Telšių apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovė PlusPlus Capital AS kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo A. K. sudarytą vienašalį palikimo, atsiradusio po motinos V. L. mirties, nepriėmimo sandorį; atnaujinti atsakovui A. K. terminą palikimui, atsiradusiam po motinos V. L., priimti; priteisti nuosavybės teise atsakovo A. K. naudai ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu A. rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. M. 2024 m. spalio 23 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą dalyje, kuria patvirtinta atsakovės R. G. nuosavybės teisė į ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. kovo 17 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 202 iš viso 142467,28 Lt (41 261,38 Eur) išieškojimo iš skolininkų A. K. ir S. K. pradinio kreditoriaus „Swedbank“, AB (ankstesnis pavadinimas AB bankas „Hansabankas“) naudai. Vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti antstolei B. T., kuri užvedė vykdomąją bylą Nr. 0005/09/01080. Vykdymo proceso metu pradinis kreditorius „Swedbank“, AB perleido reikalavimo teises į skolininkus pagal minėtą vykdomąjį dokumentą. Naujasis kreditorius - ieškovas PlusPlus Capital AS. A. B. T., vykdydama jai pateiktą dokumentą, nustatė bei informavo ieškovą, jog (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo motina V. L., kuriai mirties metu priklausė turtas - butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nurodant, kad minėtą turtą paveldėjo atsakovo sesuo R. G.. Antstolės pateiktoje informacijoje nurodė, kad velionė nebuvo sudariusi testamento, todėl skolininkas A. K. ir palikimą priėmusi R. G., yra tos pačios pirmos eilės mirusios V. L. įpėdiniai, turėję lygias teises į atsiradusį palikimą. Tačiau atsakovui nesikreipus dėl palikimo, jis savo pasyviu elgesiu sudarė galimybę seseriai R. G. paveldėti skolininkui tenkančią palikimo, atsiradusio po motinos mirties, dalį. Tokiais veiksmais atsakovas galimai dirbtinai siekė sumažinti savo mokumo galimybes ir tokiu būdu išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriumi. Vienas iš būdų kreditoriui ginčyti skolininko sudarytus sandorius - pareikšti actio Pauliana (Pauliano ieškinį). Actio Pauliana - specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš atsakovo pradinio kreditoriaus naudai išduotas dar 2009 metais, atsakovo motina mirė 2024 metais, todėl ginčijamo sandorio (palikimo nepriėmimo) sudarymo metu, kreditorius turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, kuri pripažinta teismo išduotu vykdomuoju dokumentu ir iki šiol nėra pilnai įvykdyta. Antstolei vykdant išieškojimą iš atsakovo pagal išduotą vykdomąjį dokumentą, šis būdamas pirmos eilės įpėdiniu, nesiėmė veiksmų priimti palikimui, atsiradusiam po motinos V. L. mirties. Visą palikimą priėmė kita įstatyminė įpėdinė – atsakovo sesuo R. G.. Nepriimdamas palikimo atsakovas sumažino savo mokumą bei galimybę kreditoriui patenkinti reikalavimus, kilusius iš sudarytų sutarčių bei patvirtintus išduotu vykdomuoju dokumentu. Atsakovui neatsisakius palikimo, jis būtų paveldėjęs ½ dalį buto ir antstolė būtų turėjusi galimybę padengti atsakovo turimą įsiskolinimą (ar jo dalį) ieškovui. Nuo reikalavimo perėmimo 2018 metų išieškota tik kiek daugiau nei trys su puse tūkstančio eurų, daugiausia iš solidarios skolininkės, iš atsakovo nuo 2020 m. nieko neišieškoma. Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš atsakovo išieškotina suma ieškovo naudai sudaro beveik 20 000,00 Eur, nėra jokio kito turto, iš kurio ieškovo reikalavimas galėtų būti patenkintas. Atsakovas savo veiksmais nepriimdamas palikimo, pažeidė ieškovo interesus, kadangi sukėlė realią grėsmę, kad įsipareigojimas nebus tinkamai įvykdytas. Atsakovas sąžiningu galėtų būti laikomas tik tuo atveju, jeigu byloje būtų konstatuota, jog atsakovas ginčijamo sandorio sudarymo metu nesuprato ir neturėjo suvokti, kad sudaro kreditorių interesus pažeidžiantį sandorį. Atsakovas neabejotinai žinojo apie savo prievoles, kilusias iš sudarytos ir tinkamai neįvykdytos sutarties bei priverstinai išieškomas antstolio kontoroje pagal išduotą vykdomąjį dokumentą. Nepriimdamas palikimo atsakovas žinojo, kad iš esmės bus apsunkintas priverstinis skolos išieškojimo procesas, kadangi jokio kito turto, iš kurio galėtų būti išieškoma, jis neturi, geranoriškai skolos nedengia. Atsisakydamas palikimo atsakovas suvokė, kad palikimas atiteks jo artimiesiems giminaičiams, todėl šiuo atveju pagal analogiją taikytinos ir CK 6.67 straipsnio 1 punkto nuostatos, numatančios skolininko veiksmų nesąžiningumo prezumpciją. Atsakovo motina mirė 2024 m. birželio 16 d., todėl pradinio ieškinio pateikimo metu nebuvo suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju, ieškovui nėra žinomos jokios aplinkybės, kurių pasėkoje atsakovas būtų privalėjęs sudaryti ginčijamą sandorį ir nepriimti palikimo, tuo iš esmės apsunkindamas priverstinio skolos išieškojimo procesą, ieškovo naudai. Pripažinus atsakovo atsisakymą nuo po motinos mirties atsiradusio palikimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, atsakovas vėl įgytų teisę spręsti priimti ar atsisakyti po motinos mirties atsiradusio palikimo. Šios teisės atsakovas veikdamas nesąžiningai ir priešingai savo kreditorių interesais jau buvo atsisakęs, tokiu būdu pablogindamas savo turtinę padėtį ir sumažindamas savo kreditorių galimybes gauti bent dalinį savo reikalavimų patenkinimą. Įgyvendinęs savo turtinę teisę į atsiradusį palikimą atsakovas būtų įgijęs dalį buto, kurią realizavus būtų padengta bent dalis skolos kreditoriui. Taigi egzistuoja visos sąlygos netiesioginio ieškinio instituto taikymui, ko pasėkoje atsiranda pagrindas priteisti atsakovo naudai tą motinos palikimo dalį, kurią atsakovas būtų įgijęs, jeigu nebūtų nesąžiningai vengęs įsiskolinimo padengimo savo kreditoriams. Atsakovei priimant palikimą, neabejotinai buvo žinoma, kad egzistuoja dar vienas įpėdinis, todėl ji, priimdama palikimą, neturėjo ir negalėjo turėti jokio teisėto lūkesčio įgyti nuosavybės teises į visą palikimą sudarantį turtą. Egzistuoja pagrindas terminui priimti palikimą atnaujinti ir tokiu būdu užtikrinti realią atsakovo kreditorių interesų apsaugą. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą palikimą paveldi lygiomis dalimis, po V. L. mirties atsakovui priėmus palikimą, jam turėjo atitekti ½ dalis minėto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu butas nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl prašo pripažinti negaliojančiu A. rajono 2-ojo notaro biuro notarės S. M. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą dalyje.