). Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Valstybės naudai priteisti iš atsakovo AB „Kauno grūdai“, į. k. 133818917, 5 418 Lt (penkių tūkstančių keturių šimtų aštuoniolikos litų) dydžio bylinėjimosi išlaidas.