- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-05
- Bylos Nr.
- I-3247-171/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01193-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu (I tomas, b. l. 1–4) ir patikslintu skundu (II tomas, b. l. 32–33), kuriuose prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba), 150 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad konvojuojant 2012 m. rugpjūčio 10 d.–2017 m. balandžio 24 d. laikotarpiu buvo pažeidžiamos jo teisės. Pareiškėjas neprisimena, kokiais automobiliais buvo konvojuojamas ir kiek žmonių kartu važiuodavo, nes tokia informacija jam nebuvo pateikta, tačiau paprastai automobilyje būdavo iki 14 žmonių.
Taip pat nurodo, kad vieną kartą po operacijos jį konvojavo įprastu automobiliu, nors turėjo vežti specialia transporto priemone. Toks konvojavimas jam sukėlė komplikacijų ir grėsmę gyvybei.
Paaiškina, kad anksčiau negalėjo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai, kurie aiškina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, yra prancūzų kalba, o jis šios kalbos nemoka, todėl ilgai negalėjo suprasti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Be to, laisvės atėmimo vietų pareigūnai jam grasino, kad jeigu skųsis teismui dėl nežmoniškų sąlygų, jam bus skiriamos nuobaudos, bus pavesta neatlygintinai plauti tualetus, nebus išleistas į laisvę lygtinio paleidimo būdu ir pan.
Atsiliepimas
Tarnyba, kuri atstovauja Lietuvos valstybei, pateiktame atsiliepime (I tomas, b. l. 40–44) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Nurodo, kad 2012 m. rugpjūčio 10 d.–2017 m. balandžio 24 d. laikotarpiu pareiškėją konvojavo 27 kartus planinio konvojaus maršrutais Vilnius – Klaipėda – Vilnius, Vilnius – Alytus – Vilnius. Tuo metu buvo panaudoti šie specialiosios paskirties automobiliai: „VW Crafter 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) MAZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Iveco Eurocargo ML90E18/9“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Crafter 46“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pažymi, kad šios specialiosios paskirties transporto priemonės buvo tinkamos konvojuoti. Konvojavimo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus.
Patikslintame atsiliepime, pateiktame 2017 m. liepos 31 d., atsakovės atstovas nurodė, kad Tarnybos pareigūnai 2014–2017 m. pareiškėjo nekonvojavo.
Atsakovės atstovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas nurodo patyręs dėl netinkamų konvojavimo sąlygų specialiaisiais automobiliais nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. balandžio 24 d., atlyginimo.
Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams atlyginti žalą taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies prašymui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovės atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė.
Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, šalys turi pateikti argumentus, įrodymus dėl ieškinio senaties terminui atnaujinti svarbių aplinkybių egzistavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1671-858/2015).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2017 m. balandžio 10 d. (žyma ant voko apie skundo išsiuntimą), o su patikslintu skundu – 2017 m. balandžio 26 d. (žyma ant voko apie skundo išsiuntimą). Taigi, reikalavimas atlyginti žalą laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d. iki 2014 m. balandžio 9 d. pareikštas praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.
Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad egzistuoja svarbios aplinkybės ieškinio senaties terminui atnaujinti. Teiginiai, kad negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai, kurie aiškina Konvencijos 3 straipsnį, yra surašyti prancūzų kalba, o jis šios kalbos nemoka, ir tai, kad laisvės atėmimo vietų pareigūnai jam grasino, nelaikytini svarbia priežastimi senaties terminui atnaujinti, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinačių pareiškėjo teiginius dėl laisvės atėmimo vietų pareigūnų veiksmų, o kalbos nemokėjimas teismų praktikoje nelaikytinas svarbia priežastimi, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d. iki 2014 m. balandžio 9 d. atmestinas.
Toliau nagrinėjamas prašymas atlyginti žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. balandžio 24 d.
Pareiškėjas teigia, kad 2014 m. balandžio 10 d.–2017 m. balandžio 24 d. laikotarpiu jis buvo konvojuojamas netinkamomis sąlygomis, tačiau byloje nėra duomenų, kad šiuo laikotarpiu jis apskritai buvo konvojuojamas. Atsakovas nurodė, kad byloje pateikti visi įrodymai, susiję su pareiškėjo konvojavimu. Iš jų matyti, kad pareiškėjas Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų paskutinį kartą buvo konvojuotas 2013 m. lapkričio 26 d.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisės dėl netinkamų konvojavimo sąlygų nebuvo pažeistos, nes atsakovės atstovas minėtu laikotarpiu nepadarė neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant prašymą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.