Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. V. (R. S. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R.S.V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš R. S. V. priteista 5 194,75 Lt S. V. (S. V.) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. S. V. nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkričio 1 d., apie 19.30 val., sūnui E. V. (E. V.) priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilus konfliktui su S. V. (S. V.), sudavė pastarajam peiliu į kaklą, padarydamas durtinę-pjautinę kiauryminę kaklo žaizdą su skydinės kremzlės, dešinės poraktikaulinės ir dešiniosios miego arterijų bei plaučių sužalojimais, kas komplikavosi išoriniu ir vidiniu kraujavimu į kvėpavimo takus ir į dešinę krūtinplėvės ertmę, kvėpavimo sutrikimu, ūmiu kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumu, ko pasėkoje S. V. nuo patirtų sužalojimų mirė. Tokiu būdu, R. S. V. tyčia nužudė S. V..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo apelianto R. S. V. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. V. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantas, nurodydamas, kad nėra pakankamai įrodymų leidžiančių jį pripažinti kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, prašo dėl šių kaltinimų jį išteisinti. Kitaip tariant, panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokiam sprendimui priimti nėra teisinio pagrindo.

Pirmos instancijos teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus duomenis patikrino ir įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio nuostatų. Teismo išvados nuosprendyje pagrįstos surinktais įrodymais ir atitinka faktines bylos aplinkybes. R. S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį pagrįstai, jo kaltė įrodyta paties R. S.V. prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, kitais rašytiniais įrodymais. Visi šie įrodymai nuosprendyje išsamiai aptarti ir jais pagrįstos teismo išvados.

Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teisme kaltę pripažino visiškai, parodė , kad girtaudami su S. V. susipyko, pastarasis jam sudavė į nosį, o jis - apeliantas, peiliu smogė S. V. į kaklą ir supratęs kad jį nužudė, išbėgo iš namo kviesti medicinos pagalbos ir policijos. Liudytojai L. Ž., A. P., T. P. ir S. A. parodė, kad R. S. V. išbėgęs iš namo pasakė, kad nužudė žmogų ir prašė kviesti medicinos pagalbą ir policiją, nepatikėję užėjo į namą ir matė S. V. su kakle įsmeigtu peiliu, liudytoja L. Ž. peilį ištraukė. Liudytojas V. L. parodė, jog pas jį atbėgo kaimynas R. S. V., sakė nužudė žmogų ir prašė iškvieti medicinos pagalbą ir policiją. R. S. V. jo parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus ir parodė kaip ir kokiomis aplinkybėmis peiliu smogė S. V., vėliau atpažino pateiktą peilį, kuriuo sužalojo nukentėjusįjį (b.l. 23-26; 28-29). Iš specialistų išvadų matyti, kad ant atpažinto ir specialistui pateikto peilio rastas nukentėjusiojo S. V. kraujas (91-96) bei S. V. mirtis įvyko nuo durtinės – pjautinės kaklo žaizdos su skydinės kremzlės, dešinės poraktikaulinės ir dešiniosios miego arterijų bei plaučių sužalojimais, kas komplikavosi su išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į kvėpavimo takus ir į dešinę krūtinplėvės ertmę, kvėpavimo sutrikimu, ūmiu kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumu (b.l.82-88).

Pirmos instancijos teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą, pripažino, kad tarp R.S. V. nusikalstamų veiksmų ir S. V. mirties yra priežastinis ryšys, todėl pagrįstai R.S. V. veiką pripažino tyčiniu nužudymu, numatytu BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Apeliantas skunde savo veiksmus įvardina gintimi ir nurodo, jog įvykio metu jis buvo afekto būsenoje, gynėsi nuo S. V. užpuolimo ir jo gyvybei gresiančio realaus pavojaus. Tokius nuteistojo parodymus teismas nuosprendyje aptarė, įvertino nustatytų faktinių aplinkybių visumoje ir padarė išvadą, kad byloje nenustatyta, jog nuteistasis veikė būtinosios ginties situacijoje. Ši teismo išvada pagrįsta.

BK 28 straipsnyje nustatyta, kad būtinoji gintis yra situacija, kai asmuo, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę ar kitas teises, visuomenės ir valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Iš šios baudžiamojo įstatymo normos matyti, kad būtinoji gintis galima tik nuo prasidėjusio ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Aptariamoje byloje nustatyta įvykio situacija leidžia teigti, kad tarp S. V. ir R. S. V. buvo abipusės muštynės. R. S. V. teismui paaiškino, kad girtaudamas su S. V. susipyko dėl nesutapusių norų žiūrėti televizijos programas ir kažkuriam iš jų perjungus kitą programą, S. V. sudavė jam smūgį į nosį, o jis paėmęs nuo stalo peilį, juo smogė S. V. į kaklą. Taigi, muštynių metu tiek S. V., tiek R. S. V. vadovavosi agresyviais, puolamaisiais interesais, atsiradusiais dėl kilusio tarpusavio pykčio, ir abi pusės naudojo smurtą ne gynybos, o puolimo tikslais. Dėl to tokiose muštynėse nėra besiginančiųjų ir tokia situacija nelaikytina būtinosios ginties situacija.

Neteisus apeliantas ir teigdamas, jog jis nusikaltimą padarė būdamas fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. Nors byloje ir nustatyta, kad S. V. sudavė smūgį apeliantui, tačiau, kaip jau paminėta, iš bylos duomenų matyti, kad tai įvyko abipusio ginčo ir muštynių metu, abiems esant neblaiviems ir šis smūgis nelaikytinas itin netikėtu ir sukėlusiu staigų didelį apelianto susijaudinimą.

Teisėjų kolegija teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti R. S. V. apkaltinamąjį nuosprendį nenustatė, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Nuteistojo R. S. V. (R. S. V.) apeliacinį skundą atmesti.