Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-04-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-95-417/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-16
Bylos Nr.
1A-95-417/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-57401-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius, Aurelija Sadauskaitė, Savinijus Katauskas
Nuteistasis
E. S.
Kaltinamasis
E. S.
Kategorijos
Pranešėjas Eduardas MaškevičiusTeisėja Kristina Baškienė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-95-417/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57401-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.20.12.; 2.4.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorui Žilvinui Šiurnai,nuteistajam E. S. (dalyvavimas užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo būdu),nuteistojo gynėjai advokatei Audronei Matiukienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl 2018 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu pagal BK 242 straipsnį ir jam paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, prie didesnės 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu V. S. paskirtos neatliktos bausmės dalies pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir E. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, ją skirta atlikti pataisos namuose. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytas kaltinamojo E. S. suėmime išbūtas laikas nuo nuosprendžio paskelbimo 2017 m. gruodžio 28 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. S. nuteistas už tai, kad jis vengė atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę: jis 2016 m. balandžio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, 2016 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atmetus nuteistųjų, tarp jų ir E. S., apeliacinius skundus ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, būdamas nesuimtas, išvyko iš savo nurodytos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir slapstėsi nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų, dėl to 2016 m. lapkričio 17 d. paskelbta jo paieška. 2016 m. gruodžio 1 d. Vilniaus mieste E. S. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiu būdu E. S. vengė atlikti nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendį ir jį šioje byloje išteisinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad jis iš Klaipėdos į Vilnių išvažiavo ne dėl to, kad pasislėptų nuo policijos pareigūnų, o dėl to, kad galėtų užsidirbti pinigų. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad jis neturėjo jokių įsipareigojimų nei policijai, nei teismui, apribojimai jam buvo panaikinti 2016 m. lapkričio 8 d., jis neturėjo jokios informacijos nei iš policijos, nei iš teismo apie tai, kad jo apeliacinis skundas buvo atmestas, niekas jo neinformavo, kad jis turi prisistatyti į policijos komisariatą dėl bausmės vykdymo. Apeliantas nurodo, kad iš byloje apklaustų policijos pareigūnų parodymų matyti, kad jis pats ne kartą skambino į policiją ir asmeniškai teiravosi, kada jam reikia prisistatyti į policijos komisariatą. Liudytoja L. G. taip pat patvirtino, kad jis neketino vengti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Nurodo, kad jis, vykdydamas policijos pareigūnų jam duotus paaiškinimus, kokius daiktus jis turi atsinešti, kai atvyks dėl bausmės atlikimo, susigrąžino savo asmens dokumentą, kuris buvo paimtas ikiteisminio tyrimo metu. Apeliantas prašo atkreipti dėmesį į liudytojos R. A. parodymus apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), jo buvo ieškoma 2016 m. lapkričio 14–16 dienomis, nors tuo metu policija dar nebuvo gavusi vykdytino nuosprendžio, nes šį nuosprendį policija gavo tik 2016 m. lapkričio 16 d., mano, kad liudytojos R. A. ir E. P. pateikė klaidingus duomenis apie tai, kad jo ieškojo 2016 m. lapkričio 14–16 dienomis, dėl to 2016 m. lapkričio 17 d. jam nepagrįstai buvo paskelbta paieška. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paklausus liudytojos R. A., kaip ji galėjo ieškoti nuteistojo anksčiau, negu gavo vykdytiną nuosprendį, ši negalėjo tiksliai atsakyti, tik paaiškino, kad įsivėlė klaida, todėl apeliantas mano, kad jo paieškos paskelbimas taip pat galėjo būti klaida, nes jo paties niekas neinformavo apie tai, kad jo apeliacinis skundas yra atmestas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėjęs. Tai jis sužinojo tik tada, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų Vilniaus mieste. Apelianto teigimu, jis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neneigė, kad jis buvo išvažiavęs į Vilnių padirbėti, apie tai žinojo ir liudytoja L. G., tai patvirtino ir liudytojas R. P.. Teigia, kad jis nežinojo, kad jam panaikinus apribojimus jis negali išvykti į Vilnių dirbti ir tokiu būdu užsidirbti pinigų ir prisidėti prie šeimos išlaikymo. Todėl prašo nagrinėti jo bylą iš naujo ir priimti teisingą sprendimą.Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus. Juos išsamiai išanalizavęs, teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes dėl apelianto veiksmų, susijusių su įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nevykdymu, ir pagrįstai E. S. pripažino kaltu pagal BK 242 straipsnį.BK 242 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti paskirtą arešto ar laisvės atėmimo bausmę, kai asmuo dar nėra suimtas. Vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra procesas, kurio metu nuteistasis aktyviais veiksmais stengiasi išvengti bausmės atlikimo. Subjektyvioji minėto nusikaltimo sudėties pusė pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas žino ir supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau slapstydamasis ar kitokiais veiksmais sąmoningai stengiasi išvengti jos atlikimo.Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad E. S. 2016 m. balandžio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje (2 nusikaltimai), 253 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 10 dalimi jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, šią bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas E. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nurodant, jog nuosprendžiui įsiteisėjus jos panaikinamos ir kaltinamajam E. S. grąžintinas asmens dokumentas – jo asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19–78). Šį nuosprendį nuteistasis apskundė Klaipėdos apygardos teismui, kuris 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi jo apeliacinį skundą atmetė.Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis E. S. dalyvavo nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, 2016 m. balandžio 28 d. nuosprendis jam buvo įteiktas pasirašytinai 2016 m. gegužės 4 d. (t. 1, b. l. 88). E. S. padavė apeliacinį skundą dėl 2016 m. balandžio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio, ir nors nuteistasis nedalyvavo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiame teismo posėdyje dalyvavo jo gynėjas, o 2016 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria nuteistojo E. S. apeliacinis skundas buvo atmestas, jam buvo išsiųsta 2016 m. lapkričio 7 d. Kadangi pats E. S. savo noru neatvyko atlikti bausmės, buvo paskelbta jo paieška ir 2016 m. gruodžio 1 d. jis buvo sulaikytas Vilniuje. Apeliantas savo tyčią dėl vengimo atlikti laisvės atėmimo bausmę viso proceso metu neigė, nurodė, kad jis iš savo gyvenamosios išvyko ne norėdamas pasislėpti, o tiesiog užsidirbti pinigų. Be to, teigė, kad pats domėjosi dėl galimybės atlikti bausmę, tačiau nesulaukęs jokių žinių apie nuosprendžio gavimą policijos įstaigoje, išvyko užsidirbti. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Apylinkės teismo apkaltinamajame nuosprendyje aiškiai nurodytos įrodytomis pripažintos E. S. bausmės vengimo aplinkybės ir paaiškinta, kaip pasireiškė nuteistojo tyčia. Kitaip vertinti bylos aplinkybių ir daryti priešingas išvadas nėra pagrindo. Nors nuteistasis teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis jam nebuvo įteikta, tačiau iš jo ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų matyti, kad apie tai, jog jo apeliacinis skundas buvo atmestas, jis sužinojo iš kitų asmenų. Pažymėtina, kad nuteistasis E. S., nors ir domėjosi bausmės atlikimo galimybėmis, pats skambino į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pasiteirauti, ar yra gautas 2016 m. balandžio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis, tačiau netrukus po to pats išvyko iš savo gyvenamosios vietos, policijos pareigūnams nurodytu telefonu su juo susisiekti nepavyko, nei gyvenamojoje vietoje, nei savo artimųjų giminaičių namuose jo rasti taip pat nepavyko, todėl buvo paskelbta jo paieška. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis suprato, kad apkaltinamasis apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjo, ir kad jis privalės atlikti jam paskirtą bausmę. Nors nuteistasis E. S. neigia savo kaltę dėl vengimo atlikti paskirtą bausmę, tačiau savo apeliaciniame skunde nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų ar pažeidimų, vertinant bylos duomenis, turėjusių įtakos, apelianto nuomone, neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo pripažinti jį kaltu dėl vengimo atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę priėmimui. Visi nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės jis nesislapstė ir iš savo gyvenamosios vietos išvyko nepažeisdamas jokių reikalavimų, nes jam nebuvo jokių draudimų išvykti, apylinkės teismo buvo įvertinti bei motyvuotai paneigti bylos duomenimis, kurie išsamiai aptarti skundžiamame nuosprendyje. Priešingai nei teigiama nuteistojo E. S. apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad jis, žinodamas apie jam priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, sąmoningai vengė ją atlikti, tyčia išvykdamas iš savo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), ir slapstydamasis nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų. Remiantis kaip liudytojų ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu apklaustų policijos pareigūnų E. P., R. A. ir I. A. parodymais, nustatyta, kad siekiant surasti ir pristatyti nuteistąjį E. S. atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jo buvo ne kartą ieškoma jo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat jo buvo ieškoma jo motinos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ne kartą buvo bandyta skambinti paties E. S. policijos pareigūnams nurodytu telefonu, tačiau su juo susisiekti nepavyko. Be to, nuteistojo teiginius, kad jis nesislapstė, paneigia ir liudytojo R. P. parodymai, nes jis nurodė, kad E. S. darbo buvo tik tris dienas, tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad E. S. iki sulaikymo Vilniaus mieste jau buvo ieškomas dvi savaites. Visų šių aptartų duomenų visuma rodo E. S. tyčią išvengti teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Įvertinęs aptartų duomenų visumą pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl E. S. tyčinio vengimo atlikti paskirtą laivės atėmimo bausmę, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 242 straipsnį.Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nuteistasis akcentavo, kad jam buvo pateikti du pranešimai apie įtarimą, juose skirtingai buvo nurodyta jo sulaikymo data. Susipažinus su byloje esančiais duomenimis matyti, kad 2017 m. vasario 20 d. E. S. įteiktame pranešime apie įtarimą yra nurodyta, kad jis buvo sulaikytas 2016 m. gruodžio 6 d., nors iš byloje esančio Asmens faktinio sulaikymo akto matyti, kad E. S. buvo sulaikytas 2016 m. gruodžio 1 d. Vėlesniame pranešime apie įtarimą bei kaltinamajame akte nurodyta, kad E. S. buvo sulaikytas 2016 m. gruodžio 1 d., todėl laikytina, kad 2017 m. vasario 20 d. E. S. įteiktame pranešime apie įtarimą nurodant 2016 m. gruodžio 6 d. jo sulaikymo datą buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, kuri vėlesniuose procesiniuose dokumentuose buvo ištaisyta. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl naikinti skundžiamo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio ir išteisinti E. S. jo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Savinijus KatauskasEduardas MaškevičiusAurelija Sadauskaitė