Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Arūno Čepkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės laiką neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 mėnesius. Bausmę atlikęs, 2023 m. kovo 8 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A. 2025 m. sausio 24 d. apie 18.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu mušdamas ir kitaip smurtaudamas, sukėlė savo šeimos nariui – posūniui N. R. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, t. y. tyčia rankomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų į įvairias kūno vietas bei kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam į krūtinę, taip padarydamas durtinę žaizdą krūtinės kairėje, kuris teismo medicinos ekspertų įvertintas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais J. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, faktines veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. sausio 25 d. apie 01.00 val. gyvenamojo namo tambūre, adresu (duomenys neskelbtini), patėvis J. A. su virtuviniu peiliu sužalojo posūnį N. R., taip pat J. A. rankomis mušė N. R. į įvairias kūno vietas. Tokiais savo veiksmais J. A. sužalojo N. R. ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Iš 2025 m. sausio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašai. Paleidus vaizdo įrašą „PSS-20250125-124557UTC+0200.mp4“, matyti, kaip policijai pareigūnai užeina į gyvenamojo namo vidų, kuriame yra moteris, vyras bei greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Jie nurodo, kad vyras vyks į gydymo įstaigą. Vyras kaire ranka yra susiėmęs už kairio šono. Policijos pareigūnui paklausus, kur viskas vyko, vyras parodo vietą, netoli išėjimo. Tikrinamas vyro neblaivumas, jis rodo sužalojimus, kuriuos fotografuoja policijos pareigūnas. Moteris nurodo, kad konfliktas buvo šiąnakt, nurodo, kad nieko nematė. Vyras nurodė, kad jam sėdint patėvis dūrė peiliu be jokios priežasties. Vyras pateikia rūbus, kuriuos dėvėjo įvykio metu. Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja pamato sužalojimus ant nugaros, paklausus, kas nutiko, nurodo, kad patėvis po dūrio jį „biškį sumušė“. Vyras fotografuojamas, rodo sužalojimus ant kojų. Nurodo, kad mušė su kumščiais. Paklausus su kuriuo peiliu, vyras nurodo, kad nežino. Pasako, kad peilis buvo „morkinis“. Moteris nurodo, kad sūnus gėrė su vyru, sūnus prieštarauja, sakydamas, kad jis gėrė vienas. Policijos pareigūnas, radęs peilį, jį parodo vyrui, kuris patvirtino, kad tai tas pats peilis. Policijos pareigūnas kviečia moterį prie tarnybinio automobilio, kad būtų patikrintas blaivumas, kitas pareigūnas fotografuoja įvykio vietą. Vaizdo įrašas trunka 25 min. 03 s. Paleidus vaizdo įrašą „PSS-20250125-131632UTC+0200.mp4“, matyti, kad policijos pareigūnas užsirašo asmenų duomenis. Moteris kartojo, kad konflikto nematė. Vaizdo įrašas trunka 3 min. 40 s.

Iš 2025 m. sausio 28 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas peilis, kuris paimtas įvykio vietos apžiūros metu. Peilio ilgis 32 cm, geležtės ilgis 20 cm, plastikinės rankenos ilgis 12 cm. Peilis su nusidėvėjimo požymiais. Taip pat apžiūrėtas pilkos spalvos megztinis, kuris paimtas įvykio vietos apžiūros metu. Ant megztinio matyti emblema „Royal“. Priekinėje pusėje matyti skylutė. Megztinis su nusidėvėjimo požymiais. Apžiūrėti žalios spalvos marškinėliai su ilgomis rankovėmis, kurie paimti įvykio vietos apžiūros metu. Ant marškinėlių, priekinėje dalyje, matyti skylutė. Marškinėliai su nusidėvėjimo požymiais. Apžiūrėti šviesiai mėlynos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, kurie paimti įvykio vietos apžiūros metu. Ant marškinėlių priekinės dalies matyti dėmės, kurios panašios į kraują. Šalia dėmės yra skylutė. Marškinėliai su nusidėvėjimo požymiais.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 238/2025 (02) matyti, kad N. R. konstatuota durtinė žaizda krūtinės kairėje. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu daiktu ar įrankiu, kurio savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti paros laikotarpyje iki apžiūros gydymo įstaigoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamojo nurodytam traumos laikui, traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su aštriu pjaunančiu daiktu ar įrankiu. N. R. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Konstatuotas sužalojimas griuvimui nebūdingas.

Kaltinamasis J. A. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir, jų siekiant arba, nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį laiko pavojingesne veika.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas J. A. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pasitvirtino. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2025 m. sausio 24 d. vakare namo priemenėje kartu su posūniu N. R. ir sutuoktine J. A. vartojo alkoholinius gėrimus (alų), jautėsi apsvaigęs. Tarp jo ir posūnio įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad posūnis neturi darbo ir nededa pastangų darbui susirasti. N. R. einant link jo, kaltinamasis pjaustė obuolį, rankose laikė virtuvinį peilį, todėl peiliu dūrė posūniui į krūtinę, galėjo jam suduoti smūgius rankomis į įvairias kūno vietas. Nors nukentėjusysis N. R. parodymus duoti prieš savo šeimos narį atsisakė, tačiau patvirtino, kad tarp jo ir kaltinamojo įvyko konfliktas.

Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojo D. B. parodymai, iš kurių matyti, kad 2025 m. sausio 24 d. su dėde J. A. ir jo posūniu N. R. jų namuose vartojant alkoholinius gėrimus, jis apie 18.00 val. išėjo iki lauko tualeto, o grįžęs atgal pamatė, kad J. A. dešinės rankos kumščiu, kiek kartų, nežino, bet ne mažiau kaip vieną kartą, trenkė N. R. į krūtinę. Po suduotų smūgių kumščiu J. A. griebė rožinės spalvos peilį, kuris buvo virtuvėje ant stalo, ir juo dūrė N. R. link kairės pusės šonkaulių. Šios aplinkybės atitinka tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodytas aplinkybes, iš kurių matyti, kad 2025 m. sausio 25 d. 12.24 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), yra smurtas artimoje aplinkoje. N. R. nurodė, kad jį vakar gyvenamojo namo tambūre sumušė patėvis J. A., taip pat peiliu vieną kartą dūrė žemiau kairės krūtinės, smaugė rankomis kaklą, mušė į įvairias kūno vietas su rankomis.

J. A. patvirtino, kad 2025 m. sausio 25 d. apie 01.00 val. sūnus ir sutuoktinis vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau kai įvyko konfliktas, ji buvo virtuvėje. Taip pat nurodė, kad šiandien (2025 m. sausio 25 d.) rado sūnų gulinti lovoje ir pamatė, kad šis yra sumuštas. Sūnus pasisakė, kad jį sumušė patėvis. Liudytojos parodymai atitinka ir Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašą „2025_01_25_12-19-33_37060631898.mp3“, kuris aprašytas 2025 m. sausio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole. Skambinusi moteris nurodė, kad lovoje guli padurtas jos sūnus N. R., žaizda pilve. Nukentėjusiojo patirti sužalojimai užfiksuoti asmens apžiūros protokole, kuriame nurodyta, jog ant N. R. kaklo yra paraudimas, žemiau kairės krūtinės – žaizda, ant kairės šlaunies – kraujosruva, ant kelių – kraujosruvos, žemiau dešinio peties – kraujosruva, ant nugaros srities, t. y. ant kairio šono – nubrozdinimas, ant kairės mentės – nubrozdinimas ir žemiau dešinės mentės – kraujosruva. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 238/2025 (02) patvirtinta, kad N. R. konstatuota durtinė žaizda krūtinės kairėje, mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų su aštriu pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Šie sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Išvadoje taip pat nurodyta, kad nėra duomenų, kurie prieštarautų užduotyje ir tiriamojo nurodytam traumos laikui, traumos aplinkybėms.

Aplinkybė, kad N. R. buvo sužalotas būtent kaltinamojo, be pirmiau aptartų įrodymų, užfiksuota ir policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įraše „PSS-20250125-124557UTC+0200.mp4“, kurio apžiūra aprašyta 2025 m. sausio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole. Bendraudamas su pareigūnais nukentėjęs vyras nurodė, kad jam sėdint, patėvis dūrė peiliu be jokios priežasties. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai pamačius sužalojimus ant jo nugaros ir paklausus, kas nutiko, vyras nurodė, kad patėvis po dūrio jį sumušė, mušė su kumščiais. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis bei liudytojas D. B. patvirtino, kad N. R. yra J. A. posūnis, jie gyvena kartu.

Byloje nenustatyta, kad J. A. siekė (turėjo tikslą) sukelti nukentėjusiajam N. R. fizinį skausmą, sutrikdyti jam sveikatą (kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad peiliu specialiai nedūrė), tačiau pagal objektyviuosius veikos požymius (atliktų fizinio smurto veiksmų pobūdį, intensyvumą) kaltinamasis neabejotinai turėjo suprasti, kad dėl suduotų smūgių, dūrio peiliu į krūtinę, nukentėjusiajam gali būti padaryti sužalojimai, sutrikdyta sveikata, jis gali jausti skausmą, taigi nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad J. A. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad J. A. veikoje yra nustatyti visi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.

Kaltinamasis J. A. suprato galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Nukentėjusysis N. R. apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuotas 2025 m. vasario 3 d. pranešimu, el. paštu gautas sutikimas.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis J. A., veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). J. A., turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (2023 m. kovo 8 d. atlikęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą paskirtą laisvės apribojimo bausmę), padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesni teistumai yra susiję su nusikalstamomis veikomis asmens sveikatai, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsniu, kaltinamasis pripažintinas recidyvistu. Atsižvelgus į tai, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe taip pat pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš byloje pateikto Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas du kartus, teistumas neišnykęs. Pažymėtina, kad J. A. teistas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo, smurtavęs prieš sutuoktinę ir podukrą. Remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad jis baustas 1 kartą dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo bei garbės ir orumo pažeminimo, bauda sumokėta. J. A. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje, Respublikiniame priklausomybės ligų centre nesigydė, nesilankė. Iš Sodros išrašo matyti, kad kaltinamasis nuo 2018 m. kovo 8 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys, tai yra viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartų, kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, švelniausios BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšies – viešųjų darbų paskyrimas, neatitiktų bausmės paskirties. Įvertinus tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, taip pat tai, kad jis praeityje jau buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kaltinamajam J. A. skirtina trečia pagal griežtumą bausmė – areštas, jo dydį nustatant didžiausiam galimam už nusikaltimą skirti dydžiui pagal BK 49 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, kaltinamojo resocializacijai, nusikalstamiems polinkiams pakeisti bei pozityviam užimtumui skatinti, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, tikslinga atidėti arešto bausmės vykdymą, skiriant intensyvią priežiūrą bei nustatyti pareigas, nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalies 12 punkte, 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10 punktuose. Kadangi smurtiniai veiksmai šiuo atveju vartoti prieš šeimos narį – posūnį, kaltinamajam, vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti visą programos kursą per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kaltinamajam taip pat skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – minimalaus dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 1 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

2025 m. sausio 29 d. Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 164,17 Eur turtinės žalos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis J. A. 2025 m. vasario 4 d. mokėjimu atlygino Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos padarytą turtinę žalą, todėl, vadovaujantis BK 107 straipsniu, procesas dėl civilinio ieškinio byloje nutrauktinas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ši kardomoji priemonė panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas, nukentėjusysis N. R. civilinio ieškinio nepareiškė.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- rausvos spalvos metalinis peilis su rausva plastikine rankena, saugomas prie ikiteisminio tyrimo bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuotinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

- žalios spalvos marškinėliai ilgomis rankovėmis, šviesiai mėlynos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis ir pilkos spalvos megztinis, saugomi prie ikiteisminio tyrimo bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. A. skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, J. A. paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 10 punktais, 67 straipsnio 2 dalies 12 punktu, įpareigoti J. A. bausmės atidėjimo laikotarpiu:

- pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos;

- pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

- būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti visą programos kursą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 (dešimties) MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų), dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

J. A. išaiškinti, kad įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, J. A. pripažinti recidyvistu.

J. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio dėl 164,17 Eur (vieno šimto šešiasdešimt keturių eurų 17 ct) turtinės žalos atlyginimo nutraukti, J. A. savanoriškai atlyginus žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais:

- rausvos spalvos metalinį peilį su rausva plastikine rankena, saugomą prie ikiteisminio tyrimo bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti;

- žalios spalvos marškinėlius ilgomis rankovėmis, šviesiai mėlynos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis ir pilkos spalvos megztinį, saugomus prie ikiteisminio tyrimo bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

2) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.