Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1603-565/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-09-10
Bylos Nr.: e2A-1603-565/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Donata Kravčenkienė, Jūra Marija Strumskienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Florinus“
Trečiasis asmuo: R. Š., N. K., L. A., G. S., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė, valstybės įmonė „Turto bankas“
Ieškovas: V. B. G., R. G., A. G.

Kategorijos

2.4.2.3Nuosavybės teisės įgijimas

Civilinė byla Nr. e2A-1603-565/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00841-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3.; 2.4.2.9.1.; 2.4.2.13 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Donatos Kravčenkienės ir Jūros Marijos Strumskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Florinus“ ir trečiojo asmens R. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų V. B. G., R. G. ir A. G. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Florinus“ dėl žemės sklypo bendraturčių nuosavybės teisės pažeidimo ir įpareigojimo atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, tretieji asmenys – N. K., L. A., R. Š., G. S., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė, valstybės įmonė „Turto bankas“, ir pagal trečiojo asmens L. A. savarankišką reikalavimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Florinus“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovai V. B. G., R. G. ir A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Florinus“, prašydami: įpareigoti atsakovę per 30 kalendorinių dienų arba per kitą teismo nustatytą protingą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (-) (toliau – ir Sklypas 24) bendrasavininkų – ieškovų – nuosavybės teisės pažeidimą ir pagal statybos darbų atlikimo metu galiojančių statybos teisės aktų reikalavimus pagal Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2005 m. birželio 3 d. namų valdos sklypo plane M 1:500 (toliau – ir 2005 m. planas) ir 2023 m. spalio 17 d. trinkelių dangos horizontalinėje nuotraukoje M 1:500 (toliau – ir Schema) nurodytus duomenis atkurti iki atsakovės savavališkai atliktų statybos darbų Sklype 24 buvusią padėtį: 1. atstatyti metalo ir betono medžiagiškumo tvorą, skyrusią Sklypą 24 ir sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Sklypas 26), Schemoje pažymėtą tarp taškų Nr. 1 ir Nr. 2, kurios ilgis – 20 m 13 cm, su patekimo į Sklypą 24 vartais, buvusiais tarp Schemoje pažymėtų taškų Nr. 3 ir Nr. 2; 2. Sklype 24 atkurti 165 kv. m ploto asfalto dangą pagal 2005 m. plane punktyrine linija pažymėtas ribas; 3. atkurti asfalto dangos ir nuogrindų palei namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienas, reljefo aukštį į iki jų išardymo buvusį aukštį, suformuojant tolygų Sklypo 24 paviršių be staigių aukščio pasikeitimų: ties Schemoje pažymėtu tašku Nr. 7 - į 106 m 58 cm; ties Schemoje pažymėtu tašku Nr. 11 - į 106 m 28 cm; ties Schemoje pažymėtu tašku Nr. 10 - į 106 m 28 cm; atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per 30 kalendorinių dienų, skirti atsakovei 99 Eur dydžio baudą ieškovų naudai už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

2. Ieškovai nurodė, kad Sklypas 24 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 8 bendraturčiams: ieškovams, atsakovei ir tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikai, N. K., G. S., R. Š.. Sklype 24 yra keturių butų gyvenamasis namas, kuriame atsakovei priklauso du butai, ieškovei – vienas butas, trečiajam asmeniui R. Š. – vienas butas. Sklype 24 yra ir kiti statiniai (garažai, sandėliukai), priklausantys ieškovams ir tretiesiems asmenims. Sklypas 24 yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Naudojimosi Sklypu 24 tvarka nėra nustatyta.

3. Atsakovė neteisėtai ir savavališkai, be Sklypo 24 bendrasavininkų sutikimo, nugriovė Sklypą 24 ir Sklypą 26 skyrusią metalo ir betono tvorą (toliau – ir Tvora) su įėjimo į Sklypą 24 vartais, Sklype 24 pakeitė 165 kv. m. ploto automobilių stovėjimo aikštelės (toliau – Aikštelė) asfalto dangą į trinkelių dangą bei pakėlė asfalto dangos ir nuogrindų, esančių palei Sklype 24 esančio gyvenamojo namo sienas, reljefo aukštį, dėl ko lietaus vanduo bėga į kitas Sklypo 24 dalis. Atsakovė, išgriovusi Tvorą, sujungė Sklype 24 esančią trinkelių dangos Aikštelę su Sklype 26 įrengta trinkelių dangos automobilių stovėjimo aikštele, taigi, faktiškai atliko Sklypo 24 ir Sklypo 26 amalgamaciją. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Statybos inspekcija) 2023 m. kovo 13 d. surašė atsakovei savavališkos statybos aktą (toliau – ir Savavališkos statybos aktas) dėl savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, Sklype 24 ir Sklype 26 naujai įrengto kitos paskirties inžinerinio statinio – 385,15 kv. m. trinkelių aikštelės (II grupės nesudėtingas statinys), ir surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

4. Trečiasis asmuo L. A. (toliau – ir Trečiasis asmuo) pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašydama: įpareigoti atsakovę per 30 kalendorinių dienų arba per kitą teismo nustatytą protingą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti Sklypo 26 bendrasavininkės – Trečiojo asmens – nuosavybės teisės pažeidimą ir įpareigoti atsakovę pagal statybos darbų atlikimo metu galiojančių statybos teisės aktų reikalavimus pagal 2005 m. plane ir Schemoje nurodytus duomenis atkurti iki atsakovės savavališkai atliktų statybos darbų Sklype 26 buvusią padėtį, t. y. atstatyti Tvorą; atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per 30 kalendorinių, skirti atsakovei 33 Eur dydžio baudą Trečiojo asmens naudai už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo nurodė, kad jai kartu su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Sklypas 26 ir šiame sklype esantis pastatas. Atsakovė neteisėtai ir savavališkai, be Trečiojo asmens sutikimo nugriovė Sklypą 24 ir Sklypą 26 skyrusią Tvorą.

6. Atsakovė su ieškiniu ir Trečiojo asmens savarankiškais reikalavimais nesutiko.

7. Atsakovė nurodė, kad nei Tvora, nei Aikštelė nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Ieškovai neįrodė, kad buvo Tvoros ir Aikštelės savininkai (bendrasavininkai), taip pat ir Trečiasis asmuo neįrodė, kad buvo Tvoros savininkė (bendrasavininkė).

8. Tvorą Sklype 26 pastatė tuometinis Sklypo 26 ir šiame sklype esančio pastato bendrasavininkas V. S. J., esant 1999 m. liepos 30 d. išduotam statybos leidimui statyti 51,67 m ilgio metalo ir mūro tvorą Sklype 26. Kita tuometinė Sklypo 26 ir šiame sklype esančio pastato kita bendrasavininkė L. J. 1999 m. liepos 30 d. davė sutikimą, kad A. N. (V. S. J. sutuoktinė ir Sklypo 26 bendrasavininkė) apsitvertų tvora Sklypą 26. Ieškovai ir Trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad prisidėjo prie Tvoros statybos darbu, medžiagomis ar lėšomis. Taigi, Tvora buvo ją pastačiusio V.S. J. nuosavybė. Tarp tuometinių Sklypo 26 bendrasavininkų V.S. J. ir A. N. bei L. J. ir J. J. 2006 m. lapkričio 14 d. buvo sudaryta naudojimosi Sklypu 26 tvarkos nustatymo sutartis, pagal kurią V.S. J. ir A. N. naudojasi ta Sklypo 26 dalimi, kurioje buvo Tvora. Naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 2.4 punkte nustatyta, kad bet kuris iš Sklypo 26 bendrasavininkų be atskiro sutikimo turi teisę tvarkyti, valdyti ir įkeisti jam priklausančią Sklypo 26 dalį. Ši sutartis buvo patvirtinta notariškai ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl taikoma ir tiems asmenims, kurie vėliau įsigijo Sklypą 26 ir jame esantį pastatą. Atsakovė 2021 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš V.S. J. ir A. N. nupirko jiems priklausančias Sklypo 26 ir jame esančio pastato dalis. Trečiasis asmuo 2006 m. gruodžio 6 d. patalpos ir žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartimi iš L. J. ir J. J. nupirko jiems priklausančias Sklypo 26 ir jame esančio pastato dalis. Todėl atsakovė turėjo teisėtą pagrindą nugriauti Tvorą.

9. Aikštelę Sklype 24 įrengė tuometinis šiame sklype esančio gyvenamojo namo dalies patalpų savininkas G. J.. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad prisidėjo prie Aikštelės įrengimo darbu, medžiagomis ar lėšomis. Atsakovė iš G. J. nupirko jam priklausančias patalpas, esančias Sklype 24 esančiame gyvenamajame name. Sklypo 24 dalimi, kuriame buvo įrengta Aikštelė, naudojosi tik atsakovė. Aikštelės asfalto danga susidėvėjo, todėl atsakovė asfalto dangą savo lėšomis pakeitė trinkelių danga. Statybos inspekcija pratęsė atsakovei terminą iki 2023 m. gruodžio 13 d. pašalinti Savavališkos statybos akte nurodytas savavališkos statybos pasekmes. Pašalinti savavališkos statybos pasekmes galima ne tik nugriaunant (išardant) trinkelių dangos aikštelę, bet ir ją įteisinant, ko atsakovė siekia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškovų ieškinį ir Trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus visiškai patenkino.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Tvora buvo įrengta ant Sklypo 24 ir Sklypo 26 ribos, todėl buvo šių sklypų priklausiniu ir bendrąja daline šių sklypų bendrasavininkų nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad Tvoros savininku buvo ją pastatęs V.S. J.. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tam, jog V.S. J. galėtų tapti Tvoros savininku, Tvora turėjo būti pastatyta tik Sklypo 26 ribose, tačiau Tvora buvo įrengta ant Sklypo 24 ir Sklypo 26 ribos. Kadangi Tvora buvo Sklypo 24 ir Sklypo 26 bendrasavininkų nuosavybė, tai dėl jos nugriovimo turėjo spręsti visi bendrasavininkai. Šiuo atveju ieškovų ir Trečiojo asmens sutikimų nebuvo gauta. Todėl pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovų ir Trečiojo asmens reikalavimus atstatyti Tvorą ir įėjimo į Sklypą 24 vartus.

12. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad atsakovė neturėjo teisės be Sklypo 24 bendrasavininkų sutikimo šiame sklype įrengtos Aikštelės asfalto dangos pakeisti trinkelių danga, nes Aikštelė, įrengta Sklype 24, buvo visų šio sklypo bendrasavininkų nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Statybos inspekcija surašė Savavališkos statybos aktą bei privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo atsakovę nugriauti trinkelių dangos aikštelę. Atsakovė Savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo neskundė, terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius jau yra suėjęs. Todėl pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovų reikalavimus atkurti Aikštelės asfalto dangą ir tolygų Sklypo 24 paviršių.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

13. Atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį ir Trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1. pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad Tvoros bendrasavininkais buvo visi Sklypo 24 ir Sklypo 26 bendrasavininkai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, pagaminęs naują daiktą iš savos ir iš svetimos medžiagos, tampa daikto savininku, jeigu darbo vertė ir savos medžiagos vertė yra didesnė už svetimos medžiagos vertę ir jeigu, be to, šis asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad medžiaga priklauso kitam. Byloje nėra ginčo, kad Tvorą pastatė tuometinis Sklypo 26 bendrasavininkas V.S. J., kurio turtą vėliau įsigijo atsakovė. V.S. J. paliudijo, kad Tvorą statė savo iniciatyva, niekas jam nepadėjo nei lėšomis, nei medžiagomis, nei darbu, ir V.S. J. laikė save Tvoros savininku. Pirmosios instancijos teismas irgi nenustatė, kad Sklypo 24 ir Sklypo 26 bendrasavininkai būtų finansavę Tvoros statybą;

13.2. iš į bylą pateiktos UAB „Geodeziniai matavimai“ 2023 m. gruodžio 15 d. parengtos Tvoros padėties sklypo ribų atžvilgiu schemos matyti, kad Tvora tik vienoje vietoje 0,05 m įsiterpia į Sklypą 24. Toks įsiterpimas yra leidžiamos paklaidos ribose ant sklypo ribos įrengiant betoninį pamatą;

13.3. Kultūros vertybių apsaugos departamentas 1999 m. liepos 21 d. išdavė leidimą V.S. J. namo, esančio (duomenys neskelbtini), tvoros statybai. Sklypo 26 bendrasavininkė L. J. 1999 m. liepos 30 d. išdavė sutikimą kitai Sklypo 26 bendrasavininkei A. N. (V.S. J. sutuoktinei), kad ji apsitvertų tvora jai priklausantį sklypą pagal pateiktą ir suderintą projektą. Akivaizdu, kad tuometinė Sklypo 26 bendrasavininkė L. J. neprašė ar nesitarė, kad bus pastatyta ir abiem Sklypo 26 bendrasavininkams nuosavybės teise priklausys statoma tvora;

13.4. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė prielaidą, kad jeigu Tvora stovi ant Sklypo 24 ir Sklypo 26 ribos, tai ji automatiškai yra bendra tų sklypų bendrasavininkų nuosavybė. CK 4.46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savininkai, kurių žemės sklypai atskirti tvora, medžiais, krūmais, siena ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, tarnaujančiais abiem sklypams ir esančiais ant sklypų ribos, turi teisę bendrai naudotis minėtais objektais, jeigu negalima nustatyti, kad šie objektai priklauso vienam konkrečiam savininkui. Pats savaime faktas, kad besiribojančių sklypų savininkai duoda sutikimą kito sklypo savininkui pasistatyti tvorą ant sklypų ribos, nepadaro sutikimą davusių asmenų tokios tvoros bendrasavininkais;

13.5. pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl Aikštelės asfalto dangos atstatymo, nenustatė ir neatsakė į teisinį klausimą, ar Aikštelė buvo statinys, ar ne. Aikštelės asfalto dangą įrengė tuometinis Sklypo Nr. 24 dalies ir kelių tame sklype esančio gyvenamojo namo patalpų savininkas G. J. , šią aplinkybę pripažįsta ir ieškovai. Aikštelė faktiškai buvo naudojama tik atsakovės poreikiams tenkinti, yra šalia atsakovei nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo, esančio Sklype 24, dalies. Asfalto danga buvo susidėvėjusi, todėl atsakovė savo lėšomis asfalto dangą pakeitė trinkelių danga;

13.6. Tvoros nugriovimas neįtakojo Trečiojo asmens turto saugumo. Iš bylos duomenų matyti, kad Trečiojo asmens naudojama Sklypo 26 dalis yra visiškai aptverta kitomis tvoromis. Nei tuo metu, kai buvo pastatyta Tvora, nei šiuo metu, kai Tvoros nėra, priėjimas prie Trečiajam asmeniui priklausančių patalpų dalies ir naudojamos Sklypo 26 dalies nepasikeitė;

13.7. statybą reglamentuojantys teisės aktai numato ne tik nugriauti savavališkai pastatytą statinį, bet leidžia ir jį įteisinti, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas sprendimo įvykdymo būdas ir terminas nėra teisingi, atsakovei turi būti sudaryta galimybė įteisinti betono trinkelių Aikštelę, esančią Sklype 24.

Šalies argumentai

14. Trečiasis asmuo R. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą ir atmesti ieškovų ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiuo esminiu argumentu:

14.1. Tvorą pastatė tuometinis Sklypo 26 bendrasavininkas V.S. J. Sklype 26, o ne Sklype 24. Ieškovai prie Tvoros statybos neprisidėjo. Aikštelę Sklype 24 įrengė tuometinis šiame sklype esančio gyvenamojo namo bendrasavininkas G. J.. Kai atsakovė įsigijo G. J. priklausiusią gyvenamojo namo dalį, atsakovė pradėjo tvarkyti atsakovės faktiškai naudojamą Sklypo 24 dalį, esančią prie atsakovei priklausančios gyvenamojo namo dalies, kurioje ir yra Aikštelė. Trinkelių danga yra žymiai ekologiškesnė, nekenkia nei gamtai, nei žmonėms, kiemas yra tvarkingas ir estetiškas, todėl nesuvokiamas ieškovų reikalavimas išardyti trinkelių dangą ir pakeisti ją kenksmingas medžiagas skleidžiančiu asfaltu.

15. Ieškovai prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Tvora buvo Sklypo 24 ir Sklypo 26 bendrasavininkų bendroji dalinė nuosavybė. Tokią išvadą teismas padarė nustatęs, kad Tvora neina tiesia linija, o nuo trečio stulpelio (skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini)) labiau pasuka į Sklypą 24. Tai, kad Tvora buvo įrengta ant Sklypo 24 ir Sklypo 26 ribos, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas V.S. J., kuris organizavo Tvoros statybą. Taip pat jis patvirtino, kad buvo gavęs žodinius kaimynų sutikimus statyti Tvorą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas laikyti, kad Tvora buvo visų Sklypo 24 ir Sklypo 26 bendrasavininkų nuosavybė, todėl sprendimą nugriauti Tvorą turėjo priimti visi minėtų sklypų bendrasavininkai;

15.2. pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad V.S. J. galėtų tapti Tvoros savininku, jeigu jis Tvorą būtų pastatęs tik Sklypo 26 ribose. Nei V.S. J., nei atsakovė nepateikė įrodymų, kad V.S. J. buvo vienintelis Tvoros savininkas. V.S. J. buvo tik darbų vykdytojas, organizatorius;

15.3. ieškovai pripažįsta faktą, kad Aikštelės statytojais buvo visi Sklypo 24 bendrasavininkai, o ne tik G. J.. G. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad derino Aikštelės įrengimą su kitais Sklypo 24 bendrasavininkais. Naudojimosi Sklypu 24 tvarka nėra nustatyta. Jei Aikštelė būtų pastatyta savavališkai, be kitų Sklypo 24 bendrasavininkų sutikimo, ar būtų teigiama, kad ji priklauso tik G. J., kiti Sklypo 24 bendrasavininkai, įskaitant ieškovus, būtų tai ginčiję;

15.4. atsakovė klaidina teismą, nuodydama, kad Aikštelė buvo naudojama atsakovei nuosavybės teise priklausančios Sklype 24 esančios gyvenamojo namo dalies poreikiams tenkinti. Atsakovei nepriklauso jokia gyvenamojo namo, esančio Sklype 24, dalis, o tik patalpos gyvenamajame name. Be to, nėra nustatyta naudojimosi Sklypu 24 tvarka, atitinkamai, neegzistuoja jokia Sklypo 24 dalis, skirta išimtinai atsakovės poreikiams tenkinti. Aikštelės asfalto danga buvo tvarkinga ir tenkino visų Sklypo 24 bendrasavininkų poreikius, todėl nebuvo būtina dangą keisti;

15.5. atsakovė nepakeitė buvusios Aikštelės dangos, o suformavo naują pagrindą, pusmetriu pakeldama dalį Sklypo 24, tokiu būdu išdarkydama jį, išplėtė automobilių stovėjimo aikštelės plotą ne tik Sklype 24, bet ir Sklype 26, šias aikšteles sujungė. Dėl išplėsto Aikštelės ploto ir pakelto dalies Sklypo 24 lygio daroma turtinė žala ieškovams (užpilta ieškovų sandėliuko apačia, drėgmė gadina medines lentas, automobiliai statomi visiškai prie pat sandėliuko sienų, todėl jo negalima tinkamai eksploatuoti, itin ženkliai padaugėjo statomų automobilių).

Atsiliepimas

16. Trečiasis asmuo L. A. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

16.1. pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Tvora buvo įrengta ant Sklypo 24 ir Sklypo 26 ribos, todėl ji buvo visų šių sklypų bendrasavininkų nuosavybė. Atitinkamai, sprendimą dėl Tvoros nugriovimo turėjo priimti visi šių sklypų bendrasavininkai. Tokio sutikimo atsakovė iš ieškovų bei Trečiojo asmens negavo. Dėl Tvoros nugriovimo pažeistos tiek ieškovų, tiek Trečiojo asmens teisės, kadangi į kiemus laisvai gali patekti visi pašaliniai asmenys, dėl to sumažėjo ir Trečiojo asmens turto saugumas;

16.2. atsakovės atliktai Sklypo 24 ir Sklypo 26 faktinei amalgamacijai Trečiasis asmuo nepritarė, atsakovė Trečiojo asmens pritarimo, sutikimo ir neprašė. Nors yra nustatyta naudojimosi Sklypu 26 tvarka, tačiau tai nesutiekia teisės atsakovei naikinti šio sklypo ribas žymintį statinį – Tvorą. Tvora teikė saugumą, užtikrino nepalyginamai didesnį privatumą, turto saugumą ir aplinkos ramybę.

Šalies argumentai

17. Ieškovai prašo trečiojo asmens R. Š. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

17.1. trečiasis asmuo R. Š. priešiška ieškovų atžvilgiu, savo procesiniuose dokumentuose akivaizdžiai gina tik atsakovės interesus, todėl jos paaiškinimai turi būti vertinami itin kritiškai. Tačiau trečiasis asmuo teismo posėdžio metu teisingai pripažino, kad iki atsakovės nugriautos Tvoros ankstesnė tvora visgi buvo ir ji apsaugojo kiemą nuo pašalinių asmenų;

Žemesnės instancijos teismas

17.2. pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog atsakovė be Sklypo 24 bendrasavininkų sutikimo neturėjo teisės išardyti Aikštelės asfalto dangos ir savo nuožiūra įrengti Sklype 24 trinkelių dangos.

Atsiliepimas

18. Trečiasis asmuo L. A. prašo trečiojo asmens R. Š. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiuo esminiu argumentu:

18.1. nors trečiasis asmuo R. Š. savo apeliaciniu skundu neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkinti Trečiojo asmens savarankiški reikalavimai, trečiasis asmuo R. Š. iš esmės sutinka su Tvoros atstatymu, tačiau apeliacinį skundą teikia vien iš priešiškumo ieškovams ir bendradarbiaudama su atsakove, todėl trečiojo asmens R. Š. pozicija prieštaringa.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nenustatė būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribų, taip pat nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (-) (Sklypas 24), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams, atsakovei, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikai, G. S., N. K. ir R. Š..

22. Sklypas 24 Lietuvos Respublikos nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 20026 m. gruodžio 19 d. apskrities viršininko įsakymo pagrindu. Ieškovai V. B. G. ir R. G. Sklypo 24 bendrasavininkais tapo 2007 m. vasario 8 d. ir 2021 m. gegužės 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu. Ieškovas A. G. Sklypo 24 bendrasavininku tapo 2021 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovė Sklypo 24 bendrasavininke tapo 2021 m. vasario 4 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Tretieji asmenys G. S. ir N. K. Sklypo 24 bendrasavininkais tapo 2021 m. sausio 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu. Trečiasis asmuo R. Š. Sklypo 24 bendrasavininke tapo 2008 m. lapkričio 4 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.

23. Sklype 24 yra keturių butų gyvenamasis namas, kuriame atsakovei nuosavybės teise priklauso du butai, ieškovei – vienas butas, trečiajam asmeniui R. Š. – vienas butas. Sklype 24 yra kiti statiniai (garažai, sandėliukai), priklausantys ieškovams ir tretiesiems asmenims. Sklypas 24 yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Naudojimosi Sklypu 24 tvarka nėra nustatyta.

24. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (-) (Sklypas 26), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei ir trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais L. A. (Trečiasis asmuo). Sklype 26 yra namas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei ir Trečiajam asmeniui. 2006 m. lapkričio 14 d. naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi, sudaryta tarp buvusių Sklypo 26 bendrasavininkų, yra nustatyta naudojimosi Sklypu 26 tvarka.

25. Atsakovė 2021 m. išgriovė ant Sklypo 24 ribos su Sklypu 26 pastatytą apie 20,13 m betono pagrindo ir metalinių stulpelių tvorą (Tvora) ir prie Tvoros pritvirtintus įėjimo į Sklypą 24 vartelius. Atsakovė Sklypo 24 ir Sklypo 26 dalyje įrengė 385,15 kv. m ploto trinkelių dangos aikštelę (toliau – Trinkelių dangos aikštelė). 184 kv. m ploto Trinkelių dangos aikštelės dalis, esanti Sklype 24, įrengta Aikštelės vietoje.

26. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Tvorą pripažino bendrąja daline Sklypo 24 ir Sklypo 26 bendrasavininkų nuosavybe, nurodydamas, kad Tvora yra pastatyta ant šių sklypų ribos ir yra šių sklypų priklausinys.

Žemesnės instancijos teismas

27. CK 4.47 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama: pagal sandorius; paveldėjimu; pasisavinant vaisius ir pajamas; pagaminant naują daiktą; pasisavinant bešeimininkį daiktą; pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites; pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus; pasisavinant radinį, lobį; atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams; konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą); įgyjamąja senatimi; kitais įstatymo nustatytais pagrindais.

28. Atsakovė teikė paaiškinimus ir įrodymus, kad Tvorą pastatė tuometinis Sklypo 26 ir šiame sklype esančio pastato bendrasavininkas V.S. J.. Ieškovai neginčijo aplinkybės, kad Tvorą statė V.S. J., tik teigė, kad Tvora buvo statoma Sklypo 24 ir Sklypo 26 bendrasavininkų susitarimu ir interesais, o ieškovė finansiškai prisidėjo prie Tvoros statybos.

29. Taigi, nuosavybės teisė į Tvorą buvo įgyta CK 4.47 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu – pagaminant naują daiktą.

30. Ieškovai be teiginių, kad Tvora buvo statoma Sklypo 24 ir Sklypo 26 bendrasavininkų susitarimu ir interesais, o ieškovė finansiškai prisidėjo prie Tvoros statybos, nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų apie tai, kada, kokie konkretūs Sklypo 24 ir Sklypo 26 bendrasavininkai tarėsi dėl Tvoros statybos, koks buvo šio susitarimo turinys (sąlygos), kaip konkrečiai kiekvienas iš besitarančių asmenų turėjo prisidėti ir prisidėjo prie Tvoros statybos (darbu, lėšomis, pinigais, kt.). Liudytojų J. Š. ir D. G. paaiškinimai pirmosios instancijos teisme, kad liudytoja J. Š. iki 1995 m. lankėsi, o liudytojas D. G. 1993 - 1997 m. gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir per antro aukšto langus matė priešais esančią tvorą, dėl šių paaiškinimų abstraktumo (neaišku, nei per kokį langą liudytojai matė tvorą, nei kokią tvorą matė (pagal byloje esančius duomenis, Sklype 24 ir Sklype 26 yra kelios tvoros), neaišku, ar liudytojai liudijo apie tą pačią tvorą, nes liudytoja J. Š. nurodė apie maždaug 1 m aukščio, paprastą, ne iš aukštų metalinių strypų pastatytą tvorą, o liudytojas D. G. nurodė apie maždaug 1,5 m aukščio tvorą su pamūrytu pamatu) neįrodo nei Tvoros buvimo tuo metu fakto, nei Sklypo 24 ir Sklypo 26 bendrasavininkų susitarimo bendrai statyti Tvorą fakto. Todėl šiame punkte nurodyti ieškovų teiginiai nėra įrodyti (CPK 178 straipsnis).

31. Ieškovų nurodyti teiginiai, kad Tvoros vietoje ankščiau buvo kita tvora, nėra reikšmingi, nes ieškovai savo teisių pažeidimu nurodė ne neidentifikuotos ankščiau buvusios tvoros nugriovimą, o metalo ir betono medžiagiškumo tvoros, skyrusios Sklypą 24 ir Sklypą 26, Schemoje pažymėtos tarp taškų Nr. 1 ir Nr. 2, kurios ilgis – 20 m 13 cm (Tvora), nugriovimą.

32. Iš byloje esančių 2006 m. gruodžio 6 d. patalpos ir žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo ir 2021 m. lapkričio 4 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad Tvoros statybos laikotarpiu (1996 – 2001 m) Sklypo 26 ir jame esančio pastato bendrasavininkais buvo V.S. J. bei jo sutuoktinė A. N. ir L. J. bei J. J. 20.06 m. lapkričio 14 d. tarp V.S. J. bei A. N. ir J. J. bei J. J. buvo sudaryta naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis, kuria Sklypo 26 bendrasavininkai susitarė dėl naudojimosi Sklypu 26 tvarkos, ši sutartis patvirtinta notariškai ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

33. L. J. 1999 m. liepos 30 d. davė sutikimą, kad Sklypo 26 bendrasavininkė A. N. apsitvertų tvora jai priklausantį sklypą pagal pateiktą ir suderintą projektą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 1999 m. liepos 30 d. išdavė A. N. leidimą Sklype 26 statyti 51,67 m metalo ir mūro tvorą pagal projektą, kurį parengė architektė S. B.. Į bylą atsakovė su 2023 m. lapkričio 28 d. prašymu pateikė architektės S. B. parengtą tvoros stulpelių išdėstymo planą M1:50, o su 2024 m. sausio 16 d. prašymu pateikė Sklypo 26 tvoros planą M1:200 su 1996 m. atliktais derinimais. Tvoros stulpelių išdėstymo plane M1:50 ir tvoros plane M1:200 nurodyta tvora (toliau – Projektuojama tvora) skirta aptverti ne visą Sklypą 26, o dalį šio sklypo (Tvora yra Projektuojamos tvoros dalis), o iš tvoros plano M1:200 ir žemės sklypo plano M1:500 prie 2006 m. lapkričio 14 d. naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties matyti, kad Projektuojama tvora skirta aptverti tą Sklypo 26 dalį, kuri pagal 2006 m. lapkričio 14 d. naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį skirta naudotis V.S. J. bei A. N. Nors 2006 m. lapkričio 14 d. naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis sudaryta vėliau, nei parengtas tvoros stulpelių išdėstymo planas M1:50 bei tvoros planas M1:200 ir išduotas leidimas Sklype 26 statyti tvorą, tikėtina, kad Projektuojama tvora atitiko faktinę naudojimosi Sklypu 26 tvarką, kuri vėliau buvo įforminta 2006 m. lapkričio 14 d. naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi.

34. Iš tvoros stulpelių išdėstymo plano M1:50 ir tvoros plano M1:200 taip pat matyti, kad Projektuojama tvora neskirta aptverti Sklypą 24. Nėra pagrindo teigti, kad Projektuojama tvora buvo skirta atskirti Sklypus 24 ir 26 ir tenkinti ieškovų, kaip Sklypo 24 bendrasavininkų, interesus. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad Sklypas 24 Lietuvos Respublikos vardu buvo įregistruotas 2006 m. gruodžio 19 d. apskrities viršininko įsakymo pagrindu, o ieškovai ir tretieji asmenys N. K., G. S. ir R. Š. Sklypo 24 bendrasavininkais valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindais tapo 2007 – 2021 m. Taigi, tvoros stulpelių išdėstymo plano M1:50, tvoros plano M1:200 parengimo metu, leidimo Sklype 26 statyti tvorą išdavimo metu bei Tvoros statybos metu ieškovai nebuvo Sklypo 24 bendrasavininkai, todėl ieškovai ir negalėjo kaip Sklypo 24 bendrasavininkai tartis dėl Tvoros, tenkinančios ir ieškovų, kaip Sklypo 24, bendrasavininkų, interesus statybos. UAB „Geodeziniai matavimai“ 2023 m. gruodžio 15 d. parengtame plane pažymėta aplinkybė, kad neilga Tvoros betoninio pamato dalis vienoje vietoje 0,05 m įsiterpė į Sklypą 24, vertinama tiesiog kaip betoninio pamato įrengimo netikslumas (įsiterpimas į kito sklypo ribas).

35. Taigi, Tvora buvo skirta aptverti (atriboti) tuometinių Sklypo 26 bendrasavininkų V.S. J. ir A. N. naudojamą Sklypo 26 dalį ir nebuvo skirta tarnauti Sklypui 24 ir Sklypui 26 kaip šiuos sklypus skiriantis statinys, leidimas statyti Tvorą buvo išduotas A. N., Tvorą statė V.S. J., įrodymų, kad ieškovai tarėsi su V.S. J. ir A. N. dėl Tvoros kaip bendrosios ieškovų ir šių asmenų dalinės nuosavybės objekto sukūrimo ir prisidėjo prie Tvoros statybos darbu, medžiagomis, pinigais ar kitu sutartu būdu, nėra. Todėl nėra pagrindo Tvoros laikyti Sklypo 24 priklausiniu (CK 4.19 straipsnio 1 dalis), o ieškovų nėra pagrindo laikyti įgijusiais į Tvorą bendrosios dalinės nuosavybės teisę nei CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu, nei CK 4.14 straipsnio 1 dalies pagrindu (kaip Sklypo 24 priklausinį), nei kitu įstatyme nustatytu pagrindu (pvz., sutarties su V.S. J. ir A. N. dėl Tvoros, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto sukūrimo, pagrindu). Atitinkamai, ieškovų susitikimas, kad atsakovė nugriautų Tvorą, atsakovei nebuvo reikalingas, taip pat ieškovai neturi pagrindo reikalauti, kad atsakovė atstatytų Tvorą (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.89 straipsnis).

36. Ieškovai nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jas privirtinančių įrodymų, kad ieškovai buvo šalia Tvoros buvusių patekimo į Sklypą 24 vartelių bendrasavininkai. Todėl ankščiau nurodytu teisiniu pagrindu atmetamas ir ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovę atstatyti šiuos vartelius.

37. Atsakovė Sklypo 26 bendrasavininke tapo 2021 m. lapkričio 4 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, nupirkusi Sklypo 26 dalį iš V.S. J. ir A. N.. Trečiasis asmuo Sklypo 26 bendrasavininke tapo 2006 m. gruodžio 6 d. patalpos ir žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo pagrindu, nupirkusi Sklypo 26 dalį iš L. J. ir J. J.. Šių sutarčių sudarymo metu galiojo 2006 m. lapkričio 14 d. naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis, pagal kurią V.S. J. ir A. N. naudojosi Tvora aptverta Sklypo 26 dalimi, o L. J. ir J. J. naudojosi kita (Tvora neaptverta) Sklypo 26 dalimi. Kaip nurodyta ankščiau, 2006 m. lapkričio 14 d. naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis buvo patvirtinta notariškai ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl galioja ir atsakovei bei Trečiajam asmeniui (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Ankščiau nurodytos aplinkybės duodam pagrindą teigti, kad Tvora buvo V.S. J. ir A. N. naudojamos Sklypo 26 dalies priklausiniu, nes buvo skirta būtent šiai Sklypo 26 daliai aptverti. Todėl atsakovė laikoma įgijusi nuosavybės teisę į Tvorą CK 4.14 straipsnio 1 dalies pagrindu (kaip V.S. J. ir A. N. naudojamos Sklypo 26 dalies priklausinį). Atitinkamai, Trečiojo asmens susitikimas, kad atsakovė nugriautų Tvorą, atsakovei nebuvo reikalingas, taip pat Trečiasis asmuo neturi pagrindo reikalauti, kad atsakovė atstatytų Tvorą (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis).

38. Nėra pagrįstas Trečiojo asmens teiginys, kad, nugriovus Tvorą, sumažėjo Trečiojo asmens naudojamos Sklypo 26 dalies ir Trečiajam asmeniui priklausančios šiame sklype esančios pastato dalies saugumas. Atsakovė teikė paaiškinimus ir juos patvirtinančius įrodymus (nuotraukas), kad Trečiojo asmens naudojama Sklypo 26 dalis (kartu su Trečiajam asmeniui priklausančio pastato dalimi) yra visiškai aptverta kita tvora (tvoromis), kliudančia pašaliniams asmenims patekti į Trečiojo asmens naudojamą Sklypo 26 dalį.

39. Ieškovų ir Trečiojo asmens nurodytos aplinkybės apie neteisėtą Sklypų 24 ir 26 amalgamaciją, atsakovei išgriovus Tvorą, yra visiškai nepagrįstos, nes sklypus skiriančios tvoros išgriovimas nėra sklypų amalgamacija. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 26 dalį, žemės sklypų perdalijimas (amalgamacija) yra bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito žemės sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų. Nagrinėjamu atveju bendra Sklypo 24 ir 26 riba nurodytu būdu nėra keičiama.

40. Pagal byloje esančius įrodymus, 165 kv. m ploto asfalto dangos automobilių stovėjimo aikštelė Sklype 24 (Aikštelė) buvo įrengta 2001 m. (su atsakovės 2024 m. sausio 16 d. prašymu dėl įrodymų pateikimo pateiktos 2021 m. rugsėjo 18 d. ir 2021 m. spalio 21 d. nuotraukos; 2005 m. planas, kuriame Aikštelė pažymėta punktyrine linija). Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme liudijęs G. J. paaiškino, kad 1999 – 2000 m. kartu su kitu asmeniu bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo du butus gyvenamajame name, esančiame Sklype 24, ir savo lėšomis įrengė Aikštelę Sklypo 24 dalyje šalia namo dalies, kurioje buvo jiems priklausantys butai.

41. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnyje (redakcija, galiojusi Aikštelės įrengimo metu) esančią statinio sąvoką (statinys – pastatas, priestatas, tiesinys (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.), statinio sklypas ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra pastoviai tvirtai sujungta su žeme. Tai gyvenamieji namai, pramonės, transporto, žemės ūkio, komercijos, sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, valstybės valdžios institucijų, visuomeninių organizacijų ir kiti pastatai, taip pat tiltai, viadukai, pėsčiųjų perėjos, tuneliai, vandentiekio bokštai, rezervuarai, hidrotechnikos įrenginiai, vandens ir nuotekų valymo įrenginiai, pylimai, atraminės sienutės, keliai, gatvės, aikštės, inžineriniai tinklai, monumentalios skulptūros ir kt.), Aikštelė yra statinys, kurio statybai pagal SĮ 18 straipsnio 1 dalį, organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimo statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ 1 straipsnio 3 dalį, A priedą buvo būtina turėti leidimą statyti. Byloje nėra duomenų, kad buvo nustatyta tvarka išduotas leidimas statyti Aikštelę.

42. Atsakovė 2022 m. Sklype 24 ir 26 įrengė 385,15 kv. m ploto trinkelių dangos aikštelę (Trinkelių dangos aikštelė), kurios dalis įrengta buvusios Aikštelės vietoje. Trinkelių dangos aikštelė pagal SĮ 2 straipsnio 16, 26, 30, 84 punktus, statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 7 straipsnio 7.1, 7.4 punktus, 8.5 punktą, statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4.1 punktą yra naujai įrengtas II grupės nesudėtingas statinys. Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad atsakovė tiesiog seną, susidėvėjusią Aikštelės dangą pakeitė nauja trinkelių danga, t. y., atliko Aikštelės remontą. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų ir kitų įrodymų, Aikštelės nebėra, ji yra sunaikinta, o vietoje jos yra Trinkelių dangos aikštelė.

43. Trinkelių dangos aikštelės statybai pagal SĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 5 dalies 4 punktą, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 punktą (redakcija, galiojusi trinkelių dangos aikštelės statybos metu) yra reikalingas statybos leidimas bei žemės sklypų, ant kurių įrengta Trinkelių dangos aikštelė, bendrasavininkų (tame tarpe ir Sklypo 24 bendrasavininkų – ieškovų) sutikimai. Ieškovų, kaip Sklypo 24 bendrasavininkų, sutikimas įrengti Trinkelių dangos aikštelę reikalingas ir pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Atsakovė Trinkelių dangos aikštelę Sklype 24 įrengė neturėdama leidimo statyti, taip pat nesant ieškovų sutikimo.

44. Statybos inspekcija 2023 m. kovo 13 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-230313-00044 (Savavališkos statybos aktas), kuriame konstatavo, kad Trinkelių dangos aikštelė pastatyta savavališkai – neturint statybą leidžiančio dokumento, ir 2023 m. kovo 13 d. priėmė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-230313-00040 (toliau – ir Privalomas nurodymas), kuriuo įpareigojo atsakovę iki 2023 m. rugsėjo 13 d. nugriauti Trinkelių dangos aikštelę ir sutvarkyti statybvietę. Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo atsakovė neginčijo. 2023 m. spalio 20 d. sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2023 m. gruodžio 13 d. Regionų administraciniame teisme šiuo metu yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-4531/2024 pagal atsakovės prašymą pratęsti terminą įvykdyti Privalomąjį nurodymą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsakovė nurodė, kad siekia gauti leidimą įrengti Trinkelių dangos aikštelę ir jau atliko dalį tam reikalingų veiksmų (parengė Trinkelių dangos aikštelės supaprastintą statybos projektą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą), taip pat ketina kreiptis į Sklypo 24 ir Sklypo 26 bendrasavininkus dėl sutikimų įrengti Trinkelių dangos aikštelę davimo arba prašyti teismą leisti įrengti Trinkelių dangos aikštelę be bendrasavininkų sutikimo.

45. Taigi, Trinkelių dangos aikštelė Sklype 24 yra savavališka statyba, nes įrengta neturint statybą leidžiančio dokumento, nesant ieškovų sutikimo (SĮ 2 straipsnio 46 punktas), todėl ieškovai turi teisę kreiptis į teismą dėl Trinkelių dangos aikštelės statybos Sklype 24 padarinių pašalinimo (CK 4.103 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.103 straipsnio 3 dalį, teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Pagal SĮ 32 straipsnį, savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.

46. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSŽNVPĮ) 14 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad kai į teismą dėl savavališkų padarinių statybos pašalinimo kreipiasi ne TPSŽNVPĮ 14 straipsnio 9 dalyje nurodyti asmenys, o kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos pažeidžiami, teismas taiko 14 straipsnio 9 dalyje nurodytus savavališkos statybos padarinių šalinimo būdus.

47. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti TPSŽNVPĮ 14 straipsnio 9 dalies 1 punkte nustatytą mažiausiai turtinių praradimų sukeliantį ir labiausiai tvarų savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą – leisti atsakovei SĮ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka parengti Sklype 24 esančios Trinkelių dangos aikštelės projektinę dokumentaciją, ir sumokėjus SĮ 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, nes esamos Trinkelių dangos aikštelės statyba Sklype 24 yra galima, be to, ieškovai neteigia ir neįrodinėja, kad Trinkelių dangos aikštelės buvimas Sklype 24 pažeidžia ieškovų, kaip šio sklypo bendrasavininkų, interesus, nesiekia, kad aikštelės Sklype 24 apskritai nebūtų, o tik siekia, kad būtų pakeista Aikštelės vietoje esančios Trinkelių dangos aikštelės dalies danga į asfalto dangą. Statybą leidžiančiam dokumentui gauti nustatomas 9 mėn. terminas, skaičiuojamas nuo šios nutarties priėmimo dienos. Per nustatytą terminą atsakovei negavus statybą leidžiančio dokumento, atsakovė įpareigojama per 1 mėnesį nugriauti Sklype 24 esančią Trinkelių dangos aikštelę ir sutvarkyti statybvietę.

48. TPSŽNVPĮ 14 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad teismas sprendime gali nurodyti, kad jei per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, ieškovas turi teisę įvykdyti sprendimą atsakovo lėšomis. Nagrinėjamu atveju ieškovai neprašo taikyti šioje dalyje nurodytų teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių, o prašo skirti atsakovei 33 Eur dydžio baudą ieškovų naudai už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

49. CPK 273 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jei jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo.

50. Todėl yra pagrindas nurodyti, kad atsakovei per teismo nustatytą terminą nenugriovus Sklype 24 esančios Trinkelių dangos aikštelės ir nesutvarkius statybvietės, už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną atsakovei skiriama 33 Eur per dieną bauda ieškovų naudai lygiomis dalimis. 33 Eur baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kad toks baudos dydis buvo nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu, kurio dalies dėl baudos dydžio ieškovai neskundė.

51. Nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą atkurti Sklype 24 buvusią 165 kv. m. ploto asfalto dangą pagal 2005 m. plane punktyrine linija pažymėtas ribas. Kaip nurodyta ankščiau, Aikštelė vertinama kaip statinys, kurio statybai buvo reikalingas nustatyta tvarka išduotas statybos leidimas. Aikštelė, atsakovei įrengus Trinkelių dangos aikštelę, buvo sunaikinta (nugriauta). Todėl reikalavimas įpareigoti atsakovę atkurti Sklype 24 buvusią 165 kv. m. ploto asfalto dangą pagal 2005 m. plane punktyrine linija pažymėtas ribas, faktiškai reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovę atstatyti buvusią Aikštelę, kas reikštų savavališkai pastatytos Aikštelės įteisinimą.

52. Nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą atkurti asfalto dangos ir nuogrindų palei namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienas, reljefo aukštį į iki jų išardymo buvusį aukštį virš jūros lygio. Byloje nėra įrodymų, kad buvęs asfalto dangos ir nuogrindų reljefo aukštis buvo pakeistas būtent Trinkelių dangos aikštelės įrengimo metu. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, kuriose užfiksuota Aikštelė, Aikštelė yra įrengta aukščiau, nei likusi Sklypo 24 dalis, todėl reljefo aukštis galėjo būti pakeistas ir įrengiant Aikštelę. Pažymima, kad ieškovai sutiko su Aikštelės įrengimu Sklype 24., taigi, ir su jos padėtimi Sklypo 24 reljefo atžvilgiu. Be to, atsakovė yra įpareigota gauti Trinkelių dangos aikštelės statybą leidžiantį dokumentą, todėl dėl Sklypo 24 reljefo aukščio, susijusio su Trinkelių dangos aikštelės įrengimu, pasikeitimo galimumo turės būti sprendžiama šiame procese.

53. Atsižvelgiant į ankščiau nurodytas aplinkybes, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti: panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieškovės reikalavimai atstatyti Tvorą, patekimo į Sklypą 24 vartelius ir atkurti asfalto dangos ir nuogrindų reljefo aukštį bei Trečiojo asmens reikalavimas atstatyti Tvorą, ir šiuos ieškovų ir Trečiojo asmens reikalavimus atmesti; pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės reikalavimas atkurti Aikštelės asfalto dangą ir šį ieškovų reikalavimą patenkinti iš dalies – leisti atsakovei įstatymų nustatyta tvarka gauti Trinkelių dangos aikštelės statybą Sklype 24 leidžiantį dokumentą (CPK 326 straipsnio 3 dalis).

54. Atmetus tris ieškovės ieškinio reikalavimus, o vieną ieškinio reikalavimą patenkinus iš dalies, vertinama, kad patenkinta 12,50 proc. ieškinio reikalavimų. Trečiojo asmens savarankiški reikalavimai atmesti visiškai. Atitinkamai perskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 5 dalis, 98 straipsnis).

55. Ieškovas R. G. ieškinį apmokėjo 105 Eur žyminiu mokesčiu, ieškovas A. G. pirmosios instancijos teisme patyrė 8 591 Eur išlaidų už advokato pagalbą bei 1 269,35 Eur išlaidų už įrodymų byloje rinkimą. Trečiasis asmuo savarankiškus reikalavimus apmokėjo 146 Eur žyminiu mokesčiu. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 14 628,90 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Atsakovė aiškiai neišskyrė, kokia išlaidų dalis susijusi su Trečiojo asmens savarankiškais reikalavimais. Tik 2024 m. sausio 24 d. PVM sąskaitoje-faktūroje už 4 404,40 Eur nurodyta, kad dalis teisinių paslaugų buvo teikta parengiant atsiliepimą į Trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės advokato teiktos paslaugos pagal ieškovų pareikštą ieškinį iš esmės apėmė ir Trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus, vertinama, kad atsakovės išlaidos už advokato pagalbą pagal Trečiojo asmens savarankišką reikalavimą yra 2 202,20 Eur (4 404,40 Eur :2). Atitinkamai, atsakovė patyrė 12 426,70 Eur išlaidų už advokato pagalbą, susijusių su ieškovų ieškiniu.

56. Todėl iš atsakovės ieškovui R. G. priteisiama 13,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovui A. G. priteisiama 1 232,54 Eur bylinėjimosi išlaidų. Trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos Trečiajam asmeniui nekompensuojamos. Atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiama 10 873,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš Trečiojo asmens priteisiama 2 202,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

57. Pirmosios instancijos teismas patyrė 143 Eur pašto išlaidų už procesinių dokumentų byloje siuntimą. Atitinkamai, iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 18 Eur šių išlaidų, iš ieškovų ir Trečiojo asmens – po 31 Eur šių išlaidų.

58. Vertinama, kad atsakovės ir trečiojo asmens R. Š. apeliaciniai skundai patenkinti ta pačia dalimi, kuria atmesti ieškovų ieškinio reikalavimai, t. y. patenkinta 87,50 proc. apeliacinių skundų reikalavimų.

59. Atsakovė apeliacinį skundą apmokėjo 220 Eur žyminiu mokesčiu. Trečiasis asmuo R. Š. apeliacinį skundą apmokėjo 110 Eur žyminiu mokesčiu. Ieškovas A. G. pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą ir už prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų parengimą advokatui sumokėjo 3 146 Eur, o už atsiliepimo į trečiojo asmens R. Š. apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 1 694 Eur. Atsakovė nepateikė įrodymų apie išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

60. Todėl iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovei priteisiama 192,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui R. Š. priteisiama 96,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovės ieškovui A. G. priteisiama 393,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš trečiojo asmens R. Š. ieškovui A. G. priteisiama 211,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„atmesti ieškovų V. B. G., R. G. ir A. G. reikalavimus įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Florinus“ atstatyti metalo ir betono medžiagiškumo tvorą, patekimo į sklypą vartelius ir atkurti asfalto dangos ir nuogrindų reljefo aukštį.

Atmesti trečiojo asmens L. A. savarankišką reikalavimą įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Florinus“ atstatyti metalo ir betono medžiagiškumo tvorą.

Ieškovų V. B. G., R. G. ir A. G. reikalavimą įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Florinus“ atkurti 165 kv. m ploto asfalto dangą tenkinti iš dalies.

Leisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Florinus“ per 9 mėnesius nuo šios nutarties priėmimo dienos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (-), įrengtos trinkelių dangos aikštelės projektinę dokumentaciją gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius.

Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Florinus“ per nustatytą 9 mėnesių terminą negavus statybą leidžiančio dokumento, atsakovė uždaroji akcinė bendrovė įpareigojama per 1 mėnesį nugriauti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (-), įrengtą trinkelių dangos aikštelę ir sutvarkyti statybvietę.

Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Florinus“ per nustatytą 1 mėnesio terminą nenugriovus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (-), įrengtos trinkelių dangos aikštelės ir nesutvarkius statybvietės, skirti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Florinus“ 33 Eur baudą per dieną ieškovų V. B. G., R. G. ir A. G. naudai lygiomis dalimis.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Florinus“ ieškovui R. G. 13,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovui A. G. – 1 232,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų V. B. G., R. G. ir A. G. lygiomis dalimis atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Florinus“ 10 873,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš trečiojo asmens L. A. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Florinus“ 2 202,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Florinus“ valstybei 18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų V. B. G., R. G. ir A. G. bei trečiojo asmens L. A. valstybei po 31 Eur bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti iš ieškovų V. B. G., R. G. ir A. G. lygiomis dalimis atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Florinus“ 192,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovų V. B. G., R. G. ir A. G. trečiajam asmeniui R. Š. 96,25 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Florinus“ ieškovo A. G. naudai 393,25 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš trečiojo asmens R. Š. ieškovo A. G. naudai 211,75 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rūta BurdulienėDonata KravčenkienėJūra Marija Strumskienė