- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-23
- Bylos Nr.
- eB2-2996-803/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00456-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Suinteresuotas asmuo
- „Aris Baltija“
- Kategorijos
- 3.4.3.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ASTARTAS“ atstovui Z. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens „Aris Baltija“, SIA skundą dėl uždarosios akcinės bendrovės „ASTARTAS” kreditorių 2019 m. kovo 5 d. susirinkimo nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas „Aris Baltija“, SIA kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Astartas“ 2019 m. kovo 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka negaliojančiu. Nurodė, kad ginčo nutarimo 3.1. punktu buvo nuspręsta: „Iškelti bankroto bylą UAB „ASTARTAS“ (j.a.k. 301696791, buveinės adresas Genių g. 21-73, Vilnius)“, o 3.2. punktu – Bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. kovo 5 d. 15 val. įvyko UAB „ASTARTAS“ kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkime dalyvavo UAB „ASTARTAS“ kreditoriai, kurių reikalavimų suma yra 18 890 EUR, tai sudaro 76,83 % visų bendrovės į apskaitą įrašytų kreditorių finansinių reikalavimų. „Aris Baltija“, SIA 2019 m. kovo 18 d. gavo UAB „ASTARTAS“ bankroto administratoriaus UAB „Avantus“ pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
3. Pareiškėjas įrodinėja, kad pagal Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 12 straipsnio 1 dalį nutarimas yra neteisėtas, todėl jis turi būti panaikintas kaip ir kiti 2019 m. kovo 5 d. vykusiame kreditorių susirinkime priimti nutarimai, kurie yra išvestiniai iš skundžiamo nutarimo, kadangi susiję su bankroto procedūros neteismine tvarka vykdymu. Pareiškėjas paaiškino, kad jis kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, patikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo pareiškėjas prašė teismo priteisti iš Skolininkės 1 723,03 EUR skolą, 18,48 EUR delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas. Pagal kreditoriaus „Aris Baltija“, SIA pareiškimą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2019 m. kovo 5 d. buvo iškelta civilinė byla Nr. eL2-9100-947/2019. Taigi UAB „ASTARTAS“ 2019 m. kovo 5 d. kreditorių susirinkime priimant nutarimą, kurio pagrindu pradėtas skolininkės neteisminis bankroto procesas, teisme buvo iškelta byla, kurioje skolininkei pareikšti turtiniai reikalavimai, todėl kreditorių susirinkimas negalėjo priimti nutarimo dėl skolininkės bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka.
Atsiliepimas
4. Atsakovės bankroto administratorė UAB „Avantus“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nesutinka su suinteresuoto asmens prašymu pripažinti negaliojančiu nutarimą dėl bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka. ĮBĮ 24 straipsnio 5 punktas reglamentuoja, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jam buvo tinkamai pranešta apie numatomą kreditorių susirinkimą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas praleido terminą apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus.
5. Atsakovė paaiškino, kad kreditorių susirinkimas 2019 m. kovo 5 d. patvirtino kreditorių sąrašą, pareiškėjas įtrauktas į kreditorių sąrašą ir jam suteikiamos visos ĮBĮ numatytos teisės. ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytos kreditoriaus teisės bankroto byloje, šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad kreditoriai turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių reikalavimus ir interesus. Pareiškėjas turi visas galimybes ginti savo interesus nestabdant bankroto procedūros, kuri yra pradėta ir vykdoma visiškai teisėtai ir pagal galiojančius įstatymus.
6. Atsakovė atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašė konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą ir skirti 1 000 eurų baudą už piktnaudžiavimą savo teisėmis. Bankroto administratorė nurodė, kad pareiškėjas ignoravo pranešimą dėl dalyvavimo kreditorių susirinkime ir tą pačią dieną kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Šiuo motyvu kaip pagrindu dabar naudojasi kaip pagrindu kreditorių susirinkimo nutarimams panaikinti.
7. Teismo posėdžio metu BUAB „ASTARTAS“ bankroto administratorės „Avantus“ įgaliotas atstovas Z. J. palaikė atsikirtimų argumentus, naujų esminių aplinkybių nenurodė.
II. Teismo nustatytos aplinkybės, motyvai, išaiškinimai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja neginčija atsakovės nemokumo fakto ir pateikia savo vertinimą dėl pradėto bankroto proceso ne teismo tvarka atitikties ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatams.
9. Pagal ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalį bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Pagal ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalį, jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą. Kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos (ĮBĮ 12 straipsnio 3 dalis).
10. Bankroto procedūros, vykdomos ne teismo tvarka, tikslas – užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimų būdų ir terminų, neinicijuojant įmonės ir jos kreditorių ginčo bei neįtraukiant į šią procedūrą teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-721-381/2016). Pagrindinis kriterijus, atskiriantis teisminę bankroto procedūrą nuo neteisminės, yra ginčo tarp įmonės skolininkės ir jos kreditorių buvimo ar nebuvimo faktas. Apie bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka tikslinga kalbėti tada, kai bent bankroto bylos iškėlimo stadijoje nekyla teisinių ginčų, t. y. kai kreditoriai ir įmonės savininkai sutaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems. Kita būtina sąlyga – kreditorių ir įmonės savininkų tarpusavio pasitikėjimas ir tikėjimas, kad jiems nereikalinga teismo pagalba ir įsikišimas vykdant bankroto procedūras.
11. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nustatyta, jog ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies prasme turtinių reikalavimų ar išieškojimų ne ginčo tvarka nebuvimas svarbus ne pranešimų kreditoriams išsiuntimo metu, bet kreditorių susirinkime priimant nutarimą dėl įmonės bankroto ne teismo tvarka vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-313/2017, 24 punktas).
12. Nagrinėjamu atveju BUAB „Astartas“ kreditorių susirinkimas 2019 m. kovo 5 d. priėmė nutarimą iškelti bankroto bylą ne teismo tvarka. Pareiškėjas tą pačią dieną kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Pareiškėjo pareiškimas buvo priimtas 2019 m. kovo 6 d., o teismo įsakymas – 2019 m. kovo 7 d. (b.l. 20). Tokiu atveju konstatuojama, kad kreditorių susirinkime priimant nutarimą dėl įmonės bankroto ne teismo tvarka vykdymo ginčo teisme nebuvo, nes byla iškeliama priimant pareiškimą (pagal analogiją taikant CPK 137 straipsnio 1 dalį, kuriame reglamentuota, jog ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu).
13. Teismas atkreipia dėmesį, kad tą pačią dieną, kai BUAB „Astartas“ kreditorių susirinkimas 2019 m. kovo 5 d. iškėlė bankroto bylą ne teismo tvarka, buvo patvirtintas kreditorių sąrašas. Kaip matyti iš bankroto administratoriaus teismui pateikto siuntų sąrašo, apie kreditorių susirinkimą pareiškėjas buvo informuotas, vadinasi, galėjo jame dalyvauti, naudotis savo teisėmis ir ginti savo interesus, tačiau susirinkime nedalyvavo. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad jam buvo tinkamai pranešta apie numatomą kreditorių susirinkimą (CPK 12, 178 straipsniai). Pareiškėjas iš esmės nurodė vieną motyvą, kuriuo ginčija nutarimo 3.1. punktą –„Iškelti bankroto bylą UAB „ASTARTAS“ (j.a.k. 301696791, buveinės adresas Genių g. 21-73, Vilnius)“, ir 3.2. punktą – Bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, tai yra susirinkimo dieną 2019 m. kovo 5 d. buvo iškelta civilinė byla.
14. Nustačius aplinkybę, jog 2019 m. kovo 5 d. nebuvo iškeltos civilinės bylos, pareiškėjo reikalavimas atmetamas, nes nėra pažeista ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostata, draudžianti vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka.
15. Pažymėtina ir tai, kad BUAB „Astartas“ kreditorių susirinkimas 2019 m. kovo 5 d. patvirtino kreditorių sąrašą (b.l.16), kuriame yra įtrauktas suinteresuotas asmuo „Aris Baltija“, SIA su finansiniu reikalavimu. Vadinasi, Kauno apylinkės teismui 2019 m. kovo 7 d. priimant įsakymą suinteresuotas asmuo turėjo ir turi galiojančią patvirtintą reikalavimo teisę į BUAB „Astartas“.
Dėl baudos skyrimo
16. Bankroto administratorė pateikė prašymą teismo konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą ir skirti 1 000 eurų baudą už piktnaudžiavimą savo teisėmis.
17. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
18. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant ne pagal paskirtį procesinę kreipimosi į teismą teisę, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
Šalies argumentai
19. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta suinteresuoto asmens veikimo prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Tai, kad, kaip galima suprasti iš skundo turinio, pareiškėjas nepasitiki bankroto proceso vykdymu ne teismo tvarka, dėl ko kreipėsi į teismą supaprastinta tvarka dėl skolos priteisimo, nereiškia, jog yra pagrindas skirti baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo „Aris Baltija“, SIA skundą atmesti.
Ši nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.