- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- 1-887-806/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60986-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- A. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekarauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas: 1. 1999-09-03 Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 272 str. 2 d., laisvės atėmimu 4 metams su 1/2 turto konfiskavimu; 2. 2000-01-13 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 272 str. 2 d., 35 str., 42 str., galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 5 metams su 1/2 turto konfiskavimu; 3. 2000-06-19 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 118 str. 1 d., 272 str. 2 d., 42 str., galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 6 metams ir 5 mėnesiams. Pritaikius 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 2 p., bausmė sumažinta 1 metams, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 5 metams 5 mėnesiams su 1/2 turto konfiskavimu; 4. 2004-06-03 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 151 str. 1 d., 178 str. 1 d., 63 str., laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; 5. 2004-09-09 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., 64 str., 65 str., galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams ir 20 dienų.; 6. 2006-06-05 Vilniaus miesto 2- ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 metams; 7. 2008-01-24 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 63 str., 64 str., galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; 8. 2010-10-19 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., laisvės atėmimu 3 metams; 9. 2014-12-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d., 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda; 10. 2018-11-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 2 d., 20 parų areštu, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. 2018 m. gruodžio 26 d., apie 22.40 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,73 promilės alkoholio), sukėlė konfliktą, kurio metu tyčia spyrė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių seseriai O. S. į įvairias kūno vietas, ranka trenkė O. S. į nosį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai O. S. fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. B. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Gyvena broliui priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis pats turėjo namą Kaišiadorių rajone, tačiau prieš metus jis sudegė ir nuo to laiko jis gyvena Vilniuje. Kartais aplanko seserį O. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Pas O. S. į svečius atvažiavo ir 2018-12-26 su savo drauge A.. Sesuo buvo su savo sugyventiniu V.. Visi vartojo alkoholį. Vakare, tikslaus laiko neprisimena, jis paprašė sesers, sėdinčios ant lovos, duoti kompiuterį, nes norėjo paleisti muziką. Sesuo iš pradžių kompiuterį davė, tačiau vėliau atėmė, nunešė į kitą kambarį. A. B. susierzino, kad sesuo tai duoda, tai vėl atima kompiuterį, todėl neapsikentęs sudavė jai ranka į nosį. Dėl to O. S. pradėjo bėgti kraujas iš nosies ir ji nuėjo į kitą kambarį. Jie toliau vartojo alkoholį. Kas iškvietė policiją, nežino (b. l. 21). Papildomos apklausos metu A. B. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Dėl girtumo negali tiksliai nupasakoti visų aplinkybių. Kai su seserimi grūmėsi, koja galėjo ją ir labiau sužeisti, tą pilnai pripažįsta. Dėl tokių savo veiksmų labai gailisi. Tiek smūgiai, tiek spyriai buvo dėl alkoholio, blaivas jis niekada nesmurtauja (b. l. 23).
Nukentėjusioji O. S. tyrimo metu parodė, kad 2018-12-26 pas ją namuose, (duomenys neskelbtini), svečiavosi brolis A. B.. Apie 22.40 val. ji miegojo kitame kambaryje, o jos brolis A. B. su jos sugyventiniu V. A. vartojo alkoholį kitame kambaryje. Tuo metu ją pažadino brolis A. B. ir paprašė kompiuterio. O. S. atsisakius duoti kompiuterį, A. B. ją pradėjo spardyti ir kumščiu trenkė į nosį, dėl to jai pradėjo iš nosies bėgti kraujas, buvo sukeltas fizinis skausmas. Po gautų smūgių ji išsigandusi išbėgo į laiptinę (b. l. 6-7).
2018-12-26 Vilniaus aps. VPK Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos vyriausiojo patrulio R. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-12-26, apie 22.50 val., patruliuojant kartu su patruliais M. R. ir E. M., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), girdisi muštynių garsai. Atvykus nurodytu adresu, duris atidarė neblaivus vyriškis. Buto viduje stovėjo moteris, kurios drabužiai buvo kruvini, jai kraujavo iš nosies. Moteris prisistatė O. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. O. S. paaiškino, kad namuose ją išgertuvių metu sumušė brolis A. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. A. B. neneigė, kad konfliktavo su seserimi (b. l. 5).
Tikrinimo alkotesteriu pažymoje užfiksuota, kad A. B. nustatytas 1,73 prom. neblaivumas (b. l. 28).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti objektyvieji veikos požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Nusikaltimą padariusio asmens artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvoka apibrėžta BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, A. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Pats kaltinamasis A. B. iš esmės pripažino kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavęs prieš savo seserį. Kaltinamojo kaltę pagrindžia nuoseklūs nukentėjusiosios O. S. parodymai apie tai, jog namuose kilus konfliktui, brolis A. B. ją pradėjo spardyti ir kumščiu trenkė į nosį, dėl to jai pradėjo iš nosies bėgti kraujas, buvo sukeltas fizinis skausmas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, taip pat kita rašytinė bylos medžiaga. Byloje objektyviais duomenimis nustatyta, kad įvykio metu A. B. buvo neblaivus, pats kaltinamasis paaiškino, kad tai turėjo įtakos jo neteisėtam elgesiui. Teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka nustatyti, kad A. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją O. S., taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kadangi A. B. smurtavo prieš savo seserį, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip įvykdytą prieš artimąjį giminaitį. Teismas vertina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro bendrą išvadą, kad A. B. padaryta veika tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl skirtinos bausmės ir kitų klausimų
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. B. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, prašo sutrumpinti jos terminą (b. l. 52).
Skirdamas bausmę A. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš artimąjį giminaitį, veika baigta. Teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. B. – dirbantis pagal verslo liudijimą, darbo biržoje neregistruotas, baustas administracine tvarka, ne kartą teistas, tame tarpe ir už smurtinio pobūdžio neteisėtą elgesį, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro pasiūlytas bausmės dydis (areštas 45 parų) šiuo atveju taipogi yra adekvatus, jo trukmė neviršija bausmės vidurkio (BK 49 str. 3 d.). Teismo vertinimu, minėta bausmė, atsižvelgus į aptartas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
LR BPK 140 str. tvarka A. B. laikinai sulaikytas 2018 m. gruodžio 26 d. 23.00 val. (b. l. 16), paleistas 2018 m. gruodžio 28 d. 11.39 val. (b. l. 25). Šis laikas, t.y. dvi laikino sulaikymo dienos, įskaitytinas į skirtiną bausmę (BK 65, 66 str.).
A. B. tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. skirti sumažintą bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.
Į bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 26 d. 23.00 val. iki 2018 m. gruodžio 28 d. 11.39 val., t.y. dvi laikinojo sulaikymo dienas, jas prilyginant dviem arešto paroms ir A. B. laikyti nubaustu galutine 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausme.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo asmens faktinio sulaikymo dienos, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.