Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2010-11-09 · Baudžiamoji byla Nr. N1-195-673/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-11-09
Bylos Nr.
N1-195-673/2010
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00282-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
V. J.
Kaltinamasis
I. P., N. B., A. B.
Advokatai
Rima Šmigelskytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-195-673/2010Proceso Nr. 1-66-1-00282-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.3.2., 1.1.4.5.1., 1.1.7.2.5., 1.1.7.2.6., 1.1.8.6.2., 1.1.8.6.3., 1.1.8.7.1., 1.1.11.7., 1.1.11.11., 1.2.14.1.2.2., 2.1.10.1., 2.1.14., 2.1.16.1.89., 2.3.4.3., 2.3.6.4.5., 2.3.6.4.6. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 9 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Voverienei,dalyvaujant prokurorui Nerijui Gružauskui,nukentėjusiajai V. J.,kaltinamiesiems I. P., N. B. ir A. B.,nepilnamečių kaltinamųjų N. B. ir A. B. atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei,nepilnamečių N. B. ir A. B. įstatyminiams atstovams V. B. ir D. B.,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

I. P., a.k. (duomenys neskelbtini), neteistas, 2007-09-24 remiantis BK 93 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d.,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimu įsibraunant į patalpą), padarymu,

N. B., a.k. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimu įsibraunant į patalpą), padarymu,

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), neteistas, 2010-06-15 nuosprendžiu, remiantis BK 93 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 1 d.,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimu įsibraunant į patalpą), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. kovo 17 d. apie 22 val., I. P., nepilnamečiai N. B. ir A. B., veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, I. P. pro nerakintas duris įsibrovus į V. J. ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą turtą – V. J. priklausančios 150 litų vertės 150 kg salietros, o iš V. J. priklausančio namo kiemo pagrobė 50 litų vertės karutį, viso pagrobė V. J. priklausančio turto už 200 litų.

Kaltinamasis I. P. kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad galimai 2010 m. kovo 17 d., vakare nuėjo pas pusbrolius N. B. ir A. B.. Žinojo, kiek jiems metų. B. pasiūlė kartu pavogti salietros iš mirusio J. daržinės, žinojo, kad daržinė nerakinta. Abu B. sutiko. Tarėsi, kad salietrą parduos ir pinigus pasidalins. Visi trys apie 22 val. nuėjo į tą sodybą. Buvo tamsu. Jis nuėjo į nerakintą daržinę, kurios durys buvo pravertos, o B., lygtai, liepė atitempti kieme stovėjusį metalinį karutį. Daržinėje rado tris maišus su salietra, kuriuos sunešė ant karučio. Galėjo salietros būti apie 150 kg. B. į daržinę nėjo, bet prilaikė maišus dedant juos į karutį. Paskui su karučiu visi trys nutempė salietrą į šalia esantį nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir ten viską paliko, tarėsi, kad salietrą parduos kitą dieną. Kitą dieną, po pietų, jis su A. nuėjo į tą pačią vietą, vėl sukrovė salietros maišus į tą patį karutį ir nuvežė parduoti pažįstamai S. Jis jai pasiūlė pirkti salietrą už 60 Lt, tai yra po 20 Lt už maišą. Ji sutiko. Jis vienas sunešė jai maišus. Gavo 60 litų, pinigus su B. nepasidalino. Prie žalos atlyginimo neprisidėjo. Su turto įvertinimu sutinka. Gailisi.

Kaltinamasis N. B. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad galimai 2010-03-17 apie 22 val., pas jį ir jo brolį A. atėjo pusbrolis I. P., kuris pasiūlė pavogti salietros iš sodybos. Žinojo, kad tos sodybos šeimininkas yra miręs. I. P. sakė, kad salietra yra daržinėje, taip pat sakė, kad salietrą parduos, o pinigus pasidalins. Jie sutiko. Trise nuėjo į sodybą. Su broliu stovėjo lauke. Jis pristūmė prie daržinės lauke stovėjusį karutį, o I. P. atnešė tris maišus salietros, kurios galėjo būti apie 150 kg. Maišus visi trys sudėjo į karutį ir nustūmė į šalia esantį nebaigtą statyti namą, kuriame viską paliko. I. P. sakė, kad salietrą parduos kitą dieną. Kitą dieną sužinojo, kad salietrą I. P. pardavė. Jis parduodant salietrą nedalyvavo, pinigų už parduotą salietrą negavo. Žalą nukentėjusiajai atlygino mama. Jis nukentėjusiosios atsiprašė. Turto vertės neginčija. Gailisi.

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad galimai 2010 m. kovo 17 d. apie 22 val., pas jį ir jo brolį N. atėjo pusbrolis I. P., kuris pasiūlė pavogti salietros iš sodybos, kurios savininkas miręs, ūkinio pastato. Jie su broliu sutiko. I. P. įėjo į ūkinį pastatą, prie kurio jis ar tai brolis N., dabar nebeprisimena kuris, atitempė karutį. Abu su broliu laukė lauke. I. P. atnešė tris maišus salietros, kurios galėjo būti apie 150 kg. Abu su broliu padėjo I. P. salietrą sudėtį į karutį ir visi trys nutempė į nebaigtą statyti namą, kur paliko. Susitarė, kad salietrą parduos kitą dieną. Kitą dieną jis su I. P. salietrą tuo pačiu karučiu nutempė parduoti S. Dėl pardavimo tarėsi I. P., kuris ir sunešė maišus. Karutį partempė kartu ir numetė prie sodybos. I. P. už parduotą salietrą gavo 60 Lt, tačiau pinigų su juo nepasidalino. Turto vertės neginčija. Žalą atlygino mama. Nukentėjusiosios atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų I. P., N. B. ir A. B. prisipažinimo, jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji V. J. parodė (b.l.5-7), kad ji turi sodybą (duomenys neskelbtini) rajone, sodyba priklausė tėčiui, kuris yra miręs. Ji į sodybą retai atvažiuoja, nes gyvena Panevėžyje, tą sodybą prižiūri J. ir D., jų pavardžių nežino, jie gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. 2010 m. kovo 25 d., ji atvažiavo į savo sodybą, kurią sudaro gyvenamas namas ir ūkinis pastatas, kuris nerakinamas. 2010 m. kovo 30 d., apie 10 val., atvažiavo kriminalinės policijos pareigūnai, iš kurių sužinojo, kad iš jos ūkinio pastato pavogti 3 maišai salietros, vieno maišo svoris 50 kg, vieno maišo vertė 50 litų, viso padaryta 150 litų turtinė žala. Taip pat pasigedo ir metalinių karučių, karučiai buvo arba nerakinamoje malkinėje arba namo kieme, karučius ji atgavo, dėl jų pretenzijų nereiškia. Kada tiksliai padaryta vagystė – ji nežino. Paskutinį kartą ji sodyboje buvo 2010 m. kovo mėn. pradžioje, tiksliai nepamena datos, tada viskas buvo tvarkoje, nieko įtartino nepastebėjo. Kriminalistai sakė, kad surado vagis iš to paties kaimo, tačiau ji jų nepažįsta, jai padaryta 150 Lt dydžio turtinė žala. Žala atlyginta, su kaltinamaisiais B. ji susitaikė, prašo bylą jų atžvilgiu nutraukti.

Liudytoja D. M. (b.l.17-18) parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) kaime ir prižiūri V. J. sodybą. 2010-03-30 ji pastebėjo, kad ūkiniame pastate nėra trijų maišų salietros, o kieme nėra karučio, sniege matėsi trijų žmonių pėdsakai. Vėliau karutį rado toliau nuo sodybos, jį partempė į kiemą. Apie įvykį informavo V. J.. Iš kaimo gyventojų sužinojo, kad nusikaltimą galėjo įvykdyti to paties kaimo gyventojai B. bei I., kuriuos matė vežant parduoti salietrą.

Liudytoja V. S. (b.l.19-20) parodė, kad 2010 m. kovo mėnesį, tikslios dienos nepamena, pas ją į namus atėjęs vaikinas vardu I., pasiūlė pirkti tris maišus salietros ir ji iš jo trąšas nupirko, sumokėjo 60 litų. Kad salietra vogta – nežinojo. Ji matė, kad salietra buvo atitempta lygtai dviejų žmonių, karučiu.

Iš byloje esančio V. J. pareiškimo (b.l.2) Kėdainių raj. PK pareigūnams matyti, kad moteris 2010-03-30 pareigūnus informavo apie tai, kad 2010-03-30 apie 10 val., ji pastebėjo, kad iš jai priklausančios sodybos (duomenys neskelbtini) rajone, dingo metaliniai karučiai bei iš ūkinio pastato - trys maišai salietros. Karučių vertė 50 litų, trąšų - 150 litų.

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l.3-4) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - V. J. sodyba, esanti (duomenys neskelbtini) kaime, ūkinis pastatas.

Prie baudžiamosios bylos pridėtas nukentėjusiosios V. J. pareiškimas (b.l.11), kuriuo ji civilinio ieškinio byloje atsisako, kadangi žala pilnai atlyginta.

Iš byloje esančio objektų apžiūros protokolo (b.l.13-15) matyti, kad apžiūrėtas nukentėjusiosios V. J. pareigūnams pateiktas metalinis dviratis karutis, jo požymiai fiksuoti protokole.

Kaltinamieji I. P., N. B. ir A. B. savo parodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l.37-40, 71-75, 116-121).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamųjų I. P., N. B. ir A. B. parodymais, ištirtais nukentėjusiosios V. J., liudytojų D. M., V. S. parodymais, aukščiau išvardintais rašytinais įrodymais, nustatyta, kad 2010 m. kovo 17 d. apie 22 val., I. P., nepilnamečiai N. B. ir A. B., veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, I. P. pro nerakintas duris įsibrovus į patalpą - V. J. ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) raj., kartu slapta pagrobė svetimą turtą – V. J. priklausančios 150 litų vertės 150 kg salietros, o iš V. J. priklausančio namo kiemo pagrobė 50 litų vertės karutį, viso pagrobė V. J. priklausančio turto už 200 litų.

Bet kokios formos veiksmai su turtu, kuris nėra asmens teisėta nuosavybė ir asmuo tai suvokia, laikomi nusikalstamais. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį svetimo turto pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš turto savininko galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausiusiu turtu, padarytas įsibraunant į patalpą. Ūkinis pastatas – negyvenama patalpa. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis ir patenkant be kliūčių. Kaltinamieji pagal jiems pareikštą kaltinimą, tai yra dėl vagystės įsibraunant į patalpą, prisipažino visiškai. Į patalpą – ūkinį pastatą - daržinę, buvo patekta pro nerakintas duris. Visi trys kaltinamieji nusikaltimą padaryti suplanavo iš anksto, visi sutarė, kad pagrobtas turtas bus parduotas, o gauti pinigai pasidalinti tarpusavyje. Kaltinamasis I. P. įėjo į patalpą ir atnešė svetimą turtą - tris maišus trąšų, iki lauke laukusių kaltinamųjų N. ir A. B., kurie padėjo I. P. maišus sudėtį į atstumtą karutį, po ko, visi trys karutį su pavogtu turtu – trąšomis, nutempė ir paslėpė negyvenamame name. Nusikaltimą kaltinamieji padarė veikdami tiesiogine tyčia, tai yra jie suprato, kad daro nusikaltimą, norėjo taip veikti, pagal savo amžių ir patirtį numatė, kad dėl jų daromos nusikalstamos veikos turto savininkui bus padaryta žala ir to, ketindami neteisėtai pasipelnyti, siekė. Nusikaltimas baigtas, nes iš nukentėjusiosios gyvenamosios patalpos įgytu svetimu turtu kaltinamieji turėjo galimybę naudotis ir disponuoti, ką įrodo turto paslėpimo ir pardavimo faktai. Nusikaltimą kaltinamieji padarė turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, bendrais veiksmais, todėl įrodyta, kad jie veikė bendrininkų (bendravykdytojų) grupėje. Kadangi be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų nusikalstamos veikos aplinkybes visiškai patvirtina byloje pateikti aukščiau išvardinti įrodymai, teismas daro kategorišką išvadą, kad I. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą), N. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą), ir A. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamųjų N. B. ir A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jie savo noru atlygino padarytą žalą. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Proceso dalyvių pozicija. Nukentėjusioji teismui nurodė, jog kaltinamieji N. B. ir A. B. jos atsiprašė ir ji jiems atleido, žalą atlygino, turtinių pretenzijų neturi, su kaltinamaisiais susitaikė, kaip ir nepilnamečių kaltinamųjų gynėja, prašo bylą jų atžvilgiu nutraukti.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam I. P., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryta apysunkė nusikalstama veika, nusikalstama veika tyčinė, baigta; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų; į kaltininko asmenybę – 2007-09-24 teismo jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogišką nusikalstamą veiką (BK 178 str. 2 d.), dėl ko nėra pagrindo teigti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 str. 1 d. 4 p.), turi galiojančią administracinę nuobaudą už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje, buvusios mokymo įstaigos charakterizuojamas patenkinamai, šiuo metu nesimoko ir nedirba, darbo biržoje neregistruotas, atsižvelgia į jo vadovaujantį vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, tai yra, kad jis įkalbino du nepilnamečius dalyvauti nusikalstamos veikos padaryme. Todėl, vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, jog jis išvadų nepadarė, anksčiau jam taikytos baudžiamojo poveikio priemonės poveikio ir veiksmingumo neturėjo, nes kaltinamasis vėl padarė nusikalstamą veiką nuosavybei. Teismas, siekdamas, kad kaltinamasis realiai suvoktų, kokios gali būti jo daromos nusikalstamos veikos pasekmės, jei jis neįvertins savo pasirinkto kelio klaidingumo, siekdamas jį sustabdyti, kad ateityje nepadarytų naujų sunkesnių nusikalstamų veikų, daro išvadą, jog kaltinamajam tikslinga skirti arešto bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei galimos skirti arešto bausmės vidurkis (BK 49 str.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryta apysunkė nusikalstama veika, nusikalstama veika tyčinė, baigta; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų; į kaltininko asmenybę - į jo mokymo įstaigos pateiktą patenkinamą charakteristiką, į tai, kad 2010-06-15 remiantis BK 93 str., teismo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą nuosavybei pagal BK 178 str. 1 d., tai yra jis ne pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 93 str. 1 d.), dėl ko, teismas mano, kad nėra pagrindo jį dar kartą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, jos dydį, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nustatant mažesnį, nei BK 48 str. 2 d. numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkis (BK 54 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus, numatytus BK 48 str. 6 d. 1 ir 3 p.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnametis N. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri yra nesunki, susitaikė su nukentėjusiąja, atlygino jai žalą, nukentėjusioji kaltinamajam turtinių pretenzijų neturėjo, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę – praeityje neteistas, nebaustas, pasižada daugiau nenusikalsti, daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis N. B. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ir, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti susitaikius, daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti nepilnametį N. B. nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BPK 93 str. 1 ir 3 d., 254 str. 5 d., 303 str. 4 d.), sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 82 str. 1 d. 5 p. taikant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, nustatant įpareigojimus ir draudimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 87 str. 2 ir 3 d. Elgesio apribojimo laiką nustatant atsižvelgiant į kaltinamojo padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, jo vaidmenį nusikalstamos veikos daryme.

Kardomoji priemonė. Kaltinamieji I. P., N. B. ir A. B. šioje byloje sulaikyti nebuvo, 2010-04-13 jiems paskirtos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (b.l.43-44, 78-79, 125-126). Kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Proceso išlaidos. Sutinkamai su LR BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš I. P., N. B. ir A. B. išieškotini po 16,78 Lt valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

I. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą), ir nuteisti 40 (keturiasdešimties) parų areštu.

Bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą), ir nuteisti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant A. B.: 1) nuo 20 iki 06 val. būti namuose, 2) tęsti mokslus arba dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.

Išaiškinti, kad A. B. privalo: be teismo ar bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

N. B. remiantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą) ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 str. 2 d., taikyti BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p. ir 2 p., 3 d. 5 p., ir N. B. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą šešių (6) mėnesių laikui, įpareigojant N. B. nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose bei tęsti mokslus, ir uždraudžiant, be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios, keisti gyvenamąją vietą, išaiškinant, kad apie įpareigojimų ir draudimo vykdymą jis privalo atsiskaityti nustatyta tvarka.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išieškoti iš I. P., A. B. ir N. B. po 16,78 Lt (šešiolika litų 78 ct) proceso išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Teisėja Laima Šablevičienė