Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2017-01-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-53-564/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-01-03
Bylos Nr.
1-53-564/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50665-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Kaltinamasis
M. T.
Baudž. byla Nr. 1-53-564/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50665-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5; 1.2.4.8.3; 2.10.1.3
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. sausio 3 d.,Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji M. T. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent, 2016-10-26, apie 23 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), sugriebusi už plaukų tampė savo dukrą J. T., po to, tęsdama nusikalstamą veiką, J. T. atsigulus ant lovos, sugriebė rankomis ją už kaklo ir smaugė, tokiais veiksmais nukentėjusiajai J. T. sukėlė fizinį skausmą.

M. T. kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-10-26, vakare, namuose buvo ji, jos sūnus E., dukros J. ir J.. Kai sūnus išėjo, ji dukroms pradėjo priekaištauti, kad pastarosios namuose nesitvarko. Tarp jos ir J. įvyko konfliktas, kurio metu ji dukrai sugriebė už plaukų ir patempė, norėdama parodyti, kad dukra negali atsikalbinėti prieš ją ir ant jos rėkti. Dukra nuėjo ir atsigulė ant lovos. Ji priėjusi prie Justinos sugriebė ją už kaklo. Dėl to, kad dukrą Justiną tampė už plaukų ir sugriebusi už kaklo sukėlė jai fizinį skausmą, gailisi (b.l. 35-36).

Nukentėjusioji J. T. parodė, kad 2016-10-26, apie 23 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini)., tarp jos ir motinos M. T. kilo konfliktas, kurio metu motina pradėjo ant jos šaukti, sugriebė už plaukų ir tampė. Konfliktą matė jos sesuo Judita ir bandė ją užstoti. Po to ji nuėjo ir atsigulė ant lovos. Po kelių minučių prie jos priėjo M. T., sugriebė ją už kaklo ir pradėjo smaugti. Kai M. T. ją tampė už plaukų ir smaugė, ji jautė fizinį skausmą. Papildomai parodė, kad neprisimena, jog motina būtų sudavusi smūgius (b.l. 8, 12).

Liudytoja J. T. parodė, kad 2016-10-26, apie 23 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp jos motinos M. T. ir E. B. įvyko konfliktas, kurio metu jos sesuo J. T. E. B. užstojo. Po kurio laiko motina ir E. B. išėjo į kiemą pasivaikščioti. Namo grįžo tik M. T.. Pastaroji iš karto užsipuolė J. T., pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, sugriebė už plaukų ir tampė. Kelis kartus kumščiu sudavė į šonus. Po to, kaip suprato, M. T. parvertė J. ant lovos ir ją smaugė. Tiesiogiai to nematė, tačiau girdėjo, kaip J. rėkė "smaugia, sese gelbėk". Jai priėjus, konfliktas baigėsi. M. T. pasitraukė į šalį, o J. T. išėjo iš namų. Kai J. T. išbėgo iš namų, ji (sesuo) verkė, skundėsi, kad jai skaudėjo tas vietas, į kurias motina sudavė. Matė, kad J. T. po tampymo iškrito didelis kuokštas plaukų (b.l. 16).

Šalies argumentai

2016-10-27 protokolu - pareiškimu J. T. nurodė, kad motina M. T. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos atžvilgiu smurtavo, t.y. sugriebė už plaukų ir tampė, po to paėmusi rankomis už gerklės ją smaugė, tokiu būdu sukeldama fizinį skausmą (b.l. 4).

Motyvuojamoji dalis

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, jog kaltinamosios M. T. kaltė įrodyta visiškai. Jos pačios parodymais, nukentėjusios ir liudytojos parodymais neabejotinai nustatyta, jog kaltinamoji M. T. smurtaudama, t, y, tampydama už plaukų ir suėmusi už kaklo bei smaugdama sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui- dukrai J. T.. Kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 str. 2 d.

Kaltinamoji sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b.l.48-49).

Kaltinamosios M. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, atsakomybė lengvinančią aplinkybę M. T. neteista, tačiau buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu už tokio paties pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą. administracine tvarka bausta, tačiau nuobaudos negaliojančios, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. T. už nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., padarymą paskyrus prokuroro siūlomo dydžio laisvės apribojimo bausmę.

Kadangi byla užbaigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamoji prisipažįsta, todėl, vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

įsako :

M. T. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti jai laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

BK 67 str. 3d., 722 str. pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, šį įpareigojimą įvykdant per 6 ( šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti M. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 d. nuo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Paaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirtis kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė