Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo pateikusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A., nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. būdama UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadove ir žinodama apie šios bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2024 m. lapkričio 15 d. iki 2024 m. gruodžio 24 d., nustatyta, kad L. A. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, taip savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką, kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje.

VMI pareiškime su priedais nurodoma, jog UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinių asmenų registre įregistruota 2006 m. rugsėjo 22 d., buveinės adresas (duomenys neskelbtini) Bendrovės teisinis statusas neįregistruotas. Mokesčių mokėtojų registro duomenimis, Bendrovės vadovės pareigas nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. iki dabar eina L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) 2025 m. balandžio 28 d. duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka yra 28 907,97 Eur, iš jos Gyventojų pajamų mokestis – 23 164,44 Eur, Pridėtinės vertės mokestis – 5 743,53 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė pagal Bendrovės pateiktas deklaracijas: gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2024 m. kovo 16 d., pridėtinės vertės mokesčio – nuo 2023 m. balandžio 31 d., nesumokėjus deklaruotų mokesčių.

Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuose teisės aktuose nustatytų mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI 2025 m. kovo 21 d. raštu RNA-8748 kreipėsi į L. B. AS Lietuvos skyrių, 2025 m. kovo 21 d. raštu RNA-8746 į AB SEB banką, 2025 m. kovo 21 d. raštu RNA-8747 į AB Swedbank, prašydama pateikti informaciją apie Bendrovės pinigų likučius, jų judėjimą ir informaciją apie Bendrovei suteiktas paskolas, jų mokėjimo terminus ir suteiktų paskolų likučius laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 1 d. iki informacijos pateikimo dienos. Išanalizavus nurodyto laikotarpio pateiktus bankų sąskaitų išrašus, nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu Bendrovės banko sąskaitose buvo vykdomos piniginių lėšų judėjimas, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. lapkričio 18 d. UAB „B1.lt“ sumokėjo 121,00 Eur, 2024 m. lapkričio 19 d. UAB „DPD Lietuva“ sumokėjo 120,00 Eur, 2024 m. lapkričio 19 d. UAB „Grifs AG“ sumokėjo 100,00 Eur, 2024 m. gruodžio 4 d. UAB „B1.lt“ sumokėjo 100,00 Eur, 2024 m. gruodžio 23 d. UAB „Matrix“ sumokėjo 2 150,00 Eur, 2024 m. gruodžio 24 d. L. A. sumokėjo 8 050,00 Eur. Tokiu būdu Bendrovės vadovė L. A. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne M. D. tokių L. A. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta.

Bendrijos vadovė L. A., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. L. A. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką. Pareiškimu prašoma skirti UAB (duomenys neskelbtini) vadovei L. A. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. A. paaiškino, kad tokie veiksmai buvo pasirinkti, kad išlaikyti įmonės veiklą, todėl buvo atlikti mokėjimai. „B1“ tai buhalterinė paslauga, „DPD“ tai siuntos ir t. t., taip pat turi įrašus, kad buvo pervesti darbuotojams atlyginimai. Rudenį ir žiemą, kai pardavimų nėra, mokėjo atlyginimus, kad išlaikyti įmonės veiklą, kad galėtų tęsti veiklą. Įmonė turėjo 30 000 Eur skolą M. V. mokėjimai buvo atlikti, kad tęsti įmonės veiklą. Faktą pripažįsta ir savo kaltę dėl pažeidimo pripažįsta. Mokėjimai atlikti „B1“ - tai buhalterinė įmonė, „DPD“ - tai siuntos, „Grifs“ - tai apsauga, o UAB „Matrix“ grąžino pinigus už nepristatytas prekes. Gruodžio 24 d. 8 000 Eur buvo pervesta į jos sąskaitą, nes tuo metu buvo švenčių periodas ir negalėjo darbuotojams pervesti atlyginimų, todėl ji iš savo asmeninės sąskaitos pervedė. Turi išrašą, kur matosi, kaip tie pinigai pasiskirstė, prašo jį prijungti prie bylos. Dabar įmonei iškeltas bankrotas, 2025 m. birželio 26 d. nutartis įsiteisėjo. VMI iškėlė bankrotą. Prieš tai buvo derinamos taikos sutartys, bet nesutarė, nepavyko užtikrinti veiklos tęstinumo. Kaltę pripažįsta, galisi dėl to, kad taip įvyko. Prašo pritaikyti pačią minimaliausią baudą, nes šiuo metu nedirba. Buvo įmonės vadovė, kai iškėlė bylą, buvo tvarkomi dokumentai ir juos sutvarkius, stos į Užimtumo tarnybą. Šiuo metu nedirba ir neregistruota Užimtumo tarnyboje. Turi 2 nepilnamečius vaikus, 10 ir 8 metų amžiaus. Šiuo metu ji pati yra išlaikoma vyro. Šeima turi kreditorinių įsipareigojimų antstoliams 50 000 Eur sumai. Jos finansinė padėtis negali būti pavadinta gera. Jos vardu joks turtas neregistruotas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. liepos 21 d. 13.30 val. paskirtame teismo posėdyje institucijos, pateikusios pareiškimą, atstovas nedalyvavo. Apie posėdžio laiką ir vietą institucija informuota tinkamai, pateikė prašymą nagrinėti skundą atstovui nedalyvaujant, todėl vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). To paties straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už analogiškus veiksmus, padarytus pakartotinai. Iš (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Lietuvos A. T., pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuojant pirmesnės eilės kreditoriams skolininkas atsiskaitymo metu su kitais kreditoriais neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos A. T. (toliau – ir LAT) nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-175-403/2018).

CK 6.930¹ straipsnio ir (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis įstatymo leidėjas siekia nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsikaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjekto piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais kreditoriais, inicijuoja bankrotą. Civiliniame kodekse įtvirtintas atsikaitymų eiliškumas turi užtikrinti socialinį teisingumą ir pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 16 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (LAT nutartis Nr. 3K-3-528/2009).

CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Be to, Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas ir mokesčiai būtų mokami laiku.

Šiuo konkrečiu atveju L. A. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl to, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove, laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 15 d. iki 2024 m. gruodžio 24 d., neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad L. A. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, nes ji, nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. būdama UAB (duomenys neskelbtini) vadove ir atskaitingu asmeniu, žinodama, kad bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 15 d. iki 2024 m. gruodžio 24 d. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdama kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, nes pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais.

Kaip matyti iš pareiškimo, Bendrovės mokestinė nepriemoka MAIS duomenimis 2025 m. balandžio 28 d. buvo 28 907,97 Eur, iš jos Gyventojų pajamų mokestis – 23 164,44 Eur, Pridėtinės vertės mokestis – 5 743,53 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė pagal Bendrovės pateiktas deklaracijas: gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2024 m. kovo 16 d., pridėtinės vertės mokesčio – nuo 2023 m. balandžio 31 d., nesumokėjus deklaruotų mokesčių.

Kaip matyti iš pateiktų banko sąskaitų išrašų, tikrintu laikotarpiu 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. kovo 23 d. Bendrovė mokėjo tam tikras sumas VMI, siekdama padengti mokestinę nepriemoką. Taip pat matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 15 d. iki 2024 m. gruodžio 24 d. iš bendrovės sąskaitų vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (prekių/paslaugų tiekėjais, kitais asmenimis), valstybės biudžetui lėšų buvo pervesta ženkliai mažiau, nei kitiems kreditoriams (b. l. 21-70). Iš pateiktų duomenų matyti, kad L. A. bendrovės vadove yra nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. iki šiol (b. l. 6-7).

Atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje nurodė, kad visi mokėjimai įmonės buvo atlikti siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą.

Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolininkų mokėjimo eiliškumo srityje. Šios normos tikslas užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau - viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu metu apimtį. Taip pat turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardinti aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas.

CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 15 d. iki 2024 m. gruodžio 24 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (prekių/paslaugų tiekėjais, kitais asmenimis). Tai, kad bendrovė žinojo apie savo finansinius įsipareigojimus ir tai, kad ji nepajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, patvirtina bendrovės balansai. UAB (duomenys neskelbtini) direktorės L. A. padarytą nusižengimą patvirtina ir kiti byloje surinkti ir įvertinti įrodymai, t. y. banko sąskaitos išrašai (b. l. 14-70) bei kiti byloje esantys įrodymai. Įmonės buvimas sudėtingoje finansinėje padėtyje sukėlė pareigą įmonės vadovei vykdyti atsiskaitymus CK 6.930¹ nustatyta tvarka, ir tokios imperatyviai nustatytos pareigos nevykdymas yra (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašė teismo įvertinti įmonės vykdytų atsiskaitymų su kitais kreditoriais priežastis, taip pat įmonės sudėtingą finansinę padėtį bei įmonės vadovės atliktus veiksmus, nukreiptus į įmonės veiklos funkcionavimo užtikrinimą, teigė, jog negalima daryti išvados, kad įmonės vadovė turėjo tikslą nevykdyti atsiskaitymų su valstybe ir siekė tyčia pažeisti aukščiau eilėje esančio kreditoriaus (VMI) interesų. Pastebėtina, kad administracinis nusižengimas, numatytas (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, užtraukia administracinę atsakomybę ne dėl įmonės vadovo veiksmų/neveikimo stengiantis išlaikyti įmonę, o, kaip jau minėta, dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo įmonei esant situacijoje, kuomet įmonė negali atsiskaityti su visais kreditoriais. Argumentai, kad tokiais veiksmais jis siekė užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, atsakomybės pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį nešalina.

Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o UAB (duomenys neskelbtini) vadovė L. A., žinodama bendrovės finansinę padėtį, apie susidariusią mokestinę nepriemoką bei didėjančius įsipareigojimus VMI, tačiau atlikdama bendrovės atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės kreditoriais, taip pažeisdama minėtas CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, padarė nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad L. A. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jai skirtina nuobauda.

nuobaudos skyrimo.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad už šį administracinį nusižengimą įmonės vadovui gali būti skiriama bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti <...>.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-574/2021).

Lietuvos Respublikos K. T. yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos K. T. 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybės nėra esmingai išskirtinės, tačiau teismas sprendžia, jog šiuo atveju būtina atsižvelgti ne tik į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis, bet į aplinkybes, apibūdinančias padarytą administracinį nusižengimą. Padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu; pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia; duomenų apie L. A. baustumą ar teistumą byloje nėra; ji yra formaliai dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) direktore, tačiau jokių pajamų negauna; nenustatyta L. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas laiko jos atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad ji prisipažino padariusi nusižengimą ir gailisi, administracinis nusižengimas padarytas dedant pastangas tęsti bendrovės veiklą (ANK 35 straipsnio 2 dalis); byloje nenustatyta, kad L. A. būtų atlikusi mokėjimus, tiesiogiai nesusijusius su bendrovės vykdoma veikla; tam tikri, tame tarpe ir nemaži, mokėjimai į valstybės ir Sodros biudžetus buvo atliekami.

Iš bylos duomenų matyti, jog L. A. vadovaujamos bendrovės mokestinė nepriemoka atsirado pateikus deklaracijas ir nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių, L. A. stengėsi užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą ir išsaugoti darbo vietas. Be kita ko, nėra pagrindo netikėti, jog L. A. veiksmai nesilaikant atsiskaitymo su kreditoriais eilės, nebuvo piktybiniai, priešingai, jais mėginta atsiskaityti su įmonėmis, bendradarbiavimas su kuriomis iš esmės būtinas įmonės veiklai, taip pat su darbuotojais. Atsakomybėn traukiamas asmuo dėjo visas pastangas, stengdamasi išsaugoti įmonę, tikėjosi išsaugoti verslą ir sukurtas darbo vietas. Nors nurodytus veiksmus L. A. atliko savo rizika ir, kaip vadovė, turėjo suprasti bei įvertinti, jog dėl to jai gresia atsakomybė, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad buvo dedamos visos pastangos susitarti taikia su VMI ir išsaugoti verslą, tačiau tai nepavyko, ko pasekoje VMI kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo, kuris buvo patenkintas ir įmonei iškelta bankroto byla. Tiek pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tiek pareiškimas teismui dėl administracinio nusižengimo bylos pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį Bendrovės vadovei buvo pateikti praktiškai vienu metu.

Teismas , įvertinęs prieš tai išdėstytas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, L. A. pasirinktus įmonės veikloje susiklosčiusios nepalankios situacijos sprendimo būdus, taip pat ir kitas aukščiau aptartas L. A. charakterizuojančias aplinkybes, jos sunkią materialinę padėtį (negauna jokių pajamų, augina du mažamečius vaikus, neturi savo vardu registruoto jokio turto, turi nemažų kreditorinių įsipareigojimų), daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę, nei (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali, baudą. Teismo vertinimu, šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta L. A. paskyrus 200 Eur baudą.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jai 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) (duomenys neskelbtini), esančią banke L. B., AB (buvęs AB DNB bankas);

2) (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“;

3) (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB;

4) (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas“;

6) (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-96-1055/2025.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.