- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-25
- Bylos Nr.
- e2S-179-883/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26466-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- VšĮ „Baltijos Antreprenerystės Aljansas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Roko valda“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Roko valda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės VšĮ „Baltijos Antreprenerystės Aljansas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Roko valda“ dėl piniginių lėšų grąžinimo ir patirtų nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. lapkričio 17 d. buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo tenkintas ieškovės VšĮ „Baltijos Antreprenerystės Aljansas“ ieškinys ir ieškovei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Roko valda“ priteista 2 300 Eur už sumokėtą salės nuomą, 7 320,50 Eur nuostolių, 707,85 Eur nuostolių, patirtų sprendžiant ginčą neteismine tvarka, 6 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Šalies argumentai
2. Atsakovė UAB „Roko valda“ pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo panaikinti 2025 m. lapkričio 17 d. priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Atsiliepimas
3. Atsakovė nurodė, kad UAB „Roko valda“ tik po priimto sprendimo už akių gavimo sužinojo apie buvusį teisminį procesą, nes nei ieškinio, nei jo priedų atsakovė nebuvo gavusi, nors tikėjosi juos gauti, kadangi apie tai, kad ieškinys bus siunčiamas atsakovė buvo informuota el. paštu. Be to, atsakovė nurodė, kad su ieškove niekada nebuvo sudariusi susitarimo dėl patalpų nuomos renginio pasirengimo dienai. Tai, kad šalių atstovai keletą kartų diskutavo dėl patalpų nuomos renginio pasirengimo dienai, aptarinėjo kainą už patalpų suteikimą, nereiškia, kad tos diskusijos pasibaigė susitarimo sudarymu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 5 d. nutartimi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Roko valda“ pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino, priteisė ieškovei VšĮ „Baltijos Antreprenerystės Aljansas“ iš atsakovės UAB ,,Roko valda“ 438,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad ieškinys teisme priimtas 2025 m. spalio 1 d. Atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami juridinių asmenų registre nurodytu atsakovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti. Teismas 2025 m. spalio 23 d. išsiuntė atsakovei registruose nurodytu atsakovės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) paklausimą dėl sutikimo gauti procesinius dokumentus minėtu el. paštu, bei informuodamas apie civilinės bylos iškėlimą teisme. Tą pačią dieną gautas iš atsakovės el. pašto (duomenys neskelbtini) sutikimas, gauti procesinius dokumentus minėtu el. paštu, todėl teismas 2025 m. spalio 24 d. ieškinį su priedais ir teismo pranešimą atsiliepimui į ieškinį pateikti išsiuntė atsakovei. Teismo vertinimu, 2025 m. spalio 24 d. procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, laikantis CPK 122 straipsnio 2 dalies ir CPK 175¹ straipsnio 9 dalies nustatytos tvarkos, t. y. sutikus procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis.
6. Teismas sprendė, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, nesirūpino tinkamu savo procesinių teisių įgyvendinimu, o ta aplinkybė, kad atsakovė išliko pasyvi, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog teismas netinkamai įteikė atsakovei skirtus procesinius dokumentus.
7. Teismas nurodė, kad nors atsakovė teigia, kad su ieškove niekada nebuvo sudariusios susitarimo dėl patalpų nuomos ieškovės renginio pasirengimo dienai, o faktas, kad šalių atstovai keletą kartų diskutavo dėl patalpų nuomos renginio pasirengimo dienai, aptarinėjo kainą už patalpų suteikimą, nereiškia, kad tos diskusijos pasibaigė susitarimo sudarymu, tačiau bylos duomenimis teismas nustatė, kad 2024 m. spalio 14 d. tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė ieškovės organizuojamam renginiui „Moters pinigai: 21 pamoka kaip jų turėti daugiau“ turėjusiam įvykti 2025 m. kovo 15 d. išnuomojo ir įsipareigojo perduoti valdyti ir naudoti negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto 2024 m. gruodžio 13 d. atsakovės atstovės siųsto laiško ieškovės atstovei teismas sprendė, kad ieškovės buvo pasiteirauta, ar jai bus reikalinga pasiruošimo diena, nurodant pasiruošimo dienos kainą 3100 Eur plius PVM. Toliau sekė šalių derybos dėl pasiruošimo dienos kainos, tartasi dėl pasiruošimo dienos laiko, kas, teismo vertinimu, patvirtina, kad nors šalys ir nesudarė papildomo rašytinio susitarimo dėl papildomos pasiruošimui skirtos dienos, tačiau šalių atstovų komunikacija ir derybos dėl kainos ir laiko, nedviprasmiškai patvirtina, kad tarp šalių buvo pasiektas susitarimas, ir kad ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį manyti, esant pasiektam susitarimui. Be to, teismas pažymėjo, kad šalių sudarytos 2024 m. spalio 14 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nei bendrojoje, nei specialiojoje jos dalyje nėra numatyta, jog Sutarties šalys dėl pasiruošimo dienos privalo susitarti sudarydamos atskirą dokumentą, kurį privalo pasirašyti abi šalys.
8. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti teismo 2025 m. lapkričio 17 d. priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, todėl atsakovės pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) UAB „Roko valda“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartį ir spręsti klausimą iš esmės - patenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Teismas, gavęs atsakovės laišką dėl pirmojo laiško, kurį teismas siuntė vien tik su tikslu išsiaiškinti, ar atsakovei priimtinas dokumentų iš teismo gavimas el. laiškais, neturėjo pagrindo pripažinti, kad atsakovė gavo ir antrąjį teismo laišką, nes teismas negavo atsakovės patvirtinimo dėl antrojo laiško iš teismo gavimo.
Atsiliepimas
9.2. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai ignoravo faktą, kad patvirtinimo dėl antrojo laiško iš teismo negavęs teismas nenusiuntė pakartotinai atsakovei laiško su ieškiniu, jo priedais ir pavedimu rašyti atsiliepimą, tuo labiau, kad ieškinio priedai rodė, kad atsakovė naudojo adresus: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
9.3. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė ieškinio ir jo priedų negavo ne todėl, kad būtų netinkamai atskleidusi duomenis apie savo buveinę, o todėl, kad teismas nepagrįstai ignoravo faktą, kad patvirtinimo dėl antrojo laiško negavęs teismas nenusiuntė pakartotinai atsakovei laiško su ieškiniu, jo priedais ir pavedimu rašyti atsiliepimą.
9.4. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas visiškai nesigilino į ieškinio priedą šalių sutartį. Šalių susitarimas dėl nuomos termino: dėl papildomos nuomos dienos susitarimas niekuomet nebuvo pasirašytas, nes vyko tik diskusija, o ne susitarimo pasiekimas.
2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė VšĮ „Baltijos Antreprenerystės Aljansas“ prašo apeliantės UAB „Roko valda“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš apeliantės UAB „Roko valda“ ieškovės VšĮ „Baltijos Antreprenerystės Aljansas“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Apeliantė dar 2025 m. sausio 23 d. buvo informuota apie pirmosios instancijos teisme nagrinėjamą civilinę bylą, pirmosios instancijos teismas nurodė tiek proceso šalis, tiek civilinės bylos numerį. Apeliantė pateikė savo patvirtinimą, jog el. pašto adresas (duomenys neskelbtini), nurodytas Juridinių asmenų registrų išraše, yra naudojamas, ir jog apeliantė sutinka gauti procesinius dokumentus el. paštu (kuriuo šie dokumentai apeliantei ir buvo išsiųsti).
10.2. Net ir tuo atveju, jei apeliantė, kaip pati tvirtina, el. paštu negavo pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 24 d. siųstų procesinių dokumentų, ieškovė pažymėjo, jog nuo 2025 m. spalio 23 d. (t. y. kuomet apeliantė buvo informuota apie pirmosios instancijos teisme nagrinėjamą civilinę bylą) iki 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimo už akių priėmimo apeliantė turėjo net 24 (dvidešimt keturias) dienas susipažinti su procesiniais dokumentais pirmosios instancijos teisme arba paprašant apeliantei suteikti prieigą prie elektroninės civilinės bylos kortelės ir pateikti atsiliepimą, tačiau apeliantė sąmoningai to nepadarė. Apeliantė nenurodė nė vienos priežasties ar procesinės kliūties, kuri sutrukdė pastarajai būti aktyviai.
10.3. Apeliantė jau ikiteisminėje ginčo stadijoje turėjo tinkamą ir profesionalų atstovą – advokatę J. M., kuri pastarąją atstovavo ir pirmosios instancijos teisme.
10.4. Apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas kažkokiu būdu turėjo žinoti, jog apeliantė pageidauja procesinius dokumentus gauti el. pašto adresais (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) yra atmestini kaip nepagrįsti, kadangi apeliantės vadovė 2025 m. spalio 23 d. pirmosios instancijos teismui patvirtino, jog procesiniai dokumentai adresu (duomenys neskelbtini) jai gali būti siunčiami. Šis adresas kaip ieškovės kontaktinis adresas yra išviešintas ir VĮ Registrų centre.
Šalies argumentai
10.5. Ieškovė nesutinka, jog pasiruošimo diena yra renginiui yra laikytina, Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (duomenys neskelbtini) pakeitimu. Nei Sutarties bendrojoje dalyje, nei Sutarties specialiojoje dalyje nėra numatyta, jog Sutarties šalys dėl pasiruošimo dienos privalo susitarti sudarydamos atskirą dokumentą, kurį privalo pasirašyti abi šalys.
10.6. Pagal taip, kaip yra parengta Sutartis, kurią parengė ir ieškovei pasirašyti pateikė apeliantei, pasiruošimo diena – tai yra viena iš paslaugų, kurią savo klientams siūlo apeliantė, ir kuri yra įvardinta kartu su Sutartimi ieškovei pateiktame Papildomų paslaugų kainoraštyje.
10.7. Pasiruošimo diena nėra vienintelė paslauga, kuri yra nurodyta papildomų paslaugų kainoraštyje. Kainoraštyje yra nurodytos ir kitos papildomos paslaugos, kurios neįeina į pagrindinio nuomos mokesčio sumą. Dėl visų jų šalys galėjo susitarti papildomai ir nei dėl vienos iš jų nėra privalomas ir Sutartyje nėra numatytas atskiro dokumento sudarymas. Ieškovė pažymėjo, kad derybas dėl pasiruošimo dienos su ieškove iniciavo pati apeliantė. Apeliantės atstovė E. A. 2024 m. gruodžio 13 d. el. paštu pati pasiteiravo, ar ieškovei bus reikalinga pasiruošimo diena 2025 m. kovo 14 d.
10.8. Iš pateiktų susirašinėjimų matyti, jog dėl pasiruošimo dienos renginiui 2025 m. kovo 13 d. ieškovė ir apeliantė aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė ir tokį susitarimą patvirtino, suderino patalpų nuomos kainą – 1550 Eur. Pagal Sutarties konstrukciją jokių atskirų priedų prie Sutarties tarp ieškovės ir apeliantės sudaryti nebuvo būtinybės. Ieškovė ir apeliantė, sudarydamos Sutartį susitarė dėl koncertų salės renginio dienai, o el. susirašinėjimo būtu susitarė dėl kitų paslaugų pagal ieškovės pateiktą papildomų paslaugų sąrašą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
13. CPK 285 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo už akių priėmimą, 1 dalyje nurodyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškovės ieškinį, 2025 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai. 2025 m. gruodžio 1 d. pirmosios instancijos teisme gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurio pirmosios instancijos teismas netenkino.
15. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Dėl teismo procesinių dokumentų įteikimo atsakovei
16. Apeliantė nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįteikė jai ieškinio su priedais, taip užkirsdamas kelią pateikti byloje atsiliepimą ir nurodyti nesutikimo su ieškiniu motyvus, todėl nepagrįstai buvo priimtas sprendimas už akių.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas informuodamas šalis apie iškeltą bylą teisme turi išnaudoti visas jam prieinamas protingas priemones (pvz., siųsti dokumentus į asmens gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt.).
18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 3 d. atsakovei ieškinį išsiuntė atsakovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Teismas 2025 m. spalio 23 d. išsiuntė paklausimą atsakovei el. paštu, kuris buvo nurodytas Juridinių asmenų registre, pasiteiraudamas, ar atsakovė sutinka teismo procesinius dokumentus gauti e. paštu (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną atsakovės vadovė A. S. teismui pateikė sutikimą gauti procesinius dokumentus minėtu el. paštu, todėl pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 24 d. ieškinį su priedais išsiuntė atsakovei el. paštu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė patvirtino, jog procesinių dokumentų teikimas el. paštu (duomenys neskelbtini) yra jai priimtinas informacijos gavimo būdas, atsakovė teismui aiškiai ir nedviprasmiškai pateikė informaciją apie sutikimą gauti procesinius dokumentus šiuo el. paštu, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovei nebuvo tinkamai pranešta apie iškeltą bylą bei jog procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo įteikti. Atsakovei per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, atsirado formalus pagrindas sprendimą už akių priimti (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
Dėl atsakovės pateiktų duomenų ir argumentų įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui
19. Atsakovė atskiruoju skundu taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į šalių sudarytą sutartį bei susitarimą dėl papildomos nuomos dienos dėl ieškovės, kaip nuomininkės, pasirengimo renginiui.
20. Sprendimo už akių priėmimas, kaip specifinis civilinio proceso teisės institutas, palyginus jį su kitų sprendimų priėmimu, turi tam tikrų ypatumų. Vienas iš tokių ypatumų yra susijęs su byloje pateiktų įrodymų vertinimu. Kad galėtų priimti sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Jeigu teismas įsitikina, kad pasitvirtinus byloje pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, jis priima sprendimą už akių. Pabrėžtina, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatą būtina aiškinti ne vien pažodžiui, bet atsižvelgiant į sprendimo priėmimo už akių, kaip specifinio civilinio proceso teisės instituto, tikslus, esmę, prigimtį, į visą santykių, susijusių su sprendimo už akių priėmimu, teisinį CPK reglamentavimą, taip pat į civilinio proceso principus ir tikslus.
21. Teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, nes teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Atitinkamai CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyti bylos atnaujinimo pagrindai negali būti vertinami formaliai, o minėtos dalies 1 punkte nurodytas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindas, t. y. šalies pareiškime nurodyti įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, suprastinas nebūtinai kaip įrodymų pateikimas materialiąja prasme, bet ir kaip aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nurodymas (CPK 287 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2024 m. spalio 14 d. tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė ieškovės organizuojamam renginiui „Moters pinigai: 21 pamoka kaip jų turėti daugiau“ turėjusiam įvykti 2025 m. kovo 15 d. išnuomojo ir įsipareigojo perduoti valdyti ir naudoti negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Teismas iš byloje pateikto 2024 m. gruodžio 13 d. atsakovės atstovės siųsto laiško ieškovės atstovei taip pat nustatė, kad ieškovės buvo pasiteirauta, ar jai bus reikalinga pasiruošimo diena, nurodant pasiruošimo dienos kainą 3100 Eur plius PVM. Toliau sekė šalių derybos dėl pasiruošimo dienos kainos, tartasi dėl pasiruošimo dienos laiko, kas patvirtina, kad nors šalys ir nesudarė papildomo rašytinio susitarimo dėl papildomos pasiruošimui skirtos dienos, tačiau šalių atstovų komunikacija ir derybos dėl kainos ir laiko, nedviprasmiškai patvirtina, kad tarp šalių buvo pasiektas susitarimas, ir kad ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį manyti, esant pasiektam susitarimui. Be kita ko, teismas sprendė, kad šalių sudarytos 2024 m. spalio 14 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), nei bendrojoje, nei specialiojoje jos dalyje nėra numatyta, jog Sutarties šalys dėl pasiruošimo dienos privalo susitarti sudarydamos atskirą dokumentą, kurį privalo pasirašyti abi šalys.
23. Įvertinus skundžiamą nutartį, matyti, kad tokias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės pakartodamas ieškovės nurodomas aplinkybes atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau neįvertindamas ieškovės nurodomų ginčui nagrinėti galimai reikšmingų aplinkybių apie susitarimo (ne)sudarymą dėl patalpų nuomos ieškovės renginio pasirengimo dienai bei atsakovės nurodomų argumentų, kad ieškovės ir atsakovės diskusijos nereiškė susitarimo sudarymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepakankamai įvertino poreikį ištirti faktines šios bylos aplinkybes, susijusias su papildomo susitarimo aplinkybėmis, t. y. ar šalių susitarimą galima buvo laikyti sudarytu, nes iš ieškovės pateikto susirašinėjimo matyti, kad šalys vedė pokalbį dėl papildomos pasiruošimo dienos renginiui ir atsakovė pateikė atsakymą „Galime sutarti už 1550 Eur”, atitinkamai ieškovė pateikė atsakymą apie patvirtinimą iš savo pusės dėl papildomos pasiruošimo dienos, tačiau nesant tolimesnio susirašinėjimo ir šalių susitarimo įforminimo įstatymo nustatyta tvarka turi būti nustatytos ir išsiaiškintos aplinkybės dėl šalių papildomo susitarimo valios ir atitinkamai įvertinta dėl ieškovės nurodomo sumokėto nuomos mokesčio ir nuostolių dydžio pagrįstumo. Taip pat pažymėtina, kad byloje skirtingai pateikta šalių pozicija dėl papildomo susitarimo sudarymo patvirtina, jog bylos aplinkybės yra prieštaringos ir nepakankamai aiškios, dėl ko nėra galimybės padaryti vienareikšmių išvadų dėl bylos šalių santykių teisinio kvalifikavimo, jų galimos pabaigos ir teisinių pasekmių taikymo.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors atsakovė ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu ir teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių, tačiau teismas, netenkindamas atsakovės pareiškimo dėl sprendimą už akių peržiūrėjimo, padarė klaidingą išvadą, jog atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui. Byloje iškilusios abejonės dėl papildomo susitarimo (ne)sudarymo, sutarties vykdymo ir kitų aplinkybių turi būti pašalintos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
25. Pažymėtina, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Todėl teismas, nagrinėdamas tokį pareiškimą, turi atidžiai įvertinti, ar buvo CPK nustatytos teisinės prielaidos konstatuoti šalies pasyvų procesinį elgesį ir šalies atžvilgiu priimti sprendimą už akių, taip pat ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nustatęs, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, ir (arba) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, privalo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
26. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nepanaikindamas sprendimo už akių ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką. Tai sudaro pagrindą išvadai, jog dėl šio proceso teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 4 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimas už akių panaikinamas ir bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujinamas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir civilinė byla pagal ieškovės VšĮ „Baltijos Antreprenerystės Aljansas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Roko valda“ dėl piniginių lėšų grąžinimo ir patirtų nuostolių atlyginimo priteisimo grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Roko valda“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimą už akių, atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-4323-1171/2026 nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.