- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-03-24
- Bylos Nr.
- A5.-890-1035/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00537-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Valerij Lauš (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. G.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. G., būdamas UAB „A.“ direktoriumi, nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. sausio 13 d. įdarbino T. B. apskaitininke UAB „A.“, t. y. ne pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo ją įdarbinti (UAB „B.“), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymas) 62 straipsnio 2² dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. G. apie teismo posėdžio vietą, ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 2). Atsižvelgiant į G. G. administracinių nusižengimų protokole nurodytą prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, teismas 2021 m. kovo 10 d. rezoliucija nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 1). Esant šioms aplinkybėms, teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir Institucijos atstovui (ANK 629 str. 1 d., 630 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakintiems asmenims už nelegalų darbą. Remiantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2² dalyje numatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.
G. G. kaltę padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš G. G. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės ir asmens pasiaiškinimas, jog su pažeidimu sutinka, labai gailisi, prašo teismo skirti mažesnę nei minimalią nuobaudą, esant lengvinančioms aplinkybėms (b. l. 2). Protokole nurodytas faktines aplinkybes įrodo ir kita rašytinė bylos medžiaga: G. G. prašymas, kuriame nurodyta, kad jų įmonėje buvo įdarbinta užsienietė T. B.; įdarbinimas įvyko pagal leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris buvo išduotas tarpininkaujant kitai įmonei; išanalizavus netinkamą įdarbinimo pobūdį buvo nedelsiant atleista; su darbuotoja buvo pilnai atsiskaityta; dėl pažeidimo sutinka ir labai gailisi, ateityje tokių klaidų bandys išvengti; prašo skirti įspėjimą arba minimalią įstatyme nurodytą nuobaudą (b. l. 8); nelegalaus darbo tyrimo aktas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius G. Z. ir K. B., vykdydami 2021 vasario 5 d. pavedimą Nr. 219, atliko neplaninį patikrinimą nelegalaus darbo kontrolės klausimais UAB „A.“, pagal 2021 m. vasario 4 d. gautą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) raštą Nr. 10K-1962, kuriame nurodyta, kad Migracijos departamentas atlikdamas savo funkcijas nustatė, kad UAB „A.“ laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. sausio 13 d. buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini) pilietė T. B., turinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi), kuris yra išduotas tarpininkaujant UAB „B.“; T. B., ketindama dirbti UAB „B.“, 2019 m. balandžio 16 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai; Migracijos departamento Imigracijos skyriaus 2019 m. liepos 29 d. sprendimu užsienietei darbui UAB „B.“, Migracijos departamento Vilniaus skyrius išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini); užsienietė nėra pateikusi prašymo leisti pakeisti darbdavį ar leidimą laikinai gyventi; patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietė T. B. UAB „A.“ dirbo nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. sausio 13 d.; Juridinių asmenų registre nurodyta, kad UAB „A.“ direktorius yra G. G.; vadovaujantis tyrimo metu surinkta medžiaga ir asmenų paaiškinimais, konstatuotina, kad T. B. pradėjo realiai dirbti, nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. atliko darbines funkcijas, sukurdama UAB „A.“ naudą – savo veiksmais prisidėjo prie įmonės veiklos, bendro produkto kūrimo – atliko apskaitininkės darbą; T. B. veikė paklusdama UAB „A.“ įmonės tvarkai, buvo sudaryta darbo sutartis, vedama jos darbo laiko apskaita, buvo atsiskaitoma su darbuotoja; su T. B. darbo sutartis sudaryta 2020 m. rugsėjo 18 d., apie valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. pranešta VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną, tačiau buvo nesilaikyta norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. sausio 13 d. turint leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą tarpininkaujant UAB „B.“, nepateikus prašymo pakeisti darbdavį, buvo įdarbinta UAB „A.“ (b. l. 3–4); Migracijos departamento raštas (b. l. 6); integracijos su VSDFV informacine sistema-užklausos rezultatai, iš kurių matyti, kad T. B. nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. sausio 13 d. dirbo UAB „A.“ (b. l. 7); darbo sutarties kopija, iš kurios matyti, kad UAB „A.“ direktorius G. G. priima į darbą darbuotoją T. B. pagal šią sutartį turinčią leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) apskaitininkės pareigoms nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 9–10); darbo laiko apskaitos 2020 m. rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių ir 2021 m. sausio mėnesio žiniaraščiai, iš kurio matyti, kad T. B. UAB „A.“ dirbo nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. sausio 13 d. (b. l. 12, 13, 14, 15, 16); UAB „A.“ priskaitymų-atskaitymų suvestinė, iš kurios matyti, kad T. B. sumokėtas atlygis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas (b. l. 17); pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią, iš kurio matyti, kad T. B. UAB „A.“ priimta į darbą pagal darbo sutartį neterminuotai nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 18); pranešimas apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius, iš kurio matyti, kad T. B. UAB „A.“ dirba pagal neterminuotą darbo sutartį nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 17).
Minėti įrodymai patvirtina, kad G. G., būdamas UAB „A.“ direktoriumi, įdarbino T. B. apskaitininke UAB „A.“, t. y. ne pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo ją įdarbinti (UAB „B.“), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymas) 62 straipsnio 2² dalį. Ši veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), G. G. asmenybę (dirbantis, b. l. 19), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (asmuo pripažino padaręs minėtą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, ANK 35 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, G. G. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant jos minimalų dydį (ANK 34 str.). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, t. y. paskirti mažesnę baudą negu sankcijoje numatyta minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. G. (G. G.) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1000 (vieno tūkstančio) Eur baudą.
Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 21129134611. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.