- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-04-11
- Bylos Nr.
- 1-1231-818/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10853-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- A. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), registruotas Vilniaus miesto savivaldybėje, Vilniuje, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 2015-09-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamuoju įsakymu paskirta 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, jog kaltinamasis A. L. panaudodamas fizinį smurtą sukėlė fizinį skausmą: jis 2015-03-05, apie 23.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo patėvį J. P. - sudavė kumščiu vieną kartą jam į dešinį skruostikaulį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Šie kaltinamojo A. L. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo A. L. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, grindžiama toliau nurodytais duomenimis.
Kaltinamasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl įteikto pranešimo apie įtarimą savo kaltę pripažįsta visiškai. 2016-03-05, vakare, apie 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) kartu su patėviu J. P. abu būdami neblaivūs susikivirčijo, ir dėl neaiškios priežasties trenkė kumščiu J. P. į dešinį skruostikaulį. J. P. pradėjo tekėti kraujas iš skruosto prie akies. Motina L. L. bandė juos nuraminti. Motinos L. L. nesužalojo. Su šakute jos nepuolė, o kadangi buvo girtas, po policijos pareigūnų sulaikymo norėjo būti kuo greičiau paleistas, todėl ir prisiėmė kaltę dėl visko, nesigilindamas į įtarimus. Motina pati buvo išgėrusi ir dėl streso galėjo ne taip suprasti visas įvykio aplinkybes. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Sutinka su suprastintu įrodymų tyrimu, nekviečiant liudytojų (b.l. 29).
Ikiteisminio tyrimo apklausos metu nukentėjusysis J. P. parodė, kad jis yra L. L. sugyventinis. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). L. turi sūnų A. L., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kuris gyvena atskirai, tačiau dažnai būna svečiuose. Santykiai su L. sūnumi visada būdavo neblogi. 2016-03-05, vakare, apie 20.00 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), kartu su A. vartojo alkoholį. Apie 23.00 val. namo grįžo L. Jis ir A. jau buvo girti ir dėl kažko susiginčijo. Momento, kuomet A. būtų puolęs L. su šakute jis tikrai nematė. Netrukus jis kartu su A. išėjo į lauką parūkyti ir vėl pradėjo dėl kažko ginčytis. A. jam kumščiu vieną kartą trenkė į dešinę akį, jam pradėjo bėgti kraujas, patino akis, jis pradėjo šaukti. Netrukus į lauką atbėgo L., ir pradėjo raminti, jog šie liautųsi muštis. Jie išsiskirstė, A. nuėjo kartu su sugyventine į namus, o jis dar liko lauke. Netrukus ir jis nuėjo namo, ir už kelių akimirkų atvyko policijos pareigūnai. L. viską paaiškino pareigūnams, jį nufotografavo. Kiek žino, L. nepatyrė sužalojimų. Netrukus dar atvyko ir greitoji pagalba, kuri jį apžiūrėjo, užrašė duomenis ir išvyko, o pareigūnai išsivežė A. į komisariatą. Dėl šio įvykio patyrė fizinę žalą. Po šio įvykio daugiau su A. nebendravo (b.l. 9).
Liudytoja L. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra A. L. motina. Paprastai santykiai su sūnumi būna normalūs. Ji su savo sugyventiniu J. P., (duomenys neskelbtini) gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso jai. Sūnus taip pat registruotas minėtu adresu, tačiau gyvena su sugyventine ir keturiais vaikais (duomenys neskelbtini). 2016-03-05, apie 23.00 val. ji grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), buvo šiek tiek išgėrusi, ir pamatė kaip sūnus A. L. su J. P. namuose įkibę vienas kitam į atlapus. Ji priėjo norėdama išskirti ir pastebėjo, jog abudu vyrai yra gerokai įkaušę nuo alkoholio. A. buvo itin agresyvus, ji sūnaus paprašė, kad šis eitų namo pas sugyventinę, tačiau jis atsakė, kad niekur neis, keikėsi įvairiais necenzūriniais žodžiais. Sūnus griebė šakutę ir bandė įdurti jai į veidą, tačiau ji atstūmė A. ir šis apsiramino, nepataikė jai į veidą ir nesužalojo jos. Tuomet A. kartu su J. išėjo į lauką parūkyti, J. veidas dar nebuvo sužalotas. Netrukus išgirdo riksmą lauke. Nubėgo į lauką ir pamatė, kad J. veidas kruvinas. J. paaiškino, kad A. trenkė šiam kumščiu į veidą. J. veidas buvo kruvinas ir ši bandydama nuvalyti sugyventinio veidą, išsikruvino savo žandą. Tuomet visi nuėjo namo, o ji paskambino policijai. Šiai atvykus, paaiškino, kas nutiko, pareigūnai ją ir sugyventinį nufotografavo. Pareigūnai galėjo ją ne taip suprasti dėl sužalojimų, kadangi ji sakė, jog sūnus nepataikė jai su šakute į veidą, ji išsikruvino nuo sugyventinio kraujo. Pareigūnai sulaikė sūnų ir išsivežė į komisariatą (b.l. 13).
2016-03-05 Vilniaus aps. VPK Rinktinės „Vytis“ vyr. patrulio M. G. tarnybiniame pranešime dėl (duomenys neskelbtini) aprašytos įvykio aplinkybės: konflikto metu A. L. kumščiu trenkė J. P. (b.l. 1).
2016-03-05 Vilniaus aps. VPK Rinktinės „Vytis“ vyr. patrulio M. G. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuotos įvykio aplinkybės (b.l. 3-4).
2016-03-05 fotolentelėje užfiksuotas J. P. veido sužalojimas (b.l. 6).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2016-03-05 gauta informacija, jog įvyko konfliktas tarp pranešėjos sūnaus ir jos sugyventinio, sugyventiniui prakirstas antakis (b.l. 7).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis A. L. 2015-03-05, apie 23.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo patėvį J. P. - sudavė kumščiu vieną kartą jam į dešinį skruostikaulį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Surinktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo A. L. kaltę padarius nusikalstamą veiką, tačiau, teismo vertinimu, jo nusikalstama veika prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o to paties straipsnio 1 dalį.
BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusysis J. P. buvo įvardytas kaip kaltinamojo A. L. patėvis, t. y. šeimos narys. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo tas asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvokos yra išaiškintos ir BK 248 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Nagrinėjamu aspektu taip pat aktualu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą išaiškinimą, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, kuriems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Be to, šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2013).
Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nukentėjusysis J. P. yra kaltinamojo A. L. motinos L. L. sugyventinis, sugyventiniai nėra oficialiai įregistravę santuokos. Bylos medžiagoje nėra duomenų, jog nukentėjusysis J. P. būtų įsivaikinęs kaltinamąjį A. L.. Kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė liudytoja L. L., nors jos sūnaus oficiali deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (ten yra jai priklausantis butas), faktiškai sūnus su sugyventine ir keturiais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Be to, byloje nėra duomenų, jog kaltinamąjį ir nukentėjusįjį sietų kokie nors abipusiai artimi ir draugiški santykiai, atvirkščiai – policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, jog kaltinamasis A. L., kaip teigė nukentėjusysis, nenori, jog jis gyventų su jo motina. Nenustatyta ir tai, jog kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiams būtų būdingi kokie nors bendri buitiniai, ūkiniai reikalai, jų nesieja tarpusavio atsakomybės, įsipareigojimų, emociškai glaudūs, šeimos santykiams prilyginami santykiai.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nukentėjusysis J. P. nelaikytinas kaltinamojo A. L. šeimos nariu ar artimuoju giminaičiu, todėl kaltinamojo A. L. veika perkvalifikuotina iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį. Užtikrinant efektyvią kaltinamojo teisę į gynybą bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeista kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų tvarkos. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2012). Šios baudžiamosios bylos atveju, priimant baudžiamąjį įsakymą, pažymėtina, jog teismas nusikalstamą veiką perkvalifikuoja į švelnesnę, o esminės faktinės aplinkybės nekeistinos, pašalinama tik ta aplinkybė, jog nukentėjusysis J. P. yra kaltinamojo A. L. šeimos narys. Kaltinamojo A. L. teisė į gynybą šiuo atveju nėra pažeidžiama.
Bausmės skyrimas
Kaltinamasis A. L. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, teistas (b.l. 51-53), baustas administracine tvarka (b.1. 39-50); VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 62), VšĮ Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 61); į VšĮ Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b.l. 58).
Kaltinamasis A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Už šios nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam A. L. gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, išskyrus vien terminuotą laisvės atėmimą ar laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam A. L. prokurorė siūlo paskirti laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamasis A. L. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausme ir jos dydžiu (b.l. 60).
Kaltinamojo A. L. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 2 punktas). Alkotesterio kvito duomenimis, 2016-03-05 23.56 val. A. L. nustatytas 2,60 promilių girtumas (b.l. 22), todėl jo atsakomybę sunkina tai, jog veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. L. teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę (teistas dėl smurto artimoje aplinkoje, daug kartų baustas administracine tvarka). Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam A. L. gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė. Kaltinamasis A. L. sutinka su prokurorės sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jis sutinka su prokurorės siūloma bausme. Prokurorės siūloma bausmė bei jos dydis yra pagrįstas, todėl nėra priežasties jį mažinti, tačiau, teismo vertinimu, bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnyje bus pasiekti, kaltinamajam A. L. kartu su laisvės apribojimo bausme skiriant įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam A. L. skiriant laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimu.
Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu, todėl kaltinamajam A. L. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu kaltinamasis A. L. buvo laikinai sulaikytas 2016-03-05 23.01 val., o paleistas – 2016-03-06 16.10 val. (b.l. 19, 21).
2016-03-06 Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2 PK vyr. tyrėjo nutarimu kaltinamajam A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 26).
Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 str. teismas
nusprendžia:
A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusiu nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu A. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2016-03-05 23.01 val. iki 2016-03-06 16.10 val. (atitinka dvi laisvės apribojimo dienas) ir šia dalimi sumažinti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.