Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-657-259/2010

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-05-21
Bylos Nr.: 2A-657-259/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Arvydas Žibas (pirm.), Ramūnas Mitkus, Virginija Gudynienė
Ieškovas: R. R.
Trečiasis asmuo: Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, AB Swedbank
Atsakovas: D. R.
Advokatai: Valė Petkevičienė

Civilinė byla Nr.2A-657-259/2010

Pirmos instancijos teismo teisėja Irena Poderienė

Procesinio dokumento kategorija 75.4.3, 75.7, 75.8, 78.2.1, 121.15, 121.21

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovės R. R. atstovei advokatei Valei Petkevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1461-375/2009 pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui D. R., tretiesiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, AB Swedbank, institucijai, teikiančiai išvadą, - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei pagal trečiojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį ieškovei R. R., atsakovui D. R., trečiajam asmeniui AB Swedbank, institucijai, teikiančiai išvadą, - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl skolos valstybės biudžetui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. R. patikslintu ieškiniu ir reikalavimų patikslinimu (t.2, b.l.26-32, 129-131) prašė: 1) santuoką tarp atsakovo ir ieškovės, sudarytą 2001-07-28 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 1172, nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokinę R. pavardę; 3) nustatyti vaikų N. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 4) padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, pripažįstant ieškovei asmeninės nuosavybės teises: į ¾ (0,75 idealias dalis), kas pinigine išraiška sudaro 74 725,50 Lt, o atsakovui ¼ (0,25 idealias dalis), kas pinigine išraiška sudaro 24 908,50 Lt, trijų kambarių 60,34 kv. m bendro ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, paskiriant ieškovei natūra visą butą, kurio dalintina vertė yra 99 634,00 Lt; 5) padalinti santuokoje įgytus 2 120 Lt vertės namų apyvokos daiktus, pripažįstant ieškovei nuosavybės teises į ½: virtuvės spinteles (500 Lt), šaldytuvą „Snaigė" (200 Lt), garų rinktuvą (80 Lt), svetainės komplektą (1 300Lt), kas pinigine išraiška sudaro 1 060 Lt, paskiriant juos naudotis natūra ieškovei; 6) įpareigoti ieškovę už atsakovui tenkančią ¼ (0,25 idealias dalis) dalį trijų kambarių 60,34 m² bendro ploto buto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) išmokėti 24 908,50 Lt piniginę kompensaciją, o už ½ dalį kilnojamojo turto – 1 060 Lt, bendra ieškovės išmokėtina kompensacija atsakovui už jai tenkantį turtą sudaro 25 968,50 Lt; 7) priteisti iš atsakovo N. R. išlaikymą už laikotarpį nuo 2005-03-15 iki 2009-10-15, kas sudaro 22 000 Lt vienkartine išmoka, kurią užskaityti kaip ieškovės atsakovui išmokėtiną kompensacijos dalį – 22 000 Lt, o nuo 2009-10-16 iki pilnametystės mokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt; 8) priteisti iš atsakovo N. R. išlaikymą už laikotarpį nuo 2008-09-25 iki 2009-07-25, kas sudaro 4 000 Lt vienkartine išmoka, kurią užskaityti kaip ieškovės atsakovui išmokėtiną kompensacijos dalį – 4 000 Lt, o nuo 2009-07-26 iki pilnametystės mokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt; 9) ieškovės išmokėtinos kompensacijos atsakovui dydžiu (25 968,50 Lt) atsakovui užskaityti ieškovės reikalavimus dėl išlaikymui priteistinos vienkartinės išmokos (22 000 Lt + 4 000 Lt); 10) pripažinti, kad D. R. individuali įmonė (į. k. 3585449) yra atsakovo asmeninė nuosavybė nuo įmonės įsigijimo (įregistravimo) momento ir visos pajamos, turtas bei iš įmonės veiklos kilusios prievolės ir įsipareigojimai pripažįstami asmeniniais atsakovo įsipareigojimais ir įpareigoti atsakovą juos padengti asmeninėmis lėšomis; 11) pripažinti atsakovo asmeniniais kreditoriniais įsipareigojimais ir prievolėmis skolas, išieškomas per antstolius, ir įpareigoti atsakovą juos padengti asmeninėmis lėšomis; 12) įpareigoti ieškovę savo asmeninėmis lėšomis vykdyti prievoles pagal 2002-08-12 sutartį Nr. 02-006518-FA su banku AB Hansabankas; 13) priteisti ieškovei iš atsakovo turėtas išlaidas bei kitas teismo išlaidas valstybei.

Tretysis asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ieškiniu (t.2, b.l.75-77) prašė priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovės R. R. ir atsakovo D. R. po 346 573,92 Lt mokesčių, baudų ir delspinigių.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009-12-02 sprendimu (t.3, b.l.34-42) ieškovės ieškinį tenkino visiškai, trečiojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atmetė: 1) santuoką tarp D. R. ir R. R., sudarytą 2001-07-28 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 1172, nutraukė dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo paliko ieškovei santuokinę R. pavardę; 3) nustatė vaikų N. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. R.; 4) padalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, pripažindamas ieškovei asmeninės nuosavybės teises į ¾ (0,75 idealias dalis), kas pinigine išraiška sudaro 74 725,50 Lt, o atsakovui – ¼ (0,25 idealias dalis), kas pinigine išraiška sudaro 24 908,50 Lt, trijų kambarių 60,34 m² bendro ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, paskirdamas ieškovei natūra visą butą (dalintina buto vertė - 99 634,00 Lt); 5) padalino santuokoje įgytus 2 120 Lt vertės namų apyvokos daiktus, pripažindamas ieškovei nuosavybės teises į ½: virtuvės spinteles (500 Lt), šaldytuvą „Snaigė" (200 Lt), garų rinktuvą (80 Lt), svetainės komplektą (1 300 Lt), kas pinigine išraiška sudaro 1 060 Lt, paskirdamas ieškovei juos naudotis natūra; 6) įpareigojo ieškovę už atsakovui tenkančią ¼ (0,25 idealias dalis) dalį trijų kambarių 60,34 m² bendro ploto buto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) išmokėti 24 908,50 Lt piniginę kompensaciją, o už ½ dalį kilnojamojo turto – 1 060 Lt; bendra ieškovės išmokėtina kompensacija atsakovui už jai tenkantį turtą - 25 968,50 Lt; 7) priteisė iš atsakovo N. R. išlaikymą už laikotarpį nuo 2005-03-15 iki 2009-10-15, kas sudaro 22 000 Lt vienkartine išmoka, kurią užskaitė kaip ieškovės išmokėtiną atsakovui kompensacijos dalį - 22 000 Lt, o nuo 2009-10-16 iki pilnametystės mokėti periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį; 8) priteisė iš atsakovo N. R. išlaikymą už laikotarpį nuo 2008-09-25 iki 2009-07-25, kas sudaro 4 000 Lt vienkartine išmoka, kurią užskaitė kaip ieškovės išmokėtiną atsakovui kompensacijos dalį - 4 000 Lt, o nuo 2009-07-26 iki pilnametystės mokėti periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį; 9) ieškovės išmokėtinos kompensacijos - 25 968,50 Lt dydžiu atsakovui užskaitė 22 000 Lt ir 4000 Lt dydžiais, viso 26 000 Lt išlaikymui priteistiną vienkartinę išmoką; 10) pripažino, kad D. R. individuali įmonė (įmonės kodas 3585449) yra atsakovo asmeninė nuosavybė nuo įmonės įsigijimo (įregistravimo) momento ir visas pajamas, turtą bei iš įmonės veiklos kilusias prievoles ir įsipareigojimus pripažino asmeniniais atsakovo įsipareigojimais ir įpareigojo atsakovą juos padengti asmeninėmis lėšomis; 11) pripažino atsakovo asmeniniais kreditoriniais įsipareigojimais ir prievolėmis skolas, išieškomas per antstolius, ir įpareigojo atsakovą juos padengti asmeninėmis lėšomis; 12) įpareigojo ieškovę savo asmeninėmis lėšomis vykdyti prievoles pagal 2002-08-12 sutartį Nr. 02 -006518-FA su AB banku „Hansabankas"; 13) priteisė iš atsakovo ieškovei 118 Lt žyminio mokesčio; 14) priteisė iš atsakovo 3 513 Lt žyminio mokesčio bei 122,50 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad šalys susituokė 2001-07-28, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N., o 2008-09-25 sūnus N. (t.1, 39, t.2, b.l.7). Santuokoje 2002-08-12 kredito sutarties su AB banku Swedbank pagrindu šalys įgijo 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini), Kaune (t.1, b.l.12-15, 21-31). Turto vertintojai 2009-09-08 butą įvertino 157 000 Lt (t.2, b.l.135-136). Kredito likutis šiuo metu yra 57 366,31 Lt (t.2, b.l.164). Teismas nustatė, jog 2002-01-18 buvo įsteigta D. R. firma (kodas 3585449), kurioje, atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, jog ji nesumokėjo į biudžetą įvairių mokesčių 664 166,62 Lt sumai (t.2, b.l.96-101). 2008-02-07 Kauno apskrities VMI viršininko sprendimu buvo nuspręsta šią sumą, padidėjusią iki 667 194,52 Lt dėl išaugusių delspinigių, išieškoti, sprendimas buvo perduotas vykdyti antstoliui (t.1, b.l.89-91). Atsakovo atžvilgiu yra taikomos priverstinio vykdymo proceso priemonės (t.1, b.l.19-20). 2009-03-15 atsakovui buvo pareikšti įtarimai pagal LR BK 182 str. 2 d. (t.2, b.l.132-133).

Teismas nustatė, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis pažeidė pareigą materialiai išlaikyti savo šeimą (nemokėjo įmokų už buto paskolą, neprisidėjo nei prie buto išlaikymo, nei prie jo remonto, neteikė išlaikymo savo vaikams), be to, gyvendamas santuokoje su ieškove, susilaukė su kita moterimi sūnaus D. V., kurio išlaikymui teismo sprendimu yra priteista 200 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį (t.2, b.l.8). Atsakovui su ieškiniu sutinkant, teismas paliko ieškovei R. pavardę, o vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove.

Teismas nustatė, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 400 Lt išlaikymo periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės yra protingas ir pagrįstas, atitinkantis suformuotą teisminę praktiką bei įstatymų normas (CPK 4 str., CK 3.192 str.). Teismas atmetė trečiojo asmens Kauno apskrities VMI argumentais, jog prašomas priteisti išlaikymo dydis yra per didelis, nes atsakovas niekur nedirba ir neturi jokių pajamų, kadangi teismas nustatė, jog atsakovas su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu sutinka, be to, atsakovas yra sveikas, jauno ir darbingo amžiaus žmogus, todėl gali ir privalo teikti po pusę minimalios algos dydžio sudarantį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra bloga, nėra pagrindas vaikams priteistino išlaikymo dydžiui sumažinti, kadangi dėl savo dabartinės sunkios finansinės padėtis yra kaltas pats atsakovas, kuris neatsakingai ar net nusikalstamai vystė savo verslą ir šiuo metu niekur nedirba. Teismas taip pat tenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo (26 000 Lt) priteisimo iš atsakovo, kadangi nustatė, jog jokio išlaikymo atsakovas savo vaikams neteikė, atsakovas ieškovės reikalavimus pripažino. Teismas atmetė Kauno apskrities VMI argumentus netenkinti ieškovės reikalavimo dėl įsiskolinimo už praėjusį laikotarpį priteisimo, nes ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad atsakovas neteikė išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams ir kad ieškovė ėmėsi priemonių vaikų gerovei užtikrinti, kadangi sprendė, jog teigdama, kad ieškovė privalo rašytiniais įrodymais pagrįsti, jog negavo išlaikymo, Kauno apskrities VMI visiškai nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą ieškovei, nors šią aplinkybę privalo įrodyti pati (CPK 178 str.). Teismas taip pat atmetė Kauno apskrities VMI argumentus, jog patenkinus ieškovės reikalavimus, nukentės valstybės interesai (kadangi atsakovas turi milžiniškų prievolių valstybei) ir pažymėjo, jog sprendžiant reikalavimų pagrįstumą, prioritetas teiktinas vaikų interesų apsaugai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.).

Spręsdamas santuokoje įgyto buto dalijimo klausimą, teismas pripažino, jog šiuo atveju, dalijant butą, yra pagrindas nukrypti nuo CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinto lygių dalių principo, kadangi šalių nepilnamečiai vaikai lieka gyventi su ieškove, atsakovas visiškai nesirūpina nei kredito grąžinimu (įmokas moka išimtinai viena ieškovė - t.1, b.l.136-152), nei mokesčių už butui teikiamas komunalines paslaugas mokėjimu, ką patvirtina į bylą pateikti mokėjimo kvitai, 2006-11-15 susitarimas su AB „Kauno energija“ dėl įsiskolinimo už buto šildymą grąžinimo (t.1, b.l.135). Be to, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas turi daug skolų, kurias priverstinai išieško antstoliai, jam iškelta baudžiamoji byla, kas reiškia, jog namuose nuolat lankysis skolas išieškantys pareigūnai – antstoliai arba kreditoriai ir policijos pareigūnai, kas neabejotinai iššauks įtampą, stresą ir neigiamai paveiks vaikų psichiką, be to, atsakovas nemokėjo ir nemoka už butui teikiamas komunalines paslaugas, niekada neprisidėjo prie buto priežiūros ir remonto, todėl ieškovė bus priversta ir toliau viena pati šiuos mokesčius mokėti, butą prižiūrėti ir remontuoti, teismas sprendė, jog butas nedalintinas, o natūra paskirtinas visas ieškovei, priteisiant iš jos piniginę kompensaciją atsakovui, kas už ¼ (0,25 idealias dalis) buto sudaro 24 908,50 Lt (CK 3.127 str., CPK 185 str.). Priteisęs ieškovei visą butą, teismas tenkino ir ieškovės reikalavimą dėl baldų ir kito turto jai priteisimo, priteisiant atsakovui 1 060 Lt piniginę kompensaciją (CK 3.127 str.). Tokiu būdu teismas nustatė, jog iš ieškovės atsakovui priteistina piniginė kompensacija iš viso sudaro 25 968,50 Lt. Tačiau įvertinęs tai, kad atsakovui, nemokėjusiam savo vaikams išlaikymo, susidarė 26 000 Lt įsiskolinimas, teismas sprendė, jog abiejų šalių viena kitai turimi piniginiai įsipareigojimai užskaitytini, juo labiau, kad ieškovė viena išlaiko nepilnamečius vaikus, dengia kreditą už butą bei paskolas už savo asmeninius mokslus, santaupų neturi, o atsakovas ir toliau niekur nedirba, negauna jokių pajamų, privalo išlaikyti ir nesantuokinį sūnų, turi daugybę skolų ir baudų, kurių nemoka, jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl teismas sprendė, jog jis finansiškai nepajėgus per protingą terminą padengti susidariusį įsiskolinimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas pripažino, jog tokia piniginių kompensacijų išmokėjimo forma - įskaitymas yra visiškai protinga, teisinga, geriausiai apsauganti ir šalių nepilnamečių vaikų interesus. Teismas atmetė Kauno apskrities VMI argumentus, jog atsakovui turėtų būti priteista natūra ¼ dalis buto. Teismas pažymėjo, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius, duodantis išvadą šioje byloje, visiškai sutinka su ieškovės reikalavimais, laiko juos teisėtais ir pagrįstais bei mano, kad patenkinus ieškovės reikalavimus, tai netrukdys atsakovui bendrauti su savo vaikais. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog buto pirkimui buvo paimta paskola iš banko, kurios įvykdymo terminas baigiasi tik 2027-08-12 (t.1, b.l.29). Paskolos grąžinimas yra užtikrintas buto įkeitimu, o hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės (CPK 754 str. 1 d.). Tai reiškia, kad kol nebus grąžinta paskola, Kauno apskrities VMI išieškojimo į butą negalės nukreipti. Išieškojimą iš buto apsunkina dar ir tai, kad šios institucijos reikalavimas yra tik trečioje reikalavimų patenkinimo eilėje, o atsakovas turi 3 nepilnamečius vaikus, kuriems išlaikymo jis neteikia, todėl pirmiau vėlgi būtų tenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą (CPK 754 str.).

Teismas taip pat nustatė, jog byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės paneigia atsakovo įkurtos įmonės kaip šalių santuokinio turto bendrumo prezumpciją, kadangi įmonė nėra registruota šeimos gyvenamosios vietos adresu (atsakovas ją įregistravo ieškovei nežinomu adresu (duomenys neskelbtini), Kaune), aplinkybę, kad nuslėpė įmonės įsteigimą nuo ieškovės, pripažino pats atsakovas (juo labiau kad atsakovas daug ką nuo ieškovės slėpė, ją apgaudinėjo, nes sugebėjo gyventi ne tik su šeima, bet ir išnuomotame bute su įmonės buhaltere, su kuria susilaukė sūnaus), be to, įmonės pelningos veiklos laikotarpiu šeimos materialinė padėtis buvo sunki, ką patvirtina paimta paskola būstui įsigyti ir jos dengimas vien ieškovės pastangų ir lėšų dėka, ieškovės paimtos asmeninės paskolos susimokėti už jos mokslus (t.1, b.l.49-52), vartojimo kreditai (t.1, b.l.32-36), televizoriaus pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė pirko ir per 4 kartus sumokėjo už naudotą televizorių 800 Lt (t.2, b.l.9), garų rinktuvo įsigijimas išperkamosios nuomos sutarties pagrindu mokant tikrai palūkanų normą, 2 041,50 Lt įsiskolinimas AB „Kauno energijai“ ir susitarimas su bendrove dėl skolos grąžinimo dalimis (t.1, b.l.135). Todėl teismas sprendė, jog iš atsakovo vardu registruotos įmonės veiklos gautų pajamų šeimos poreikiai tenkinami nebuvo, nes visais atvejai skolų naštą prisiimdavo ir atsiradusias prievoles vykdė viena ieškovė. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovo įsteigtos įmonės veikla buvo patalpų valymas, tuo tarpu ieškovė yra diplomuota medikė, turinti aukštąjį medicinos magistro išsilavinimą, visą laiką dirbusi pagal įgytą išsilavinimą medicinos srityje (t.1, b.l.133), todėl tikėtina, kad ji nei fiziniu, nei intelektiniu darbu neprisidėjo prie įmonės veiklos. Aplinkybės, jog ieškovė yra apmokėjusi dalį atsakovo firmos įsiskolinimo (t.1, b.l.19-20, 40-41) teismas nelaikė įrodymu, patvirtinančiu ieškovės dalyvavimą įmonės veikloje. Teismo nuomone, mokėdama skolas, ieškovė dėjo pastangas išsaugoti šeimą, o ne šeimos verslą.

Teismas atmetė trečiojo asmens ieškinio reikalavimus priteisti iš ieškovės ir atsakovo po 346 573,92 Lt, viso 667194,52 Lt. Teismas nurodė, jog ieškovė negali atsakyti už prievoles įmonės, kurios veikloje ji nedalyvavo, neprisidėjo nei fiziniu, nei intelektiniu darbu, apie kurios egzistavimą jai net nebuvo žinoma, o iš įmonės veiklos gautos lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovo atžvilgiu teismas reikalavimą dėl 346 573,92 Lt priteisimo taip pat atmetė, kadangi nustatė, jog Kauno apskrities VMI 2008-02-07 sprendimu Nr. 14-19-6787 jau yra nuspręsta 667 194,52 Lt sumą išieškoti iš atsakovo firmos (t.2, b.l.81), o sprendimas yra pateiktas priverstinai vykdyti antstoliui (t.2, b.l.80).

Apeliaciniu skundu (t.3, b.l.50-51) tretysis asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su teismo sprendimu dalyje dėl kasmėnesinių sumų, skirtų vaikų išlaikymui ir įsiskolinimo už praėjusį laikotarpį priteisimo, turto padalijimo nelygiomis dalimis, individualios įmonės pripažinimo asmenine D. R. nuosavybe ir prievolių iš įmonės veiklos pripažinimo asmeninėmis atsakovo prievolėmis bei Kauno apskrities VMI ieškinio atmetimo, nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šių motyvų:

1) teismas, priteisdamas ieškovei 26 000 Lt įsiskolinimą vaikų išlaikymui, pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 14 str. ir 185 str.). Byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas neteikė išlaikymo savo sūnų N. (laikotarpiu nuo 2005-03-16 iki 2009-10-15, už kurį įsiskolinimas – 22 000 Lt) ir N. (laikotarpiu nuo 2008-09-25 iki 2009-07-25, už kurį įsiskolinimas – 4 000 Lt). Priteisdamas įsiskolinimą vaikų išlaikymui, teismas vadovavosi tik ieškovės ir atsakovo, kurie yra suinteresuoti turto išsaugojimu vaikų interesais, parodymais. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą. Kauno AVMI 2007-11-05 patikrinimo aktu Nr. AU16-11 (t.2, b.l.82-95) užfiksuota, kad D. R. firma gavo pajamas: 2002 m. - 82 994,28 Lt, 2003 m. – 143 219,74 Lt, 2004 m. – 1 143 339 Lt, nuo kurių mokesčiai nebuvo sumokėti. Gaudamas tokias pajamas, atsakovas galėjo skirti lėšas sūnaus N. išlaikymui, šeimos būsto remontui bei namų apyvokos ir apstatymo reikmenims įsigyti. Be to, ieškovė, būdama santuokoje bei negaudama lėšų vaiko išlaikymui daugiau kaip 4 metus, gindama jo interesus, galėjo ir turėjo kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.194 str. 1 d.), tačiau to nepadarė. Atsakovas 2005-2008 metų laikotarpyje gavo, nors ir nedideles, pajamas, ką patvirtina VSDFV Kauno skyriaus pažyma (t.1, b.l.134). Šie faktai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas teikė išlaikymą sūnui N.;

2) LAT senatas 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 8 punktu nustatė, kad išlaikymo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, spręsdamas šį klausimą, turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius bei abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Šioje byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų apie N. R. poreikius, o N. R. poreikiai buvo nurodyti - 800 Lt per mėnesį. Tačiau teismas, neatsižvelgdamas į konkretaus vaiko poreikius, priteisė kiekvienam vaikui po 400 Lt išlaikymą kas mėnesį ir įsiskolinimą už praėjusius 3 metus, viso 26 000 Lt. Tokiu būdu atsakovas turės mokėti kas mėnesį 1 000 Lt savo trijų sūnų išlaikymui (N. - 400 Lt, N. - 400 Lt, D. V. - 200 Lt), nors jis neturi nuolatinio darbo ir pajamų. LAT 2004-04-26 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-259/2004 išaiškino, jog minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas yra tik rekomenduotinas, į jį reikia atsižvelgti, vertinant visas aplinkybes, susijusias su tėvų turtine padėtimi. LAT 2002-09-09 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-962/2002 išaiškino, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikymo daugiau, negu leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas šiuo metu pajamų negauna, todėl negali mokėti vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis ar konkrečia pinigų suma. Pažymėtina, kad vaikams nebuvo priteistas atsakovo turtas (kaip viena iš išlaikymo formų), o už neva įsiskolinimą vaikų išlaikymui (26 000 Lt) ieškovei buvo palikta natūra atsakovui priklausanti buto dalis. Tokiu būdu buvo nukrypta nuo LAT praktikos, kuri numato, kad teismas gali priteisti vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo turtą (LAT Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 12 punktas), kurį naudojant ar realizavus, būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai;

3) teismas netinkamai padalino ieškovei ir atsakovui priklausantį butą, perduodamas visą butą natūra ieškovei. Dalindamas turtą, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad D. R. įmonė turi 693147,84 Lt įsiskolinimą valstybės biudžetui ir nukenčia viešasis interesas, o kito dalintino turto nėra;

4) ieškovė pateikė į bylą 2009-03-16 pranešimą apie įtarimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-01025-08 (t.2, b.l.132-133), pagal kurį atsakovas apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą bei išvengė didelės vertės turtinės prievolės, atsiradusios sudarant fiktyvius sandorius tarp D. R. firmos ir UAB „Asotra". Kauno apskrities VMI šioje civilinėje byloje pareiškė civilinį ieškinį ieškovei ir atsakovui dėl 693 147,84 Lt sumos, kuri buvo priskaičiuota 2007-11-05 patikrinimo aktu Nr. AU16-11 ir 2008-02-07 sprendimu Nr. 14-19-6787. Pagal aktą priskaičiuoti mokesčiai susidarė įvertinus ir D. R. firmos sandorius su UAB „Asotra" (akto 4, 10-13 lapai). Atsakovą pripažinus kaltu pagal BK 182 str. 2 d. bei priteisus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, Kauno apskrities VMI nebūtų pagrindo šioje civilinėje byloje reikšti civilinį ieškinį ieškovei ir atsakovui dalyje dėl sandorių su UAB „Asotra". Todėl, vadovaudamasis CPK 163 str. 3 p., teismas privalėjo sustabdyti šią civilinę bylą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 06-1-01025-08;

5) teismas nepagrįstai pripažino individualią D. R. firmą bei iš jos veiklos atsiradusias prievoles asmenine atsakovo nuosavybe ir prievolėmis bei atsisakė tenkinti Kauno apskrities VMI ieškinį. D. R. firma buvo įsteigta ieškovei ir atsakovui esant santuokoje, todėl jie yra šio juridinio asmens dalyviai ir, nesant įmonės turto, atsako savo turtu. Tikėtina, kad individuali įmonė buvo įsteigta siekiant gauti pelno, kuris turėjo būti naudojamas šeimos interesams tenkinti. Todėl verslui nepavykus, už įmonės prievoles – 693 147,84 Lt turi būti atsakingi abu sutuoktiniai ir jie privalo dengti įmonės skolas iš bendro turto, kol nėra įrodyta, jog dėl kaltų veiksmų už įmonės prievoles atsakingas tik atsakovas. Ieškovė patvirtino, kad ji yra atlyginusi įmonės įsiskolinimus iš asmeninių lėšų, kas reiškia, jog ji pripažino atsakomybę už individualios įmonės prievoles. Be to, byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas iš įmonės gautas lėšas naudojo tik savo asmeninių poreikių tenkinimui. Todėl teismas turėjo taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją;

6) teismas neteisėtai ir nepagrįstai netenkino Kauno apskrities VMI reikalavimo dėl susidariusios skolos D. R. firmoje priteisimo iš ieškovės ir atsakovo. Kauno apskrities VMI 2008-02-07 sprendimu Nr. 14-19-678 nuspręsta 667 194,52 Lt sumą išieškoti iš juridinio asmens - D. R. firmos. Ieškovė ir atsakovas turi nuosavybės teisę į šio juridinio asmens turtą, o tuo pačiu yra atsakingi už įmonės prievoles. Tretysis asmuo pareiškė ieškinį šioje byloje, siekdamas perkelti juridinio asmens prievolę jo dalyviams - fiziniams asmenims, bei siekdamas gauti prievolės atlyginimą iš dalintino turto, teismas turėjo taikyti bendro turto prezumpziją ir priteisti skolos sumą iš fizinių asmenų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.3, b.l.56-59) ieškovė R. R. prašė trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

1) tretysis asmuo nepagrįstai teigia, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas neteikė išlaikymo savo sūnums N. (laikotarpiu nuo 2005-03-16 iki 2009-10-15, už kurį įsiskolinimas – 22 000 Lt) ir N. (laikotarpiu nuo 2008-09-25 iki 2009-07-25, už kurį įsiskolinimas - 4000 Lt). Tretysis asmuo savaip interpretuoja byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujasi spėjimais ir prielaidomis, kad atsakovas iš individualios veiklos 2002 m. – 2004 m. gavo pajamas, tad galėjo skirti lėšas vaikų išlaikymui, šeimos būsto remontui bei namų apyvokos ir apstatymo reikmenims įsigyti. Taip teigdamas, tretysis asmuo painioja dvi sąvokas: galimybę ir realybę. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovui visiškai nerūpėjo jo vaikų materialinių poreikių tenkinimas, nes, jo teigimu, „žmona gerai uždirbdavo, o vyresniojo sūnaus rūbai tinka jaunėliui". Tokiu būdu jis buvo nusišalinęs nuo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismo priteistas išlaikymas vaikams periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės atitinka CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei suformuotą teisminę praktiką, yra adekvatus augančių vaikų poreikiams, užtikrinantis tinkamą nepilnamečių vaikų augimo, vystymosi, socialinių, kultūrinių jų poreikių patenkinimą. Apelianto teiginys, jog ieškovė, būdama santuokoje bei negaudama lėšų vaiko išlaikymui daugiau kaip 4 metus, gindama jo interesus, galėjo ir turėjo kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.194 str. 1 d.), nesuvokiamas. Iš ieškovės pateikto ieškinio ir parodymų teisme matyti, jog nuo pat santuokos įregistravimo materialinio šeimos aprūpinimo našta gulė vien ant ieškovės pečių. Savo asmeninius interesus priešpastatydamas šeimos interesams, slapta nuo ieškovės jai nežinomu adresu, 2002-01-28 atsakovas įregistravo D. R. firmą, apie kurios egzistavimą ieškovė sužinojo tik 2006 m. spalį, gavusi antstolio R. V. patvarkymą vykdomojoje byloje. Nors būstą ieškovė pirko kartu su atsakovu, tačiau palūkanas ir įnašus dengė viena ieškovė iš asmeninio atlyginimo. Be to, nors ieškovė viena išlaiko šeimą, ji iš savo uždirbtų lėšų buvo priversta dengti dar ir sutuoktinio asmenines ir jo įmonės skolas. Atsakovui neteikiant išlaikymo vaikams, ieškovė galėjo inicijuoti skyrybas, kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, tačiau ji tikėjosi išsaugoti šeimą;

2) teigdamas, jog teismas nukrypo nuo LAT praktikos, numatančios, kad teismas gali priteisti vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo turtą (LAT Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 12 punktas), kurį naudojant ar realizavus būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai, tretysis asmuo sau palankia linkme interpretuoja įstatymus. Vadovaudamasis CK 3.123 str. 1 d., atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, teismas pagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisė ieškovei didesnę turto dalį, kadangi būsto kreditą dengia ir būstą išlaiko viena ieškovė, be to, teismas su ja nustatė dviejų mažamečių vaikų gyvenamąją vietą. Atsakovui priteista ¼ buto dalis laikytina vaikų tėvui - atsakovui priklausančiu turtu. Teismas priteisė iš ieškovės išmokėti atsakovui 25 968,50 Lt piniginę kompensaciją. Pagal LAT suformuotą praktiką prioritetas teikiamas buto padalinimui natūra. Tačiau šiuo atveju tai prieštarautų ne tik ieškovės, bet ir mažamečių vaikų interesams. Jungtinių Tautų vaiko teisių Konvencijos 3 str. 1 d. nustato, kad „imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai". LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. imperatyviai nurodo, kad „...valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos privalo laikytis šių nuostatų bei principų, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaikų interesus". Šio įstatymo 4 str. 1 d. 5 p. konstatuoja, kad „nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos". Teismui priėmus sprendimą priteisti atsakovui priklausančią santuokoje įgyto buto dalį natūra, turtas būtų parduotas iš varžytynių, o ieškovė su vaikais liktų gatvėje. Tai prieštarautų tiek protingumo principui, tiek vaikų teisei į tinkamas gyvenimo sąlygas. Todėl teismas, tiek spręsdamas išlaikymo vaikams dydžio, tiek išlaikymo formos klausimus, pagrįstai pirmiausia atsižvelgė į prioritetinius mažamečių vaikų interesus. Atsižvelgdamas į vaikų interesus, teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atsakovui, nemokėjusiam savo vaikams išlaikymo (įsiskolinimas 26 000 Lt), užskaityti abiejų šalių vienai prieš kitą turimus piniginius įsipareigojimus, t.y. užskaitant šį įsiskolinimą už ieškovei priteistą vienkartinę išmoką, mokėtiną atsakovui. Atkreiptinas dėmesys, jog tretysis asmuo, besąlygiškai gindamas valstybės interesą, jį priešpastatė vaikų interesams. Pirmos instancijos teisme buvo gauta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje ši institucija sutiko su ieškovės reikalavimais, laikė juos teisėtais ir pagrįstais;

3) skundo teiginys, jog teismas netinkamai padalino santuokoje įgytą turtą, neatsižvelgė į tai, kad D. R. įmonė turi 693 147,84 Lt įsiskolinimą valstybės biudžetui, dėl ko nukenčia viešasis interesas, yra visiškai nepagrįstas, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams bei elementariai logikai. Butas yra įgytas už paskolą, gautą iš AB Hansabankas, bei įkeistas bankui iki galutinio atsiskaitymo, t.y. iki 2027 m. Net jeigu visą butą teismas būtų priteisęs atsakovui, valstybė atsakovo įsiskolinimų butu nepadengtų. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas tik formaliai dalyvavo įsigyjant gyvenamąjį būstą lengvatinėmis sąlygomis, net neskaitęs banko pateiktų dokumentų, pasirašė kreditavimo ir laidavimo sutartį. Būsto kreditus dengė ieškovė iš asmeninio savo darbo užmokesčio, o su atsakovo įmone ir jos veikla nėra susijusi;

4) teismas pagrįstai atmetė trečiojo asmens prašymą sustabdyti civilinę bylą (t.3, b.l.31-32), kadangi ši byla neturi prejudicinio ryšio su baudžiamąja byla Nr. 06-1-01025-08. Šioje civilinėje byloje ieškinys pareikštas atsakovui, nevykdžiusiam savo pareigų šeimai, neteikusiam išlaikymo vaikams ir kt. Baudžiamojoje byloje atsakovas įtariamas sukčiavimu. Atsakovas už savo nusikalstamą veiką atsako individualiai. Baudžiamojoje byloje ieškovei nebuvo pareikšti jokie įtarimai, jokios veiklos atsakovo slapta įsteigtoje įmonėje ieškovė nevykdė. Todėl skundo teiginys, kad atsakovą pripažinus kaltu pagal 182 str. 2 d. bei priteisus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, apeliantui nebūtų pagrindo šioje civilinėje byloje reikšti civilinį ieškinį ieškovei ir atsakovui dalyje dėl sandorių su UAB „Asotra", neatitinka faktinių aplinkybių. Apeliantas turėjo teisę reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl nusikalstama atsakovo veika padarytos materialinės žalos valstybei;

Atsiliepimas

5) teismas pagrįstai pripažino atsakovo individualią įmonę jo asmenine nuosavybe. Byloje nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai paneigia prezumpciją, jog atsakovo įmonė priklauso šalims bendrąja jungtine nuosavybe. Įmonė buvo registruota ieškovei nežinomu adresu, apie įmonės įregistravimo faktą ieškovė nieko nežinojo iki pat 2006 m., kuomet gavo antstolio R. V. patvarkymą vykdomojoje byloje. Apie iš įmonės veiklos turėtas pajamas ieškovė taip pat nieko nežinojo, visi šeimos materialiniai poreikiai buvo tenkinami iš jos uždirbtų piniginių lėšų;

6) skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovė pripažino atsakomybę už individualios įmonės prievoles. Savo valia ieškovė niekada nedengė D. R. firmos kreditorinių įsiskolinimų. Jos banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, be išankstinio įspėjimo, priverstinai nuskaičiavo antstolis;

7) reikalavimas priteisti iš ieškovės 346 573,92 Lt nepagrįstas ir atmestinas ir tuo pagrindu, kad Kauno apskrities VMI 2008-02-07 sprendimu Nr.14-19-6787 jau yra nuspręsta šią sumą - 667 194,52 Lt išieškoti iš atsakovo firmos, sprendimas yra pateiktas priverstinai vykdyti antstoliui.

Atsakovas D. R., tretysis asmuo AB Swedbank ir institucija, teikianti išvadą, - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad ieškovė su atsakovu R. susituokė 2001 07 28, gyvenant šalims santuokoje gimė vaikai: N. (duomenys neskelbtini), N. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 39). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė su atsakovu, gyvendami santuokoje įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini), Kaune (t.1, b.l. 10, 11), jame esančius namų apyvokos daiktus, automobilį (1 t. b.l.18). Šalys nurodė, kad 2002 metais buvo įkurta D. R. individuali įmonė. Ieškovė su atsakovu, gyvendami santuokoje, prisiėmė eilę prievolių-pagal 2002 08 12 kredito linijos sutartį Nr. 02-006518-FA gavo 51 000 lt kreditą buto pirkimui (1 t. b.l. 15, 21-29), atsakovas D. R. asmeniškai laidavo 2002 08 12 d. laidavimo sutartimi už šios paskolos tinkamą vykdymą savo turtu (1 t. b.l. 30, 31), pagal 2002 08 26 vartojimo kredito sutartį ieškovė su atsakovu gavo 12 000 lt paskolą, D. R. laidavo už tinkamą šios paskolos vykdymą (1 t. b.l. 32-38). Bylos pasirengimo nagrinėti teisme metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad D. R. firma uri eilę prievolių sumokėti įvairias pinigų sumas kreditoriams: Kauno apskrities VMI 667194, 52 lt (2 t. b.l. 81-101), patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė (1 t. b.l. 111), kad D. R. ir jo vardu registruota individuali įmonė turi dar 18 kreditorių, bendra įmonės ir atsakovo prievolių suma yra 711 999, 41 lt.

Ieškovė byloje reiškė reikalavimus nutraukti santuoką tarp atsakovo ir ieškovės, pripažinti ją iširusia dėl atsakovo kaltės; nustatyti vaikų N. ir N. gyvenamąją vietą su ieškove; padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, pripažįstant ieškovei asmeninės nuosavybės teises į visą butą; padalinti santuokoje įgytus 2 120 Lt vertės namų apyvokos daiktus, pripažįstant ieškovei nuosavybės teises į kilnojamąjį turtą, esantį bute; įpareigoti ieškovę už atsakovui tenkančią 0,25 idealias dalis trijų kambarių buto išmokėti atsakovui 24 908,50 Lt piniginę kompensaciją, o už ½ dalį kilnojamojo turto – išmokėti 1 060 Lt; priteisti iš atsakovo N. R. išlaikymą už laikotarpį nuo 2005-03-15 iki 2009-10-15, kas sudaro 22 000 Lt vienkartine išmoka, kurią užskaityti kaip ieškovės atsakovui išmokėtiną kompensacijos dalį – 22 000 Lt, o nuo 2009-10-16 iki pilnametystės mokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt; priteisti iš atsakovo N. R. išlaikymą už laikotarpį nuo 2008-09-25 iki 2009-07-25, kas sudaro 4 000 Lt vienkartine išmoka, kurią užskaityti kaip ieškovės atsakovui išmokėtiną kompensacijos dalį – 4 000 Lt, o nuo 2009-07-26 iki pilnametystės mokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt; ieškovės išmokėtinos kompensacijos atsakovui dydžiu (25 968,50 Lt) atsakovui užskaityti ieškovės reikalavimus dėl išlaikymui priteistinos vienkartinės išmokos (22 000 Lt + 4 000 Lt); pripažinti, kad D. R. individuali įmonė (į. k. 3585449) yra atsakovo asmeninė nuosavybė nuo įmonės įsigijimo (įregistravimo) momento ir visos pajamos, turtas bei iš įmonės veiklos kilusios prievolės ir įsipareigojimai pripažįstami asmeniniais atsakovo įsipareigojimais ir įpareigoti atsakovą juos padengti asmeninėmis lėšomis; pripažinti atsakovo asmeniniais kreditoriniais įsipareigojimais ir prievolėmis skolas, išieškomas per antstolius, ir įpareigoti atsakovą juos padengti asmeninėmis lėšomis; įpareigoti ieškovę savo asmeninėmis lėšomis vykdyti prievoles pagal 2002-08-12 sutartį Nr. 02-006518-FA su banku AB Hansabankas.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009-12-02 sprendimu (t.3, b.l.34-42) ieškovės ieškinį tenkino visiškai, atsakovo priešieškinį atmetė.

Apeliaciniame skunde keliamas sutuoktinių atsakomybės pagal individualios įmonės skolos kreditoriams bei nepagrįstai didelio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, neteisingo santuokoje įgyto turto padalinimo klausimai, materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, laiko, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 400 Lt išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jų pilnametystės yra protingas ir pagrįstas, atitinkantis suformuotą teisminę praktiką bei įstatymų normas (CPK 4 str., CK 3.192 str.). Iš byloje surinktų įrodymų (vaiko poreikių paskaičiavimo lentelių, atsakovo paaiškinimų, ieškovės turtinę padėtį įrodančių dokumentų) matyti, kad nepilnamečiams tokio amžiaus vaikams reikalingas teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis, su tuo sutiko ir atsakovas, todėl apeliacinio skundo argumentai šioje ginčo dalyje nepagrįsti ir atmestini. Teisėjų kolegija nesutinka su tais apeliacinio skundo teiginiais, jog teismas, spręsdamas reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 14 str. ir 185 str.). Pagal LR CPK 178 str. šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikė išlaikymo savo dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui, atsakovas šias aplinkybes patvirtino. Įrodymų ir faktinių aplinkybių, kad išlaikymas buvo teikiamas apeliantas nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei ją nagrinėjant apeliacine tvarka, teismui nepateikė. Apelianto manymai, kad atsakovas turėjo pajamų ir galėjo todėl mokėti vaikams išlaikymą niekuo nepagrįsti. Tą aplinkybę, kad atsakovas nemokėjo savo nepilnamečiams vaikams išlaikymo netiesiogiai patvirtina ta nustatyta byloje faktinė aplinkybė, kad jis turi ir kitą, nesantuokinį vaiką. Teisėjų kolegija atmeta apelianto motyvus šioje ginčo dalyje, jog vaikams nepagrįstai nebuvo priteistas atsakovo turtas (kaip viena iš išlaikymo formų), o už įsiskolinimą vaikų išlaikymui (26 000 Lt). Iš bylos medžiagos ir nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad teismo sprendimas priteisti įsiskolinimą už nemokėtą išlaikymą, o ne atsakovo nekilnojamojo turto dalį geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus, nes byloje nėra jokių aplinkybių ir duomenų, kad daryti prielaidą, kad šį turtą (butą) realizavus ar naudojant būtų gaunamo pajamos vaikams išlaikyti. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, kuriais įrodinėjamas teismo sprendimo nepagrįstumas ir neteisėtumas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo dalyje (skundo 1, 2 p.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias santuokoje įgyto turto padalinimo principus ir tvarką. Pagal CK 3.118 straipsnį dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatytas bendras sutuoktinių turtas, vieno ir kito sutuoktinio asmeninis turtas, sutuoktinių bendros skolos, sutuoktinių asmeninės skolos, o tada iš bendro turto priteisiamos skolos pagal bendras sutuoktinių prievoles, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs; jeigu dar lieka bendro turto, tai, remiantis CK 3.118 straipsnio 4 dalimi, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis. Iš bylos medžiagos matyti, kad sutuoktiniai R. turi bendrų skolų-paimta paskola buto pirkimui (1 t. b.l. 15, 21-29), atsakovas D. R. asmeniškai laidavo 2002 08 12 d. laidavimo sutartimi už šios paskolos tinkamą vykdymą savo turtu (1 t. b.l. 30, 31), pagal 2002 08 26 vartojimo kredito sutartį ieškovė su atsakovu paėmė 12 000 lt vartojimo paskolą, D. R. laidavo už tinkamą šios paskolos vykdymą (1 t. b.l. 32-38), ieškovė gyvendama santuokoje gavo paskolą studijoms (1 t. b.l. 51,52) iš Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo. Santuokos metu buvo įkurta D. R. įmonė, ši įmonė turi 667 194,52 Lt skolą valstybės biudžetui. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė iki santuokos gavo paskolą studijoms (1 t. b.l. 49,50) iš Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo. Ieškovė patikslintuose ieškinio pareiškimuose nurodė, kad ir pats D. R. turi asmeninių skolų, prašė teismo pripažinti atsakovo asmeniniais kreditoriniais įsipareigojimais ir prievolėmis skolas, išieškomas per antstolius, ir įpareigoti atsakovą juos padengti asmeninėmis lėšomis.

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Ieškinyje ir teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose sutuoktiniai taip pat turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad pareiškėjui žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 3.126 straipsnis), kadangi sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme yra įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą. Nagrinėjamoje santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo byloje ieškovė, nurodžiusi, jog yra byloje 18 kreditorių, pareiškusių atsakovui reikalavimus ir 1 kreditorių-apeliantą, pareiškusį ieškovei ir atsakovui virš 600 000 litų kreditorinį reikalavimų, nesilaikė aukščiau minėtų įstatymų reikalavimų, neįtraukė 18 minėtų patikslintame ieškinyje kreditorių į bylą suinteresuotais asmenimis, nepranešė apie bylos iškėlimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas ginčo dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, prievolių sutuoktiniams paskirstymo, D. R. įmonės nuosavybės ir šios įmonės prievolių paskirstymo, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o tai yra absoliutus skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo dalies negaliojimo pagrindas (LR CPK 2 d. 2 p.), todėl teisėjų kolegija panaikina 2009 12 02 teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo (teismo sprendimo rezoliucinės dalies 4, 5, 6, 9 punktai) ir teismo sprendimo dalį dėl prievolių šalims paskirstymo (teismo sprendimo rezoliucinės dalies 10, 11, 12, 13 punktai), byla šioje ginčo dalyje perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 327 str. 1 d. 1 p.). Bendros dalinės sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminai yra suėję, tačiau reikalavimai dėl jų priteisimo byloje nėra pareikšti, taip pat bendros dalinės prievolės, kurių įvykdymo terminai dar nėra suėję, padalijamos. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme būtina nustatyti kokios prievolės ieškovės nurodytiems kreditoriams yra pradelstos, išsiaiškinti žinomų ieškovės ir atsakovo kreditorių poziciją dėl prievolių priteisimo, kuriems patenkinti terminas suėjęs, tik tada bus galima spręsti byloje dėl skolų tarp sutuoktinių padalijimo, priteisimo jų kreditoriams.

Panaikinus skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, teisėjų kolegija laiko, kad priimtas teismo sprendimas ginčo dalyje dėl priteistos išlaikymo vaikams įsiskolinimo sumos kaip kompensacijos dalinant santuokoje įgytą turtą įskaitymo, negali būti paliktas galioti. Dėl to 2009 12 02 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo rezoliucinės dalies 7, 8 punktai išdėstytini taip: priteisti iš D. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) N. R. gim. 2002 m. išlaikymą už laikotarpį nuo 2005 kovo 15 iki 2009 spalio 15 kas sudaro 22 000 (dvidešimt du tūkstančius litų) litų vienkartine išmoka, o nuo 2009 m. spalio 16 d. iki N. R. sukaks pilnametystė įpareigoti D. R. mokėti N. R. periodinėmis išmokomis po 400 litų (keturis šimtus litų) kas mėnesį. Priteisti iš D. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) N. R. gim. 2008 m. išlaikymą už laikotarpį nuo 2008 rugsėjo iki 2009 liepos 25 kas sudaro 4 000 (keturis tūkstančius litų) litų vienkartine išmoka, o nuo 2009 m. lipos 26 iki N. R. sukaks pilnametystė įpareigoti D. R. mokėti N. R. periodinėmis išmokomis po 400 litų (keturis šimtus litų) kas mėnesį.

Dėl individualios įmonės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir prievolių vykdymo iš bendro sutuoktinių turto. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo šioje ginčo dalyje svarbu atkreipti dėmesį, jog įmonė yra turtinis kompleksas ir kaip toks yra nuosavybės teisės objektas (CK 1.110 straipsnis; 4.38 straipsnis). Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, tokios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonininko (savininko ar savininkų) turto, todėl, jei įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako ir jos dalyviai savo turtu. Dėl individualios įmonės priklausymo nuosavybės teise turi būti taip pat sprendžiama vadovaujantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl individuali įmonė, nors registruota vieno iš sutuoktinių vardu, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą gali būti pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės gali būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 straipsnis). Tik įrodžius, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti priešingą išvadą.

Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo ir sprendžiant ieškinio reikalavimą dėl D. R. įpareigojimo savo asmeninėmis lėšomis vykdyti prievolę grąžinti AB „Swedbank“ paskolą pagal 2002 08 12 paskolos sutartį, atkreiptinas dėmesys, jog ši prievolė yra užtikrinta atsakovo D. R. asmeniniu laidavimu, yra sudaryta rašytinė laidavimo sutartis, kuri nėra šalių valia panaikinta, pakeista ar įstatymo nustatyta tvarka nuginčyta.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti dalinai.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 12 09 sprendimo dalis, kuria padalintas D. R. ir R. R. santuokoje įgytas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, R. R. įpareigota sumokėti D. R. 25 968, 50 lt kompensaciją už D. R. priteistą ¼ dalį kilnojamojo ir nekilnojamojo turto dalį, o priteista vaikų išlaikymui 26 000 lt įsiskolinimo suma įskaityta kaip R. R. kompensacija, jos išmokėtina D. R. už jam priklausančią turto dalį, pripažinta, kad D. R. individuali įmonė yra D. R. asmeninė nuosavybė nuo įmonės įsigijimo momento ir visos pajamos , turtas ir iš įmonės veiklos kilusios prievolės pripažinti D. R. įsipareigojimais, o D. R. įpareigotas juos atlyginti asmeninėmis lėšomis, pripažinta D. R. asmeniniais kreditoriniais įsipareigojimais ir prievolėmis skolos, išieškomos per antstolius ir D. R. jas įpareigotas sumokėti iš asmeninių lėšų, ieškovė D. R. įpareigota savo asmeninėmis lėšomis vykdyti prievolę grąžinti AB „Swedbank“ paskolą pagal 2002 08 12 paskolos sutartį, atmestas kaip nepagrįstas Kauno apskrities viršininko administracijos ieškinys priteisti iš ieškovės R. R. ir atsakovo D. R. po 346 573,92 Lt mokesčių, baudų ir delspinigių (skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies 4,5, 6, 9, 10, 11, 12, 13 punktai), bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Patikslinti 2009 12 02 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo rezoliucinės dalies 7, 8 punktus, juos išdėstant taip: priteisti iš D. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) N. R. gim. 2002 m. išlaikymą už laikotarpį nuo 2005 kovo 15 iki 2009 spalio 15 kas sudaro 22 000 (dvidešimt du tūkstančius litų) litų vienkartine išmoka, o nuo 2009 m. spalio 16 d. iki N. R. sukaks pilnametystė įpareigoti D. R. mokėti N. R. periodinėmis išmokomis po 400 litų (keturis šimtus litų) kas mėnesį. Priteisti iš D. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) N. R. gim. 2008 m. išlaikymą už laikotarpį nuo 2008 rugsėjo iki 2009 liepos 25 kas sudaro 4 000 (keturis tūkstančius litų) litų vienkartine išmoka, o nuo 2009 m. lipos 26 iki N. R. sukaks pilnametystė įpareigoti D. R. mokėti N. R. periodinėmis išmokomis po 400 litų (keturis šimtus litų) kas mėnesį.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Ramūnas MitkusVirginija Gudynienė