Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo B. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam B. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. B. V. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, jam paskirta 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos 2015 m. liepos 21 d. nutarimas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, B. V. paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi B. V. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu jam paskirtą ir likusią neatliktą 4 metų 2 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį. To paties teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d. ir nutarta laikyti, kad nuteistojo likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 metai ir 13 dienų.

4. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną (2021 m. spalio 18 d.) buvo 2 metai 1 mėnuo ir 4 dienos.

6. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi, padarius išvadą, jog B. V. daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamos elgesio riziką, vis dar nėra pakankama, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, atsisakyta patvirtinti šį Komisijos nutarimą. Nutartyje atkreiptas dėmesys į nusikalstamos veikos, už kurios padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį, jos padarymo aplinkybes, tai, kad nuteistajam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis panaikintas. Taip pat apylinkės teismas pažymėjo, kad B. V. nustatomas kriminogeninis veiksnys – ankstesni nusikalstami veiksmai.

7. Nuteistasis B. V. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti B. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis cituoja Komisijos nutarimo turinį, nurodo, jog jis elgiasi nepriekaištingai, nenustatytos jokios jį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, atvirkščiai – iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad jis nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių, buvo skatintas penkis kartus. Nuo 2020-07-30 jam suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų, laikėsi visų nustatytų apribojimų bei suvaržymų, į pataisos įstaigą grįždavo laiku, jokių pažeidimų nėra fiksuota, atsakingai žiūri į darbinį užimtumą: turi fotografo specialybę, laisvės atėmimo vietoje įgijo baldžiaus, staliaus specialybes, nuo 2020-02-05 dirbo ūkio dalyje, o nuo 2020-09-07 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kur jokių nusiskundimų dėl atliekamo darbo kokybės nėra gauta. Be to, jis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programoje bei palaiko ryšius su šeima. Skunde nurodoma ir tai, kad B. V. yra atlikęs beveik 6 metus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl darytina išvada, jog vienas iš BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų - kaltininko nubaudimas - jau yra pasiektas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis suvokia savo teisės pažeidimo pasekmes, žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, nuo nusikaltimų padarymo jau praėjo apie 18 metų, nei iki nuteisimo, nei po to, jis naujų nusikaltimų nepadarė. Nuteistasis teigia, kad lygtinio paleidimo atveju planuoja atnaujinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir jai vadovauti, kas be kito patvirtina, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis ne tik pasiekti bausmės tikslus, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bet ir labiausiai atitiks visuomenės interesus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo B. V. skundas atmestinas.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jei jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką ir yra atlikę vienerius metus laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina apylinkės teismo padarytą išvadą, kad B. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu nustatomas ne tik formalusis, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Gi skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nagrinėjamu atveju nebuvimą konstatavo ir apylinkės teismas.

11. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo B. V. pokyčiais nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad po to, kai Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi B. V. buvo panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis pasiųstas atlikti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirtą ir likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, nuteistasis dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse (Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ socialinio darbuotojo paskaitoje „Priklausomybės ligos: biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai“, viktorinose „Ką žinome apie Lietuvą?“, „Žinių viktorina“, „Menu menu mįslę“, viktorinoje, skirtoje Tarptautinei gimtosios kalbos dienai paminėti, protų mūšyje „Geografijos džiunglėse“, užsiėmimuose „Meditacija ir kvėpavimo praktikos“, „Sveikatingumo programos“, kryžiažodžių turnyre, sukūrė, organizavo ir pravedė viktoriną „Lietuvos istorijos labirintuose“. Be to, sumažėjo ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pažanga pastebėta šiose srityse: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; lėšų tvarkymas ir pajamos; emocinė gerovė. Tačiau vien tai, kad B. V. dalyvavimas įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos bei socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse bei kitos šioje pastraipoje aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nereiškia, jog nuteistojo daroma pažanga jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Juo labiau, įvertinus tai, kad B. V. jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis pažeidė jo sąlygas, dėl ko, teismo nutartimi panaikinus lygtinį paleidimą, jis buvo sugrąžintas į pataisos namus likusios neatliktos bausmės atlikimui. Nors įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą matyti, jog ši aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu pakartotiniam lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau ji sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

12. Pažymėtina, jog B. V. prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos Komisijai teikia ne pirmą kartą. Nuteistojo prašymas paleisti jį lygtinai Komisijoje buvo nagrinėtas ir 2020 m. gruodžio 21 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta nuteistajam B. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nesutikdama su priimtu Komisijos nutarimu, nuteistojo gynėja pateikė skundą apylinkės teismui, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 3 d. nutartimi jos skundas buvo atmestas, konstatavus, jog Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 3 d. nutartis buvo apskųsta aukštesniajam teismui, kuris 2021 m. kovo 15 d. nutartimi konstatavo, jog žemesnės instancijos teismas bei Komisija pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad B. V. gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu, ir skundą atmetė.

13. Apygardos teismas atkreipė dėmesį, kad B. V. priskiriamas vienas kriminogeninis veiksnys – ankstesni nusikalstami veiksmai. Taip pat nurodė, jog formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į B. V. socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad: 1) nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau mano, kad neturėjo kito pasirinkimo; 2) jo savivertė yra aukšta, savianalizė paviršutiniška, sau patinka toks, koks yra ir nieko savyje nenori keisti; 3) kalbant apie esamas problemas, nuteistasis nemano turintis kokių nors problemų, kurių išspręsti nesugebėtų jis pats, ypač kas būtų susiję su jo nusikalstamu elgesiu, didžiausia problema jam yra ta, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau jis nesuvokia, kad pats prisidėjo prie šios problemos atsiradimo; 4) nuteistasis yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog iš šių socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad nuteistasis bando pateisinti savo nusikalstamą elgesį, kaltindamas susiklosčiusias aplinkybes, paskirtą bausmę laiko nepelnyta tokio savo elgesio pasekme, kas reiškia, jog jis sumenkina savo paties apsisprendimą daryti nusikalstamas veikas, yra linkęs minimizuoti savo indėlį į jas, kritiškai savo elgesio nevertinti, neprisiimti savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių, tuo tarpu sėkmingas nuteisto asmens pataisos procesas yra įmanomas tik tuo atveju, kai jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl praeityje padarytų nusikalstamų veikų. Tokią išvadą apygardos teismas grindė ir nuteistojo elgesiu po to, kai jam Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi šia nutartimi B. V., be kita ko, buvo įpareigotas atlyginti dalį - 25 000 Eur - nusikalstamomis veikomis padarytos žalos, tačiau jis akivaizdžiai vengė vykdyti šį įpareigojimą (per 4 metų probacijos laikotarpį jis atlygino tik apie 1 500 Eur žalos), tuo ignoruodamas nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų interesus. Teisėjų kolegija taip pat sutiko, kad jam taikyto lygtinio paleidimo metu B. V. nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų/administracinės teisės pažeidimų, tačiau tuo pačiu konstatavo, jog visiškai neigiamas, nepateisinamas, neatsakingas jo požiūris į paskirtą įpareigojimą atlyginti dalį savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos suponuoja išvadą, kad jis nesuvokė padarytų nusikaltimų pasekmių ir nesistengė dėti maksimalių pastangų jų pašalinimui, ignoravo jam teismo parodymą pasitikėjimą ir suteiktą galimybę būti laisvėje, kas atskleidžia jo netinkamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.

14. Per laikotarpį nuo ankstesnio apygardos teismo procesinio sprendimo priėmimo iki šios nutarties priėmimo aplinkybės, kurios įtakojo teisėjų kolegijos sprendimą netenkinti nuteistojo skundo ir netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, iš esmės nepakito. Kaip ir priimant 2021 m. kovo 15 d. nutartį, taip ir šiuo metu B. V. vis dar nustatomas tas pats jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys. B. V. socialinio tyrimo išvadoje vis dar nurodoma ir tai, kad jo savivertė yra aukšta, savianalizė paviršutiniška, sau patinka toks, koks yra ir nieko savyje nenori keisti, kalbant apie esamas problemas, nuteistasis nemano turintis kokių nors problemų, kurių išspręsti nesugebėtų jis pats, ypač kas būtų susiję su jo nusikalstamu elgesiu, didžiausia problema jam yra ta, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau jis nesuvokia, kad pats prisidėjo prie šios problemos atsiradimo, nuteistasis yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Per paminėtą laikotarpį nuteistasis buvo du kartus paskatintas – 2021 m. gegužės 18 d. ir 2021 m. rugsėjo 21 d. jam pareikšta padėka už gerą elgesį ir darbą, tačiau jokių kitų esminių aplinkybių, kurios leistų daryti bent menkiausią prielaidą, kad per laikotarpį nuo 2021 m. kovo 15 d. nutarties priėmimo iki šios dienos įvyko kokie tai nors reikšmingi B. V. elgesio pokyčiai, nenustatyta. Todėl ir daryti priešingą išvadą, nei, kad buvo padaryta ankstesnėje teismo nutartyje, t. y. konstatuoti, jog B. V. yra padaręs akivaizdžią ir įtikinamą pažangą, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ir taikyti jam lygtinį paleidimą nėra pagrindo.

15. Esant tokioms išvadoms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti B. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai, kad įvertinęs tas pačias faktines aplinkybes, apylinkės teismas konstatavo, jog nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, t. y. padarė priešingą išvadą nei Komisija, nereiškia, jog būtent teismas netinkamai įvertino visas aplinkybes, svarbias skundo autoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo teisingam išsprendimui, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Apibendrinant visą, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo gynėjos skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo B. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.