Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis, II-1-659/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-11
Bylos Nr.: II-1-659/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-00596-2018-4
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Violeta Balčiūnienė (pirm.)
Pažeidėjas: G. P.
Institucija: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas
Advokatai: Gintaras Aleknavičius, Gintaras Alkenavičius

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-1-659/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00596-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.13; 21.10.4. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė,sekretoriaujant Linai Beniušienei, Erikai Grigišienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. P. ir jo atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovams Egidijui Mockevičiui, Lilijai Misiūlienei,

viešame teismo išnagrinėjusi G. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-05-10 nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2018-05-10 nutarimu buvo nubaustas 140 Eur dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 362 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas, išduodant statybos leidimą Nr. LSNS-31-170518-00135, pažeidė statinių projektų patikrinimo tvarką, nustatytą statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau - Reglamentas) 5 priedo 1.3, 1.8, 1.9 papunkčiuose. Esant Nekilnojamojo turto registre įregistruotam juridiniam faktui (specialiajai žemės ir miško naudojimo sąlygai - XVIII. Hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos), ribojančiam statybos galimybes sklype, pažeidžiant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento 2015-05-29 išduotų Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. AR13- 10 p., pažeidžiant teritorijų planavimo dokumento - Esamo gyv. kvartalo Melnragėje prie Molo, Vėtros ir Smilgų gatvių žemės sklypų detalaus išplanavimo projekto (Molo g. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinto 1996-05-30 Klaipėdos miesto valdybos sprendimu Nr. 265, 2.4 p., 2017-05-17 IS Infostatyba patikrino ir pritarė 2017 metais UAB „(duomenys neskelbtini) “ parengtam projektui „Vieno buto gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje statybos projektas“ Nr. 15.05 statyti statinius (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pažeidimas fiksuotas 2018-01-02 Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte Nr. SLD-30-180102-00001.

2018-05-31 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P. atstovo advokato Gintaro Alkenavičiaus skundas dėl 2018-05-10 Institucijos priimto nutarimo panaikinimo. Skundas grindžiamas 1996-05-30 Klaipėdos miesto valdybos sprendimu Nr. 265, 1996-06-21 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 512, kuriais naujų pastatų projektavimas nebuvo draudžiamas. Be to, skunde nurodoma, kad 1996-08-30 Nekilnojamojo turto registrų centre registruojant specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas (kurorto apsaugos zonas bei ryšių linijų apsaugos zonas) per klaidą buvo įregistruotos kartu ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos - Hidrometeorologinių stočių apsaugos zonos, kadangi tokios specialiosios naudojimosi sąlygos 1996-06-21 apskrities viršininko įsakymu Nr. 512 nustatytos nebuvo, o tik konstatuotas faktas, jog Sklypas yra Klaipėdos hidrometeorologijos observatorijos stoties Melnragėje apsaugos juostoje. Ginčo sklypui nei 1995-01-17, nei 1996-05-30 Klaipėdos miesto valdybos sprendimais nebuvo nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos - Hidrometeorologinių stočių apsaugos zona. Registruojant specialiąsias naudojimosi sąlygas ginčo sklypui per klaidą buvo supainioti/sutapatinti 1996-06-21 įsakymo priedo 7 bei 11 stulpeliuose nustatyti apribojimai (urbanistiniai apribojimai sutapatinti su specialiosiomis žemės ir miško naudojimosi sąlygomis). Tokie teiginiai grindžiami tuo, kad gretimiems žemės sklypams adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda, jokios Hidrometeorologinių stočių apsaugos zonos nėra registruotos ir nustatytos.

Skundas be kita ko grindžiamos ir tuo, kad Projektui bei Statybos leidimo išdavimo metu galiojančios Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės (toliau - Taisyklės) (patvirtintos 2014 m. sausio 2 d. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-8) numatė galimybę koreguoti teritorijų planavimo dokumentą techninio projekto rengimo metu (Taisyklių 318.3 p.). Remiantis šiomis taisyklėmis buvo pakoreguotas 1996 m. detalaus išplanavimo projektas ir 2015 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1- 3834 buvo pritarta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje statybos zonos, statybos ribos ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principų koregavimui statybos techninio projekto rengimo metu, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei, nekeičiant privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų. Minimu koregavimu numatyta Ginčo žemės sklype griauti esamus pastatus, statyti naują vieno buto gyvenamąjį namą ir rekonstruoti buvusį gyvenamąjį namą, nugriaunant jo dalį, į ūkinį pastatą, pakeičiant statybos ribą ir užstatymo zoną, įvažiavimo į sklypą vietą, numatytus 1996 m. detalaus išplanavimo projekte.

Surašant Nutarimą į nurodytas aplinkybes net nesigilinta, o vadovaujamasi išimtinai tik tuo, jog nekilnojamojo turto registrų centre yra įregistruotas juridinis faktas apie tariamą specialiąją naudojimo sąlygą. Pažymi, kad Nekilnojamojo turto registras atlieka tik juridinių faktų išviešinimo, o ne nustatymo funkciją. Esant akivaizdžiam faktui, jog Hidrometeorologijos stočių apsaugos zona Ginčo žemės sklypui įregistruota per klaidą, ir nėra nustatyta Ginčo žemės sklypui, atsakomybėn traukiamas asmuo teisėtai pritarė Projektui ir negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka. Inspekcija tinkamai įvertino faktus/aplinkybes, argumentuodama nutarime išdėstytu teisiniu reglamentavimu. Pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau - Administracija) 2017 m. gegužės 18 d. išdavė statybos leidimą Nr. LSNS-31-170518-00135 (toliau - Leidimas), suteikiantį teisę statytojai A. S. statyti naują neypatingos kategorijos gyvenamosios paskirties vieno buto gyvenamąjį namą ir rekonstruoti neypatingos kategorijos gyvenamosios paskirties vieno buto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 2193-5002-0011, perstatant jį į nesudėtingosios kategorijos pagalbinio ūkio pastatą, žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Leidimas išduotas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. parengtą statinio projektą: „Vieno buto gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje statybos projektas“ (toliau - Statinio projektas). Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau - Inspekcija) patarėja D. B., vykdydama Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme ir kituose susijusiuose teisės aktuose nustatytus statybos valstybinės priežiūros veiksmus, 2017 m. sausio 2 d. atliko Administracijos išduoto Leidimo teisėtumo patikrinimą ir surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-30-180102-00001 (toliau - Patikrinimo aktas). Inspekcijos atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad Statinio projekte suprojektuotų gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statyba prieštarauja galiojančio teritorijų planavimo dokumento sprendiniams ir specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, draudžiančioms bet kokią statybą minėtame žemės sklype. Žemės sklypui, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos - Hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos, nustatančios ūkinės veiklos apribojimus joje, turinys pateikiamas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) XVIII dalyje (81-82 punktai). Pagal šių sąlygų 81 punktą hidrometeorologijos stočių (pasaulinės, europinės ir respublikinės reikšmės) aikštelėms skiriamas 1 hektaro žemės sklypas. Hidrometeorologijos stoties apsaugos zona - 200 metrų pločio žemės juosta aplink aikštelės ribą. Sąlygų 82.1 punkte nustatoma, kad hidrometeorologijos stoties apsaugos zonoje draudžiama statyti pastatus ar įrenginius. Dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taikomų konkrečiam žemės sklypui, įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą reikšmės, pažymi, kad esant nustatytoms ir įregistruotoms žemės naudojimo sąlygoms jų nustatytų ribojimų privalo laikytis tiek žemės sklypo savininkai, valdytojai ar naudojai, tiek ir kiti asmenys, institucijos, kurių veikla susijusi su šių sąlygų taikymu ir jų gyvendinimo priežiūra. Šiuo atveju rengiant Statinio projektą ir išduodant Statybos leidimą nebuvo įvertinti statybos žemės sklypui hidrometeorologijos stoties apsaugos zona nustatyti statybos suvaržymai, jų nesilaikant ir juos pažeidžiant. Šiuo atveju buvo pažeista ne tik minėta specialioji žemės naudojimo sąlyga, bet tuo pačiu pažeistas ir teritorijų planavimo dokumentas - esamo gyv. kvartalo Melnragėje prie Molo, Vėtros ir Smilgų gatvių žemės sklypų detalaus išplanavimo projektas, kurį patvirtinusiame Sprendime buvo įrašytas aiškus reikalavimas projektuojant ir rekonstruojant statinius laikytis nustatytų žemės naudojimo ribojimų. Dėl Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kad neva žemės sklypui, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), Klaipėda per klaidą Nekilnojamojo turto registrų centre 1996-08-30 buvo įregistruotos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos - Hidrometeorologinių stočių apsaugos zona, nurodo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. numatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos - Hidrometeorologinių stočių apsaugos zona, žemės sklypui adr. (duomenys neskelbtini), Klaipėda nėra nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka ir yra galiojančios, G. P. jomis privalėjo vadovautis išduodamas Leidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. P. ir jo atstovas skundą palaikė, prašė panaikinti 2018-05-10 Institucijos priimtą nutarimą.

Institucijos atstovas prašė skundo netenkinti ir palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Administracinio nusižengimo sudėčiai būdingi šie požymiai: 1) objektas; 2) objektyvioji pusė; 3) subjektas; 4) subjektyvioji pusė. Nesant bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusižengimo.

ANK 362 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už teisės aktuose nustatytos statinių projektų patikrinimo tvarkos pažeidimus. Aptariamoji teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse. Nagrinėjamu atveju konkretaus teisinio santykio dalyvio elgesio reikia ieškoti statinių projektus reglamentuojančiuose teisės aktuose. Taip pat pažymėtina, kad aptariamos teisės normos subjektas yra specialus, t.y. ne bet koks asmuo, o tik toks asmuo, kuris pagal atliekamas funkcijas turi pareigą tikrinti ar statinių projektai atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus.

G. P. protokole nurodytu metu buvo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas, kuriam priklausė tikrinti ar statinio projektai atitinka statybą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus.

Reglamento 5 priede įtvirtintos statinio projektus tikrinančių subjektų kompetencijos sritys. Šio priedo pirmas punktas numato, kad savivaldybių administracijos tikrina visus statinio projektus. Tikrindama be kita ko savivaldybė nustato ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes ir pažeistų trečiųjų asmenų interesus (1.3 punktas), ar statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams (1.8 punktas), ar statinio projektas atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus (1.9 punktas).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Administracija 2017 m. gegužės 18 d. išdavė Leidimą, suteikiantį teisę statytojai A. S. statyti naują neypatingos kategorijos gyvenamosios paskirties vieno buto gyvenamąjį namą ir rekonstruoti neypatingos kategorijos gyvenamosios paskirties vieno buto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perstatant jį į nesudėtingosios kategorijos pagalbinio ūkio pastatą, žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Ginčo žemės sklypas ((duomenys neskelbtini), Klaipėda) patenka į 1985-08-23 Klaipėdos miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 282 Klaipėdos hidrometeorologinės observatorijos jūrinės hidrometeorologijos stočiai Melnragėje nustatytą apsaugos zoną, kuri ribojama uždara linija, nutolusia 200 m. į visas puses nuo stebėjimų aikštelės (b. l. 60, 29, 32-36; 23-26)

Pagal 1996-05-30 Klaipėdos miesto valdybos sprendimo Nr. 265, kuriuo patvirtintas Esamo gyvenamojo kvartalo Melnragėje prie Molo, Vėtros, Smilgų gatvių žemės sklypų detalaus išplanavimo projektas (Molo g. (duomenys neskelbtini)), (toliau - 1996 m. detalaus išplanavimo projektas), 2 punktą, naujas užstatymas gali būti vykdomas tik esamoje urbanizuotoje gyvenvietės struktūroje. Naujus pastatus projektuoti tik pagal detalaus išplanavimo schemoje nurodytą paskirtį <...> Užstatymas gali būti vykdomas atsižvelgiant į kurortų apsaugos zonų ribas ir prisilaikant nustatytų žemės naudojimo apribojimų (b. l. 21).

1996-06-21 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 512 nustatyta, kad Ginčo žemės sklypui nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos pagal LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimą Nr. 343 - ryšių kabelio apsaugos zona (7 stulpelis, penkta eilutė). Taip pat nurodyta, jog taikomi ir kiti apribojimai ir papildymai - i) „nustatyti Klaipėdos m. valdybos 1995-01-17 potvarkio Nr. 43 priede Nr. L“; ii) „Sklypas patenka į Klaipėdos m. valdybos 1995-01-17 potvarkiu Nr. 50 patvirtintas kurortų apsaugos zonos III (stebėjimų) juostą; iii) „Sklypas yra Klaipėdos hidrometeorologijos observatorijos stoties Melnragėje apsaugos zonoje, kuri nustatyta Klaipėdos m. vykdomojo komiteto 1985- 08-23 sprendimu Nr. 282“ (11 stulpelis, 5 eilutė) (b. l. 23-26).

Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad Ginčo sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga - Hidrometeorologijos stočių apsaugos zona, kuri Nekilnojamojo turto registre įrašyta nuo 1996 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos apskrities viršininko 1996 m. birželio 21 d. viršininko įsakymo Nr. 512 pagrindu (b. l. 32-36).

Pagal žemės įstatymo 22 straipsnio 4 ir 12 dalis, rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kurios konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą.

Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1640 redakcija) XVIII dalyje, 81 punktas įtvirtina, kad hidrometeorologijos stočių (pasaulinės, europinės ir respublikinės reikšmės) aikštelėms skiriamas 1 hektaro žemės sklypas. Hidrometeorologijos stoties apsaugos zona - 200 metrų pločio žemės juosta aplink aikštelės ribą. Sąlygų 82.1 punktas numato, kad hidrometeorologijos stoties apsaugos zonoje draudžiama statyti pastatus ar įrenginius.

Taigi aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas pagrindžia, kad užstatymas Ginčo žemės sklype galimas tik atsižvelgiant į kurortų apsaugos zonų ribas ir prisilaikant nustatytų žemės naudojimo apribojimų. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracijos Urbanistinės plėtros departamento 2015 m. gruodžio 29 d. išduotų Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. AR13,10 punktas įpareigojo vadovautis Sprendimu patvirtinto kvartalo Melnragėje sklypu išplanavimo projektu. Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registre Ginčo žemės sklypui įregistruoti ribojimai, todėl tikrindamas Projektą ir jam pritardamas G. P. privalėjo atsižvelgti į šią aplinkybę ir vadovautis specialiaisiais teisės aktais, nustatančiais Ginčo žemės sklypo teisinį režimą, t.y. patikrinti ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes.

Nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas teismo posėdžio metu daug dėmesio skyrė Reglamento 1.3 punkte numatytam juridinio fakto nustatymo klausimui, t.y. kėlė klausimą ar G. P. privalėjo patikrinti juridinį faktą ar duomenų bazėje esančius atitinkamus įrašus, tačiau šiame kontekste teismas pažymi, kad pirma, juridiniai faktai yra įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Antra, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.254 straipsnis nustato, kad viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję juridiniai faktai, tarp kurių be kita ko sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Taigi, remiantis minėta CK norma, Ginčo žemės sklypui taikomi ribojimai privalomai, kas ir yra padaryta, registruojami Nekilnojamojo turto registre. Todėl, kaip ir posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas minėjo, G. P., turėdamas ilgametę patirtį statybos leidimų ir statinių priežiūros srityje, ne tik, kad turėjo, bet ir privalėjo vadovautis juridiniais faktais, įregistruotais viešajame registre, t.y. Nekilnojamojo turto registrų centro duomenimis.

Dėl skundo teiginių, kad Projektas bei Leidimas buvo pakoreguoti pagal tuo metu galiojančias Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles (patvirtintas 2014 m. sausio 2 d. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-8), numatančias galimybę koreguoti teritorijų planavimo dokumentą techninio projekto rengimo metu (Taisyklių 318.3 p.), pažymėtina, kad pagal šias taisykles detalieji planai gali būti keičiami ar koreguojami tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu ir tik, jei koregavimas nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių. Nagrinėjamu atveju Ginčo sklypui teisės aktais nustatytas specialus teisinis režimas, todėl Projektas negalėjo būti keičiamas vadovaujantis šiomis taisyklėmis.

Galiausiai skundo argumentai, kad Nekilnojamojo turto registrų centre Ginčo žemės sklypui taikomi apribojimai palikti per klaidą, vertinti kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, be to, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad duomenų, jog dėl Ginčo žemės sklype įregistruotų specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygų - Hidrometeorologinių stočių apsaugos zonos, panaikinimo būtų pradėti ar baigti teisminiai ginčai, nėra, todėl teismas neturi pagrindo vertinti Nekilnojamojo turto registre esančių įregistruotų juridinių faktų kaip klaidos.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į Inspekcijos atlikto patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, kad statinio projekte suprojektuotų gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statyba prieštarauja galiojančio teritorijų planavimo dokumento sprendiniams ir specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms, draudžiančioms bet kokią statybą minėtame žemės sklype (b. l. 13-14), darytina išvada, kad G. P., pritardamas UB „(duomenys neskelbtini)“ statinio Projektui ir jo pagrindu išduotam Leidimui pažeidė ir Reglamento 1.8 ir 1.9 punktus. Atsižvelgiant į nusižengimo padarymo aplinkybes, G. P. kaltė šiuo atveju yra neatsargi, t.y. jis veikė nerūpestingai (ANK 7 str., 9 str. 3 d.).

Iš teismų informacinės sistemos – LITEKO esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-12-1032/21, kuri šio skundo nagrinėjimo metu yra sustabdyta. Byla sustabdyta, kol bus priimti ir įsigalios Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą įgyvendinantys teisės aktai, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymai „Dėl Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pritarimo (derinimo) projektui dėl statinių statybos ar rekonstravimo, įrenginių įrengimo bendrojoje meteorologinių stebėjimų aikštelės apsaugos zonoje ir pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai vandens matavimo stočių apsaugos zonose išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir „Dėl Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, požeminio vandens vandenviečių, meteorologinių stebėjimo aikštelių, meteorologinių radiolokatorių, vandens matavimo stočių apsaugos zonų planų rengimo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei bus parengtas Klaipėdos meteorologinių stebėjimų aikštelės apsaugos zonų planas. Atsižvelgiant į tai, kad minėta civilinė byla iškelta pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir A. S. dėl 2017-05-18 išduoto Leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, t.y. dėl paties išduoto Leidimo kilusių pasekmių, taip pat į tai, kad byla sustabdyta siekiant sulaukti, kol bus priimti ir įsigalios aukščiau minėti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą įgyvendinantys teisės aktai, teismas daro išvadą, kad civilinėje byloje nustatyti prejudiciniai faktai neturės įtakos G. P. atsakomybės klausimui šioje administracinio nusižengimo byloje, todėl tolimesnis skundo nagrinėjimo atidėjimas remiantis civilinės bylos sustabdymo pagrindu, tik nepagrįstai vilkins procesą šioje administracinio nusižengimo byloje.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog G. P. pagal ANK 362 straipsnio 1 dalį patrauktas pagrįstai, padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl Institucijos 2018-05-10 nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. P. skundo netenkinti.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-05-10 priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-44-2018 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Violeta Balčiūnienė