Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-01-17 · Administracinė byla Nr. I-776-331/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-01-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-07-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-17
Bylos Nr.
I-776-331/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03269-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
D. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-776-331/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03269-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,dalyvaujant pareiškėjui D. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas D. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 18 500 Eur turtinei ir 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo, kad 2014 m. liepos 4 d. atvyko į Vilniaus PN ir ne kartą kreipėsi į administraciją, prašydamas suteikti darbą, nes turi išlaikyti savo tris mažamečius vaikus ir jiems mokėti alimentus. Vilniaus PN administracija netenkino pareiškėjo prašymų ir nevertino, jog jis turi padengti įsiskolinimus bei mokėti alimentus. Pasak pareiškėjo, jam turtinė ir neturtinė žala atsirado dėl to, jog susidarė didelės skolos, o pati valstybė nesudaro sąlygų jas grąžinti. Jis neturi galimybės rūpintis ir išlaikyti vaikus bei padengti įsiskolinimą. Kad neteikė vaikams išlaikymo, jam buvo apribota tėvo valdžia. Akcentuoja, kad kiti dirba ir su galiojančiomis nuobaudomis.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad Vilniaus PN neatsižvelgė į jo prašymus ir nesuteikė darbo.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą (b. l. 19–23) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad Vilniaus PN administracija neturi objektyvių galimybių įdarbinti visų laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, teigia, kad valstybei nekyla pareiga įdarbinti pareiškėją, todėl jo skundo argumentus, kad Vilniaus PN nepasiūlė ir nesuteikė darbo, dėl ko jis teigia patyręs turtinę ir neturtinę žalą, vertino kaip nepagrįstus.

3. Tretieji suinteresuoti asmenys Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimų į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, t. y. neužtikrinus pareiškėjo teisės dirbti Vilniaus PN.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

6. Pareiškėjas patirtą turtinę ir neturtinę žalą grindžia tuo, kad, jam atvykus į Vilniaus PN 2014 m. liepos 4 d., nebuvo suteiktas darbas.

7. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbo ypatumus reglamentuoja specialus įstatymas – Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK).

7.1. Pagal BVK 111 straipsnį, nuteistųjų darbas yra viena iš nuteistųjų pataisos priemonių. BVK 125 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę, nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (BVK 125 straipsnio 3 dalis). Pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (BVK 125 straipsnio 8 dalis).

7.2. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą) (pvz., 2016 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-595-624/2016).

7.3. Administracinių teismų praktikoje taip pat konstatuota, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti besąlygiškai visus nuteistuosius, net ir norinčius dirbti, į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant visiems be išimties nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas (pvz., LVAT 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A -756-407/2014).

8. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2014 m. liepos 4 d. (b. l. 167). Pareiškėjas valstybės įmonės „Mūsų amatai“ direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymu nuo 2017 m. lapkričio 27 d. buvo įdarbintas (b. l. 31) ir nuo 2018 m. sausio 9 d. paties prašymu buvo atleistas iš pareigų (b. l. 32).

8.1. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 7 d. pateikė prašymą priimti darbininku (b. l. 34), Vilniaus PN Drausmės komisija 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu nutarė nepritarti pareiškėjo įdarbinimui (b. l. 33).

8.2. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 7 d. pateikė prašymą priimti jį dirbti sandėlininku (b. l. 37), Vilniaus PN Drausmės komisija 2018 m. gegužės 9 d. nutarė nepritarti pareiškėjo įdarbinimui (b. l. 38).

8.3. Vilniaus PN Drausmės komisijos 2018 m. liepos 18 d. nutarimu pareiškėjas buvo svarstytas dėl palikimo / išbraukimo (iš) linkusiųjų užpulti įskaitos ir komisija nutarė jį palikti linkusiųjų užpulti įskaitoje (b. l. 35).

8.4. Kaip minėta, Vilniaus PN neturėjo pareigos pareiškėjo besąlygiškai įdarbinti. Be to, nustatyta, kad pareiškėjas buvo dažnai etapuojamas iš Vilniaus PN į kitas įkalinimo įstaigas (b. l. 26–28), taip pat jis buvo paliktas linkusiųjų užpulti įskaitoje (b. l. 35).

8.5. Vilniaus PN administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, priimdama sprendimus dėl konkrečių nuteistųjų įdarbinimo, turi įvertinti ir atsižvelgti į konkrečios situacijos aplinkybes – esamas laisvas pareigas ir darbo vietas, pasikeitusias darbo sąlygas, aprūpinimo darbu tikslus, asmens padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir kitus reikšmingus duomenis.

9. Nustatyta, kad Vilniaus PN tarpininkavo ir pareiškėjas buvo įdarbintas (b. l. 31). Pats pateikė prašymą jį atleisti iš pareigų (b. l. 32). Taigi, pats pareiškėjas neišlaikė ilgalaikių darbo santykių tęstinumo, dirbo tik daugiau kaip mėnesį. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl skolų padengimo ir vaikų išlaikymo savaime negali būti laikomos besąlyginiu pagrindu pareiškėjui siūlyti darbą. Šiuo atveju Vilniaus PN turi teisę tokius prašymus nagrinėti ir spręsti dėl prašymų tenkinimo. Teismo vertinimu, Vilniaus PN, esant galimybei, įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, vieną kartą tenkino pareiškėjo prašymą ir jį įdarbino. Taigi, nesutiktina su pareiškėjo nuomone, kad sąmoningai ar tyčia Vilniaus PN jam nesiūlė darbo.

10. Konstatuotina, kad nuteistųjų įtraukimas į darbą iš esmės yra laisvės atėmimo įstaigos administracijos diskrecijos teisė, įgyvendinama atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas bei aprūpinimo darbu tikslus. Teismo vertinimu, Vilniaus PN veiksmai yra teisėti, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės savaime negali vertinamos kaip sudarančios besąlyginį pagrindą jam suteikti darbą. Pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, iš esmės siejamas su jo skolinių įsipareigojimų vykdymu. Taigi, Vilniaus PN veikė laikydamasis teisės aktų, todėl, nenustačius neteisėtų veiksmų, negali valstybei kilti civilinė atsakomybė, todėl ir pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti laikomas pagrįstu.

11. Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas