- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-04-10
- Bylos Nr.
- I-598-281/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Blauzdžius, Mefodija Povilaitienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- J. B., R. V.
- Atsakovas
- Policijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto Vyriausiajam policijos komisariatui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjos J. B. atstovui Stanislovui Butkevičiui, atsakovės atstovei Aleksandrai Rostovcevai, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. B. bei R. V. skundą atsakovui Policijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Panevėžio miesto Vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos J. B. ir R. V. skundu teismui (b.l. 4-6) prašo: 1) panaikinti Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) 2007-09-21 sprendimą Nr.5-S-7128 atsisakyti tenkinti pareiškėjų skundą; 2) atsakovą įpareigoti Panevėžio miesto Vyriausią policijos komisariatą (toliau - Policijos komisariatas) grąžinti J. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Honda Preliudia“ (valst. Nr.(duomenys neskelbtini)).
Pagrįsdamos savo reikalavimus pareiškėjos skunde paaiškino, kad Policijos departamento 2007-09-21 raštu Nr.5-S-7128 buvo informuotos, jog jų skundas dėl Policijos komisariato veiksmų atmestas. Atmesdamas skundą, Policijos departamentas konstatavo, kad automobilis „Honda Preliudia“ kliudė pravažiuoti kitoms transporto priemonėms, todėl vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 193.10 p. reikalavimus (sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudytų kitų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui), taigi vadovaujantis LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 269 str. 7 d. minėtas automobilis buvo priverstinai nuvežtas teisėtai ir policijos pareigūnai jokių pažeidimų nepadarė.
Priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra administracinio poveikio priemonė, kuri taikytina pažeidėjams, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolams, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose (LR ATPK 264 str.). Priverstinis transporto priemonės nuvežimas taikomas tik tada, kai yra padarytas administracinės teisės pažeidimas. Kaip taisyklė, administracinis teisės pažeidimas turi būti įforminamas procesiniu dokumentu, o būtent - administracinio teisės pažeidimo protokolu. Tokiu atveju Panevėžio VPK pareigūnai, atvykę į vietą pirmiausia turėjo nustatyti, koks administracinės teisės pažeidimas buvo padarytas ir spręsti klausimą dėl pažeidėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn. Pats savaime (nesurašius administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nenustačius fakto, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas) priverstinis transporto priemonės nuvežimas nėra galimas ir yra neteisėtas. Sutinkamai su LR Vyriausybės 2001-11-27 nutarimo Nr.1426 3 p. transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama tik esant LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 str. 7 d. nurodytiems pažeidimams. O būtent, priverstinis transporto priemonės nuvežimas taikomas tik padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LT ATPK 124l str. ir 132¹ str. Tai reiškia, kad Policijos komisariato pareigūnai pirmiausia privalėjo nustatyti, koks administracinis teisės pažeidimas padarytas ir tada surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tuo tarpu pareigūnai net nesiėmė jokių veiksmų, kad nustatyti administracinės teisės pažeidėją ir išklausyti jo paaiškinimus, neatliko tyrimo, nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, o apsiribojo tik priverstiniu transporto priemonės nuvežimu, kas iš principo, kaip atskiras veiksmas be kitų procesinių veiksmų, yra negalimas. Visais atvejais administracinio teisės pažeidimo protokolas negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidomis. Kokiu būdu policijos pareigūnai nustatė, kad minėtas automobilis trukdo eismui neištyręs faktinių aplinkybių ir neišklausęs nei numanomo pažeidėjo, nei liudytojų paaiškinimų. Negalima vadovautis tik vieno J. Z. paaiškinimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR ATPK 264 str. 1 d. priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra traktuojamas kaip priemonė vieno iš minėtame straipsnyje išvardytų tikslų realizavimui-protokolų surašymui. Priverstinis transporto priemonės nuvežimas, nesurašius administracinio teisės pažeidimo protokolo laikytina neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais
Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika ir visais atvejais tai įforminama atitinkamu procesiniu dokumentu. Toks procesinis dokumentas administraciniame procese yra administracinio teisės pažeidimo protokolas. Policijos pareigūnams nesurašius administracinio teisės pažeidimo protokolo, iš pareiškėjų net buvo atimta teisė apskųsti policijos pareigūnų veiksmus. Skundžiamame rašte yra paminėta, jog dėl administracinio protokolo nesurašymo yra Policijos komisariato vadovybei yra pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą ir tai reiškia, faktišką pripažinimą tos aplinkybės, kad pareigūnai pažeidė įstatymų reikalavimus ir atliko neteisėtus veiksmus.
Nagrinėjamu atveju nebuvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, dėl kurio buvo reikalinga priverstinai nuvežti automobilį. Visų pirma, automobilis stovėjo R. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise (kartu su D. Z.) priklausančiame žemės sklype, esančiame Panevėžyje (duomenys neskelbtini), kuriame nėra nei jokių kelio ženklų, nei kelio ženklinimų. Šiuo sklypu naudotis turi lygias teises tiek R. V., tiek D. Z.. Automobilis stovėjo žemės sklype, kuriame joks eismas nevyksta ir todėl policijos pareigūnų teiginys, kad automobilis kliudė kitų transporto priemonių eismui yra nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės. Nebuvo pažeisti ir Kelių eismo taisyklių reikalavimai, reglamentuojantys automobilių stovėjimo tvarką, nepažeisti Kelių eismo ženklų reikalavimai (tokių ženklų minėtoje vietoje nėra ir nebuvo). Priverstinis transporto priemonės nuvežimas galimas tik esant dviems sąlygoms :1) kai padaryti administraciniai teisės pažeidimai, numatyti LR ATPK 124¹ str. ir 132¹ str., ir 2) kai tai trukdo transporto ir pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises (LR ATPK 269 str. 7 d.). Tai reiškia, kad abi minėtos sąlygos turi sudaryti vieningą visumą. Tuo tarpu, pažeisti transporto ar pėsčiųjų eismo, statant automobilį asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype, kuriame joks eismas nevyksta ir negali vykti, neįmanoma, nes bendro naudojimo žemės sklypas gali būti naudojamas bendrasavininkų reikmėms, o ne kelių eismui. Taigi, visi nesutarimai tarp bendraturčių dėl bendrosios nuosavybės valdymo ir naudojimo turi būti sprendžiami vadovaujantis LR civilinio kodekso ketvirtosios knygos nuostatomis, įtvirtinančiomis jog bendrosios dalinės nuosavybės teise objektas valdomas, juo disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai dėl naudojimo tvarkos nesutariama, ginčą pagal bet kurio bendraturčio ieškinį sprendžia teismas. Todėl nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 132¹ str. sudėties, ir iš to seka, kad policijos pareigūnai neteisėtai panaudojo priverstinį transporto priemonės nuvežimą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu J. B. atstovas patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Policijos departamentas atsiliepime teismui (b.l. 23-24) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir paaiškino, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas, vadovaujantis LR ATPK 264 straipsniu yra administracinių teisės pažeidimų teisenos užtikrinimo priemonė. Pareiškėjos, apskųsdamos priverstinį automobilio nuvežimą , turėjo vadovautis ATPK 271str. nuostatomis, tuo tarpu, Policijos departamentas nėra tas subjektas, kuriam turėjo būti apskųstas priverstinis automobilio nuvežimas. Nepagrįstas pareiškėjų argumentas, jog priverstinis transporto priemonės nuvežimas nėra galimas ir yra neteisėtas, nesurašius administracinio teisės pažeidimo protokolo ir tokiu būdu nenustačius fakto, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priverstinį transporto priemonės nuvežimą reglamentuoja LR ATPK nuostatos, LR Vyriausybės 2001-11-27 nutarimu Nr.1426 patvirtintos Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos nuostatos ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-01-11 įsakymu Nr.15 patvirtintos Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos (toliau - Instrukcija) nuostatos. Vadovaujantis Instrukcijos nuostatomis, pareigūnas, prieš priverstinį transporto priemonės nuvežimą, turi užpildyti transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, o kelių eismo taisyklių pažeidimas, remiantis Instrukcijos 17 p., įforminamas LR ATPK nustatyta tvarka, tik po to, kai surenkama pakankamai įrodymų, kad automobilio savininkas, kuris atėjo atsiimti automobilio, padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą. Taigi, priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra administracinių teisės pažeidimų teisenos užtikrinimo priemonė, kurios tikslas nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimą padariusį asmenį, ir šį pažeidimą įforminti ATPK nustatyta tvarka, t.y. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos neteisingai teigia, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra įstatyme numatyta sankcija. Sankcijos už administracinių teisės pažeidimų padarymą yra numatytos LR ATPK 21 straipsnyje. Šiame straipsnyje priverstinis transporto priemonės nuvežimas nėra minimas. Priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra administracinių teisės pažeidimų teisenos užtikrinimo priemonė, o ne sankcija už kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atstovo atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Policijos komisariatas atsiliepime (b.l. 16-17) teismui paaiškino, kad su skundo reikalavimais nesutinka. ir nesutikimą argumentuoja tuo, kad 2007-01-19 Policijos komisariato Eismo priežiūros skyriuje buvo gautas J. Z. prašymas atlaisvinti bendrojo naudojimo įvažiavimą į jam priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kuris jau du mėnesiai užstatytas automobiliu „Honda Preliude“. Policijos patruliai, nuvykę nurodytu adresu, įsitikino, kad tikrai minėtas automobilis trukdo naudotis garažu, nufotografavo, surašė transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, o pakviesti UAB „Automeras“ darbuotojai išvežė automobilį į mokamą transporto priemonių stovėjimo aikštelę. LR ATPK 269 str. 7 d. yra pasakyta, kad „...padarius pažeidimus, numatytus... 132¹ straipsnyje (transporto priemonės stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose nesilaikymas), jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“. Pareiškėja J. B., palikdama jai priklausantį automobilį ant kelio ties įvažiavimu į garažą, pažeidė J. Z. teisę naudotis jam priklausančiu garažu, todėl policijos pareigūnai turėjo teisę priverstinai nuvežti automobilį, kaip pažeidžiantį kitų asmenų teises. Be to, tokiu savo poelgiu, pareiškėja J. B. pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 193.10 punkto draudimą, sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudytų kitų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Dėl palikto automobilio J. Z. negalėjo nei įvažiuoti, nei išvažiuoti iš jam priklausančio garažo.
Tai, kad nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nedaro automobilio priverstinio nuvežimo neteisėto. Juolab, kad pareigūnai jo surašyti ir negalėjo, nes pažeidimo vietoje nebuvo asmens, padariusio administracinį teisės pažeidimą (savininkė J. B. buvo išvykusi į užsienį). Automobilio nuvežimo faktas užregistruotas Policijos komisariato transporto priemonių nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo žurnale (įrašo Nr.836), visi su šiuo įvykiu susiję dokumentai saugomi Viešosios policijos operatyvaus valdymo skyriuje, kad savininkas, pateikęs dokumentus, automobilį galėtų atsiimti bet kuriuo paros metu.
Policijos komisariato vadovybei yra pavesta dėl šio įvykio atlikti tarnybinį patikrinimą. Tačiau pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą nėra kaltės ar neteisėtų veiksmų pripažinimas, bet siekis išsiaiškinti visas aplinkybes ir nustatyti objektyvią tiesą. Tarnybinio patikrinimo metu, išsiaiškinus visas automobilio priverstinio nuvežimo aplinkybes, pareigūnų kaltė nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad Policijos komisariato pareigūnai, reaguodami į J. Z. 2007-04-19 prašymą atlaisvinti įvažiavimą į kiemą bei pašalinti trukdymus naudotis garažu, iš kiemo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, priverstinai nuvežė automobilį „Honda Preliudia“ (b.l. 40-44).
R. V. 2007-08-16 skundu LR Generaliniam prokurorui bei LR vidaus reikalų ministrui prašė: 1) ištirti su automobilio priverstiniu nuvežimu susijusias aplinkybes; 2) padėti susigrąžinti automobilį (b.l. 26-27).
Minėtas skundas persiųstas nagrinėti Policijos departamentui, kuris 2007-09-21 raštu Nr.5-S-7128 R. V. informavo, jog įvertinus surinktą medžiagą, nustatyta, kad automobilis „Honda Preliudia“ privertinai nuvežtas buvo teisėtai, atlaisvinant bendro naudojimo įvažiavimą (b.l. 11-12). Minėtame rašte taip pat pažymėta, jog dėl šio įvykio (bendro įvažiavimo užstatymo) pradėtas administracinio teisės pažeidimo tyrimas.
Byloje spręstinas ginčas dėl Policijos departamento 2007-09-21 rašto bei pareiškėjų prašymo įpareigoti Policijos komisariatą grąžinti automobilį „Honda Preliudia“ teisėtumo bei pagrįstumo.
Iš pareiškėjų skundo matyti, kad savo nesutikimą su Policijos departamento 2007-09-21 rašte išreikšta pozicija jos grindžia iš esmės ginčydamos automobilio „Honda Preliudia“ priverstinio nuvežimo teisėtumą.
LR ATPK 264 str. nurodoma, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės taikomos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais bei siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolams, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose.
Priverstinis transporto priemonės nuvežimas – viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių, numatytų LR ATPK 269 str. nuostatose.
LR ATPK 271 straipsnyje nurodoma, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones suinteresuotas asmuo gali apskųsti aukštesniajam organui (pareigūnui) arba apylinkės teismui.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog LR ATPK 271 straipsnyje numatytos teisenos paskirtis – patikrinti, ar nepažeidžiamos asmens teisės ir laisvės, taikant LR ATPK normas dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių (Vyriausiojo administracinio teismo 2006-01-04 nutartis administracinėje byloje Nr. N4-026/2006). Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje tarpinių priemonių, kuriomis byla neišsprendžiama iš esmės, apskundimas numatytas kaip išimtis iš bendros taisyklės, pagal kurią galimi proceso teisės normų pažeidimai įvertinami nagrinėjant skundą dėl nutarimo, kuriuo asmuo pripažįstąs kaltu dėl pažeidimo padarymo ar administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama. Dėl šios priežasties tarpinių procesinių priemonių apskundimas negali būti aiškinamas plečiamai. Vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonėmis apribojant asmens laisvę ir nuosavybę egzistuoja būtinybė operatyviai patikrinti, ar valdžios institucijų veiksmais nėra neteisėtai ir nepagrįstai apribojamos tokios asmenų teisės, kaip asmens laisvė, ar teisės nuosavybės srityje, ar nėra būtinybės teismui nedelsiant imtis atitinkamų priemonių šioms teisėms apsaugoti, kol nėra ištirta ar išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla (Vyriausiojo administracinio teismo 2006-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-565/2006). Jeigu administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės taikymas baigtas, ATPK 271 straipsnyje numatytas priemonės apskundimas nebetenka prasmės, nes nebegali pašalinti asmens teisių pažeidimo, kuris jau yra nutrauktas (Vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. N1 -1736/2007).
Iš skundžiamo Policijos departamento 2007-09-21 rašto matyti, jog R. V. 2007-08-16 prašymas yra išnagrinėtas ir jai išaiškinta, jog, nagrinėjamu atveju automobilis priverstinai nuvežtas pagrįstai ir teisėtai. Pareiškėja minėtu raštu taip pat informuojama, kad pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą, kodėl nebuvo pradėtas administracinio teisės pažeidimo tyrimas ir automobilio valdytojui nesurašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 11-12).
Atsižvelgus į minėtose Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju transporto priemonės nutempimo teisėtumas galėtų būti vertinamas bei ginčijamas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą LR administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka paduodant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje.
Sistemiškai aiškinant LR ATPK 269 str. ir 271 str., nuostatas bei atsižvelgiant į LR ATPK 264str. įtvirtintus ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonėms keliamus tikslus, darytina išvada, jog šios priemonės atskirais atvejais turi būti taikomos operatyviai, o tuo pačiu ir galimai anksčiau nei iškeliama pati administracinio teisės pažeidimo byla. Taigi, administracinio teisės pažeidimo bylos neiškėlimas dėl objektyvių priežasčių (nenustatytas administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo ar pan.), negali būti kliūtimi taikyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones.
Be to, jeigu asmuo, kurio atžvilgiu neteisėtai taikant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones, patyrė žalą, jis turi teisę reikalauti tokios žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-05 nutartis; adm. b. Nr. N1 -1736/2007).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, sprendžiama, jog pareiškėjų skundo motyvai dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymo negalimumo neiškėlus administracinio teisės pažeidimo bylos, yra pagrįsti netinkamu teisės normų aiškinimu.
Iš Policijos departamento skundžiamo rašto matyti, jog atsakovas pareiškėjų prašymą išnagrinėjo visapusiškai ir išsamiai, todėl šio atsakymo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Įpareigojimas atlikti veiksmus, kaip savarankiškas skundo reikalavimas, galėtų būti keliamas tuo atveju, kai institucija, kurios kompetencijoje priskirtina atlikti nurodytus (skunde) veiksmus, šių veiksmų neatlieka arba atsisako juos atlikti.
Policijos komisariato 2007-05-14 raštu Nr.50-S-6959 R. V. informuojama, kad automobilis yra saugomas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Smėlynės g. 106B ir bus sugrąžintas teisėtam savininkui pateikus automobilio dokumentus (b.l. 29).
Byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjos būtų siekusios susigražinti bei iš automobilių stovėjimo aikštelės pasiimti automobilį ar automobilį grąžinti būtų atsisakyta.
Atsižvelgus į tai, sprendžiama, jog skundo reikalavimas Policijos departamentui įpareigoti Policijos komisariatą grąžinti automobilį negali būti tenkinamas, nes tarp pareiškėjų ir Policijos komisariato dėl automobilio grąžinimo nėra ginčo.
Išnagrinėjus bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad J. B. bei R. V. skundo reikalavimai panaikinti Policijos departamento 2007-09-21 sprendimą bei įpareigoti grąžinti automobilį „Honda Preliudia“ yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjų R. V. ir J. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą