Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-02-28 · Byla Nr. N-502-276-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-28
Bylos Nr.
N-502-276-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Birutė Janavičiūtė (pirm.), Antanas Ablingis, Artūras Drigotas (pran.)
Administracinė byla Nr. N502-276/2008Procesinio sprendimo kategorija 34 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 9 d. nutarties D. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos (toliau – ir Komisija) Teisės ir priežiūros skyriaus pareigūnas 2007 m. sausio 16 d. D. G. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo; apeliantas) surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1 (b. l. 41) už tai, kad jis, kaip akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir AB (duomenys neskelbtini); Bendrovė) generalinis direktorius, 2006 m. spalio 10 d. akcinėje bendrovėje „Vilniaus vertybinių popierių birža“ įsigijo 10 AB (duomenys neskelbtini) akcijų, t. y. savo sąskaita sudarė sandorį dėl jo vadovaujamos Bendrovės vertybinių popierių. Apie šį sandorį D. G. Komisijai Emitentų vadovų pranešimų apie sandorius dėl emitento vertybinių popierių taisyklių, patvirtintų Komisijos 2004 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 8, (toliau – ir Taisyklės) 4 punkto nustatyta tvarka nepranešė ir tokiu būdu jis pažeidė Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje bei taisyklių 4 punkte nustatytus reikalavimus, už kurių pažeidimą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173⁵ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 1 (toliau – ir Nutarimas) (b. l. 4) D. G. už pažeidimo, numatyto ATPK 173⁵ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą ir pateikė šį sprendimą sankcionuoti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.

Nutarime nurodoma, kad D. G. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo momento jis pateikė Komisijai nustatytos formos pranešimą apie savo sąskaita sudarytą sandorį dėl 10 AB (duomenys neskelbtini) akcijų įsigijimo, kas reiškia, jog pažeidimas yra ištaisytas, ir kad pažeidimas jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, žala valstybei ar tretiesiems asmenims nepadaryta, nukentėjusiųjų nėra. Atsižvelgusi į paminėtas lengvinančias aplinkybes ir vadovaudamasi ATPK 30 ir 286² straipsniais, nutarė D. G. skirti administracinę nuobaudą – 1000 Lt baudą ir vadovaudamasi ATPK 30 ir 30¹ straipsniais, Komisija nutarė skirti D. G. švelnesnę administracinę nuobaudą negu numatyta 173⁵ straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. pastabą ir kreiptis į apylinkės teismą dėl jos sankcionavimo.

Šalies argumentai

Komisija 2007 m. sausio 23 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą dėl paskirtos administracinės nuobaudos sankcionavimo (b. l. 45).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. vasario 1 d. nutarimu (b. l. 6-7) buvo nutarta nesankcionuoti Komisijos Nutarimu priimto sprendimo skirti D. G. švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 173⁵ straipsnio 1 dalies sankcijoje. Teismas nurodė, kad nagrinėjant D. G. administracinio teisės pažeidimo bylą buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), daugiau jokių D. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, tačiau jo bylą nagrinėjęs pareigūnas atsižvelgė į tai, kad iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo buvo pašalintas padarytas pažeidimas, o pažeidimu jokia žala nebuvo padaryta. Pažymėjo, jog ATPK 173⁵ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 1000 Lt iki 2000 Lt. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal ATPK 30² straipsnio 1 dalį už administracinio teisės pažeidimo padarymą skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėjo, jog skirdamas kaltininkui švelnesnę negu sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą, tokį savo sprendimą organas (pareigūnas) privalo motyvuoti, tuo tarpu Komisijos Nutarime jokių motyvų šiuo klausimu nėra. Minėtame Nutarime išdėstomi tie patys motyvai dėl švelnesnės negu sankcijoje numatyta administracinės nuobaudos paskyrimo kaip ir dėl minimalaus dydžio baudos, t. y. 1000 Lt paskyrimo. Teismas konstatavo, jog Komisijos Nutarime nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies.

Šalies argumentai

D. G. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas pakeisti Nutarimą paskiriant švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 173⁵ straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. įspėjimą. Paaiškino, kad skundžiamu nutarimu jam paskirta bauda yra neadekvati, neteisinga, neatitinkanti nuobaudos skyrimo principų ir nuobaudos tikslų. Nurodė, kad padarytą pažeidimą jis iš karto pripažino, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo momento pateikė Vertybinių popierių komisijai nustatytos formos pranešimą apie savo sąskaitą sudarytą sandorį. Padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, formalaus pobūdžio, neigiamų pasekmių nesukėlė, juo žala padaryta nebuvo, į Vertybinių popierių rinkos įstatymo saugomus gėrius nepasikėsinta. Prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti teisingą bei proporcingą nuobaudą – įspėjimą. Teismo posėdžio metu D. G. atstovas papildomai paaiškino, kad padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, kadangi faktiškai buvo atlikti du sandoriai, nes parduodant didelį skaičių akcijų, buvo parduotos visos D. G. akcijos, nors jos visos neturėjo būti parduotos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 9 d. nutartimi D. G. skundo netenkino ir paliko Komisijos Nutarimą, kuriuo D. G. buvo paskirta 1000 Lt bauda, nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad D. G. padarytą pažeidimą, t. y. kad jis įsigijo 10 AB (duomenys neskelbtini) akcijų ir apie tai nustatyta tvarka Komisijai nepranešė, pripažįsta. Pažymėjo, jog, be prisipažinimo, jo kaltę padarius ATPK 173⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą visiškai įrodo byloje esantys įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, D. G. 2007 m. sausio 17 d. rašytinis paaiškinimas (b. l. 42), D. G. 2007 m. sausio 16 d. pranešimas apie sandorį (b. l. 9). Nurodė, kad byloje nustatyta D. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dėl padaryto pažeidimo jis prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, administracinė nuobauda buvo paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamu Nutarimu paskirta ATPK 173⁵ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Teigė, jog nors D. G. prašo jam skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 173⁵ straipsnio 1 dalies sankcijoje, t. y. įspėjimą, tačiau skunde išdėstyti motyvai, susiję su padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžiu bei D. G. veiksmais padaryto pažeidimo atžvilgiu, nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą nutarimą ir ATPK 30¹ straipsnio pagrindu jam skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nes ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, numatančios galimybę paskirti asmeniui mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, yra taikomos, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, dėl kurių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų itin palankiai charakterizuojamas ar jo padaryta veika laikoma iš esmės nepavojinga. Pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, be to, į aplinkybę, kad dėl pažeidimo D. G. nuoširdžiai gailisi, kaip nustatyta iš skundžiamo Nutarimo, jau atsižvelgė institucija, skirdama jam administracinę nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pagrindo pakeisti skundžiamą Komisijos Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje nėra.

III.

Apeliaciniu skundu D. G. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nurodo, kad skunde pirmosios instancijos teismui apeliantas išvardino daug kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tiek numatytų įstatyme, tiek ir nenumatytų, dėl ko, jo manymu, turėjo būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, tačiau teismas jų apskritai nevertino ir 2007 m. liepos 9 d. nutartyje nenurodė jokių motyvų, kodėl jų nevertino. Nukreipė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N3-1162/2004, kurioje buvo konstatuota, kad, taikant ATPK 30¹ straipsnį, yra būtina įvertinti byloje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir kitas, įstatymo nenumatytas aplinkybes, kurios švelnina pažeidėjo atsakomybę.

2. Pabrėžė, jog skundžiamoje nutartyje nebuvo atsižvelgta į tai, kad apeliantas dar iki administracinio teisės pažeidimo momento pateikė Komisijai nustatytos formos pranešimą apie įvykdytą sandorį. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad apelianto padarytas pažeidimas yra formalus, žala nei valstybei, nei tretiesiems asmenims nebuvo padaryta.

3. Teigė, jog simbolinį AB (duomenys neskelbtini) akcijų kiekį pirko ne tam, kad pasipelnytų dėl vertybinių popierių kainos svyravimų, o tam, kad akcininko teisėmis galėtų dalyvauti Bendrovės akcininkų susirinkimuose. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė , kad apelianto padaryta veika iš esmės yra nepavojinga.

4. Teigia, jog šiuo atveju paskirta neproporcingai griežta administracinė nuobauda, kadangi administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti ir paskyrus administracinę nuobaudą – įspėjimą.

5. Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas yra mažareikšmis, kadangi sudaryto sandorio vertė yra 138,69 Lt.

Atsiliepimas

Komisija atsiliepime į D. G. skundą nurodo, kad visi bylai reikšmingi motyvai bei aplinkybės yra nurodyti Komisijos Nutarime bei Komisijos prašymo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui sankcionuoti paskirtą administracinę nuobaudą medžiagoje, ir prašo teismo, nagrinėjant D. G. administracinio teisės pažeidimo bylą, sprendimą priimti savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog D. G. kaltė, padarius ATPK straipsnio 173⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda individualizuota (pagal pažeidimo padarymo metu galiojusį teisinį reglamentavimą) tinkamai.

Iš apeliacinio skundo argumentacijos matyti, jog D. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo neginčija ir siekia nuobaudos pakeitimo, grįsdamas savo poziciją tuo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytų tiek ATPK numatytų, tiek ir nenumatytų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnis įtvirtina mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo institutu realizuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, jog jas taikant, būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kt. aplinkybes, sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N5‑1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006). Teisėjų kolegija pažymi, jog ATPK 30¹ straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, kad aptariamo instituto nuostatos, atsižvelgiant į nagrinėjamą pažeidimą, taikytinos, kai nustatomos administracinę atsakomybę lengvinančios ir kitos, tokiomis laikytinos, išskirtinės aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. G. administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe neginčijamai laikytinas nuoširdus gailėstis dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo (ATPK 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, jog jis iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo momento Komisijai pateikė nustatytos formos pranešimą apie įvykdytą sandorį. Teisėjų kolegija pažymi, jog šis faktas negali būti traktuojamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą), kadangi minėtas pranešimas Komisijai buvo išsiųstas 2007 m. sausio 16 d. (Komisijoje gautas 2007 m. sausio 18 d., b. l. 9), t. y. tą pačią dieną, kurią D. G. dėl ATPK 173⁵ straipsnio 1 dalies pažeidimo buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 41). Manytina, kad tokiu būdu jis siekė išvengti administracinės atsakomybės, o ne pašalinti galimai valstybei ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, dėl ko šią aplinkybę traktuojant kaip D. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 173⁵ straipsnio 3 dalyje įtvirtintoje analogiško administracinio teisės pažeidimo sudėtyje kaip kvalifikuojantis požymis yra numatytas materialinės žalos atsiradimas.

D. G. kaip lengvinančias aplinkybes nurodo ir tas aplinkybes, kad sudarytas sandoris yra mažareikšmis, nes jo vertė tesiekia 138,96 Lt, bei kad iš sandorio jis nesiekė pasipelnyti. Nors šios aplinkybės ATPK 31 straipsnyje kaip administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra įtvirtinots expressis verbis, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, individualizuojant administracinę nuobaudą, į jas turėtų būti atsižvelgiama.

ATPK 173⁵ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad šio administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo 1000 Lt iki 2000 Lt. Pagal ATPK 30² straipsnyje įtvirtintas baudos skyrimo taisykles skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, o tais atvejais, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo arba, esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, – baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo, o esant tiek atsakomybę lengvinančių, tiek ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Šiuo atveju D. G., atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, buvo paskirta 173⁵ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimalaus dydžio administracinė nuobauda, t. y. 1000 Lt bauda. Teisėjų kolegijos nuomone, šios nuobaudos dydis buvo parinktas proporcingai padarytam administraciniam teisės pažeidimui bei tiksliai laikantis ATPK numatytų baudos skyrimo taisyklių. Tai, kad yra ne viena, o keletas D. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsispindi paskirtos baudos dydyje, kuris pagal ATPK 173⁵ straipsnio 1 dalies sankciją yra minimalus. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog konstatavimas, kad yra keletas asmens administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių per se nėra imperatyvus pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti, ar nustatytos asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra išskirtinės. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju taip nėra. Be to, visos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės jau buvo įvertintos Institucijos parenkant jam skirtiną minimalią nuobaudą, o jokių kitų, atsakomybę lengvinančių ir išskirtinių, aplinkybių apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas.

Atsižvelgiant į pirmiau paminėtą, darytina išvada, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 9 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, dėl ko jos naikinti nėra pagrindo, o D. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasBirutė Janavičiūtė