- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-12
- Bylos Nr.
- 2A-132-230/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00157-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Gintautas Koriaginas, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- R. S., I. S.
- Ieškovas
- daugiabučių namų savininkų bendrijos ,,Šilelis“, G. Š.
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. S. ir I. S. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-418/2014 pagal ieškovų daugiabučių namų savininkų bendrijos ,,Šilelis“ ir G. Š. ieškinį atsakovams R. S. ir I. S. dėl žalos atlyginimo ir nuosavybės teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovus per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis, laikantis techninių reikalavimų, suremontuoti (sutvarkyti) namo, esančio (duomenys neskelbtini), pažeistą nuotekų/kanalizacijos sistemos (vamzdyno) stovą, esantį tarp butų, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini); atstatyti demontuotą nuotekų/kanalizacijos sistemos (vamzdyno) stovo alsuoklį, einantį per visą buto, esančio (duomenys neskelbtini), aukštį iki/virš namo stogo; suremontuoti (sutvarkyti) buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuotekų/kanalizacijos sistemas (vamzdynus), kad naudojantis šiomis nuotekų/kanalizacijos sistemomis (vamzdynais) nebūtų daroma žala ieškovui G. Š. priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini); 2) atsakovams per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius šio reikalavimo, skirti 5 000 Lt baudą; 3) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovui G. Š. 2 599 Lt turtinę žalą bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įvykdymo ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, kad G. Š. nuosavybės teise priklauso 29,60 kv. m ploto butas, esantis ketvirtame namo aukšte, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovams Sinkevičiams nuosavybės teise priklauso po ½ dalį 29,50 kv. m ploto buto, esančio penktame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovo DNSB ,,Šilelis“ valdybos pirmininkui V. P. ir santechnikui B. S. 2012-02-29 apžiūrint bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliekamus remonto darbus buvo nustatyta, kad perdengimo su ketvirtu aukštu lygyje keičiant seną keturšakį, esantį pagrindiniame kanalizacijos stove, buvo nesilaikoma tokių darbų atlikimo technologinių reikalavimų, dėl ko buvo pažeistas (įtrūko) pagrindinis kanalizacijos stovas ir nuotekų vanduo pradėjo tekėti į žemiau, t. y. ketvirtame aukšte esantį ieškovui G. Š. priklausantį butą. DNSB ,,Šilelis“ valdybos pirmininkas 2013-02-01 rašte konstatavo, kad dėl padarytų santechnikos darbų technologinių pažeidimų nuolat šlampa G. Š. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos – vonia ir tualetas, jos lubos, siena, dešiniame kampe ant grindų kaupiasi nuotekos. Tą patį konstatavo ir antstolė J. J. 2012-03-16 ir 2012-12-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose. UAB ,,Impeksservis“ sugadinto turto apžiūrėjimo 2013-02-05 žiniaraštyje taip pat nustatyta, kad buto patalpa – vonia ir tualetas, yra apgadintas dėl užliejimo iš viršutinio buto Nr. 24 vandentiekio ir kanalizacijos sistemos per lubų perdangą prasiskverbusių nuotekų; ant vonios ir WC komunikacijos šachtos lubų ir sienų matosi nuotekų palikti tamsesni ir parudavę pėdsakai (dėmės), o dviejose lubų vietose besikaupiantys ir krintantys žemyn nuotekų lašai (taip pat nuotekos) kaupiasi ant grindų. Žalos dydžio įvertinimo ataskaitoje nurodyta, kad norint atstatyti ieškovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) vonios–tualeto patalpos apdailos būklę iki buvusios padėties (iki užliejimo), reikia iš naujo paruošti patalpos sienas ir lubas apdailai, perklijuoti sienų plyteles ir iš naujo perdengti lubas. Atsižvelgiant į reikalingus remonto darbus, buvo sudaryta darbų sąmata, pagal kurią atskirų apdailos elementų remonto vertė dėl buto užliejimo 2013-02-05 sudarė 6054,52 Lt. UAB ,,Impeksservis“ 2013-02-08 paruošė žalos dydžio įvertinimo ataskaitą, pagal kurią turto vertintojas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytą žalos dydį (pagal išlaidų/kaštų metodą, atėmus nusidėvėjimą) įvertino 3 600 Lt. AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškovui G. Š. atlygino dalį nuostolių, t. y. 1 001 Lt, todėl likusią 2 599 Lt (3 600 – 1 001= 2 599) prašė priteisti solidariai iš atsakovų. Atsakovai nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala ieškovui G. Š. priklausančiam butui. Atsakovams buvo pasiūlyta dalį seno įtrūkusio pagrindinio kanalizacijos stovo vamzdžio pakeisti nauju, tačiau atsakovai į šį pasiūlymą neatsižvelgė ir buto remonto darbus tęsė toliau, t. y. į pagrindinį pažeistą kanalizacijos stovą įmontavo naują trišakį, apie pagrindinį kanalizacijos stovą išmušta skylė buvo užbetonuota perdengimo lygyje ir išklotos keraminės plytelės. Dėl statybos darbų technologinių pažeidimų ieškovui G. Š. priklausančiame bute pradėjo nuolat šlapti (drėkti) patalpos (vonia ir tualetas), lubos bei siena. Visa buto Nr. 24 šoninių kanalizacijos atšakų sistema buvo pažeminta apie 20 cm užbetonuojant ją perdengime tarp namo aukštų, kartu demontuojant (pašalinant) per visą atsakovams priklausančio buto Nr. 24 aukštį praeinantį ir virš stogo išeinantį namo pagrindinio kanalizacijos stovo alsuoklį. Šie santechnikos darbų atlikimo technologiniai pažeidimai patvirtina atsakovų neteisėtus veiksmus. Ieškovui priklausančiam butui Nr. 21 žala buvo padaryta būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovų ieškovui G. Š. 2 599 Lt žalos atlyginimą. Be to, pagal LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą bendrosios pastato inžinierinės sistemos yra bendrosios dalinės nuosavybės objektai. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų buvo pažeista ir bendra namo inžinierinė įranga – pažeistas nuotekų/kanalizacijos sistemos stovas, esantis tarp butų Nr. 21 ir Nr. 24, taip pat visiškai demontuotas kanalizacijos stovo alsuoklis, einantis nuo penktame aukšte esančio buto Nr. 24 grindų iki/virš namo stogo ir tuo yra pažeista bendra namo nuotekų (kanalizacijos sistema). Kadangi atsakovai geranoriškai neatlygina ieškovui G. Š. padarytos žalos dėl aplieto buto, todėl ieškovai papildomai prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovus R. S. ir I. S. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis, laikantis techninių reikalavimų, suremontuoti (sutvarkyti) namo, esančio (duomenys neskelbtini), pažeistą nuotekų/kanalizacijos sistemos (vamzdyno) stovą, esantį tarp butų, (duomenys neskelbtini); suremontuoti (sutvarkyti) buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuotekų/kanalizacijos sistemas (vamzdynus) taip, kad naudojantis šiomis nuotekų/kanalizacijos sistemomis (vamzdynais) nebūtų daroma žala ieškovui G. Š. priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovams R. S. ir I. S. per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius šio reikalavimo, teismas skyrė 5 000 Lt baudą. Priteisė solidariai iš atsakovų R. S. ir I. S. 2 599 Lt ieškovui G. Š. turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-03-22 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė solidariai iš atsakovų R. S. ir I. S. 2 635 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovui G. Š., 56,36 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovui G. Š. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte, o atsakovams priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) penktame aukšte. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad byloje yra įrodyta, jog atsakovai nesilaikydami technologinių reikalavimų atliko buto šoninių kanalizacijos atšakų ir kitų santechnikos įrenginių perkėlimo darbus, dėl ko drėksta ieškovo buto vonios ir tualeto patalpos sienos, lubos ir grindys. Todėl teismas sprendė, kad atsakovai turi atlyginti žalą ieškovui bendraisiais LR CK 6.246–6.249 str., 6.263 str.. pagrindais. Teismas atsakovų kaltę grindė ekspertizės akto išvada, kad nuotekos į buto Nr. 21 patalpą 21-2 galėjo patekti tik iš virš jo (5-ame aukšte) esančio buto Nr. 24 patalpų 24-2 ir 24-3 ir buto Nr. 21 užpylimas nuotekomis vyko dėl buto Nr. 24 savininkų veikimo/neveikimo, ir sprendė, kad atsakovų atsakomybė kaip buto savininkams galima LR CK 6.266 str. pagrindu. Teismas, remdamasis UAB ,,Impeksservis“ 2013-02-08 žalos dydžio įvertinimo ataskaita, kurioje butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytas žalos dydis įvertintas 3 600 Lt, ir atsižvelgdamas į tai, kad AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškovui G. Š. atlygino dalį nuostolių – 1 001 Lt, laikė, kad likusi 2 599 Lt suma žalai atlyginti yra pagrįsta ir įrodyta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad sprendimas priimtas netinkamai įvertinus įrodymus, neteisingai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas, nesilaikant teisminės praktikos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) 2013-12-12 ekspertizės akte konstatuota, kad akivaizdžių vandens/nuotekų pratekėjimo požymių iš virš sienų ir grindų apdailos esančių vamzdynų jungčių buto Nr. 24 vamzdynuose nenustatyta. Tačiau ekspertas neatmetė galimybės, kad pratekėjimai galimi iš vamzdynų jungčių (paslėptų) po sienų ir grindų apdailos sluoksniais. Aplinkybę, kad galimas vamzdynų pratekėjimas po atsakovų buto grindimis esančiuose vamzdynuose paneigia faktas, kad iki jiems įsigyjant butą Nr. 24 ir po to vandens/nuotekų pratekėjimo faktas nebuvo nustatytas, o atliekant vonios remontą pačios grindys nebuvo ardomos. Naujos vonios grindų apdailos plytelės buvo klotos ant senųjų, todėl mechaniniai pažeidimai po vonios grindimis esančiuose vamzdynuose nėra galimi. Teismo skirta ekspertizė atlikta 2013-10-30, t. y. praėjus beveik metams po atliktų statybos darbų, jos akte nepateikiama jokių eksperto nustatytų aplinkybių, patvirtinančių, kad tariamas apliejimas įvyko būtent atsakovams atliekant statybos darbus, ekspertas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad tariamas ieškovo buto apliejimas įvyko konkrečiai dėl atsakovų butui priklausančių vamzdynų defektų. Papildomi sandarinimo darbai nebuvo atlikti, o ekspertizės akte tokių įrodymų nėra pateikta. Be to, skiriant teismo ekspertizę, ekspertui buvo nurodyta nustatyti bendrojo naudojimo nuotekų šalinimo vamzdynų fizinę būklę, tačiau ekspertas bendrojo naudojimosi objektų būklės nepagrįstai nevertino. Ekspertas savo išvados 28 lape nurodo, kad šio daugiabučio namo skirtingų vamzdynų ir jungčių gyvavimo trukmė yra nuo 10 iki 40 metų, jungčių kokybė lemia jų sandarumą, taigi faktiškai visi daugiabutyje esantys vamzdynai yra susidėvėję, tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad paties ieškovo patalpose esantys vamzdynai yra ieškovo vonios kambario užliejimo priežastis. Ekspertas taip pat nurodė, kad pasikartojantys su sanitarinių prietaisų ir įrenginių naudojimu susiję vandens/nuotekų pratekėjimai galėjo atsirasti tik dėl vamzdžių jungčių vietose esančių skirtingų medžiagų skirtingo plėtimosi/susitraukimo koeficiento ir dėl naudojimosi sanitariniais prietaisais, o ne dėl bendro naudojimo nuotekų šalinimo vamzdynų fizinės būklės pablogėjimo, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas. Tokia teismo išvada nepagrįsta jokiais įrodymais. Ekspertizės akte nurodoma, kad sujungus plastikinius vamzdžius su metaliniais, dėl jų skirtingo plėtimosi/susitraukimo koeficiento, galimas pasikartojantis skysčių pratekėjimas, tačiau su šia išvada negalima sutikti, nes statybos darbams naudotų plastikinių vamzdžių jungtys buvo ir tebėra metalinės, tiksliau – žalvarinės, kas užkerta kelią bet kokiam galimam skysčių pratekėjimui vamzdžių jungtyse, net ir esant skirtingam šių medžiagų plėtimosi/susitraukimo koeficientui. Pas atsakovus jokių pratekėjimų ekspertas nenustatė. Akte taip pat konstatuota, kad atsakovai nei fiziškai, nei kaip kitaip nepakeitė vandens/nuotekų sistemos stovo alsuoklio, paties stovo ar keturšakio. Apeliantų nuomone, ekspertas neteisingai įvertino, kad atsakovai pakeitė nuotekų iš klozeto surinkimo atšaką, kadangi iš fotonuotraukų matyti, kad klozetas prie šios atšakos yra prijungtas lanksčia plastmasine nuotekų žarna, kuri leidžia klozeto poziciją keisti nepriklausomai nuo nuotekų surinkimo atšakos, o tai reiškia, jog projektinė padėtis taip pat nesikeitė. Apeliantai tai pat laiko nepagrįsta ekspertizės akto išvada, kad nuotekų surinkimo atšakos pozicija kito 2-3 cm, kadangi ši išvada grįsta klaidingai įvertinus išklotą antrą grindų apdailos plytelių sluoksnį, kas ir sudarė įspūdį, jog atšaka pažemėjo 2-3 cm. Vamzdynų sujungimo vietos, per kurias tariamai turėtų pratekėti skysčiai, taipogi sandarios – tą patvirtina paties eksperto konstatuota faktinė aplinkybė, jog atsakovų bute nepavyko nustatyti vandens/nuotekų pratekėjimo požymių. Todėl ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovus atlikti veiksmus atmestinas, o taikytinos 5 000 Lt baudos klausimas išvis paliktinas nenagrinėtu, kadangi nustatyta, jog atsakovai nėra pažeidę kanalizacijos sistemos stovo, demontavę nuotekų/kanalizacijos sistemos stovo alsuoklio ar kaip nors pažeidę nuotekų/kanalizacijos sistemas. Apeliantų kaltės prezumpcija yra paneigta, nes teismo ekspertizės aktu nustatyta, kad jie nėra išmontavę ar kaip kitaip pakeitę nuotekų/kanalizacijos sistemos stovo alsuoklio, nepakeitę projektinės nuotekų surinkimo atšakos vietos, nekeitė ir nuotekų/ kanalizacijos sistemos keturšakio. Ekspertui patikrinus ties butu einančius vamzdynus, nebuvo nustatyti jokie pratekėjimai net ir bėgant vandeniui. Ieškovo bute pasikartojantis užliejimas vandeniu/nuotekomis yra 4 aukšte esančių netvarkingų bendrojo naudojimo objektų, t. y. vamzdynų, pasekmė. Kadangi bendroji inžinerinė įranga priklauso daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams, todėl už jos eksploatavimą privalo mokėti šių patalpų savininkai. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas G. Š. ir teismo skirtas ekspertas L. U. yra bendradarbiai, abu dėsto Vilniaus Gedimino technikos universitete, todėl ekspertas atlikdamas šią ekspertizę galimai buvo šališkas, dėl ko teismas ja turėtų nesivadovauti.
2) Nepagrįstai priteista 2 599 Lt turtinės žalos atlyginimas. Ši suma nepagrįstai didelė, o UAB „Impeksservis“ žalos dydžio įvertinimo ataskaitoje Nr. 23 nurodyta 3 600 Lt tariamai ieškovo patirta turtinė žala neatitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Ieškovo vonios kambarys jau seniai neremontuotas, medžiagos panaudotos šiam remontui yra natūraliai susidėvėjusios, todėl atsakovų sąskaita faktiškai ne tik būtų atstatytas ieškovo turto vertės sumažėjimas, bet ieškovas dar ir nepagrįstai praturtėtų. Byloje nustatyta, kad draudikas „Lietuvos draudimas“ yra įvertinęs ieškovo vonios kambaryje esančių sugadinimų mastą ir laikė, kad atkurti vonios kambario sugadinimus iš viso kainuos 1 001 Lt ir yra padengęs šią žalą. Todėl papildomai reikalauti priteisti žalos atlyginimą nėra pagrindo. Be to, 2012-12-07 turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nurodyta, kad patalpos, kuri apgadinta, remontas buvo atliktas 2000 metais, tačiau 2013-02-08 žalos dydžio įvertinimo ataskaitos Nr. 23 7 psl. buto remonto data nurodyta 2009 m. Dėl šių datų nesutapimo buvo klaidingai paskaičiuotas buto apdailos nusidėvėjimas, kuris vertinamas 10 m. laikotarpiu. Šios ataskaitos priede Nr. 3, 6 punkte padaryta aritmetinė klaida, t. y. „mato vnt.“ nustatytas 100 m², o kiekis nustatytas 16,44. Todėl kiekis turėjo būti skaičiuojamas 0,164 m², tačiau paskaičiuota 1644 m² dydžio vonios patalpa, ko pasėkoje dirbtinai buvo sukelta 6 eilutės sąmatos suma, kurią sudaro 985,91 Lt, tačiau teisingai paskaičiavus suma turėjo būti 9,86 Lt. Palyginus 5 eilutę su 6 eilute aiškiai matyti aritmetinė klaida skaičiavime. Vadovaujantis šia sąmata buvo paskaičiuotas neteisingas žalos dydis, be to, sąmatoje buvo apskaičiuoti darbai – klozeto puodų pisuarų nuėmimas, plieno vonios be maišytuvo demontavimas, klozeto su prijungtu nuplovimo bakeliu montavimas, plieno vonios be maišytuvų montavimas, kurie dirbtinai sukėlė sąmatos dydį ir buvo visiškai nesusiję su žala.
3) Teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus. Liudytojo J. S. atsakovai niekada nėra matę, šis liudytojas nėra niekam skundęsis apie sklindančius kanalizacijos kvapus bei vykdomus remonto darbus, o tai patvirtina, kad atsakovai, o ne namo gyventojai, pirmi pranešė bendrijai apie prastos būklės bendrąją inžinerinę įrangą ir prašė pakeisti nauja ar esant galimybei suremontuoti. Liudytojo B. S. parodymai apie susidariusią situaciją taip pat negali būti vertinami, kadangi šitas liudytojas nepateikė byloje įrodančių dokumentų, kad jis yra kvalifikuotas specialistas, turintis teisę vertinti bendrąją inžinerinę įrangą bei teikti išvadas dėl jo manymu galimų padarinių. Be to, nebuvo pateikti duomenys apie bendrosios inžinerinės įrangos patikras ir apžiūras, todėl negalima nustatyti atsiradusių defektų datos. Liudytojas A. K. parodė, kad keturšakio įtrūkimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pvz. dėl namo „sėdimo“. Neįvertinti liudytojo V. J. parodymai apie keturšakio prastą būklę ir rekomendacijas jį pakeisti. Nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų/ neveikimo ir ieškovo nuostolių.
4) Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, todėl ir bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
Atsiliepimas
Ieškovų atstovė advokatė I. P. pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Laiko, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog atsakovų civilinei atsakomybei kilti yra nustatytos visos būtinos sąlygos. Žalos ieškovo G. Š. butui atsiradimo priežastis yra tiesiogiai sietina su atsakovų bute vykdytais statybos/remonto darbais ir neatsirado anksčiau. Pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog žalos ieškovo butui atsiradimo priežastys yra kompleksinės – dalis neigiamų pasekmių atsirado dėl smūginio poveikio perforatoriumi remontuojamo buto sienoms ir/ar kanalizacijos vamzdžio stovui – dėl šio prietaiso sukeltos vibracijos iš pradžių nukrito aštuonios keramikinės plytelės ieškovo buto patalpoje 21-2 (situacija užfiksuota 2012-03-16 antstolės J. J. parengtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. l), kita neigiamų pasekmių dalis minėtoje patalpoje atsirado bei yra siejama su nuolatiniu drėgmės/nuotekų patekimu į ją iš atsakovų patalpų po atsakovų vykdytų statybos/remonto darbų, kurių metų netinkamai buvo pertvarkytos bute Nr. 24 esančios vandentiekio nuotekų/kanalizacijos sistemos. Apeliantai nesutinka su dalimi eksperto L. U. padarytų išvadų, tačiau nepateikė jokių konkrečių argumentų ar įrodymų, leidžiančių suabejoti ekspertizės akte padarytomis išvadomis. Be to, nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, jog vandens nuotekų/kanalizacijos sistemos bute Nr. 24 pertvarkymo darbus atliko liudytojas V. J., kuris, beje, parodė remonto darbų vykdymo metu atkreipęs R. S. dėmesį į tai, jog kanalizacijos stovo dalis – keturšakis yra įtrūkęs ir jo negalima palikti tokiame stovyje nesutvarkius, t. y. „pradėjus stipriai naudoti vandenį tik laiko klausimas, kada atsiras su tuo sietinos problemos“. Šis liudytojas taip pat parodė, jog buto savininkas vietoj minėto keturšakio tinkamo suremontavimo nusprendė „kažkuo tą vamzdį užtepti“, bet jau tuomet šis liudytojas minėtam atsakovui aiškino, jog tokia priemonė nepadės, V. J. taip pat nurodė pats vamzdžio niekuo „netepęs“ ir kas tai darė, nežino. Tuo tarpu iš teismo ekspertizės akto tiriamosios dalies taip pat matyti, jog dalis atsakovų buto patalpoje 24-2 esančio vamzdyno yra paslėpta sienoje, užbetonuota. Ir nors ekspertas nurodė, jog be ardomųjų veiksmų atlikimo negalima patikrinti užbetonuoto vamzdyno būklės, tačiau lyginant eksperto padarytas išvadas su liudytojo V. J. parodymais, akivaizdžiai matyti, jog „užbetonuojant/užtepant“ vamzdyną atsakovai šiuo būdu bandė spręsti jo nesandarumo problemą. Apeliacinio skundo teiginiai, jog ekspertizės akte nebuvo nustatytos aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, kad buto Nr. 21 užliejimas nuotekomis vyksta dėl atsakovų butui priklausančių defektų, yra visiškai paneigti ne tik pačiame ekspertizės akte padarytomis išvadomis, bet ir liudytojo V. J., kuris tiesiogiai atliko vamzdyno keitimo darbus atsakovų bute, paaiškinimais. Taip pat atmestini apeliantų argumentai, jog eksperto L. U. atliktas tyrimas bei padarytos išvados kelia abejonių ir dėl jo šališkumo, kadangi ieškovas G. Š. ir ekspertas L. U. VGTU dirba skirtingose katedrose, o VGTU yra apie 4 000 tūkstančių kitų darbuotojų, todėl ieškovo darbas tame pačiame universitete, kaip ir eksperto, jokiu būdu nereiškia, jog ieškovas kokiu nors būdu paveikė ekspertą ar kad ekspertas apskritai gali būti paveikiamas. Bylos aplinkybės patvirtina, kad net ir tuo atveju, jei atsakovai statybos/remonto darbų atlikimo metu nebūtų padarę jų bute esančių vandentiekio nuotekų/kanalizacijos vamzdyno defektų, o tik juos aptikę, tačiau nepašalinę, tokie jų veiksmai (neveikimas) bet kuriuo atveju būtų priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis – žalos padarymu butui Nr. 21 ir negalėtų būti vertinami, kaip apdairus ir rūpestingas, t. y. teisėtas elgesys. Nepagrįsti ir skundo argumentai dėl per didelės žalai atlyginti sumos, kadangi reikalavimo atlyginti žalą suma grindžiama UAB ,,Impeksservis“, t. y. specialistų pateiktais apskaičiavimais. Priešingai nei teigia apeliantai, UAB „Impeksservis“ parengtos ataskaitos priede – sąmatoje nėra aritmetinių klaidų, tiesiog apeliantai neteisingai vertina ir aiškina tam tikras sąmatoje naudojamų sąvokų reikšmes. Faktinis žalos padarymo mastas yra didesnis, nei nustatė draudikas 2012-12-07, kadangi buvo pažeistos ne tik keraminės plytelės, bet ir kitos aplietų patalpų dangos. Taip pat nėra pagrindo abejoti, jog turto vertintojas, apskaičiuodamas kaštus, reikalingus žalai pašalinti bei vertindamas, jog vonios ir WC patalpos apdaila nuo jos remonto atlikimo 2009 metais nusidėvėjo 40 procentų, rėmėsi paties ieškovo pateikta informacija, jog butas buvo remontuojamas 2000 metais, tuo tarpu pastaroji patalpa 21-2 – 2009 metais. Be to, draudiko surašytame akte yra nurodyta buto remonto data – 2000 metai neturėjo jokios įtakos nei draudimo išmokos paskaičiavimui, nei UAB „Impeksservis“ rengtos ataskaitos išvadoms.
Ieškovė DNSB ,,Šilelis“ pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014 išaiškino, jog LR CK 6.266 straipsnyje nustatyta statinio savininko (valdytojo) griežtoji atsakomybė galėtų būti taikoma, jei kito buto užliejimu žala būtų padaryta dėl statinio trūkumų, t. y. geriamojo ar nutekamojo vandens vamzdynų, santechnikos įrengimų trūkumų. Tačiau apeliantai nepateikia ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kokius nors daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) geriamojo ar nutekamojo vandens vamzdynų, santechnikos įrengimų trūkumus. Byloje yra nustatytos faktinės aplinkybės, kad užliejimas įvyko iš buto, kurio savininkai yra apeliantai, taip pat kad apeliantai nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą ir saugų bute (duomenys neskelbtini) esančios santechnikos įrangos naudojimą, kad nekiltų žalą galintis sukelti įvykis, nesiėmė pakankamų veiksmų vandens pratekėjimo priežastims nustatyti ir joms pašalinti. Atsakovai elgėsi nerūpestingai, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo jų kaltę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad ieškovui G. Š. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte, o atsakovams priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), penktame aukšte. Ieškinys pareikštas dėl žalos, atsiradusios dėl technologinių reikalavimų pažeidimų atsakovams atliekant santechnikos darbus savo bute, dėl ko buvo pažeistas pagrindinis kanalizacijos stovas ir buvo aplietas atsakovo G. Š. butas. Atsakovai apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, jog atsakovai yra atsakingi už žalos padarymą, taip pat žalos dydį, teigdami, kad šios išvados nepagrįstos byloje pateiktais įrodymais.
Dėl netinkamo ekspertizės akto įvertinimo ir atsakingo už žalą asmens nustatymo
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad byloje yra įrodyta, jog atsakovai, nesilaikydami technologinių reikalavimų, atliko buto šoninių kanalizacijos atšakų ir kitų santechnikos įrenginių perkėlimo darbus, dėl ko šlampa/drėksta ieškovui G. Š. priklausančio buto vonios bei tualeto patalpos sienos, lubos ir grindys. Apylinkės teismas konstatavo, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, kadangi pažeidė pareigą tinkamai, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir interesų bei įstatymų reikalavimų, naudotis savo turtu, o ieškovo buto užpylimas įvyko dėl atsakovų veiksmų. Padarydamas šią išvadą, teismas rėmėsi ekspertizės aktu, tačiau teismas, atsakovų nuomone, netinkamai įvertino šį įrodymą. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai įvertino ekspertizės išvadas, atsižvelgdamas ir į kitus byloje surinktus įrodymus, t. y. išvadas suformavo iš visos įvertintų įrodymų visumos. Ekspertizės akto išvados pilnai pagrindžia, kad nuotekos į ieškovo G. Š. buto (Nr. 21) patalpą 21-2 galėjo patekti tik iš virš jo esančio atsakovų buto (Nr. 24) patalpų 24-2 ir 24-3 ir nuolatinis užpylimas vyko dėl atsakovų veikimo/neveikimo (eksperto atsakymas į 1 klausimą), vėliau atlikus papildomą nuotekų vamzdynų jungčių užsandarinimą vandens/nuotekų srautas ir prasiskverbimas buvo ženkliai sumažintas, tačiau šis sandarinimas ateityje gali neturėti efekto dėl temperatūrų svyravimo ir skirtingo medžiagų plėtimosi/susitraukimo (eksperto atsakymas į 4 klausimą). Ekspertas taip pat nustatė, kad nuotekos prateka iš atsakovų buto (Nr. 24) vonios-tualeto, virtuvės patalpų kanalizacijos įrengimų (eksperto atsakymas į 6 klausimą). Tokiu būdu, remiantis eksperto išvadomis, pagrįstai buvo nuspręsta, kad nuotekos į ieškovo G. Š. butą patenka iš atsakovams priklausančiose patalpose esančių įrenginių, už kurių tinkamą naudojimą yra atsakingi būtent atsakovai. Ekspertizės aktu nustatyta ir ieškovo buto patalpos užliejimo priežastis – buto Nr. 24 savininkų (atsakovų) savavališkai ir nekvalifikuotai atlikti šoninių kanalizacijos atšakų keitimo ir įjungimo į pagrindinį kanalizacijos stovą darbai, dėl nekokybiškai atliktų darbų nustatyti kanalizacijos stovo atšakų jungiamųjų dalių įtrūkiai, nekokybiško sandarinimo požymiai, naudotos nusidėvėjusios nuotekų vamzdynų dalys, jungiant vamzdynų dalis neatsižvelgta į skirtingų medžiagų jungimo pasekmes (eksperto atsakymas į 3 klausimą). Todėl buvo pagrindas konstatuoti, kad ieškovo G. Š. buto patalpos užpylimas yra iš atsakovams priklausančio buto patalpų ir būtent dėl jų nekokybiškai atlikto santechnikos įrenginių prijungimo. Šios eksperto išvados pagrįstos jo atliktu tyrimu ir paneigia atsakovų apeliacinio skundo argumentus, jog nepagrįstai buvo nustatyta, kad buto apliejimas yra įvykęs iš atsakovų buto. Apeliantai tai grindžia to paties eksperto ekspertizės akte atsakant į 4 teismo klausimą eksperto pateiktais duomenimis, o būtent, kad ekspertas nenustatė akivaizdžių vandens/nuotekų pratekėjimo požymių iš virš sienų ir grindų apdailos esančių vamzdynų jungčių buto Nr. 24 (atsakovų) patalpose (ekspertizės akto 24 psl.). Tačiau, kaip nurodo ir patys apeliantai, ekspertas neatmetė galimybės, kad pratekėjimai galimi iš vamzdynų jungčių esančių (paslėptų) po sienų ir grindų apdailos sluoksniais, o tokių pratekėjimo fakto ekspertizės metu taikytais neardomaisiais metodais nepavyko nustatyti. Nepaisant to, ekspertas yra padaręs aiškią išvadą, jog nuotekos į ieškovo G. Š. buto patalpą patenka iš atsakovo buto patalpų ir dėl nekvalifikuotai atliktų šoninių kanalizacijos atšakų keitimo ir įjungimo į pagrindinį kanalizacijos stovą darbų. Todėl tam tikri, atsakant į kitus klausimus, eksperto pateikti duomenys ir išvados nepaneigia ir neprieštarauja aiškių ir konkrečių eksperto išvadų dėl nuotekų patekimo į ieškovo butą vietos ir priežasčių. Pažymėtina, kad eksperto išvadų pagrįstumą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: 2012-03-03 aktas dėl technologinių pažeidimų atliekant santechnikos darbus adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 16), 2012-03-16 ir 2012-12-06 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai (t. 1, b. l. 18-19, 21-27), liudytojų J. S., B. S., V. J. parodymai. Iš įrodymų visumos galima teigti, kad būtent dėl atsakovų buto remonto metu atliktų santechnikos įrenginių prijungimo darbų buvo aplietas ieškovo butas. Ekspertas, atlikęs tyrimą ir įvertinęs faktinę situaciją, turėjo pagrindą konstatuoti ir papildomą vamzdynų sandarinimo faktą, nors atsakovai tai neigia, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kurie paneigtų eksperto apžiūros metu nustatytas aplinkybes. Kolegija nesutinka su apeliantų teigimu, kad buvo netinkamai įvertinti liudytojų parodymai, kadangi jų nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ekspertas neįvertino bendrojo naudojimo nuotekų šalinimo vamzdynų fizinės būklės. Atvirkščiai, ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad bendro naudojimo nuotekų šalinimo vamzdynų fizinė būklė pablogėjo būtent atliekant statybos remonto darbus atsakovų buto (Nr. 24) patalpose 24-2 ir 24-3 (eksperto atsakymas į 7 klausimą) ir kad ketinio vamzdžio įtrūkimas atsirado dėl mechaninio poveikio bandant demontuoti keturšakį (eksperto atsakymas į 2 klausimą), ką, beje, patvirtino ir liudytojas V. J., keitęs kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžius atsakovų bute. Ekspertizės akte taip pat aiškiai duota išvada, kad bendro naudojimo nuotekų šalinimo vamzdyno fizinė būklė ekspertizės momentu buvo patenkinama ir ji neturi įtakos nuotekų prasiskverbimui. Dėl tokių eksperto išvadų, kurios nėra nuginčytos ir paneigtos, negalima sutikti su apeliantų pozicija, jog pasikartojantis ieškovo buto užliejimas vandeniu/nuotekomis vyksta dėl 4 aukšte esančių netvarkingų bendro naudojimo objektų – vamzdynų būklės, už kurią yra atsakinga bendrija. Pažymėtina, kad atsakovai, apeliaciniu skundu kritikuodami eksperto išvadas, faktiškai tai grindžia tik savo paaiškinimais, nurodydami tam tikras faktines aplinkybes, kurios taip pat grindžiamos tik jų paaiškinimais, bet ne įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo buto apliejimo priežastis tyrė ir vertino specialių žinių turintis asmuo – teismo ekspertas, atlikęs vietos apžiūrą ir įvertinęs santechninius įrenginius, jo išvados galėtų būti paneigtos tik analogiškų specialių žinių turinčio asmens atlikta ekspertize, tačiau byloje nebuvo paskirta nei papildoma, nei pakartotinė ekspertizė. Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo ekspertizės akto vertinimo, neįžvelgia prieštaravimų ekspertizės akte ir neabejoja ekspertizės išvadų pagrįstumu.
Apeliaciniame skunde taip pat reiškiamos abejonės dėl galimo eksperto L. U. šališkumo, kadangi ieškovas G. Š. ir nurodytas ekspertas yra bendradarbiai, nes abu dėsto Vilniaus Gedimino technikos universitete. Tačiau tokios apeliantų reiškiamos abejonės tėra tik tam tikros prielaidos, o ne pagrįsti konkretūs duomenys, kurie leistų konstatuoti eksperto šališkumą. Be to, ekspertizė buvo paskirta teismo, o teismo ekspertai yra įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės galimumo ir atsako už išvadų pagrįstumą, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip neteikiantys pagrindo suabejoti eksperto išvadomis.
Dėl žalos dydžio pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas ieškovo G. Š. ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo patenkino ir žalos dydį nustatė, remdamasis UAB „Impeksservis“ žalos įvertinimo ataskaita (t. 1, b. l. 32–56), kuria remiantis ir buvo nustatyta, kad ieškovo G. Š. buto apdailai padarytos žalos dydis, vadovaujantis galiojančiomis darbų ir medžiagų rinkos kainomis, yra 3 600 Lt. Teismas taip pat įvertino aplinkybę, kad šiam ieškovui buvo išmokėtas 1 001 Lt draudimo išmoka (t. 1, b. l. 30). Atsakovų nuomone, nustatytas žalos dydis nepagrįstas ir neatitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, kadangi ieškovo G. Š. patalpos buvo seniai neremontuotos, o draudikas yra įvertinęs ieškovo vonios kambario sugadinimų mastą ir nustatė, kad sugadintos patalpos atstatymas ieškovui kainuos 1 001 Lt, todėl ieškovui reikalauti papildomo žalos atlyginimo nėra jokio pagrindo. Tačiau ieškovas prašo priteisti tik neatlygintos žalos dalį, o draudimo išmokos ir UAB „Impeksservis“ paskaičiuotas žalos dydis skiriasi todėl, kad po draudimo išmokos paskaičiavimo iki 2013-02-05 atlikto UAB „Impeksservis“ žalos vertinimo praėjo tam tikras laiko tarpas, per kurį toliau buvo daroma žala ieškovo buto patalpai ir paaiškėjo didesnis padarytų sugadinimų mastas. Žalos padidėjimą nuo draudimo išmokos paskaičiavimo patvirtina byloje pateikti įrodymai, kuriais žalos padarymas ir jos apimtis buvo fiksuoti atitinkamais laikotarpiais, o būtent 2012-03-03 aktas dėl technologinių pažeidimų (t. 1, b. l. 16), 2012–12-07 turto sugadinimo aktas (t. 2, b. l. 9–15), 2012-03-16, 2012-12-06 ir 2013-05-31 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai (t. 1, b. l. 18–19, 21–27, 148–160). Iš draudiko sudarytos lokalinės sąmatos (t. 1, b. l. 13) matyti, kad draudikas žalą skaičiavo 2,07 m² patalpos plotui, o UAB „Impeksservis“ lokalinėje sąmatoje įvertinta žala, padaryta 16,44 m² patalpos plotui. Būtinybę remontuoti tokio ploto vonios patalpą patvirtina ir žalos dydį vertinusios UAB „Impeksservis“ apžiūros aktas su priedais (t. 1, b. l. 41-43).
Nors draudiko „Lietuvos draudimas“ 2012-12-07 turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede yra fiksuota, kad butas yra 1971 m. statybos, o buto remontas atliktas 2000 m., tačiau jame nėra nurodyta, kokiu būdu yra nustatytas pastarasis remonto faktas, be to, draudikas paskaičiuodamas žalos dydį, nevertino nusidėvėjimo, t. y. nevertino remonto atlikimo laiko. Todėl negalima teigti, jog UAB „Impeksservis“, paskaičiuodama žalos dydį, nepagrįstai rėmėsi ieškovo G. Š. nuoroda į tai, kad vonios patalpa buvo remontuota 2009 m., o butas – 2000 m. Pažymėtina ir tai, kad apskaičiuojant žalos dydį sugadinta patalpa buvo apžiūrėta natūroje, todėl specialistas turėjo galimybę įvertinti ir sugadintoje patalpoje likusių apdailos medžiagų nusidėvėjimą. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo abejoti specialisto nustatytu nusidėvėjimo lygiu (40 procentų nusidėvėjimu).
Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai dėl UAB „Impeksservis“ lokalinėje sąmatoje neva padarytos matematinės klaidos paskaičiuojant žalos dydį. Sąmata paskaičiuota specialisto ir remiantis kompiuterizuota sąmatų rengimo programa (t. 1, b. l. 44–46), todėl tai paneigia aritmetinės klaidos padarymo galimybę, o atsakovai, teigdami esant aritmetinę klaidą, teikia tik savo samprotavimus, tačiau nepateikia tai pagrindžiančių tinkamų įrodymų, šių aplinkybių nenurodė ir nekėlė pirmosios instancijos teisme. Negalima sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kad į lokalinę sąmatą yra įtraukti darbai, nesusiję su padaryta žala, kaip pvz. klozeto puodų arba pisuarų nuėmimas, plieno vonios be maišytuvo demontavimas ir jų vėlesnis sumontavimas, kadangi šių įrenginių demontavimas būtinas remonto darbams atlikti (demontuoti plyteles, gruntuoti sienas, klijuoti naujas plyteles ir pan.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Atsakovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį tik iš dalies, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai netaikė CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatų, numatančių, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Tačiau CPK 93 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškinys buvo atmestas tik nežymia dalimi, o būtent dėl atsakovų įpareigojimo atstatyti demontuotą nuotekų/kanalizacijos sistemos (vamzdyno) alsuoklį, todėl pripažintina, kad ieškovo G. Š. pagrindiniai ieškinio reikalavimai iš esmės buvo patenkinti, o atmesta ieškinio reikalavimų dalis nelėmė bylinėjimosi išlaidų dydžio.
Kadangi apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti priimtą teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl šios priežasties apeliacinį skundą atmetus ieškovui G. Š., remiantis CPK 98 straipsnio 1–3 dalimis, priteistinos jo turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurios yra 1 500 Lt – 434,43 Eur (t. 3, b. l. 38–39).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui G. Š. iš atsakovų R. S. ir I. S. po 217,21 Eur iš kiekvieno atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.