Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Valdas Ciesiūnas baudžiamoji byla Nr.1A-761-350-2013

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

Lietuvos Respublikos vardu

2013 m. lapkričio 11 d.

Panevėžys .

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio Algirdo Gapučio, teisėjų Ričardo Gilio ir Artūro Ridiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., išteisintas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių, S. Z. civilinis ieškinys dėl 19651,60 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. teismui buvo perduotas dėl to, kad jis, žinodamas jog S. Z. jam nėra įsiskolinęs ar kitaip finansiškai įsipareigojęs, savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą (padarė sukčiavimą), sekančiomis aplinkybėmis: 2011 m. lapkričio 28 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, prisistatęs, kad yra juristas, pagal žodinį susitarimą pažadėjęs S. Z. padėti gauti jo gimimo liudijimą iš Rusijos Federacijos ir padėti parduoti paveldėtą iš motinos butą ir tokiu būdu įgijęs pastarojo pasitikėjimą, siekdamas įgyti dar didesnį nukentėjusiojo pasitikėjimą, E. M. savo automobiliu nuvežė jį į Širvintų mieste esantį jo mirusios motinos butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš ten padėjo išvežti nukentėjusiajam priklausančius daiktus ir padėjo priduoti į lombardą nukentėjusiajam priklausančius aukso dirbinius, apgaulės būdu, S. Z. dėl senatvės, sveikatos būklės ir asmeninių savybių (išsilavinimo bei orientavimosi socialiniame gyvenime stokos) nesuprantant pasirašomo dokumento teksto turinio esmės ir pasirašomo dokumento pasekmių, suklaidinęs pastarąjį dėl vekselio paskirties, įtikinęs nukentėjusįjį S. Z., kad tai dokumentas reikalingas gauti jo gimimo liudijimą iš Rusijos Federacijos, kabinete, nuomojamame E. M., esančiame pastate adresu (duomenys neskelbtini), Visagino mieste, pateikė S. Z. pasirašyti prieš tai jo paties kompiuteriniu šriftu užpildytą ir spausdintuvu atspausdintą paprastojo vekselio blanką, datuotą 2011 m. lapkričio 28 d., kuriame buvo įrašyta vekselio išrašymo bei atsiskaitymo datos, nukentėjusiojo duomenys bei mokėjimo vieta bei nurodydamas, kad vekselyje nurodyta pinigų sumą 5000,00 eurų turi būti sumokėta E. M., kuriame S. Z., būdamas suklydimo įtakoje, ties tekstu „Vardas Pavardė“ įrašė savo vardą bei pavardę du kartus bei ties tekstu „Parašas“ pasirašė du kartus, kurį S. Z. pasirašius, paėmė iš jo ir laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2012 m. balandžio 26 d., po to, žinodamas, kad apie šio vekselio neapmokėjimą teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pranešta pagal vekselį įsipareigojusiam S. Z., šį S. Z. pasirašytą paprastąjį vekselį realizavo 2012 m. balandžio 26 d. pateikdamas Zarasų rajono 2 - ojo notarų biuro, esančio (duomenys neskelbtini), Zarasų mieste, notarui R. K. vykdomajam įrašui gauti, bei 2012 m. gegužės 8 d. pateikdamas antstolio L. J. kontoros Visagino skyriaus kontorai, esančiai (duomenys neskelbtini), Visagino mieste, išieškojimui pagal vykdomąjį įrašą ir nurodė, kad S. Z. yra gavęs už parduotą paveldėtą iš mamos butą piniginių lėšų, dėl ko antstolis išieškojimą nukreipė į pinigines lėšas esančias S. Z. banko sąskaitoje ir nurašius pinigus 19651,60 Lt sumoje, iš kurių 14659,00 Lt suma buvo pervesta į banko sąskaitą E. M. ir 1992, 60 Lt išieškota vykdymo išlaidų antstolio naudai, tai yra panaudodamas apgaulę ir suklaidindamas nukentėjusįjį S. Z. užvaldė jam priklausantį 14 659,00 litų turtą.

Nors šiuo atveju E. M. siekė vekselio surašymą pateisinti neva turėtomis išlaidomis dėl atliktų darbų dėl S. Z. reikiamo gimimo liudijimo dublikato gavimo iš Rusijos Federacijos kompetentingų institucijų, bei negautomis pajamomis dėl šios paslaugos S. Z. suteikimo, prokurorės nuomone tokie išteisintojo parodymai vertintini kaip gynybinė taktika ir paneigti kitais byloje esančiais įrodymais - nukentėjusio, liudytojų A. M. ir D. U. parodymai, kuriais netikėti nėra pagrindo.

Nors byloje esantis paprastasis vekselis 5000 eurų Lt sumai, kurį pasirašė nukentėjęs, atitinka formalius vekselio, kaip vertybinio popieriaus reikalavimus, tačiau byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad, išrašant minėtą vekselį, tikroji vekselio davėjo - S. Z. valia nebuvo išreikšta, E. M. vekselyje įrašytos tikrovės neatitinkančios žinios.

Neginčytina, kad E. M. tarėsi su S. Z. dėl paveldėjimo klausimų, bei žadėjo jam gauti atitinkamus dokumentus – gimimo liudijimą, be to vekselyje nurodė prievolės vertę, tačiau šios aplinkybės tvirtina, kad jis pasinaudojo nukentėjusiojo pasitikėjimu ir todėl jį apgavo. Prokurorės vertinimu, tai tik E. M. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybė, neturinti reikšmės jo veiksmų teisiniam įvertinimui.

Byloje apklausti asmenys - S. Z., A. M., D. U., M. B. patvirtino, kad E. M. kitiems asmenims prisistatydavo juristu (advokatu), nors tokiu nesąs. Jis sudarė solidaus žmogaus įvaizdį. Tam, kad įgauti didesnį nukentėjusiojo S. Z. pasitikėjimą, nuvežė jį į Širvintas apžiūrėti motinos buto, padėjo jam gauti gimimo liudijimo dublikatą iš Rusijos Federacijos. Senyvo amžiaus nukentėjusysis, dėl savo naivumo, silpnos sveikatos būklės ir kitų aplinkybių besąlygiškai pasitikėjo E. M.. Net vykstant teisminiam procesui buvo matyti, kad jam sunku susiorientuoti procese, teisiniuose dalykuose, susijusiuose su vertybinių popierių pasirašymu, kurių tikriausiai nesugebėtų suprasti ir jauno amžiaus neturintis sveikatos problemų išsilavinęs žmogus. Šiuo atveju nukentėjusiajam buvo nustatytas specialiųjų poreikių lygis, jo lietuvių kalbos įgūdžiai yra silpni ir visos šios aplinkybės palengvino nusikalstamos veikos planus E. M.. Be to, išteisintasis vekselį atspausdino pakankamai smulkiu šriftu, kad senyvo amžiaus žmogus jo lengvai neįskaitytų, valiutą nurodė eurais, nors iš bylos duomenų matyti, kad jokios kalbos apie atsiskaitymą eurais nebuvo. Tai, kad nukentėjusysis buvo apgautas, patvirtina ir mažas vekselyje nurodytas prievolių atlikimo laikas – trys mėnesiai, nors nukentėjęs gaudamas tik pensiją, per tokį terminą neturėjo galimybės surinkti reikiamą pinigų sumą. Visi E. M. veiksmai tik patvirtina jo siekį greičiau įgyvendinti savo apgaule įgytas teises į turtą. Nukentėjusysis teigė, kad jis nebuvo vekselio pasirašymo iniciatorius, jis net neketino pasirašyti su E. M. kokio nors dokumento, pagal kurį įsipareigotų sumokėti jam kokią nors pinigų sumą, jis nebuvo įsiskolinęs E. M., pasirašydamas jis suvokė tik tai, kad pasirašomas dokumentas reikalingas gimimo liudijimui gauti. Jie tarėsi žodžiu, kad už atliktą darbą bus sumokėta tik po to, kai jis bus atliktas ir S. Z. paveldės ir parduos jo motinai priklausiusį butą.

Prokurorė atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiajam S. Z. iki pat 2012 m. birželio mėnesio nebuvo žinoma, kad jo pasirašytas vekselio dokumentas išvis egzistuoja ir, kad jis yra įsiskolinęs E. M. pagal vekselio dokumentą, o sužinojęs apie tai, iškart kreipėsi į teisėsaugos įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o vėliau į prokuratūrą.

Apibendrindama prokurorė daro išvadą, kad visi įrodymai patvirtina, kad E. M. piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu, įkalbėjo nenujaučiantį apgaulės nukentėjusįjį pasirašyti paprastąjį vekselį 5000 eurų sumai ir vėliau šį vekselį realizuodamas pateikdamas išieškojimui savo naudai įgijo nukentėjusiojo turtą - pinigus, ir tai padarė veikdamas tiesiogine tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, savo tyčiniais veiksmais priversdamas nukentėjusįjį prisiimti turtinę prievolę kaltinamojo E. M. naudai, žinodamas, kad jis nukentėjusysis tokių prievolių kaltinamojo naudai neturi ir tokie jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d. požymius, tokiu būdu skundžiamas išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas E. M. apkaltinamasis nuosprendis.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

E. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, pagrįstai.

Nors prokurorė ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo, įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, padaryta išvada, kad E. M. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai E. M. išteisino pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis S. Z. su E. M. konsultavosi turto paveldėjimo, paveldimo buto pardavimo klausimais, tarėsi, kad E. M. už atlygį padės nukentėjusiajam gauti mirusios motinos turtui paveldėti būtiną jo gimimo liudijimo dublikatą iš Rusijos Federacijos kompetentingų institucijų.

Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad jis su E. M. tuo pačiu tarėsi, kad pastarasis dar ir padės parduoti paveldimą butą, tačiau jis su E. M. nesitarė, jog pinigus pastarajam turės sumokėti pagal vekselį, taip pat neaptarė ir sumokėjimo terminų, o vekselio sąmoningai nepasirašinėjo.

E. M. parodė, kad S. Z. lankėsi pas jį keletą sykių ir sutiko sumokėti už atliktus darbus – gimimo liudijimo dublikato gavimą po to, kai gaus palikimą ir parduos paveldėtą butą. Nutarė šį susitarimą įforminti raštiškai bijodamas, kad S. Z. gali nevykdyti susitarimo sumokėti žadėtus pinigus. Vekselio pasirašymo metu be jo su S. Z. dalyvavo A. M., D. U.. Visų akivaizdoje perskaitė paruoštą vekselį, be to, kartu buvę asmenys jį peržiūrėjo, po ko S. Z. jį pasirašė. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytojas D. U., kuris teigė buvęs pas E. M. minimo vekselio pasirašymo metu, supratęs, kad kalba eina apie susitarimą tarp E. M. ir S. Z., nurodė, kad S. Z. garsiai perskaitė jam paduotame dokumente užfiksuotus jo anketinius duomenis, paduotą dokumentą S. Z. prašymu skaitė ir A. M., jis (D. U.) taip pat matė, kad šiame dokumente yra S. Z. anketiniai duomenys, nurodyta 5000 suma eurais, visiems asmenis, šį dokumentą apžiūrėjus, S. Z. jį pasirašė.

Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas pavartojant apgaule. Taigi, šios nusikalstamos veikos dalyku be kita ko yra svetimas turtas bei svetima turtinė teisė. Kaltininkui svetimu turtu laikomas turtas, kuris kaltininkui nuosavybės teise nepriklauso, o svetima turtine teise – jokiu objektyviai egzistuojančiu teisiniu pagrindu kaltininkui nepriklausanti turtinė teisė, kuri atitinka nukentėjusiojo turtinę pareigą ir tokią teisę įgijęs kaltininkas neturi ir neturėjo į nukentėjusįjį jokių turtinių teisių ar turtinių reikalavimų.

Svetimas turtas ar turtinė teisė teisėtai kito asmens įgyjami ir tampa jo nuosavybe civilinių sutarčių pagrindu, sandoriu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Tuo tarpu BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo – pagrindinis požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą nusikalstamą, yra apgaulės panaudojimas turto ar turtinės teisės įgijimui, taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis suvaržymui ar panaikinimui. Apgaulė, kuri suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan., vartojama kaip asmens suklaidinimo ir turto ar turtinės teisės užvaldymo būdas. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę.

Teismų praktikoje yra pripažinta, jog paprastasis vekselis gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį, dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (kasacinė byla (duomenys neskelbtini)), taip pat paprastasis vekselis gali būti sukčiavimo priemonė, jeigu nustatoma, kad jį surašant, jo gavėjo tyčia buvo nukreipta į nukentėjusiojo apgaulę, o vekselis panaudotas kaip nukentėjusiojo suklaidinimo priemonė (kasacinė nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Esminės aplinkybės, kurios turi reikšmę šioje byloje sprendžiant ar E. M. padaryta veika laikytina sukčiavimu ar civiliniu deliktu, yra tai, ar E. M., surašydamas vekselį ir pateikdamas jį nukentėjusiajam pasirašyti, turėjo tyčią suklaidinti (ir suklaidino) S. Z., ar vekselio turinys atitiko pastarojo valią ir ar E. M. turėjo pagrindą (ir teisę) reikalauti iš S. Z. vekselyje nurodytos pinigų sumos.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, apklausęs proceso dalyvius ir remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais – neprotestuotinu vekseliu kuriame nurodyta, kad pagal šį vekselį 2012-02-28 privaloma sumokėti E. M. 5000 eurų, mokėtojas – S. Z., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) mokėtojo adresas – (duomenys neskelbtini), Visaginas, mokėjimo vieta – (duomenys neskelbtini), Visaginas, yra S. Z. vardas pavardė ir parašas nustatė, kad šis vekselis sudarytas Vekselių įstatymo ir Civilinio kodekso pagrindu, jis nebuvo ginčijamas, nėra pripažintas neteisėtu ir yra įvykdytas, byloje ištirti įrodymai neleidžia konstatuoti, kad E. M. panaudojo apgaulę ir naudojo tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl nėra pagrindo jo veiką kvalifikuoti kaip sukčiavimą, tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, atsiradę paskolos sutarties pagrindu. Kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais visiškai sutinka ir jiems pritaria.

Nors prokurorė skunde teigia, kad E. M. S. Z. nurodė pasirašyti vekselį teigdamas, kad tai dokumentas reikalingas gimimo liudijimo dublikatui gauti ir S. Z. jį pasirašė neskaitęs, nesuprasdamas jo turinio, be to, jis dėl savo amžiaus ir teisinio neišprusimo negalėjo suprasti jo esmės, bet byloje surinkti įrodymai to nepatvirtina.

Jau minėta, jog byloje neginčytinai nustatyta, kad E. M. surašytą paprastąjį vekselį S. Z. padavė pasirašyti savo darbo kabinete dalyvaujant kartu su S. Z. atėjusiam A. M., bei D. U., S. Z., taip pat ir kiti kabinete tuo metu buvę asmenys turėjo galimybę su vekselio turiniu susipažinti. Pastaroji aplinkybė – vekselio pateikimas S. Z. pasirašyti dviejų pašalinių asmenų akivaizdoje suteikiant jiems galimybę susipažinti su vekselio turiniu rodo, kad E. M. neturėjo tikslo S. Z. apgauti jį suklaidindamas dėl pateikiamo pasirašyti dokumento turinio. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad E. M. į vekselį, kurį pateikė pasirašyti S. Z., turėjo tikslą įrašyti ir įrašė duomenis, neatitinkančius jų tarpusavio žodinio susitarimo dėl atlyginimo E. M. už jo suteikiamas paslaugas dydžio, o kartu ir S. Z. valios. Pažymėtina ir tai, kad nors S. Z. yra ne lietuvis, pensinio amžiaus (nagrinėjamos veikos metu buvo 70 metų amžiaus) ir jam yra nustatytas specialiųjų poreikių lygis, tačiau jis turi aukštąjį išsilavinimą, studijavo Vilniaus inžinieriniame statybos institute, Vilniaus statybos technikume, studijos vyko lietuvių kalba, jis Lietuvoje gyvena labai seniai, specialiųjų poreikių lygis S. Z. nustatytas dėl bendro susirgimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad nukentėjęs dėl savo asmeninių savybių negalėjo suprasti kokį dokumentą pasirašė, tuo labiau, kad aptariamame vekselyje nurodyti elementarūs duomenys, suprantami kiekvienam asmeniui (anketiniai duomenys, pinigų suma, kuri, beje išskirtinai įrašyta viršutinėje eilutėje paryškintu ir žymiai padidintu šriftu).

Tokiu būdu prokurorės apeliacinio skundo argumentai apie tariamą esminį S. Z. suklaidinimą, E. M. pavartojant apgaulę, yra deklaratyvūs teiginiai, kurių nepatvirtina jokie bylos duomenys, priešingai – juos paneigia. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, išskyrus pačio nukentėjusiojo paaiškinimus, jog jis pasirašė vekselį nesuprasdamas jo esmės, pasitikėdamas E. M..

Atsižvelgiant į tai, E. M. įsipareigojimą S. Z. įvykdė – gavo ir perdavė S. Z. jo gimimo liudijimo dublikatą, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad S. Z. už E. M. suteiktas paslaugas iki pastarojo turėto paprastojo vekselio pateikimo vykdymui atsiskaitė, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad E. M., panaudodamas vekselį neteisėtai ir nepagrįstai įgijo S. Z. turtą.

BK 2 straipsnio, kuriame reglamentuotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad E. M. šioje byloje dėl kaltinimo sukčiavimu išteisintas pagrįstai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis apeliacinio skundo ribose yra pagrįstas ir teisėtas, keisti nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.