Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. C., uždarosios akcinės bendrovės „Harmonijos oazė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono teismo rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių L. C. ir uždarosios akcinės bendrovės „Harmonijos oazė“ ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl kūdros kranto linijos atkūrimo be Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos sutikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovės L. C. ir UAB „Harmonijos oazė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė leisti ieškovėms savo sąskaita ir jėgomis pagal UAB „Vilniaus hidroprojektas“ 2016 m. parengtą Kūdros kranto linijos atstatymo (duomenys neskelbtini) statybos projektą atkurti kūdros, esančios žemės sklypuose, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) kranto liniją be Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NŽT prie ŽŪM) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau ir – Aplinkos ministerija), sutikimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono teismo rūmai 2018 m. sausio 2 d. nutartimi ieškovėms nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovių 2017 m. balandžio 20 d. raštas Dėl išankstinio pritarimo kranto linijos atstatymui ir atkūrimo priemonių plano patvirtinimo buvo pateiktas tik vienai atsakovei - Aplinkos ministerijai; kitai atsakovei - NŽT prie ŽŪM – jis nebuvo pateiktas ir atitinkamai nebuvo derinti ežero kranto linijos atstatymo ir atkūrimo priemonių plano patvirtinimo klausimai. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės minėtame rašte nurodo (duomenys neskelbtini) ežero kranto linijos atkūrimo priemonių planą, tačiau teismui pateikė Kūdros kranto linijos atstatymo (duomenys neskelbtini) statybos projektą, kuriame (duomenys neskelbtini) ežero kranto linijos atkūrimo priemonių plano nėra.Teismas ieškovams pasiūlė patikslinti ieškinio dalyką ir/ar ieškinio pagrindą.Vykdydamos teismo nutartį, ieškovės pateikė UAB „Vilniaus hidroprojektas“ parengtą pažeistos (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės (duomenys neskelbtini) atstatymo projektą. Pranešime dėl trūkumų pašalinimo paaiškino, kad NŽT prie ŽŪM patikėjimo teise valdo valstybinius vandens telkinius, todėl be jos sutikimo jokie darbai negalimi; ieškovų problema jiems yra žinoma ir iki šiol nebuvo priimta jokių sprendimų dėl šios problemos išsprendimo. Pažymėjo, kad atsakovo parinkimas yra ieškovo prerogatyva. Taip pat pranešime nurodė, jog ieškinio pagrindas ir dalykas yra aiškiai suformuluotas. Remdamosi CK 4.95 straipsniu ieškovės siekia išsireikalauti joms priklausantį daiktą (kūdrą) iš neteisėto valstybės valdymo, nes šiuo metu valstybė ieškovams priklausančią kūdrą apskaito kaip sudėtinę (duomenys neskelbtini) ežero ((duomenys neskelbtini)) dalį, o toks išreikalavimas yra galimas tik fiziškai atskyrus ežerą ir kūdrą (kam sutikimo atsakovai neduoda, nederina nei kūdros, nei ežero kranto linijų atkūrimo priemonių).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono teismo rūmai 2018 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovių L. C. ir UAB „Harmonijos oazė“ ieškinį atsakovėms NŽT prie ŽŪM, Aplinkos ministerijai laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims (ieškovėms). Teismas nurodė, jog pranešime dėl trūkumų pašalinimo nepakeista ieškinio esmė, nepridėti papildomi įrodymai; ieškinyje išdėstytas ieškinio pagrindas liko neaiškus, t. y. nėra nurodytos aplinkybės, kodėl reiškiamas reikalavimas Lietuvos Respublikai, atstovaujamai NŽT prie ŽŪM, kuriai tvirtinimui nebuvo teiktas Kūdros kranto linijos atstatymo (duomenys neskelbtini) statybos projektas; neaišku kaip ieškinio reikalavimą (kūdros kranto linijos atstatymą) ieškovai grindžia kartu su ieškiniu pateikdami įrodymus, kuriuose nurodomas (duomenys neskelbtini) ežero kranto linijos atkūrimo priemonių planas. Pažymėjo, kad ieškovai, siekdami tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, turėtų aiškiai ir išsamiai išdėstyti konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą. Kadangi ieškovėms buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau jos tinkamai ieškinio trūkumų nepašalino, ieškinyje ieškinio pagrindas liko neaiškus, ir tai užkerta kelią atsakovėms pasirinkti gynybinę poziciją, o teismui - užtikrinti efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą, teismas padarė išvadą, kad ieškovės teismo įpareigojimų neįvykdė, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovės L. C. ir UAB „Harmonijos oazė“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo išvada, kad ieškinio pagrindas, t. y. faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, yra neaiškus, yra nepagrįsta. Teismui išsamiai nurodytos aplinkybės dėl kūdros įrengimo teisėtumo, dėl jos susiliejimo su šalia esančiu ežeru bei kūdros apskaitymo registruose kaip sudėtinės ežero dalies, taip pat aiškiai nurodyta, kad ieškovai neteko savo nuosavybės, o ieškovų pažeistų teisių atkūrimas yra įmanomas tik fiziškai atskyrus kūdrą ir ežerą (ieškovų siūlymu įrengiant pylimą ir atliekant kitus priemonių plane numatytus veiksmus), o po to - atliekant pakeitimus valstybiniuose registruose. Ieškovės negali atlikti jokių darbų valstybinės reikšmės ežere, o atsakovai tokių leidimų neišduoda ir klausimo iš esmės nesprendžia, dėl ko ieškovai kreipėsi į teismą.Ieškovės buvo nurodžiusios, kad NŽT atsakove NŽT įtraukta, nes patikėjimo teise valdo valstybinius vidaus vandenis, todėl be jos sutikimo jokie darbai, kuriais ežere būtų atliekami pylimo supylimo darbai, negalimi. Kadangi ieškiniu neprašoma pripažinti konkretaus atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus neteisėtais, todėl nėra reikšminga ar ieškovės pateikė NŽT konkretų kūdros kranto linijos atkūrimo priemonių planą ar ne. Teismas nemotyvavo, kodėl ieškinys negali būti nagrinėjamas kitai atsakovei, t. y. Aplinkos ministerijai.Ar pagrįstai asmeniui ar tarnybai reiškiamas ieškinys, teismas gali pasisakyti tik priimdamas sprendimą, o ne spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą. Teismas turi teisę pasiūlyti pakeisti atsakovą kitu, tačiau jei ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas bylą nagrinėja iš esmės. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje nepagrįstai vertino ieškinio pagrįstumo klausimą.Dėl teismo argumentų, kad prie ieškinio nepridėti papildomi įrodymai, ieškovės pažymėjo, kad, reaguodamos į teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartį (o ne siekiant ieškinio pagrindimo), teismui pateikė (duomenys neskelbtini) ežero kranto linijos atkūrimo priemonių planą, kuris atsakovėms buvo siunčiamas kaip vieno iš raštų priedas. Kitų įrodymų nebuvo prašoma pateikti, o skundžiamoje nutartyje nedetalizuojama, kokių įrodymų ieškovai teismui nepateikė. Ieškinys yra grindžiamas Kūdros atkūrimo priemonių planu, todėl pasak apeliančių, teismas įrodymų vertinimą ieškinio priėmimo stadijoje atliko net neįsigilinęs į visus pateiktus rašytinius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį ieškovėms, nepašalinus teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Nustatęs, kad procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis - užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Išaiškėję ieškinio turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Įstatyme neapibrėžta, kokios kliūtys tolesnei proceso eigai yra esminės, t. y. kokie ieškinio (pareiškimo) trūkumai yra esminiai, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio (pareiškimo) reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškiniui (pareiškimui) priimti, reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje (pareiškime) nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti.Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 2 d. nutartimi ieškinio trūkumais laikė tai, kad ieškovai 2017 m. balandžio 20 d. rašto Dėl išankstinio pritarimo kranto linijos atstatymui ir atkūrimo priemonių plano patvirtinimo nebuvo pateikę atsakovei NŽT prie ŽŪM, su ja nederino ežero kranto linijos atstatymo ir atkūrimo priemonių plano patvirtinimo klausimų. Be to, pažymėta, kad minėtame rašte ieškovės nurodė (duomenys neskelbtini) ežero kranto linijos atkūrimo priemonių planą, tačiau teismui pateikė Kūdros kranto linijos atstatymo (duomenys neskelbtini) statybos projektą, kuriame (duomenys neskelbtini) ežero kranto linijos atkūrimo priemonių plano nėra. Teismas ieškovėms pasiūlė patikslinti ieškinio dalyką ir/ar ieškinio pagrindą.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovių pranešimo dėl ieškinio trūkumų šalinimo turiniu bei papildomai pateiktais dokumentais, daro išvadą, jog nėra pagrindo laikyti, kad ieškovės nepašalino teismo nurodytų trūkumų.Pažymėtina, kad ieškovės paaiškino, kodėl atsakove (viena valstybės atstovių) nurodė NŽT prie ŽŪM (patikėjimo teise valdo valstybinius vandens telkinius; be jos sutikimo jokie darbai, kuriais ežere būtų atliekami pylimo supylimo darbai, negalimi; ieškovių problema šiai atsakovei žinoma, tačiau ji nepriėmė sprendimų dėl jos išsprendimo). Nutartyje nėra pasisakyta dėl būtinos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, todėl aplinkybė, kad ieškovės su raštu Dėl išankstinio pritarimo kranto linijos atstatymui ir atkūrimo priemonių plano patvirtinimo nebuvo kreipusios į NŽT prie ŽŪM, nėra kliūtis ieškinio priėmimui. Taigi, skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovės nepagrindė, kodėl reiškia reikalavimą Lietuvos Respublikai, atstovaujamai NŽT prie ŽŪM. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad teismas nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, vadovaudamasis CPK 45 straipsniu turi teisę pasiūlyti ieškovėms pakeisti atsakovą kitu. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad liko neaiškus ieškinio pagrindas; neaišku kaip ieškinio reikalavimą (dėl kūdros kranto linijos atstatymo) ieškovės grindžia su ieškiniu pateikdami įrodymus, kuriuose nurodomas (duomenys neskelbtini) ežero kranto linijos atkūrimo priemonių planas.Pažymėtina, kad ieškiniu prašoma be atsakovių sutikimo atkurti kūdros kranto liniją pagal Kūdros kranto linijos atstatymo statybos projektą. Projektas, su kuriuo siejamas reikalavimas, pateiktas kartu su ieškiniu. Taip pat nurodytos aplinkybės dėl kūdros susiliejimo su ežeru bei tai, kad ją apskaitant kaip valstybinės reikšmės ežero dalį, ieškovai neteko savo nuosavybės; ieškovės ieškiniu siekia pažeistų teisių atkūrimo fiziškai atskiriant kūdrą ir ežerą. Taigi, iš ieškinio turinio yra aišku, kokio rezultato ieškovės siekia ir kokiomis aplinkybėmis grindžiamas pareikštas reikalavimas. Pažymėtina, kad CPK 225 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priėmęs ieškinį, teismas prireikus patikslina ar paskirsto šalių naštą įrodinėti; prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais asmenimis ir dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, atlieka kitus veiksmus, kurie teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti teismo posėdyje. Be to, vadovaudamasis CPK 228 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę skirti parengiamąjį teismo posėdį, matydamas, kad tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą teisme. Taigi, įstatyme įtvirtintos priemonės, kurių pagalba galima patikslinti skundžiamoje teismo nutartyje išdėstytas bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamoje nutartyje išvardinti ieškinio trūkumai, nesudaro kliūčių proceso pradžiai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, dėl to ieškovių atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 puntu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono teismo rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.