Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio pro­ce­so tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. ir M. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimo A. S. ad­mi­nistracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. S. surašytas už tai, kad jis 2016 m. liepos 11 d., apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, nesilaikė saugaus tarp iš šono, kad eismas būtų saugus ir kliudė kitą stovėjusį automobilį. Apgadintos abi transporto priemonės. Nesustojęs ir nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Bū­da­mas neblaivus perdavė vairuoti kitam neblaiviam asmeniui. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126, 219.1; 219.2 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 6 dalyje. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimu pripažino A. S. padarius ad­mi­nis­tra­cinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir nubaudė 1448 Eur bauda su transporto priemonės automobilio Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio M. S., konfiskavimu. Teismas taip pat pripa­ži­no A. S. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir nubaudė 1158 Eur bauda su transporto priemonės automobilio Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio M. S., konfiskavimu bei padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 6 dalyje ir nubaudė 86 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, A. S. paskyrė galutinę ad­mi­nis­tracinę nuobaudą – 1500 Eur baudą su transporto priemonės automobilio Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio M. S., konfis­ka­vimu. Teismas sprendė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog A. S. vairavo ne jam pri­klau­sančią transporto priemonę, tačiau važiavo kartu su transporto priemonės savininke M. S., todėl taikė papildomą administracinę nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. S. transporto priemone naudojosi prieš transporto priemonės savininkės valią.A. S. skunde prašo pakeisti 2016 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą ir neskirti jam transporto priemonės konfiskavimo.Skunde nurodo, kad teismas nesiaiškino, ar automobilio savininkė yra atsakinga už auto­mo­bilio panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Teismas nesiaiškino, ar M. S. pažeidimo padarymo metu buvo automobilyje, ar ji žinojo, kad automobiliu naudosis A. S., ar ji leido tai daryti. Skunde teigiama, kad pažeidimo padarymo metu su A. S. automobilyje buvo jo pažįstama L. S.. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad šias aplinkybes A. S. nurodė 2016 m. rugpjūčio 10 d. posėdžio metu. 2016 m. rugsėjo 12 d. posėdžio metu analogiškas aplinkybes nurodė liudytojas R. G.. Apelianto teigimu, teismas neklausė, ar jis turėjo M. S. leidimą pasinaudoti jos au­to­mo­biliu ar ne. Be to, R. G., prieš duodamas A. S. automobilio raktelius, dėl jo blaivumo ir teisės vairuoti transporto priemonę suklydo, nes A. S. parodė jam nega­lio­jantį vairuotojo pažymėjimą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nebuvo ak­tyvus ir nesiaiškino bei nevertino anksčiau paminėtų teisiškai reikšmingų faktų. Teismo nustatyto A. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės leidžia teigti, kad skirti papildomą alternatyvią nuobaudą nebuvo pagrindo. Skunde pažymėta, kad nors A. S. yra baustas administracine tvarka, tačiau jo pažeidimai nesusiję su KET pažeidimu vai­ruo­jant transporto priemonę. M. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2016 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą ir neskirti A. S. transporto priemonės konfiskavimo. Skunde nurodo, kad 2016 m. liepos 11 d. visą dieną buvo sode. Automobilį ir jo raktelius buvo palikusi namuose. Apeliantė žino, kad A. S. niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, todėl jam savo au­tomobilio nebūtų davusi. A. S. jos sugy­ven­ti­niui R. G. parodė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą ir pastarasis leido A. S. vairuoti automobilį. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad A. S. apeliantės auto­mo­bi­liu pasinaudojo be jos valios ir neturėdamas sutikimo. Teis­mas šių aplinkybių nesiaiškino, todėl nepagrįstai konfiskavo automobilį. Teismas taip pat nepa­grįstai padarė išvadą, kad M. S. buvo A. S. vairuojamame automobilyje.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veik­los skyrius pateikė atsiliepimus į M. S. ir A. S. apeliacinius skundus, kuriuose prašo skundų netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimą. A. S. ir M. S. apeliaciniai skundai tenkinami iš da­lies.Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis spren­dimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įver­tin­tos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pa­rei­gū­nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas ad­mi­nis­tra­ci­nėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas A. S. ad­ministracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netin­ka­mai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, įrodymų šaltinių patikimumą. Apy­linkės teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje iškilusių prieš­ta­ravimų. Išnagrinėjus bylos medžiagą, apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog šiuo metu byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai pa­tvir­tinančių, M. S. pa­žeidimo padarymo metu buvo kartu su A. S.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, by­lo­je surinkti įrodymai neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog būtent M. S. sėdėjo auto­mo­bi­lyje ir A. S. automobilį vairavo su transporto priemonės savininkės žinia.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ant galinės au­tomobilio sėdynės sėdėjo M. S., tačiau nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis, patrulis nustatė šią aplinkybę (b. l. 7). Teismo posėdžio metu, pareigūnas surašęs tarnybinį pranešimą, nebuvo apklaustas. Apklausas teismo posėdžio metu A. S. parodė, kad automobilio rak­te­lius jam davė M. S. sugyventinis. Jie kartu vežė iš Ukrainos atvažiavusią moteriškę. A. S. nebuvo apklausiamas apie asmenis, kartu su juo važiavusius automobiliu. Teismo posėdžio metu M. S. nebuvo apklausiama apie įvykio aplinkybes, teismas nesiaiškino, ar įvykio metu ji buvo automobilyje (b. l. 66). Apklausiant R. G. teismas taip pat nesiaiškino, kas įvykio metu buvo automobilyje (b. l. 66). Aukštesnysis teismas sprendžia, kad ši aplinkybė turi būti išsiaiškinta, ištirta, ir tik po to padarytos išvados bei priimtas sprendimas dėl transporto priemonės konfiskavimo.Aukštesniosios instancijos teismas taip pat pažymi, jog bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti by­los įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiš­ki­ni­mus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Kons­ta­tuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skir­tinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam ad­mi­nistracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų by­lų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisin­gu­mo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinių tei­sės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinti kiek­vie­nos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl paminėtų pro­ce­sinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įro­dy­mus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 straipsnio 3 dalis, todėl pats negali pašalinti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno apylinkės teismo nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pir­mosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skun­do motyvai yra nevertinami, kad tai nedarytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios ins­tan­cijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

A. S. ir M. S. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimą panaikinti ir A. S. admi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.