Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl 2022-10-06 vagystės įsibraunant į paštomatą) laivės atėmimu 1 (vieniems) metams;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2023-02-22 dviračio vagystės) areštu 30 (trisdešimčiai) parų;

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2023-03-03 vagystės iš automobilio) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams,

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2023-03-05 vagystės iš automobilio) laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį subendrintos dalinio sudėjimo būdu, o bausmė paskirta pagal BK 178 straipsnio 5 dalį apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. paskirta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Į paskirtą bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. vasario 1 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš A. B. civilinės ieškovės UAB „B. F.“ naudai priteista 879 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosios A. M. naudai priteista 345 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiojo T. N. naudai priteista 330 Eur turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų, patirtų už antrinės teisinės pagalbos teikimą, iš A. B. priteisimo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, t. y. jis 2022-10-06, apie 3.05 val., adresu Taikos pr. 39, Klaipėda, išlaužęs UAB „Omniva LT“ paštomato skyrelio 1R11 dureles, iš jo pagrobė A. I. priklausančią siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) su joje buvusiu 1 199 Eur vertės auksiniu laikrodžiu. Taigi A. B., įsibrovęs į saugyklą, pagrobė A. I. priklausantį 1 199 Eur vertės turtą.

2. Be to, A. B. nuteistas už tai, kad pavogė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. jis 2023-02-22, apie 7.52 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pirmo aukšto bendro naudojimo koridoriuje pagrobė A. M. priklausantį 300 Eur vertės dviratį „Roadsign“.

3. Be to, A. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, t. y. jis 2023-03-03, apie 1.00 val., Taikos pr. 144, Klaipėdoje, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, išdaužęs T. N. priklausančio automobilio „Renault Traffic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinių durų stiklą, 150 Eur vertės, ir apgadinęs galines dureles, įsibrovė į automobilį ir iš daiktadėžės pagrobė 330 Eur.

4. Be to, A. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, t. y. jis laikotarpiu nuo 2023-03-04 18.00 val. iki 2023-03-05 11.30 val., tikslus laikas nenustatytas, išdaužęs UAB „K.“ priklausančio automobilio „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio namo, adresu Taikos pr. 118A, Klaipėdos m., kieme, galinio lango stiklą, iš automobilio pavogė: P. J. priklausančias dvi meškeres, kurių vienos vertė 70 Eur, bendros 140 Eur vertės; meškerių dėklą, 10 Eur vertės; lempą su trikoju stovu, 34 Eur vertės. Taigi A. B., įsibrovęs į transporto priemonę, pagrobė P. J. priklausančio turto už 184 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apeliacinis skundas atmestinas.

8. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

9. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra ginčijama A. B. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų kvalifikavimas bei pirmosios instancijos atliktas įrodymų vertinimas, keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimui niekas negali daryti įtakos ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam A. B. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė nusikalstamų veikų ir nuteistojo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkančia proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Vien tai, kad, apelianto vertinimu, jam paskirta per griežta bausmė, nesuteikia pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų ir pirmosios instancijos teismui nežinomų aplinkybių, sudarančių pagrindą nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę.

11. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. B. padarė keturias nuskalstamas veikas, iš kurių trys priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis), viena – baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis), nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, veikos baigtos. Skiriant bausmes nuteistajam taip pat atsižvelgta į tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skiriant bausmę neabejotinai aktualu ir nuteistojo asmenybės vertinimas, ją nagrinėjamu atveju apylinkės teismas išanalizavo konstatuodamas, kad A. B. anksčiau teistas septynis kartus, daugiausia už analogiškas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų padarymą, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, turi galiojančių nuobaudų, yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nusikalstamomis veikomis padarytos žalos neatlygino. Įvertinęs anksčiau nurodytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais ir baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės, net ir terminuota laisvės atėmimo bausmė, A. B. nepaveikė taip, kad jis daugiau nenusikalstų, todėl jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos griežčiausios bausmės, numatytos straipsnių sankcijose: pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (2022-10-06 vagystė įsibraunant į paštomatą) – laivės atėmimas, kurio terminas nustatytas mažesnis nei bausmės vidurkis (1 (vieni) metai); pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (2023-02-22 dviračio vagystė) – areštas, kurio terminas taip pat nustatytas mažesnis nei bausmės vidurkis (30 (trisdešimt) parų); pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (2023-03-03 vagystė iš automobilio) – laisvės atėmimas, kurio terminas nustatytas trumpesnis nei bausmės vidurkis (9 (devyni) mėnesiai), o pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (2023-03-05 vagystė iš automobilio) – laisvės atėmimas, kurio terminas taip pat nustatytas trumpesnis nei bausmės vidurkis (9 (devyni) mėnesiai). Paskirtos bausmės subendrintos taikant BK 63 straipsnio 4 dalyje, 5 dalies 2 punkte numatytas bausmių bendrinimo taisykles ir A. B. paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieni) metai 6 (šeši) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Be to, nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgęs į tai pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė bausmę – 1 (vienus) metus terminuoto laisvės atėmimo, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2023-02-01 nuosprendžiu paskirta bausme ir A. B. paskirta galutinė bausmė – 1 (vieni) metai 6 (šeši) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo.

12. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinkta bausme ir jos dydžiu. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad nuteistojo A. B. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės ir savanaudiškos. Inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas praeityje ne kartą teistas, be kita ko, už analogiškas, tik skirtingos apimties nusikalstamas veikas nuosavybei – vagystes, turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių nuobaudų. Taigi, akivaizdu, kad teistumai, paskirtos ankstesnės realios laisvės atėmimo bausmės ir teisių suvaržymas nuteistajam jokios teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau darė naujas analogiškas nusikalstamas veikas. Be to, ankstesniais nuosprendžiais ir teismo baudžiamaisiais įsakymais buvo skiriamos tiek laisvės atėmimo, tiek arešto bausmės, kurios, akivaizdu, savo tikslų nepasiekė. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą išnagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su A. B. padarytomis nusikalstamomis veikomis ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog neperžengiant sankcijos ribų už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo ir arešto bausmės ir subendrinta galutinė bausmė A. B. aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o švelnesnių bausmės rūšių paskyrimas reikštų teisingumą. Švelninti A. B. paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir subendrintą galutinę bausmę nėra pagrindo. Pažymėtina, kad tai, jog nuteistasis laisvės atėmimo vietoje dirba, lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, nekonfliktuoja nei su pareigūnais, nei su kitais nuteistaisiais, elgiasi pavyzdingai, moka antstoliams, neturi reikšmės sprendžiant bausmės individualizavimo klausimą, kadangi yra vertinamos tos aplinkybės, kurios buvo aktualios nuosprendžio priėmimo metu.

13. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, ir ši aplinkybė, jo nuomone, turėtų lemti jam švelnesnę bausmę, tačiau į šią aplinkybę apylinkės teismas jau atsižvelgė, ji sąlygojo mažesnių nei sankcijų vidurkis už padarytas nusikalstamas veikas skirtinų bausmių (laisvės atėmimo ir arešto) skyrimą. Pažymėtina ir tai, jog, A. B. pripažįstant savo nusikalstamas veikas, teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, jam paskirtą subendrintą 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė sumažintą bausmę – 1 (vienus) metus laisvės atėmimo.

14. Atsakydama į apelianto skundo argumentus dėl jo noro laisvės atėmimo bausmę leisti atlikti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iki 2020-07-01 galiojusioje BK 50 straipsnio 3 dalies redakcijoje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Nuo 2020-07-01 BK 50 straipsnio 3 dalis neteko galios (2019-06-27 įstatymas Nr. XIII-2263), o teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietos. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 30 straipsnio 2 dalies nuostatas konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-12-30 įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laivės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 3 punktą konkreti bausmės atlikimo vieta nuteistiems parenkama pagal laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus tvirtinamą arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų sąrašą, kuriame turi būti nurodyta, kokie nuteistieji ir kokioje bausmės atlikimo vietoje atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmes. Šių taisyklių 161 punkte numatyta, kad bausmės atlikimo sąlygų nuteistajam keitimą inicijuoja kontaktinis laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnas, taigi nuteistasis A. B. dėl jam taikomų bausmės atlikimo sąlygų švelninimo turi teisę pats kreiptis į laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotą pareigūną.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. B. paskirta bausmė yra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms, jo asmenybei ir nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio, todėl pakeisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

16. Klaipėdos apygardos teisme 2023-10-18 buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo“ Nr. APD-2023-14812, jame prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 110 Eur – iš nuteistojo A. B.. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad, bylos duomenimis, nuteistasis A. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, savo vardu registruoto turto neturi, nedirba, iš jo nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.