Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2017-02-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-372-972/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-02-24
Bylos Nr.
A8.-372-972/2017
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00124-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Pažeidėjas
J. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-372-972/2017Proceso Nr. 4-06-3-00124-2017-0
Registro objektas ROIK: 17064780368(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1.; 1.5.3.; 9.37.; 21.9.10.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. vasario 24 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB (duomenys neskelbtini) padalinio vadovu, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 210 straipsnio 1 dalies 5 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB (duomenys neskelbtini), turinčios įgalioto siuntėjo statusą, (duomenys neskelbtini) padalinio vadovas J. K., būdamas atsakingas už KIPIS sistemos kontrolę, neužtikrino, kad prekės – keraminės plytelės, pakrautos konteineryje Nr. PONU0869710, nebūtų išgabentos iš muitinės priežiūros zonos neįforminus tranzito deklaracijos. Deklaracija buvo priimta 2017-01-11 11.27 val. ir suteiktas MRN17LTLUB000155FF831. Įvertinus lokalią riziką, 2017-01-11 12.03 val. priimtas sprendimas atlikti muitinį patikrinimą pagal RATIS patikrinimo akte Nr. 17LTLUB000TR0058055 nurodytus tikrinimo būdus. Patikrinus KIPIS sistemoje pateiktą autotransporto važtaraštį 170111-001530-VZT, nustatyta, kad važtaraštis užbaigtas ir krovinys išgabentas iš muitinės priežiūros zonos 2017-01-11 16.46 val., neįforminus tranzito deklaracijos nustatyta tvarka ir negavus muitinės leidimo išgabenti prekes, tai yra negavus iš išvykimo muitinės įstaigos NTKS priemonėmis atsiųsto elektroninio pranešimo IE029 „Leista gabenti“. Taip J. K. pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 7 dalį, 233 straipsnio 1 dalį ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016-06-22 įsakymu Nr. 1B-536 patvirtintų Sąjungos prekių muitinio statuso tvirtinimo, naudojantis įgaliotojo išdavėjo statusu, supaprastintos sąjungos ir bendrijos tranzito procedūros, atliekamos naudojantis įgaliotojo siuntėjo ir įgaliotojo gavėjo statusu, taikymo ir TIR procedūros užbaigimo, naudojantis įgaliotojo siuntėjo statusu, taisyklių 58 punkto nuostatas.

Teismo posėdžio metu J. K. pripažino jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, paaiškino, kad nusižengimas buvo padarytas dėl neatsargumo. Nusižengimo padarymo dieną vairuotojas turėjo pasiimti iš uosto krovinį ir jį pristatyti į sandėlį. UAB (duomenys neskelbtini) visi dokumentai muitinei paprastai forminami supaprastinta tvarka. Tokie kroviniai keliauja nuolatos, todėl ir šiuo atveju dokumentai buvo forminami supaprastinta tvarka ir KIPIS sistemoje paliktas supaprastintos procedūros statusas, tačiau muitinė nusprendė, kad jiems reikia atlikti šiam kroviniui fitokontrolę. Apie privalomą atvykimą į muitinės postą jis perspėjo vairuotoją, įdavė vairuotojui dokumentus, reikalingus atlikti fitokontrolei, tačiau pamiršo KIPIS sistemoje pažymėti, jog nebūtų taikoma supaprastinta procedūra ir jo neišleistų uosto apsauga. Vairuotojas nuvyko į fitokontrolę ir grįžo atgal. Vairuotojas nesuprato, kad jam, kaip visada, reikėjo nuvykti pirmiausia į muitinę, o tik po to į fitokontrolę, todėl jis vėl buvo nukreiptas į uosto teritoriją muitinės procedūroms atlikti ir fitokontrolei. Ir tik tada muitinės pareigūnai pastebėjo, kad krovinys buvo išvežtas negavus muitinės leidimo. Už tai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Visos procedūros buvo atliktos, jokia žala muitinei nepadaryta. Prašo skirti kuo mažesnę nuobaudą, nes neturėjo jokios tyčios nuslėpti krovinį.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo padarymo faktas ir J. K. kaltė jam inkriminuojamo nusižengimo padarymu, be jo paties paaiškinimo, įrodyta administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3), tranzito deklaracija Nr. MRN17LTLUB000155FF831, jos istorija (b. l. 7-10), tarptautiniu krovinių transportavimo važtaraščiu CMR (b. l. 11), KIPIS duomenimis (b. l. 14-18), patikrinimo aktu (b. l. 19) bei kita byloje esančia medžiaga.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad muitinei pateiktos prekės negali būti paimtos iš jų pateikimo vietos be muitinės leidimo. To paties kodekso 233 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių; už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi; jeigu muitų teisės aktuose nenumatyta kitaip, už tai, kad būtų pateikta garantija, užtikrinanti galinčios atsirasti pareigos sumokėti importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, arba kitus privalomuosius mokėjimus, numatytus kitose atitinkamose galiojančių teisės aktų nuostatose, įvykdymą. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016-06-22 įsakymu Nr. 1B-536 patvirtintų Sąjungos prekių muitinio statuso tvirtinimo, naudojantis įgaliotojo išdavėjo statusu, supaprastintos sąjungos ir bendrijos tranzito procedūros, atliekamos naudojantis įgaliotojo siuntėjo ir įgaliotojo gavėjo statusu, taikymo ir TIR procedūros užbaigimo, naudojantis įgaliotojo siuntėjo statusu, taisyklių 58 punkte numatyta, kad įgaliotasis siuntėjas gali išgabenti prekes, numatomas gabenti taikant T1 ir (arba) T2 procedūras, iš leidime naudotis minėtu statusu nurodytos vietos tik tada, kai iš išvykimo muitinės įstaigos gauna NTKS priemonėmis atsiųstą elektroninį pranešimą IE029 „Leista gabenti“. J. K., būdamas atsakingas už KIPIS sistemos kontrolę, neužtikrino, kad prekės – keraminės plytelės, pakrautos konteineryje Nr. PONU0869710, nebūtų išgabentos iš muitinės priežiūros zonos neįforminus tranzito deklaracijos. Tokia veika jis pažeidė anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimus, už tai numatyta atsakomybė ANK 210 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pažeidėjui skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali už padarytą nusižengimą. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į nusižengimo padarymo aplinkybes, į tai, kad padarytas nusižengimas yra netyčinis, formalaus pobūdžio, juo jokia žala nepadaryta, nusižengimo tyrimas nebuvo apsunkintas, į pažeidėjo asmenybę, kad jis tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, dirba, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo nuomone, net ir minimalios ANK 210 straipsnio 1 dalies 5 punkto sankcijoje nustatytos baudos skyrimas J. K. prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis minėtais principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėjui pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už ANK 210 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą nusižengimą paskyrus 100 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 210 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

J. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 1 dalies 5 punkte, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 17064780368, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Teišerskienė