Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-09-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-126-111/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-09-04
Bylos Nr.
1-126-111/2012
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01749-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Ivanauskas
Kaltinamasis
G. P.
Civilinis ieškovas
I. N. D., AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-126-111/2012Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01749-2010-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Jonas Ivanauskas,sekretoriaujant Vaidai Vaisietaitei,dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui,kaltinamajam G. P.,kaltinamojo gynėjui adv. Vladislav Latušinskij,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. N. D.,nukentėjusiosios atstovui adv. pad. Vytautui Lileikiui,civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovams J. P., J. Z.,civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Viktorijai Katilienei,specialistei Linai Lazarenko,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis vairuotoju UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. P., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent:

jis 2010 m. lapkričio 25 d., apie 21 val. 58 min., Kalvarijų – Žalgirio g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį autobusą „Mercedes Benz 0 405“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Žalgirio gatve, ir reguliuojamoje šviesoforu Kalvarijų – Žalgirio g. sankryžoje sukdamas į dešinę, į Kalvarijų g., buvo neatsargus ir neatidus, neatsižvelgė į važiavimo meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, įvažiavo į pažymėtą pėsčiųjų perėją ir partrenkė jo važiavimo kryptimi, iš kairės pusės į dešinę, ėjusią pėsčiąją I. N. D., dėl ko pėsčiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais G. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 34, 134, 162 punktų reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Kaltinamasis G. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis 2010-11-25 vairavo autobusą, važiavo (duomenys neskelbtini) maršrutu Žalgirio gatve. Prie „Kunigo Laurinavičiaus“ sustojimo turėjo pasukti į dešinę pusę. Jam degė žalias šviesoforo signalas. Abu šviesoforus pravažiavo degant žaliai šviesai. Privažiavęs prie pėsčiųjų perėjos įvertino situaciją: automobilių sustojime nebuvo, pėsčiųjų perėja iš dešinės ėjo pėstieji. Įvažiavęs į antrą eismo juostą įsuko į Kalvarijų gatvę, sustojo praleisti pėsčiuosius. Praleidęs pėsčiuosius, ėjusius iš kairės pusės, jis laisvai galėjo pasukti, kadangi netrukdė pėstiesiems. Praleidęs iš dešinės pusės ėjusią pėsčiąją, pradėjo užbaiginėti posūkį. Kai autobuso priekis pravažiavo pėsčiųjų perėją, pažiūrėjo į galinį veidrodėlį, kad neužvažiuotų ant bordiūro. Gal po sekundės pažiūrėjęs į priekį pastebėjo pėsčiąją. Jam buvo šokas. Iš pat pradžių net nesuprato, kad tai žmogus. Nematė, ar tai buvo vyras, ar moteris. Iki žmogaus buvo likę maždaug du metrai. Iš karto pradėjo stabdyti. Tas žmogus į jį visai nežiūrėjo, buvo suklupęs, veido beveik nesimatė. Žmogus buvo apsirengęs juodai, su baltu sijonu, todėl iš pradžių pagalvojo, kad tai buvo balta kelio linija. Jis paspaudė stabdžius, tačiau atrodė, kad stabdžiai dingo. Vairą iš karto pasuko į dešinę. Pėsčioji pažiūrėjo į jį ir judėjo toliau. Suveikė autobuso stabdis ir autobusas antroje eismo juostoje, maždaug ties jos viduriu, kairiu priekiniu kampu susidūrė su žmogumi. Viskas įvyko „Kunigo Broniaus Laurinavičiaus“ stotelėje. Po susidūrimo ant autobuso galėjo likti tik nutrintos dulkės, nes greitis buvo apie 10 km/h. Netoliese buvo sustojimas, jis niekur neskubėjo. Šis žmogus rankomis atsistūmė nuo autobuso ir atbulas pargriuvo toje pačioje juostoje. Ji gulėjo iš kairės pusės maždaug 0,5 m. atstumu nuo autobuso priekio. Pastebėjo, kad dešinėje rankoje buvo rankinukas, o kairėje – maišas. Suveikus autobuso stabdžiams, autobusas sustojo, galbūt iš inercijos pavažiavo ne daugiau kaip metrą. Jis iš karto užtraukė rankinį stabdį, įjungė avarinį šviesos žibintą. Autobuso salone prasidėjo didelis triukšmas, keleiviai šaukė „kaip jūs vairuojat“, „kas atsitiko“, „kodėl taip stabdot“. Jis keleivių atsiprašė ir pasakė, kad įvyko eismo įvykis. Matė, kad du žmonės, stovėję ant šaligatvio, pribėgo prie moters. Kol jis atidarinėjo duris, pro langą matė, kad žmonės jau kelia nukentėjusiąją. Minėti žmonės jam pasakė „kaip tu važiuoji, ką tu žmogaus nematai“. Jis atsiprašė ir pasakė, kad per vėlai tą moterį pamatė. Po to nukentėjusioji pasakė, kad jai labai skauda koją. Liudytojai nepatikėjo, kad jai kas nors rimta nutiko, sakė, kad jie nuves ją ant suolelio, kad nieko baisaus nenutiko. Jis paklausė nukentėjusiosios, ar jai tikrai labai skauda. Nukentėjusioji atsakė, kad jai skauda koją, ji negali judėti. Tuomet jis paskambino 112, pranešė apie įvykį bei iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Nukentėjusioji sakė, kad ji ėjo per pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui. Jis nukentėjusiajai pasakė, kad ji pasižiūrėtų, jog jie yra už pėsčiųjų perėjos. Nukentėjusioji į tai atsakė, kad ji turi giminaitį, kuris atvažiuos ir jį vistiek nubaus. Jis su nukentėjusiąja nesiginčijo, manė, kad atvažiuos policija ir viską išsiaiškins. Atvažiavus policininkui, vienas liudytojas iš karto kažkur dingo. Kitam liudytojui pareigūnas liepė prilaikyti moterį, kol atvažiuos greitoji, o jį pakvietė eiti kartu, pradėjo klausinėti, iš kur ta moteris išėjo, kur jis ją pastebėjo.Vėliau atėjo nukentėjusiosios mama, atvažiavo greitoji, paguldė moterį ant neštuvų. Jis su policininku apėjo autobusą ir pastebėjo, kad autobusas stovi 2 – 2,5 m. ant pėsčiųjų perėjos, beveik išvažiavęs, todėl padarė išvadą, kad įvykis įvyko už 7-8 m. už pėsčiųjų perėjos. Po to pareigūnai nuvežė jį į ligoninę patikrinti kraujo, vėliau – į komisariatą surašyti parodymus. Rašydamas parodymus jis paklausė pareigūnų, kaip pavadinti tokias oro sąlygas, kad dar lietus nelyja, bet ant lango būna tokie lašeliai. Pareigūnas pasakė, kad dulksna. Jis taip ir parašė. Tačiau vėliau pareigūnai pradėjo iš jo tyčiotis. Po to pareigūnai jam atnešė pasirašyti schemą. Jis pasižiūrėjo į ją, matė, kad autobuso galas buvo maždaug ant pėsčiųjų perėjos, ir ją pasirašė. Papildomai paaiškino, jog jis nesako, jog nukentėjusioji atbėgo, tačiau pėsčiųjų perėjoje jos nebuvo, ji atsirado už 7-8 m. už pėsčiųjų perėjos. Nežino, iš kur atsirado pėsčioji, gal ėjo tarp automobilių, gal išlipo iš automobilio. Yra įsitikinęs, kad pėsčiosios pėsčiųjų perėjoje nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino, nes jis nukentėjusiąją pastebėjo per vėlai. Tačiau pati pėsčioji jam sudarė tokias sąlygas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju G. P. parodė, jog pranešimo apie įtarimą esmę suprato, savo kaltę pripažįsta, parodymus duoti sutinka. Nurodė, kad 2010-11-25 apie 21.58 val. vairavo autobusą „Mercedes Benz 0405", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB (duomenys neskeltini). Važiavo pagal nustatytą darbo grafiką (duomenys neskelbtini) maršrutu „Stotis-Visoriai". Tuo metu vairavo autobusą iš stoties į Visorius. Buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, buvo dulksna, važiuojamoji dalis šlapia. Privažiuojat Žalgirio - Kalvarijų g. Sankryžą jo atžvilgiu degė žalias šviesoforo signalas. Sankryžoje pasuko į dešinę, į Kalvarijų g. antros eismo juostos vidurį, kadangi autobusas gana didelis, ir įvažiuoti į pirmą eismo juostą neįmanoma. Atliekant posūkį į dešinę, pamatė pėsčiąją, kuri ėjo per pėsčiųjų perėją degant žaliam šviesoforo signalui iš dešinės pusės į kairę. Sustojo prieš pėsčiųjų perėją ir praleido pėsčiąją, matė dar, atrodo, vieną ar du pėsčiuosius, kurie ėjo per perėją iš kairės pusės į dešinę, bet dar jie nebuvo priėję vidurio važiuojamosios dalies. Įsitikinęs, kad daugiau jokių kliūčių nėra, pradėjo užbaiginėti dešinio posūkio manevrą, greitis tuo metu buvo maždaug 10-15 km/val. Pradėjus judėti, t.y. priekine dalimi pravažiavus pėsčiųjų perėją pažiūrėjo į dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, kad neužvažiuotų galiniais ratais ant bordiūro, ir taip pat ar prie pat autobuso nėra arti žmonių. Pažiūrėjęs vėl į priekį pamatė kertančią važiuojamąją dalį pėsčiąją, iki kurios buvo likęs apie 2 metrų atstumas. Ši pėsčioji greitu tempu judėjo (atrodo, bėgo) jo atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę. Ši pėsčioji judėjo už pėsčiųjų perėjos, nes tuo metu priekinė autobuso dalis buvo maždaug 8-9 metrų atstumu už pėsčiųjų perėjos, o autobuso galinė dalis buvo pėsčiųjų perėjoje. Pastebėjęs pėsčiąją stabdė autobusą ir tuo metu suko autobuso vairą į dešinę, į pirmą eismo juostą, bet išvengti pėsčiosios partrenkimo nepavyko ir kliudė pėsčiąją autobuso priekiniu kairiu kampu. Pėsčioji buvo apsirengusi tamsiais drabužiais, jokių atšvaitų nematė. Jei pėsčioji būtų stabtelėjusi, jos nebūtų kliudęs, nes, kaip minėjo, atlikdamas dešinį posūkį iš antros eismo juostos suko į pirmą link sustojimo. Pėsčioji nuo kontakto su autobusu nukrito ant važiuojamosios dalies, į kairę pusę. Autobusas pilnai sustojo pavažiavęs iš inercijos gal vieno metro atstumą. Matė, kad jo atžvilgiu iš dešinės pusės, nuo sustojimo pusės, prie pėsčiosios pribėga du vyrai. Išlipęs iš autobuso priėjo iš karto prie pėsčiosios, kurią jau buvo nuo asfalto pakėlę šie vyrai ir norėjo ją nuvesti į sustojimą ir pasodinti ant suolelio, bet jis neleido, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Iš karto atvyko policijos pareigūnai ir po kelių minučių GMP. Kol atvyko GMP moterį prilaikė. Su nukentėjusiąja stovėjo toje vietoje, kur ji maždaug nukrito, gal 0,5-1 m atstumu į vieną ar kitą pusę. Savo kaltę pripažįsta, nes per vėlai pastebėjo pėsčiąją (T. 1, b.1. 65-66).

Nukentėjusioji I. N. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vakare grįždama iš parduotuvės ji ėjo degant žaliam šviesoforo signalui. Faktiškai ji jau buvo perėjusi perėją, buvo likę maždaug trys metrai iki jos pabaigos. Staiga iš šono gana nemenku greičiu iššoko autobusas. Ji mėgino nuo jo trauktis. Atsimena, kad ji bijojo pargriūti po ratais. Pasitraukti jai nepavyko, ji griuvo ant šono pėsčiųjų perėjoje, kur yra balti dryžiai. Autobusas dar važiavo. Vyrai, kurie sėdėjo ant suolelio, beldė autobusui iš dešiniojo šono, kad jis sustotų, nes jis visiškai jos nematė, dar nebuvo sustojęs. Vairuotojas pats išlipęs pasakė, kad jos nematė, nes jis nežiūrėjo į šitą pusę. Griūdama ant šono tikėjosi, kad atsipirks sumšimu, tačiau kai ją pradėjo kelti, ji suprato, kad nevaldo kojos. Buvo sutrupintas šlaunikaulis. Negali pasakyti, kiek autobusas pavažiavo po smūgio, nes ji buvo šoko būsenoje. Prisimena, kad vyrai šaukė „stop, kur važiuoji“. Kai vairuotojas išlipo iš autobuso, ji jau buvo keliama iš vietos. Per perėją ji ėjo, nebėgo, nes nebuvo kur skubėti. Autobusas ją kliudė kairuoju kampu. Griuvo ji ant kairiojo šono, o ne atbulomis, kaip kad sakė vairuotojas. Bandydama atsitrauktinuo autobuso ji padarė keletą žingsnių. Kai ji griuvo, autobusas dar judėjo. Kai liudininkai prie jos pribėgo, ji jau gulėjo. Tikrai nesakė kaltinamajam, kad atvažiuos jos pažįstamas ir jį nubaus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. N. D. davė analogiškus parodymus (T. 1, b.l. 36-38).

Specialistė L. L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo išvadą Nr. 11-856(11), iš kurios matyti, jog pėsčioji kelio pločio atžvilgiu buvo partrenkta nemažesniu nei 15,5 m. atstumu nuo Kalvarijų gatvės važiuojamosios dalies kairiojo krašto, o kelio ilgio atžvilgiu pėsčiųjų perėjoje ar nedidesniu nei 7,2 atstumu už pėsčiųjų perėjos. Buvusioje kelio eismo situacijoje autobuso „Mercedes Benz 0 405" vairuotojo G. P. veiksmai,- reguliuojamoje sankryžoje sukdamas į dešinę nepraleido kelio važiuojamąją dalį kirtusios pėsčiosios I. N. D. ir dėl to ją partrenkė,- techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčioji I. N. D. kelio važiuojamąja dalimi judėjo ne pėsčiųjų perėja, tai šie pėsčiosios veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (T. 1, b.l. 24-28). Papildomai specialistė paaiškino, kad kelių eismo taisyklėse yra numatyta, kad vairuotojas turi pasirinkti tokį greitį, kad sustotų iki iš anskto numatomos kliūties. Akivaizdu, kad čia yra būtent toks atvejis. Sankryžoje vairuotojas, sukdamas į dešinę, privalo praleisti kitus eismo dalyvius, pėsčiuosius, kertančius važiuojamąją dalį, todėl laikoma, kad važiuojamoje dalyje einantis pėstysis suvokiamas kaip iš anksto numatoma kliūtis. Jau tada vairuotojas turi pasirinkti tokį greitį, kad galėtų sustoti, jeigu pėstysis įžengtų į jo važiuojamąją dalį. Tokioje situacijoje vairuotojas visada turi laukti kliūties. Vairuotojas turi įsitikinti, kad nieko nėra, nes šiuo atveju, sukdamas į dešinę, jis yra kaip šalutiniame kelyje, jis neturi pirmumo teisės, privalo visus praleisti. Jeigu vairuotojas pradėjo stabdyti tik po to, kai jis pajuto kontaktą, jo mažiausiais stabdymo kelias 4-6 metrai. Negali atmesti tos galimybės, kad nukentėjusioji buvo kliudyta pesčiųjų perėjos ribose, visiškai tikėtina, kad ji buvo partrenkta pirmojoje eismo juostoje, tačiau arčiau kairiojo krašto. Pasilieka prie savo išvadoje nurodytų aplinkybių.

Liudytojas M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vakare, apie 22.00 val., stovėdamas stotelėje matė, kad važiavo autobusas, jam degė žalias šviesoforo signalas. Buvo daugiau pėsčiųjų, autobusas buvo kažkiek pristabdęs, praleido kitus pėsčiuosius ir važiavo toliau. Nukentėjusiajai taip pat degė žalia šviesa. Autobusas suko į dešinę pusę. Per pėsčiųjų perėją ėjo nukentėjusioji. Sukdamas į dešinę pusę, autobusas kairiąja puse kliudė nukentėjusiają, pastaroji krito. Negali pasakyti, kur tiksliai nukrito nukentėjusioji, gal ant antros eismo juostos, netoli stoteles. Moteris gulėjo maždaug ties pirmos autobuso sekcijos viduriu, nes autobusas buvo didelis, dvigubas. Buvo priėjęs prie nukentėjusiosios, draugas nukentėjusiąją patraukė nuo gatvės. Autobusas nestabdė, gal šiek tiek pristabdė. Po eismo įvykio autobusas sustojo už pėsčiųjų perėjos. Vairuotojas sakė, kad pėsčiosios nematė. Buvo tamsu, todėl negali pasakyti, ar nukentėjusioji ėjo pėsčiųjų perėjos žymėjimo ribose. Nukentėjusioji ėjo normaliai, gražiai, nebėgo. Po įvykio jis kalbėjo su autobuso vairuotoju. Autobuso vairuotojas sakė, kad jis buvo įsižiūrėjęs į dešinę pusę. Buvo iškviesta policija, greitoji medicinos pagalba, kuri išvežė nukentėjusiąją.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie iš esmės yra analogiški jo teisme duotiems parodymams (T. 1, b.l. 56-57). Papildomai nurodė, kad to metu buvo daugiau žmonių, einančių per pėsčiųjų perėją.

Eismo įvykio situacija užfiksuota Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole (T. 1, b.l. 4-6).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo apžiūros protokolo matyti, kokie daiktiniai įrodymai buvo rasti automobilyje (T. 1, b.l. 8-16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A6405/10(01) nurodyta, kad N. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta (T. 1, b.l. 32).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A6421/10(01) nurodyta, kad G. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (T. 1, b.l. 60).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G144/ll(01) nurodyta, kad I. N. D. padaryti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (T. 1, b.l. 33-34).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė Jolanta Majauskaitė-Čobot papildomai paaiškino, jog I. N. D. padaryti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (T. 1, b.l. 35).

Ekspertas V. Mitunavičius pateikė savo konsultacinę išvadą, kurioje nurodė, jog pėsčioji buvo partrenkta, tikėtina, apie 4,8 – 5,9 m. atstumu nuo Kalvarijų g. dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (bet kuriuo atveju – ne arčiau kaip 4,4 m. atstumu nuo šio krašto). Pėsčiosios I. N. D. parodymai dėl eismo įvykio mechanizmo – kad ji buvo partrenkta perėjus praktiškai visą Kalvarijų g. važiuojamąją dalį, likus iki šaligatvio porai žingsnių, techniniu požiūriu yra neįtikėtini (T. 2, b.l. 14-21).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad G. P., elgdamasis neatsargiai ir neatidžiai kelyje, 2010 m. lapkričio 25 d., apie 21 val. 58 min., Kalvarijų – Žalgirio g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį autobusą „Mercedes Benz 0 405“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Žalgirio gatve, ir reguliuojamoje šviesoforu Kalvarijų – Žalgirio g. sankryžoje sukdamas į dešinę, į Kalvarijų g., neatsižvelgė į važiavimo meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, įvažiavo į pažymėtą pėsčiųjų perėją ir partrenkė jo važiavimo kryptimi, iš kairės pusės į dešinę, ėjusią pėsčiąją I. N. D., dėl ko pėsčiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, atsako pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, t.y. kaltininko veikos požymių detalizacija atskleidžiama ne baudžiamajame įstatyme, o šiuo atveju – poįstatyminiame teisės akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse. Kaltinamasis kaltinamas už veiką, kuri pasireiškė Kelių eismo taisyklių 9 p., 34 p., 134 p. ir 162 p. nustatytų reikalavimų pažeidimu. Šioje byloje taikytinos įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių redakcija, tai yra 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 redakcija.

Kaltinamasis G. P. savo kaltės nepripažino, iš esmės pripažindamas tik objektyviai atliktus veiksmus ir sukeltas pasekmes, tačiau neigdamas kilusio eismo įvykio priežastis. Dėl šios priežasties teismas, nustatydamas tiesą byloje, kaltinamojo parodymais remiasi tik iš dalies, o įrodydamas įvykio situaciją, mechanizmą, priežastis ir pasekmes remiasi likusia įrodymų visuma, t.y. nuosekliu nukentėjusiosios, liudytojo parodymų, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuotų duomenų ir specialisto išvados bei parodymų teisme vertinimu. Jų visumą paneigia kaltinamojo išsakytus teiginius, kad dėl eismo įvykio kalta pėsčioji, kuri staigiai atsirado jo važiuojamoje dalyje ir ėjo ne per pėsčiųjų perėją. Visi šie duomenys atitinka tarpusavyje, pagrindo apkalbėti kaltinamąjį ar teigti nukentėjusiajai palankius duomenis išnagrinėjus bylą nenustatyta, todėl šiais parodymais netikėti teismas neturi pagrindo. Dėl šios priežasties teismas įvertinęs visus įrodymus, būtent jų visumą, pripažįsta G. P. kaltu, o jo parodymus kaip siekimą sušvelninti jam gresiančią baudžiamąją atsakomybę.

Pagal Kelių eismo taisyklėse vartojamas sąvokas eismo dalyvis yra asmuo, dalyvaujantis kelių eisme (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Šiuo atveju, kaip matyti iš ištirtų įrodymų, eismo dalyviais buvo kaltinamasis G. P. (vairuotojas) ir nukentėjusioji I. N. D. (pėsčioji). Kiekvienas iš jų privalo išmanyti, be kita ko, Kelių eismo taisykles bei jų laikytis (KET 5 punktas). Kiekvienas eismo dalyvis turi visą eilę pareigų, numatytų Kelių eismo taisyklėse, kurių turi laikytis, kad nebūtų statoma į pavogų žmonių gyvybė, trikdomas eismas, padaroma žala. Taip pat kiekvienas eismo dalyvis, laikydamasis šių taisyklių, gali ir turi tikėtis, kad ir kitas eismo dalyvis laikysis šių taisyklių.

Autobuso „Mercedes Benz 0 405“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini,) vairuotojas G. P., neginčydamas, kad vairuodamas autobusą eismo įvykio metu partrenkė pėsčiąją I. N. D., nurodo, jog dėl šio eismo įvykio kaltas ne jis, o pėsčioji, kuri per važiuojamąją dalį galėjo bėgti arba kitaip staigiai joje atsirado, ir ji ėjo ne per pėsčiųjų perėja, o apie 7-8 metrus už jos. Kad susidaryti šio eismo įvykio vaizdą pirmiausia reikia nustatyti, kur įvyko eismo įvykis – apie 7-8 metrus už pėsčiųjų perėjos, kaip tvirtina kaltinamasis, ar pėsčiųjų perėjoje.

Nukentėjusioji tvirtina, kad eismo įvykis įvyko pėsčiųjų perėjoje. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė, šioje byloje pateikusi išvadą, teisme paaiškino, jog tikėtina, kad nukentėjusioji buvo partrenkta pėsčiųjų perėjos ribose, pirmoje eismo juostoje. Be to, šio eismo įvykio liudytojas M. K. nepaneigė aplinkybės, jog nukentėjusioji galėjo eiti pėsčiųjų perėjos ribose. Netikėti nukentėjusiosios, liudytojo ir ekspertės parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi liudytojas ir ekspertė yra pašaliniai asmenys ir jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi. Tik privatus ekspertas V. Mitunevičius, sutartiniais pagrindais konsultavęs kaltinamąjį, savo išvadoje nurodo, kad pėsčioji buvo partrenkta, tikėtina, apie 4,8 – 5,9 m. atstumu nuo Kalvarijų g. dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (bet kuriuo atveju – ne arčiau kaip 4,4 m. atstumu nuo šio krašto), taigi ne pėsčiųjų perėjos ribose (išvados 2.5.2. p.). Tačiau teismas nesiremia šia konsultacine išvada, kadangi ją paneigia jau minėti nukentėjusiosios parodymai, ekspertės parodymai, specialisto išvada.

Kad pėsčioji I. N. D. buvo partrenkta būtent pėsčiųjų perėjoje galima spręsti ir iš kitų įvykio aplinkybių. Remiantis liudytojo M. K. parodymais, pėsčioji po smūgio gulėjo ties autobuso kairiu šonu, už pėsčiųjų perėjos ribų, maždaug kelių metrų atstumu. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad po smūgio autobusas dar kažkiek pavažiavo. Be to, tą patį patvirtino ir kaltinamasis G. P., kuris paaiškino, jog autobusas po smūgio iš inercijos galėjo dar šiek tiek pavažiuoti. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusioji bei autobusas po smūgio neliko vietoje, t.y. jie abu pasitraukė už pėsčiųjų perėjos ribų. Taigi ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog pėsčioji ėjo pėsčiųjų perėjos ribose, tačiau po smūgio ji autobuso buvo nublokšta už jos ribų.

Kitas klausimas, į kurį reikia atsakyti aiškinantis įvykio aplinkybes – ėjo ar bėgo per pėsčiųjų perėją nukentėjusioji I. N. D. Pati nukentėjusioji parodė, o liudytojas M. K. patvirtino, jog nukentėjusioji nebėgo, ėjo normaliu tempu, todėl kaltinamojo parodymai apie tai, kad nukentėjusioji galėjo bėgti, arba kad ji atsirado staigiai, vertintini kritiškai, kadangi tokie jo parodymai nėra pavirtinti jokiais kitais bylos duomenimis.

Kelių eismo taisyklių 9 punktas, be kita ko, numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Šis KET punktas suponuoja pareigą vairuotojui ne tik kad neviršyti leistino greičio, bet ir važiuoti saugiu greičiu, kad kiekvienu atveju būtų galima suvaldyti transporto priemonę.

Saugus greitis – tai toks greitis, kuris priklauso nuo vairuotojo mokėjimo vairuoti, eismo situacijos, kitų aplinkybių. Kitaip tariant saugus greitis yra toksai greitis, kurė esamomis aplinkybėmis privalo pasirinkti vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę. Saugus greitis priklauso nuo visko, kad turi įtakos važiavimui. Tam įtakos turi ir eismo intensyvumas, pėsčiųjų judėjimo srautas šaligatviu, automobilio būklė, vairuotojo patyrimas, kitos aplinkybės.

Šiuo atveju, kaip tvirtino kaltinamasis G. P., sukdamas į dešinę pusę jis praleido kelis pėsčiuosius. Eismas šioje Kalvarijų – Žalgirio g. sankryžoje yra labai intensyvus, nes netoliese yra parduotuvė, turgus, transporto sustojimo stotelė. Natūralu, kad tuo pačiu į parduotuvę, transporto sustojimo stotelę ir iš jų šaligatviais eina ir tam tikras pėsčiųjų srautas. Jiem pereiti važiuojamąją dalį ir yra reikalingos pėsčiųjų perėjos. Tokiose vietose transporto priemones vairuojantys vairuotojai privalo būti itin atidūs ir atsižvelgdami į tai pasirinkti tinkamą greitį. Pažymėtina, jog kaltinamasis G. P. dirba autobuso vairuotoju, todėl iš jo reikalaujama dar didesnio atidumo kelyje. Šiuo atveju akivaizdu, kad kaltinamasis G. P., nebuvo pasirinkęs tokio automobilio judėjimo greičio, kad būtų užtikrintas visų eismo dalyvių saugumas. Tai yra jis nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir tuo pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę greičiu, kuris šioje kelio atkarpoje nebuvo saugus ir kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams.

KET 34 punkte nurodyta, kad vairuotojas, sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose, privalo sustoti ir praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. KET 162 p. numato, jog sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas. KET 134 punktas reikalauja iš vairuotojo atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui (jeigu jis tai gali pastebėti) sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Šie KET reikalavimai įpareigoja vairuotoją sukant į kairę ar į dešinę sankryžose būti itin atidžiu ir atsargiu, įvertinti susidariusią situaciją dėl pėsčiųjų, kertančių jo važiavimo kryptį ir pasirinkti tokį posūkio variantą, kuris būtų saugus. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, atlikdamas dešinio posūkio manevrą jis sustojo praleisti kelis pėsčiuosius, kertančius jo važiavimo kryptį. Iš bylos medžiagos aiškiai matosi, kad pėsčiųjų perėja buvo pažymėta atitinkamu kelio ženklo ir žymėjimu važiuojamojoje kelio dalyje, taigi ji viauzaliai aiškiai matėsi. Jau vien artėdamas prie jos ir įvertindamas aukščiau aprašytą situaciją Kalvarijų – Žalgirio g. sankryžoje, kaltinamasis G. P. turėjo numatyti, kad į įvažiuojamąją kelio dalį gali išeiti pėstieji, tuo labiau, kad vairuotojas jau buvo praleidęs kelis pėsčiuosius. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių (pvz., medžio, automobilio ir pan.), dėl kurių vairuotojas galėjo nepamatyti pėsčiosios. Tokioje situacijoje kaltinamasis privalėjo sulėtinti greitį ar net sustoti ir tolimesnį posūkio manevrą atlikti tik įsitikinus, kad tai padaryti yra saugu. Todėl kaltinamojo sprendimas – autobuso nestabdymas ar greičio nemažinimas ir neįsitikinimas, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, susidariusioje situacijoje buvo aiškiai netinkamas.

Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl, kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo taisyklių ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (nesunkų sveikatos sutrikdymą), taip pat priežastinį ryšį tarp eismo taisyklių pažeidimo ir pasekmių, šiuo atveju – nesunkaus I. N. D. sveikatos sutrikdymo. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, išvadą apie priežastinio ryšio buvimą daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus. Iš bylos duomenų matyti, kad šiame eismo įvykyje dalyvavo du dalyviai – autobuso vairuotojas G. P. ir pėsčioji I. N. D..Ir kaip jau paminėta, G. P. pažeidė KET 9, 34, 134, 162 punktų reikalavimus. Esant šioms aplinkybėms, kilę padariniai buvo dėsningas kaltinamojo G. P. padarytų KET pažeidimų rezultatas ir priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G144/ll(01) nurodyta, kad I. N. D. padaryti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d. Nusikaltimą kaltinamasis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, tai yra jis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę ir įvertinant nusikaltimą atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo G. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis neteistas, nebaustas administracine tvarka už KET pažeidimus, dirba. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, į jo teigiamą charakteristiką. Įvertinus visas šias aplinkybes, G. P. skirtina bausmė – bauda, kaip labiausiai atitiksianti bausmės paskirtį, atitinkamai parenkant baudos dydį.

G. P. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta, šiuo meti ją skirti nėra tikslinga.

Civiliniai ieškiniai

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji I. N. D. pareiškė civilinį ieškinį prašydama priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 12758 Lt turtinės žalos atlyginimui, 8625 Lt neturtinės žalos atlygiimui, o iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 31375 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (T. 1, b.l. 113-116). Nukentėjusioji nurodė, jog neteisėtais G. P. veiksmais jai buvo padaryta 12758 Lt dydžio turtinė žala, susijusi su gydymui skirtų vaistų įgijimu, netektomis pajamomis ir kitomis išlaidomis. Nukentėjusiosios patirtą ir atlygintiną žalą sudaro: 1240 Lt gydymo išlaidos, kurios susidarė įsigyjant gydymui būtinus vaistus, reabilitacijai skirtas priemones, ortopedines ir kitas su gydymu susijusias prekes ir paslaugas; 1518 Lt kitos išlaidos (nukentėjusiosios ir jos artimųjų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lenkijos Respublikoje, Varšuvos mieste, o į Lietuvos Respubliką ji atvyksta tik aplankyti savo mamos; gydymosi laikotarpiu, kadangi jos artimieji gyvena užsienyje, ji turėjo papildomų išlaidų tarptautiniams telefoniniams pokalbiams, transporto išlaidų (tiek kelionėms namo į Varšuvą, tiek ir į gydymo įstaigas), taip pat kitų išlaidų, kurių nebūtų buvę, jeigu nebūtų neteisėtų kaltinamojo veiksmų. Nukentėjusioji nurodo, jog šios išlaidos pritestinos iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“; 10000 Lt negautos pajamos (jos vidutinės mėnesinės pajamos sudarė apie 2500 Lt., dėl patirtų sužalojimų ji 4 mėnesius buvo nedarbinga, ir negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jei nebūtų neteisėtų veiksmų, šios pajamos priteistinos iš AB „Lietuvos draudimas“). Nukentėjusioji pažymi, jog turtinės žalos dydį patvirtinančius dokumentus 2011-03-25 ji yra pateikusi civiliniam atsakovui AB „Lietuvos draudimas“. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji nurodė, jog autoįvykio metu jai lūžo kairys šlaunikaulis, ji skubos tvarka buvo hospitalizuota į VGPUL Traumatologijos skyrių ir operuota, gydymas tęsėsi apie 4 mėnesius, reabilitacija tęsis ne mažiaus metus laiko. Per visą gydymo ir reabilitacijos laikotarpį patyrė daug fizinio skausmo, nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų, pakankamai ilgą laiką apskritai negalėjo vaikščioti, ilgai buvo nedarbinga, turėjo lankytis pas daktarus, vartoti daug vaistų nuo skausmo ir pan. Dėl patirtų sužalojimų buvo suvaržytos jos judėjimo ir bendravimo galimybės, ilgą laiką negalėjo grįžti namo, buvo apsunkintos ir jos galimybės bendrauti su draugais ir artimaisiais, kas dar labiau sustiprino patiriamas neigiamas emocijas. Taip pat pažymi, kad po patirtų sužalojimų jai buvo diagnozuotas temporalinis arteritas, kuris gali komplikuoti į visišką aklumą.

Spręsdamas šį civilinį ieškinį teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, turtinės ir neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą ir formuojamą teismų praktiką ginant asmens teises šioje dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Nukentėjusioji pateikė kvitus, sutartis ir sąskaitas (T. 1, b.l. 139-155), patvirtinančius išlaidas už vaistus, gydymą ir kelionės išlaidas, kurios buvo būtinos, pagrįstos gydytojų paskyrimais. Teismas sutinka, kad nukentėjusiajai dėl patirtų sužalojimų reikėjo pirkti gydytojo paskirtus vaistus, ne kartą važiuoti į gydymosi įstaigas, tačiau nukentėjusiajai priteistinos ne visos jos prašomos išlaidos, o tik pagrįstos gydytojų paskyrimais ir patvirtintos su civiliniu ieškiniu pateiktais kvitais, sutartimis ir sąskaitomis. Teismas laiko nepagrįstomis išlaidomis vaistams ir gydymui, kurios nesusijusios su gydytojų paskyrimais ir /ar nesiejamos su eismo įvykio metu patirtų sužalojimu gydymu, už higienos priemones – 398,93 Lt, kūno kremus, tualetinį popierių, ausines, puodelį – termosą, sportinę aprangą ir šlepetes – 175,04 Lt., elementus ir kopijavimo paslaugas – 19,59 Lt, už telefonų kortelių papildymus, nes jie nesiejami su tiesioginiu eismo įvykio gydymu – 167,47 Lt., už ledo tirpiklį, bulvių traškučius „Taffel“ – 18,99 Lt bei išlaidos už kurą – 864,20 Lt, bei kelionės išlaidos nukentėjusiosios lankymui – 32,30 Lt., viso 1676,52 Lt. Todėl nukentėjusiajai priteistina 1081,48 Lt suma už vaistus, gydymą ir kelionės išlaidas, kurios buvo būtinos, pagrįstos gydytojų paskyrimais. Iš nukentėjusiosios pateikto civilinio ieškinio matyti, jog ji prašo priteisti 10000 Lt negautų pajamų, tačiau šis prašymas tenkintinas iš dalies, kadangi iš pateiktos I. N. D. 2009 m. individualios veiklos deklaracijos matyti, kad jos metinės pajamos – 18764,65 Lt., vadinasi, per 120 k.d., kai nukentėjusioji buvo nedarbinga, ji negavo 6169,20 Lt pajamų. Ši suma yra pagrįsta, todėl priteistina nukentėjusiajai kaip kompensacija už negautas pajamas. Taigi viso ieškovei atlygintina 1081,48 Lt gydymosi ir kitos išlaidos bei 6169,20 Lt negautų pajamų.

Neturtinės žalos asmeniui nustatymas baudžiamojoje byloje nėra saistomas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytos neturtinės žalos privalomojo draudimo suma. Kai asmuo (draudėjas) yra sudaręs sutartį dėl civilinės atsakomybės draudimo, žalą atlygina draudimo įmonė (draudikas), neviršydama draudimo sumos, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kita žalos atlyginimo tvarka. Autoįvykio kaltininkas privalo atlyginti žalą, kuri viršija nukentėjusiajam išmokėtas draudimo sumas. Lietuvos Respublikos CK 6.270 straipsnis numato prievolę atlyginti didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonių) padarytą žalą, jei neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiųjų tyčios ar didelio neatsargumo. Dėl tokios žalos padarymo atsakovu traukiamas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Iš medicinos specialisto išvadų, civilinių ieškinio byloje turinio bei nukentėjusiosios paaiškinimų teisme matyti, kad nukentėjusiajai I. N. D. dėl eismo įvykio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. I. N. D. lūžo kairys šlaunikaulis, nukentėjusioji buvo operuota. Nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų apie 4 mėnesius gydėsi, patyrė operaciją, išgyveno fizinį skausmą. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė neigiamas emocijas. Visas šias aplinkybes teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiosios neturtinės žalos turiniu, kurį įvertindamas pinigais teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų apie pablogėjusią nukentėjusiosios sveikatos būklę, apie liekamuosius reiškinius, į tai, kad ši žala buvo padaryta ne tyčia, bet G. P. neatsargumu, sąmoningai nesiekiant sukelti dvasinių ir moralinių išgyvenimų, todėl neatsargiai kaltinamojo veiksmais padaryti nukentėjusiosios sveikatos sužalojimai ir dėl to patirta neturtinė žala vertintina mažesniu nei tyčinės veikos atveju dydžiu. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas nepagrįstus laiko nukentėjusiosios teiginius apie tai, kad jai po patirtų sužalojimų buvo diagnozuotas temporalinis arteritas, kuris gali komplikuoti į visišką aklumą, kadangi ši liga nesietina jos nukentėjusiosios eismo įvykio metu patirta trauma. Įvertinęs visą tai bei Lietuvos Respublikos teismų praktiką, taip pat protingumo ir teisingumo kriterijus teismas nukentėjusiosios neturtinę žalą įvertina 8000 Lt.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios I. N. D. civilinio ieškino, ji prašo turtinę žalą priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, o neturtinę žalą – iš civilinių atsakovų UAB (duomenys neskelbtini) ir AB „Lietuvos draudimas“.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog maršrutinis autobusas „Mercedes Benz 0405“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį eismo įvykio metu vairavo kaltinamasis G. P., civilinės atsakomybės draudimu buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“. Todėl pagal draudimo sutartį pareiga atlyginti materialinę žalą už kaltinamąjį G. P. sudarytos draudimo sutarties pagrindu iškyla draudimo bendrovei (LR Civilinio kodekso 6.987 str., Lietuvos Respublikos transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3, 16 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiajai priteistina turtinė žala (viso 7147,43 Lt) priteistina iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.

Neturtinės žalos atlyginimas taip pat priteistinas iš AB „Lietuvos draudimas“, kadangi pati bendrovė nurodė, jog iš AB „Lietuvos draudimas“ įstatymas reikalauja atlyginti tik maksimalų įstatyme numatytą neturtinės žalos dydį – 8625 Lt (2500 eurų). Kadangi nukentėjusiajai priteistinas neturtinės žalos dydis neviršija AB „Lietuvos draudimas“ nurodytos atlygintinos neturtinės žalos dydžio sumos, neturtinė žala nukentėjusiajai priteistina iš AB „Lietuvos draudimas“.

I.N. D. proceso metu naudojosi advokato paslaugomis, dėl ko ji patyrė 1000 Lt išlaidų. Ši suma įrodyta byloje pateiktu pinigų priėmimo aktu (T. 1, b.l. 112), todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu teismas pripažinęs G. P. kaltu iš jo priteisia nukentėjusiajai visą nurodytą sumą.

Vadovaujantis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308 str., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir skirti jam 12 MGL (1560 Lt) dydžio baudą.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir priteisti nukentėjusiajai I. N. D.:

iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 7250,68 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;iš G. P. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas IvanauskasNuorašas tikras