Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojant ZOOM programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2020 m. lapkričio 26 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus įsakymu Nr. ADP1-624 ,,Dėl M. K. tarnybinio nusižengimo“ pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. 2020 m. lapkričio 27 d. Departamento direktoriaus įsakymu Nr. ADP1-626 ,,Dėl M. K. tarnybinio nusižengimo pareiškėjui už šiurkštų tarnybinį nusižengimą paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2020 m. lapkričio 26 d. Departamento direktoriaus įsakymo Nr. ADP1-624 ,,Dėl M. K. tarnybinio nusižengimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas ir 2020 m. lapkričio 27 d. Departamento direktoriaus įsakymo Nr. ADP1-626 ,,Dėl M. K. tarnybinio nusižengimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo bei vidutinio darbo užmokesčio nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki teismo sprendimo priėmimo priteisimo.

5. Nustatyta, kad pareiškėjas ėjo Departamento Vilniaus valdybos Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko pareigas.

Dėl 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo

9.6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad atsakovas detaliai 2020 m. lapkričio 16 d. motyvuotoje išvadoje Nr. BDR-7397, kuri yra 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakymo sudedamoji dalis, nustatė pareiškėjo tarnybinį nusižengimą. Motyvuotoje išvadoje detaliai aprašyta, kad M. K., eidamas Vilniaus valdybos Švenčionių Aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko pareigas, ir būdamas aplinkos apsaugos valstybiniu inspektoriumi, kuriam keliami ypatingai aukšti reikalavimai, 2020 m. spalio 6 d. 13:52 val. telefonu gavęs skundą apie galimai neteisėtai paliktas sumedžioto briedžio liekanas (galimai ir neteisėtai sumedžiotų briedį), neveikimu nesiėmė veiksmų, kad galimas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, t. y. pats būdamas išvykęs iš nuolatinės savo darbo vietos ir negalėdamas reaguoti į pranešimą, neperdavė gautos informacijos kitiems Departamento darbuotojams pagal kompetenciją, o pranešėjui nurodė pačiam kreiptis į už gyvąją gamtą atsakingus pareigūnus - Vilniaus valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekciją. Pareiškėjui išvadoje nustatyta aplaidumo kaltės forma, nes M. K. nenumatė, kad dėl jo neveikimo (informacijos neperdavimo atitinkamam Departamento struktūriniam padaliniui pagal kompetenciją) gali kilti tam tikri padariniai, nors pagal esamas aplinkybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tai, kad M. K. nesiėmė veiksmų, jog galimas pažeidimas būtų išaiškintas, žiniasklaidą pasiekė informacija, kad aplinkos apsaugos pareigūnai nesaugo gamtos ir nereaguoja į pranešimus dėl galimo brakonieriavimo, o tai griauna visuomenės pasitikėjimą aplinkos apsaugos sistema ir menkina jos prestižą. Pažymėta, kad apie 2020 m. spalio 6 d. išvykimą iš nuolatinės darbo vietos (Švenčionių) į Vilnių ne pilnai darbo dienai savo tiesioginiam vadovui nepranešė ir jo sutikimo nebuvo gavęs, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 28 punktą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, M. K. tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

9.7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2020 m. spalio 6 d. pareiškėjas, nepranešęs savo tiesioginiam vadovui apie išvykimą iš nuolatinės darbo vietos (Švenčionių) ne pilnai darbo dienai, asmenine transporto priemone buvo išvykęs į Vilnių, kaip pareiškėjas nurodo, dėl įvairių darbinių dokumentų pateikimo. 13.52 val. pareiškėjas sulaukė J. D. skambučio telefonu, kuris informavo apie briedžio liekanas (briedžio kailį), esančias prie Švenčionių rajone Sirgėlio ežero. Pareiškėjas pranešėją J. D. informavo, jog šiuo metu jis yra Vilniuje, todėl nurodė kreiptis į Departamento Vilniaus GGAI bei davė viršininko S. M. telefono numerį.

9.8. Įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, jog faktiškai pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad Departamentas tyrimo metu nustatė, kad jis 2020 m. spalio 6 d. buvo išvykęs į Vilnių savo asmenine transporto priemone, o ne tarnybiniu automobiliu, tačiau savo tiesioginiam vadovui nepranešė ir jo sutikimo nebuvo gavęs. Iš 2020 m. lapkričio 16 d. motyvuotos išvados Nr. BDR-7397 ir 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakymo turinio matyti, kad tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę sudaro ne tik pareiškėjo išvykimas iš darbo vietos nepranešus tiesioginiam vadovui, bet ir veiksmų nesiėmimas gavus pranešimą apie briedžio liekanas (briedžio kailį).

9.9. Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad papeikimas jam skirtas nenustačius jo kaltės, t. y. nesant M. K. veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties. Aktualus teisinis reguliavimas pareiškėją šiuo atveju įpareigojo, visų pirma, paliekant Departamento patalpas tarnybos ir/ar darbo tikslais, apie tai žodžiu informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę. Visų antra, gavus pranešimą apie galimą teisės aktų pažeidimą, pačiam imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jeigu pats to padaryti negali (kaip buvo šiuo atveju), informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti. Iš byloje esančios medžiagos, liudytojų parodymų nustatyta, kad šios tvarkos pareiškėjas nesilaikė ir vietoj to, kad pats imtųsi veiksmų (išsiaiškintų pažeidimą arba apie jį informuotų kompetentingą valstybės instituciją nustatyta tvarka), pranešėją J. D. telefonu informavo, jog šiuo metu jis yra Vilniuje, todėl nurodė pačiam kreiptis į Departamento Vilniaus GGAI bei davė viršininko S. M. telefono numerį. Teismas sutinka su 2020 m. lapkričio 16 d. motyvuotoje išvadoje Nr. BDR-7397 atsakovo padaryta išvada, jog pareiškėjo tarnybinis nusižengimas yra padarytas dėl aplaidumo, nes pareiškėjas nors ir nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali kilti neigiami padariniai, tačiau galėjo ir turėjo tai numatyti. Šiuo atveju tokie padariniai ir kilo, nes žiniasklaidą pasiekė informacija, kad aplinkos apsaugos pareigūnai nesaugo gamtos ir nereaguoja į pranešimus dėl galimo brakonieriavimo, o tai, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, griauna visuomenės pasitikėjimą aplinkos apsaugos sistema ir menkina jos prestižą.

9.10. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad 2020 m. lapkričio 16 d. motyvuota išvada Nr. BDR-7397 ir 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakymas yra neteisėti ir nepagrįsti, išvada yra surašyta tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes. Iš į bylą pateiktos medžiagos, matyti, jog pareiškėjas netinkamai atliko aukščiau minėtas savo pareigas ir tokiu būdu pažeidė 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakyme nurodytus teisės aktų reikalavimus. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, kadangi nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai: neteisėta veika, kaltė, žala ir priežastinis ryšys. Atsakovas pagrįstai nenustatė pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.

9.11. Šiuo atveju pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Teismas, atsižvelgęs į visas nustatytas reikšmingas aplinkybes (tarnybinio nusižengimo faktą, kaltės formą (neatsargumas (aplaidumas)), pareiškėjo charakteristiką), daro išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti paskirtą nuobaudą. Papeikimas laikytina proporcinga ir adekvačia nuobauda už padarytą tarnybinį nusižengimą. Teismas nenustatė, kad atsakovas atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjui šią tarnybinę nuobaudą būtų padaręs esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą. Taigi konstatuotina, kad skundžiamas 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

Dėl 2020 m. lapkričio 27 d. Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo

10. Departamento 2020 m. lapkričio 27 d. Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų 2020 m. lapkričio 27 d., pripažinus, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, t. y. 2020 m. kovo 3 d. telefonu gavęs Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pranešimą apie Telio ežere (Švenčionių r.) neteisėtai pastatytus žvejybinius tinklus, pats į jį nereaguodamas, apie reido pradžią, pabaigą ir išvykimą nepranešdamas nustatyta tvarka ir telefonu duodamas neteisėtą nurodymą neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui ištraukti tinklus, pasinaudodamas savo, kaip aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno tarnybine padėtimi, viršijo suteiktus įgaliojimus ir taip piktnaudžiaudamas tarnyba, žinodamas, kad vieni neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės neturi teisės, padarė šiukštų tarnybinį nusižengimą bei tokiu savo tyčiniu neveikimu ir tyčiniais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punktą, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. AD1-261 „Dėl gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo”, 4.1, 4.2 papunkčius ir 7 punktą, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69, 15.1, 15.2 papunkčius, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6 punktus (kaltės forma – netiesioginė tyčia). M. K., leisdamas neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui naudotis Departamentui priklausančia tarnybine valtimi ir priekaba, taktine aplinkos apsaugos pareigūno liemene, savo tyčiniais veiksmais pažeidė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. AD1-70, 11 punktą, o tai yra traktuojama kaip VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimas (kaltės forma – netiesioginė tyčia). M. K., neužtikrindamas, kad jam priskirta priekaba turėtų galiojantį techninį pasą, pažeidė Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr.AD1-68, 39 punktą. Nuo 2020 m. kovo 3 d. 23.30 val. iki 2020 m. kovo 4 d. 01.40 val. M. K., vykdydamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir atlikdamas tarnybines pareigas, neetiškai bendravo su policijos pareigūnais, nedėvėjo tarnybinės uniformos ir tokiais savo tyčiniais veiksmais pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų uniformų išdavimo ir dėvėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 118 „Dėl aplinkos pasaugos valstybinės kontrolės pareigūnų uniforminės aprangos pavyzdžių aprašymo bei uniformų išdavimo ir dėvėjimo nuostatų patvirtinimo“, 2 punkto reikalavimus, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69, 5.2, 5.5, 5.9 papunkčius. M. K. tokiu savo tyčiniu neveikimu ir tyčiniais veiksmais pažemino pareigūno reputaciją, neabejotinai sugriovė visuomenės pasitikėjimą aplinkos apsaugos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, sumenkino šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje.

10.1. VTĮ 16 straipsnio, reglamentuojančio Valstybės tarnautojų pareigas, 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas); laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba (5 punktas); laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (6 punktas).

10.2. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkte reglamentuojama, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi gavę pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principai, tarp kurių, prevencijos principas – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai (1 punktas); atsakomybės neišvengiamumo principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai turi siekti, kad kiekvienas asmuo, padaręs aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, būtų nustatytas, patrauktas atsakomybėn, teisingai ir laiku nubaustas, visiškai atlygintų aplinkai padarytą žalą bei pašalintų pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes (4 punktas); nepiktnaudžiavimo valdžia principas – aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms ir pareigūnams draudžiama vykdyti veiklą neturint tam suteiktų galių arba priimti sprendimus pagal savo kompetenciją siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų (6 punktas).

10.3. Pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. AD1-261 „Dėl gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo”, 4.1 punktą, Departamento valdybų pareigūnai informacijų apie reido pradžią ir pabaigą trumpąja sms žinute regioniniu principu siunčia atitinkamos valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkui, o kitų darbo dienų raštu pateikia jam reido ataskaitą; pagal 4.2. punktą, Departamento valdybų ir kitų struktūrinių padalinių pareigūnai ne darbo metu gavę pranešimą (konkrečią informaciją) apie daromą arba ketinamą vykdyti gyvosios gamtos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, privalo apie tai telefonu pranešti Pranešimų priėmimo skyriaus (nuo 2020-09-01 Pranešimų priėmimo tarnyba) budėtojui, o su juo suderinus dėl išvykimo - vykti į reidą. Departamento pareigūnai informaciją apie reido pradžią ir pabaigą bei reido ataskaitą teikia 4.1 punkte nustatyta tvarka; pagal 7 punktą, reide turi dalyvauti ne mažiau kaip du pareigūnai arba vienas pareigūnas kartu su neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi, su policijos pareigūnu, su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnu ar su savivaldybės atstovu ir kt.

10.4. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69 (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. vasario 16 d. iki 2021 m. birželio 1 d.), 5 punkte, be kita ko, reglamentuojama, kad pareigūnas, vykdydamas savo tarnybines pareigas, privalo vadovautis šiomis nuostatomis: saugoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų reputaciją, didinti jų prestižą (5.2. papunktis); elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų ir nediskredituotų pareigūno vardo (5.5. papunktis); vengti veiksmų ar neveikimo, kurie kenktų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų autoritetui, juos kompromituotų (5.9. papunktis). 15.1., 15.2. papunkčiuose įtvirtinta, kad ne tarnybos metu pareigūnas privalo: elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemą ir pareigūnus (15.1. papunktis); nepiktnaudžiauti užimamomis pareigomis, nenaudoti dokumentų, patvirtinančių užimamas pareigas ir suteiktus įgaliojimus, siekiant paveikti nepavaldžius asmenis priimti jam palankų sprendimą (15.2. papunktis).

10.5. Pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. AD1-70 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 11 punktą, darbuotojams draudžiama leisti pašaliniams asmenims (ne Departamento darbuotojams, lankytojams ir kt.) naudotis Departamento elektroniniais ryšiais, programine įranga, biuro įranga, kanceliarinėmis ir kitomis priemonėmis.

10.6. Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr.AD1-68, 39 punkte nustatyta, kad už tarnybinio lengvojo automobilio periodinę privalomąją techninę apžiūrą atsakingas darbuotojas, kuriam priskirtas tarnybinis lengvasis automobilis.

10.7. Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų uniformų išdavimo ir dėvėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-113, 2 punktą pareigūnai, kuriems išduota uniforma, vykdydami tarnybines pareigas, privalo dėvėti uniformą, išskyrus šių nuostatų 14 punkte nurodytus atvejus. Atitinkamai šių nuostatų 14 punkte nustatyta, kad civilinius drabužius darbo metu gali dėvėti Aplinkos ministerijos pareigūnai, Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos ir regionų aplinkos apsaugos departamentų vadovai ir jų pavaduotojai, taip pat kiti pareigūnai, kai tai numatyta kituose teisės aktuose arba įstaigos vadovo leidimu.

11. Teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl praleisto 6 mėnesių termino tarnybinei nuobaudai pareiškėjui paskirti, nes LVAT 2021 m. spalio 6 d. nutartimi konstatavo, kad Departamento direktoriaus įsakymu sudarytos darbo grupės atliktas tyrimas buvo kompetentingos institucijos patikrinimas, kurio metu buvo nustatyti teisės aktų pažeidimai, o po to buvo pradėtas M. K. tarnybinio nusižengimo tyrimas. Taigi nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas trejų metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti. Tokios pozicijos laikosi LVAT 2021 m. spalio 6 d. nutartyje, panaikindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimą.

12. Nepagrįstais laikytini ir pareiškėjo argumentai, kad buvo eliminuota pareiškėjo teisė nuo tarnybinio tyrimo pradžios - 2020 m. kovo 5 d. teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą, apskųsti tikrintojo veiksmus ir neveikimą, nes tik 2020 m. spalio 23 d. pareiškėjui buvo įteiktas 2020 m. spalio 22 d. Pranešimas „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“. Tarnybinio tyrimo medžiaga patvirtina, kad Departamento direktorė 2020 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. AD1-72 „Dėl atliekamų veiksmų susijusių su atliekamu tyrimu dėl galimai neteisėtos žvejybos ežere Telys darbo grupės sudarymo“ nutarė sudaryti darbo grupę, reaguodama į internete pasirodžiusią informaciją apie neteisėtą žvejybą. Darbo grupė 2020 m. spalio 19 d. pateikė tarnybinį pranešimą, reg. Nr. BDR-6600 „Dėl nustatytų aplinkybių“, kuriame nurodė, kad Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas M. K. tinkamai neatliko savo pareigų. Departamento direktorė 2020 m. spalio 19 d. pavedimu nurodė Imuniteto tarnybai atlikti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą. Taigi, tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžia laikytina 2020 m. spalio 19 d. Remiantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, 8 punktu už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas per 5 darbo dienas nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo surašo Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia valstybės tarnautojui vieną pranešimo egzempliorių. Šiuo atveju 5 darbo dienų terminas nebuvo praleistas, pareiškėjo teisė į gynybą šiuo aspektu nebuvo pažeista.

13. 2020 m lapkričio 16 d. motyvuotoje išvadoje Nr. BDR-7400 detaliai aprašyta, kad 2020 m. kovo 3 d. apie 18.46 val. telefonu gavęs pranešimą iš Vilniaus GGAI viršininko S. M. apie Telio ežere neteisėtai pastatytus žvejybinius tinklus, į jį pats nereaguodamas ir 2020 m. kovo 3 d. 18.50 val. telefonu paprašęs neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. B., kad jis ištrauktų tinklus, M. K. pasinaudojo savo kaip aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno tarnybine padėtimi, viršijo suteiktus įgaliojimus ir taip piktnaudžiaudamas tarnyba, žinodamas, kad vieni neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, t. y. atlikti apžiūros, užpildyti reikalingas faktinių aplinkybių, reidų žurnalą ir Paimtų pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių, bešeimininkio, konfiskuoto turto, daiktinių įrodymų apskaitos žurnalą, neturi teisės, padarė šiukštų tarnybinį nusižengimą bei tokiu savo neveikimu ir veiksmais pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punktą, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus, kuriuose įtvirtinta „laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba (kaltės forma - netiesioginė tyčia).

14. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas gavęs pranešimą iš S. M. privalėjo pats vykti į vietą (organizuoti reidą, kurio vadovas jis pats, kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantis pareigūnas ), pasitelkiant kitus kolegas ar neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius bei Departamento direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. AD1 -261 „Dėl gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo“ 4.1 ir 4.2 punktuose nustatyta tvarka apie reido pradžią ir pabaigą trumpąja SMS žinute regioniniu principu informuoti atitinkamos valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininką bei apie gautą pranešimą telefonu pranešti Pranešimų priėmimo skyriaus (nuo 2020-09-01 Pranešimų priėmimo tarnyba) budėtojui, o su juo suderinus dėl išvykimo - vykti į reidą. Nesant galimybių ne darbo metu vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės apie tai informuoti Pranešimų priėmimų skyrių, kad būtų organizuojamas būdraujančių pareigūnų išvykimas.

15. Pareiškėjas 2020 m. kovo 3 d. (tiksliai laikas neaiškus, nes pareiškėjo ir G. B. parodymai skiriasi) davė raktą nuo vietos, kur buvo laikoma Departamentui priklausanti tarnybinė valtis ir priekaba. Pagal pareiškėjo paaiškinimus raktą nuo patalpų, (duomenys neskelbtini) jis G. B. perdavė jam baigus darbą. Leido pasiimti ir naudotis jo taktine liemene, tarnybine priekaba ir valtimi bei nuvykti ištraukti tinklus. Tokiais savo tyčiniais veiksmais (kaltės forma - netiesioginė tyčia) pareiškėjas pažeidė Departamento direktoriaus 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. AD1-70 patvirtintų Departamento vidaus tvarkos taisyklių 11 punktą, be to, jis neužtikrino, kad jam priskirta priekaba turėtų galiojantį techninį pasą.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas į policijos nuovados kiemą, adresu Vilniaus g. 50, Švenčionėliai, vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės atvyko su tamsios spalvos nežymėtu automobiliu „Volvo“, nedėvėjo tarnybinės uniformos. Byloje pateikta policijos vaizdo medžiaga (be garso) patvirtina, kad pareiškėjas atvykęs prie policijos nuovados kalbėjo, tačiau iš jo stovėsenos, veido mimikų, rankų skėsčiojimo galima susidaryti nuomonę, kad pareigūnas nebuvo linkęs bendradarbiauti ar maloniai bendrauti. Policijos pareigūno R. S. teigimu, pareiškėjas bendravo emocingai, nepagarbiai, pakeltu balso tonu, aiškino, kad viskas yra teisėta, nors tam ir prieštaravo Departamento Pranešimo priėmimo skyriaus darbuotojo pateikti duomenys apie jų veikos teisėtumą. Todėl pareiškėjas akivaizdžiai savo veiksmais diskreditavo pareigūno vardą, jį žemino, taip pažeisdamas pareigūno etikos taisykles.

17. Teismo vertinimu, Departamentas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, ko pasėkoje, jam skyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Pareiškėjo neteisėti veiksmai (neveikimas) pasireiškė tokiais aspektais: 1) telefonu gavęs pranešimą iš Vilniaus GGAI viršininko S. M. apie Telio ežere neteisėtai pastatytus žvejybinius tinklus, į jį pats nereaguodamas ir žinodamas, kad vieni neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės negali, telefonu paprašė neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. B., kad jis ištrauktų tinklus; 2) G. B. davė raktą nuo vietos, kur buvo laikoma Departamentui priklausanti tarnybinė valtis ir priekaba, leido pasiimti ir naudotis jo taktine liemene, tarnybine priekaba ir valtimi bei nuvykti ištraukti tinklus; 3) neužtikrino, kad jam priskirta priekaba turėtų galiojantį techninį pasą; 4) pareiškėjas į policijos nuovados kiemą vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės atvyko su tamsios spalvos nežymėtu automobiliu „Volvo“, nedėvėjo tarnybinės uniformos; 5) atvykęs prie policijos nuovados nebuvo linkęs bendradarbiauti ar maloniai bendrauti, bendravo emocingai, nepagarbiai, pakeltu balso tonu.

18. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismas atmeta pareiškėjo argumentą, kad jis 2020 m. kovo 3 d. nedarbo laiku (18.46 val.) gavęs Departamento Vilniaus GGAI viršininko S. M. telefoninį prašymą ištraukti neteisėtai pastatytus žvejybinius tinklus Telio ežere, neturėjo pareigos imtis kokių nors priemonių organizuoti reidą, nes toks telefoninis prašymas ištraukti pareigūnų jau aptiktus kelias paras neteisėtai pastatytus žvejybinius tinklus Telio ežere, nevertintinas kaip pareiškėjo nedarbo metu iš S. M. gautas pranešimas (konkreti informacija) apie daromą arba ketinamą vykdyti gyvosios gamtos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą.

19. Iš pateiktos 2020 m lapkričio 16 d. išvados Nr. BDR-7400 matyti, kad pagal patvirtintą 2020 m. kovo mėnesio darbo grafiką, pareiškėjo darbo laikas 2020 m. kovo 3 d. buvo nuo 08.00 val. iki 17 .00 val. Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punktą, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, gavusios aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno sutikimą, turi teisę nustatyti laiką, kada pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, ne darbo metu gavęs informacijos apie daromą aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą, turi teisę, o tuo laiku, kai privalo būti pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, – pareigą pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę aplinkos ministro nustatyta tvarka. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, ar pareiškėjas buvo davęs sutikimą ir ar buvo nustatytas laikas 2020 m. kovo 3 d. pareiškėjo ne darbo metu būti pasirengusiam vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.

20. Galiojusio Departamento direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. AD1-261 „Dėl gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo“ 4.2. papunktyje buvo aiškiai išdėstyta, kad Departamento valdybų ir kitų struktūrinių padalinių pareigūnai ne darbo metu gavę pranešimą (konkrečią informaciją) apie daromą arba ketinamą vykdyti gyvosios gamtos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, privalo apie tai telefonu pranešti Pranešimų priėmimo skyriaus budėtojui, o su juo suderinus dėl išvykimo - vykti į reidą. Departamento pareigūnai informaciją apie reido pradžią ir pabaigą bei reido ataskaitą teikia 4.1 punkte nustatyta tvarka.

21. Taigi, aptartos teisės normos pareiškėją įpareigojo reaguoti į gautą pranešimą apie daromą arba ketinamą vykdyti gyvosios gamtos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir apie tai, visų pirma, telefonu pranešti Pranešimų priėmimo skyriaus budėtojui. Teismas atmeta pareiškėjo teiginį kaip nepagrįstą, kad Departamento Vilniaus GGAI viršininko S. M. telefoninis prašymas ištraukti pareigūnų aptiktus kelias paras neteisėtai pastatytus žvejybinius tinklus Telio ežere, nevertintinas kaip M. K. nedarbo metu iš S. M. gautas pranešimas (konkreti informacija) apie daromą arba ketinamą vykdyti gyvosios gamtos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Šiuo atveju pareiškėjui buvo pateikta konkreti informacija apie daromą pažeidimą, t. y. pateikta konkreti informacija apie neteisėtai pastatytus žvejybinius tinklus Telio ežere.

22. Nors pareiškėjas teigia, kad neturėjo pareigos reaguoti į S. M. telefoninį prašymą, tačiau, vis dėl to, į jį sureagavo – 2020 m. kovo 3 d. 18.50 val. telefonu paprašė neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. B., kad jis ištrauktų tinklus. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisės reglamentuotos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės 50 straipsnyje, kurio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais, vykdančiais valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka įeiti į gyvenamąsias ir kitas patalpas, patekti į ūkinių objektų teritorijas ir atlikti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų pavestas užduotis aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimams išaiškinti ar jų pasekmėms likviduoti. Teismo vertinimu, pareiškėjui, ėjusiam Departamento Vilniaus valdybos Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko pareigas, šios teisės normos neabejotinai buvo žinomos, tačiau, jų nepaisydamas, davė neteisėtą pavedimą neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui G. B. vykti į įvykio vietą be aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno.

23. Teismo posėdyje 2021 m. birželio 10 d. apklausti liudytojai, iš esmės, patvirtino aukščiau nurodytas aplinkybes. S. M. paaiškino, kad organizavo pasalas, bet niekas neatvyko tinklų ištraukti, o dirbančių darbuotojų nebuvo tuo metu, todėl paskambino pareiškėjui ir paklausė, ar jis galėtų padėti, ar turėtų galimybę ištraukti tinklus. Pats reido neorganizavo, todėl ir skambino pareiškėjui, teigė, kad pareiškėjas pagal nustatytą tvarką turėtų fiksuoti pranešimą, nurodyti, kada pradeda reidą, kada pabaigia.

23.1. Neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius G. B. paaiškino, kad pareiškėjas jam paskambino ir paprašė išimti tinklus. Jis M. K. pasakė, kad vienas nevažiuos, važiuos su kitu neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi. Dokumentų neformino, manė, kad informuoti budintys.

23.2. P. V. nurodė, kad jam paskambino G. B. ir pasakė, kad jam skambino M. K. ir pasakė, kad S. M. prašė pagalbos. Raktas buvo pas G. B.. Neramu pasidarė tada, kai sustabdė policininkai ir paaiškėjo, kad apie reidą nežinojo aplinkos apsaugos budintys.

24. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, liudytojų parodymus, teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo išvada, kad pareiškėjas tokiais veiksmais (neteisėto pavedimo davimas neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui, nepranešimas Pranešimų priėmimo skyriui apie gautą pranešimą telefonu, kad būtų organizuojamas reidas) pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punktą, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus, Departamento direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. AD1-261 „Dėl gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo“ 4.1 ir 4.2, 7 punktus, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. Dl-69 15.1., 15.2. papunkčius, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6 punktus.

25. Teismas sutinka, kad šiuo atveju tokie pareiškėjo veiksmai ir neveikimas atitinka atsakovo nurodytą kaltės formą – netiesioginę tyčią, nes pareiškėjas sąmoningai atliko teisei priešingus veiksmus, tačiau nenorėjo tų padarinių, kuriuos sukėlė tie veiksmai ar neveikimas. Dėl pareiškėjo veiksmų (neveikimo) neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams G. B. ir P. V. buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai dėl neteisėto žvejojimo draudžiamu būdu, paimta Departamentui priklausanti tarnybinė valtis su irklais kaip pažeidimo padarymo įrankiai. Neabejotinai nagrinėjamu atveju kilo neigiamų pasekmių, t. y. pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais, neveikimu pakenkė Departamento prestižui, sumenkino valstybės tarnybos, aplinkos apsaugos sistemos autoritetą, diskreditavo jos vardą, apie įvykį buvo neigiamai aprašyta žiniasklaidoje.

26. Kitų pareiškėjui inkriminuojamų pažeidimo epizodų pareiškėjas iš esmės neginčija. Teismas, plačiau dėl jų nepasisakydamas pažymi, kad atsakovas tinkamai įvertino byloje esančią medžiagą, liudytojų parodymus ir nustatė, kad pareiškėjas davė G. B. raktą nuo vietos, kur buvo laikoma Departamentui priklausanti tarnybinė valtis ir priekaba, leido pasiimti ir naudotis jo taktine liemene, tarnybine priekaba ir valtimi bei nuvykti ištraukti tinklus; neužtikrino, kad jam priskirta priekaba turėtų galiojantį techninį pasą; pareiškėjas į policijos nuovados kiemą vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės atvyko su tamsios spalvos nežymėtu automobiliu „Volvo“, nedėvėjo tarnybinės uniformos; atvykęs prie policijos nuovados nebuvo linkęs bendradarbiauti bendravo emocingai, nepagarbiai, pakeltu balso tonu. Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovu, kad tokiais savo veiksmais ir neveikimu pareiškėjas pažeidė 2020 m lapkričio 16 d. motyvuotoje išvadoje Nr. BDR-7400 ir 2020 m. lapkričio 27 d. Įsakyme nurodytų teisės aktų reikalavimus.

27. Atsakovas aukščiau aprašytus pareiškėjo veiksmus ir neveikimą pripažino šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, padaręs išvadą, kad pareiškėjas piktnaudžiavo tarnyba, pažemino pareigūno reputaciją, sugriovė visuomenės pasitikėjimą aplinkos apsaugos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, sumenkino šios sistemos, pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje. Remiantis VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 1, 4 punktais, šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikoma: valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises (1 punktas); piktnaudžiavimas tarnyba (4 punktas). Pagal VTĮ 2 straipsnio 5 dalį, piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.

28. Todėl, pareiškėjas, eidamas vadovaujančias pareigas, ne tik pats nevykdė teisės aktų reikalavimų, tačiau davė neteisėtus nurodymus neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams ir tokiu elgesiu diskreditavo aplinkos apsaugos sistemą ir joje dirbančius pareigūnus, sudarė įspūdį, kad aplinkos apsaugos pareigūnai turi galimybę pažeidinėti teisės normų reikalavimus. Pagal VTĮ 33 straipsnio 4 dalį, nuobauda – atleidimas iš pareigų, gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti atleidimą iš pareigų, kadangi pareiškėjo veiksmai (neveikimas) pagrįstai pripažinti šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo padarytam tarnybiniam nusižengimui proporcinga tarnybinė nuobauda yra jo atleidimas iš tarnybos.

29. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad 2020 m lapkričio 16 d. motyvuotoje išvadoje Nr. BDR-7400 ir 2020 m. lapkričio 27 d. Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai, pareiškėjo veiksmai susieti su teisės aktų normomis, kurių pareiškėjas privalėjo laikytis. Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, tinkamai nustatė visus tarnybinio nusižengimo elementus (neteisėta veika, kaltė, žala ir priežastinis ryšys). Teismas nenustatė, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, būtų padaręs esminių procedūrinių pažeidimų, kurie lemtų paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą. Teismo vertinimu, atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą 2020 m. lapkričio 27 d. Įsakymą, todėl pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

30. Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl 2020 m. lapkričio 27 d. Įsakymo panaikinimo, negali būti tenkinamas ir reikalavimas priteisti pareiškėjui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

31. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

32. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.