Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ prašymą suinteresuotiems asmenis R. S., V. S. ir antstolei Marijai Gaivenei dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašyme nurodyta, kad antstolės Marijos Gaivenės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0007/15/01514, kurioje išieškotoja yra UAB „Gelvora“, skolininkas – R. S.. Pareiškėja gavo antstolės siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo (skolininkas) R. S. paaiškino, jog su prašyme išdėstytu reikalavimu sutinka.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjos UAB „Gelvora” atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti pareiškėjos atstovui nedalyvaujant.

Į teismo posėdį neatvyko suinteresuotas asmuo V. S., teismo šaukimas įteiktas tinkamai 2018 m. gegužės 12 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis. Neatvykimo priežastys nežinomos. Atsiliepimo į pareiškimą per nustatytą terminą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo antstolė Marija Gaivenė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašymas tenkintinas.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 4.73 straipsnio 1 dalis). CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik kodekse numatytais atvejais.

Pagal CK 3.87 straipsnį ir 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Marijos Gaivenės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0007/15/01514 pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. teismo įsakymą Nr. L2-1805-810/2015 dėl 241,99 Eur skols, 15,63 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 43,56 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų ir 3,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš R. S. UAB „Gelvora“ naudai. Antstolė Marija Gaivenė, vykdydama išieškojimą, nustatė, kad skolininkas nedirba, nekilnojamojo turto neturi, turi kilnojamąjį turtą – transporto priemonę „VAZ“, Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra išregistruota. Skolininko sutuoktinė V. S. iš V. Š. gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad skolininkas nėra sudaręs vedybų sutarties.

Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija. Dar viena įstatyminė prezumpcija yra nustatyta CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, kur nurodoma, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nors abi šios prezumpcijos yra nuneigiamosios, jomis savo reikalavimus grindžiantis asmuo yra atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 182 straipsnio 4 punktas), o asmuo, neigiantis faktą, jog turtas yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat faktą, jog sutuoktinių dalys jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys teismui nepateikė tokių įrodymų. Kadangi pareiškėjos reikalavimas pagrįstas įstatymu, skolininkas nenurodė antstoliui kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas (CPK 667 straipsnis) bei atsižvelgiant į principą, kad sutuoktinių dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, kad skolininko R. S. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ sutuoktinės V. S. darbo užmokesčio.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo svarbu, kad nustatant skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, būtų pasirinktas toks būdas, kuris būtų racionaliausias, priimtiniausias ir labiausiai atitiktų bendraturčių bei kreditoriaus interesus. Teisingiausias skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas, kuris atitiktų tiek išieškotojos, šiuo atveju pareiškėjos UAB „Gelvora“, tiek skolininko bei jo sutuoktinės interesus, būtų nustatant, kad skolininko R. S. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro puse (½) V. S. gaunamo darbo užmokesčio.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes pareiškėjos prašymas tenkintinas – suinteresuotam asmeniui (skolininkui) R. S. nustatytina pusė (½) suinteresuoto asmens V. S. darbo užmokesčio dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora” prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.