Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovei Gargždų socialinių paslaugų centrui dėl atsakovo 2018 m. gruodžio 28 d. pranešimo Nr. (8.7.)S -396 apie sutarties nutraukimą ir 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (8.7)S-234 dėl 2018 m. liepos 12 d. sudarytos Globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties Nr. GCS-2 nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir jų panaikinimo, tretieji asmenys Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir Klaipėdos rajono savivaldybės taryba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Dėl sutarties nutraukimo.

CK 3.268 straipsnis numato vaiko globėjo (rūpintojo) parinkimo tvarką. Vaiko globėjas (rūpintojas) parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju (rūpintoju), jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku bei vaiko interesus. Asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), rajono (miesto) valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikia tokius dokumentus: 1) prašymą, kuriame nurodoma pageidaujamų globoti ir auklėti vaikų skaičius, jų amžius, globos rūšis; 2) Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos sveikatos pažymėjimą; 3) kartu gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų rašytinį sutikimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. M. prašymu, jos atžvilgiu buvo priimtas teigiamas sprendimas dėl jos teikimo tapti vaiko globėja ir rekomenduota organizuoti jos pasirengimą tapti vaiko globėja. Išklausius mokymus pagal bendrą globėjų ir įtėvių rengimo programą S. M. buvo išduotas pažymėjimas ir 2018 m. liepos 12 d. tarp S. M. ir Gargždų socialinių paslaugų centro buvo pasirašyta sutartis, kurios nutraukimą ginčija ieškovė.

Teismo vertinimu, iš sudarytos sutarties I, II ir VII dalies nuostatų matyti, kad sutartis buvo dvišalė, pasirašyta tarp globos centro ir budinčios globotojos S. M. ir sukelianti teises bei pareigas išimtinai tik ieškovei ir atsakovei. Tai, jog ant šios sutarties yra ir ieškovės sutuoktinio P. M. parašas, tai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės sutuoktinis išklausė mokymus pagal bendrą globėjų ir įtėvių rengimo programą, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ir jis šios sutarties pagrindu tapo budinčiu globotoju. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartyje yra aiškiai nurodyta, kad P. M. sutartį pasirašė, kaip budinčios globotojos sutuoktinis, o sutartyje budinčia globotoja įvardijama tik S. M., be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tik 2019 m. kovo 21 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu Nr. 5SPĮ-57 „Dėl fizinio asmens pradinio įvertinimo“ buvo priimtas teigiamas pradinis įvertinimas fizinio asmens P. M. atžvilgiu, nustačius, kad jis atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, kiekvienam fiziniam asmeniui, ketinančiam tapti be tėvų globos likusiam vaikui (globėju (rūpintoju)) (e. b. 2 t, b. l. 181), todėl atmestini ieškovės argumentai, kad ginčijamos sutarties pagrindu jos sutuoktinis P. M. taip pat tapo budinčiu globotoju. Ieškovės sutuoktinio parašas ant sutarties tik patvirtino, kad jis sutinka, kad jo sutuoktinė taptų budinčia globėja ir į šeimą bus laikinai priimti vienas r keli globojami vaikai.

Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (1996 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. I-1234) (suvestinė redakcija nuo 2018-07-01 iki 2019-04-19) (toliau - Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas) 4 straipsnyje numatyti vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principai. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis šiais principais: geriausių vaiko interesų prioriteto; teisės viršenybės; vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo; nediskriminavimo; individualizavimo; vaiko sveiko vystymosi užtikrinimo; subsidiarumo; bendradarbiavimo; prieinamumo; privataus gyvenimo neliečiamumo; vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą dalyvavimo; tėvystės ir motinystės papildomumo; vienovės; nestigmatizavimo; pagalbos viršenybės; nestacionarių priemonių prieš stacionarias pirmenybės.

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (2006 m. sausio 19 d. įstatymo Nr. X-493) (suvestinė redakcija nuo 2018-07-01 iki 2018-12-31) (toliau – socialinių paslaugų įstatymas) 19¹ straipsnyje numatyta budinčio globotojo vykdoma likusių be tėvų globos vaikų, socialinės rizikos vaikų priežiūra. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad budintis globotojas prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, socialinės rizikos vaiką (toliau šiame straipsnyje – prižiūrimas vaikas, vaikas) pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį (toliau šiame straipsnyje – sutartis). Minėto straipsnio 2 dalyje numatytos budinčio globotojo pareigos 1) priimti prižiūrimą vaiką savo gyvenamojoje vietoje ir užtikrinti vaiko priežiūrą: emocinį bei fizinį vaiko saugumą, visavertį vaiko poreikius atitinkantį ugdymą, auklėjimą ir kasdienę priežiūrą; 2) bendradarbiauti su globos centru ir jo paskirtais darbuotojais ar specialistais (socialiniais darbuotojais, psichologais ir kt.), užtikrinti galimybę vaikui bendrauti su savo tėvais, kitais giminaičiais pagal numatytą ir su globos centru suderintą tvarką; 3) dalyvauti rengiant individualų vaiko vystymosi planą ir užtikrinti jo įgyvendinimą; 4) nedelsiant informuoti globos centro paskirtus darbuotojus apie vaikui kylančius emocinius ir fiziologinius sunkumus, siekiant užtikrinti vaikui reikiamų specialistų pagalbą; 5) atsakingai ir pagal paskirtį naudoti globos centro vaikui išlaikyti skirtą vaiko globos (rūpybos) išmoką, numatytą Išmokų vaikams įstatyme; 6) nedelsiant informuoti globos centrą apie atvejus, kai jis negali laikinai dėl objektyvių priežasčių vykdyti šiame įstatyme ir sutartyje numatytų įsipareigojimų; 7) įgyvendinti kitas teisės aktuose ir sutartyje nustatytas pareigas.

2018 m. birželio 28 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-349 patvirtintas Globos centro veiklos organizavimo Klaipėdos rajono savivaldybėje tvarkos aprašo (toliau - aprašas) 7 punkte numatyta, kad budintis globotojas prižiūri vaiką, nesusijusį giminystės ryšiais, savo gyvenamojoje vietoje ir natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam emocinį bei fizinį saugumą, visavertį vaiko poreikius atitinkantį ugdymą, auklėjimą ir kasdienę priežiūrą, vykdo kitas teises ir pareigas, numatytas Socialinių paslaugų įstatyme.

Nagrinėjamu atveju, tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė laikinai globoti perduotiems mažamečiams vaikams: M. Z. ir N. Z., sutarties vykdymo laikotarpiu užtikrino tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas ir vaikų poreikių tenkinimą. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. B., tarp šalių sudarytos sutarties laikotarpiu koordinavusi pagalbą budinčiai globotojai, patvirtino, kad vaikų atžvilgiu jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Be to, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. Š. patvirtino, kad gavusi prašymą iš Šilalės vaiko teisių apsaugos skyriaus apsilankyti globotojų šeimoje, apsilankė ieškovės šeimoje, o apsilankymo metu vertino aplinką, kaip bendraujama su vaikais, pastebėjo, kad globotoja nuoširdžiai ir paprastai rūpinasi vaikais. Nors biologinė vaikų teta M. Z. ir kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą dėl nepilnamečių vaikų M. Z. ir N. Z. padėties, nurodydama, kad globos nustatymo procedūros yra vilkinamos, kad jai nėra sudaromos sąlygos pabendrauti su vaikais, kad globotoja nepripažįsta medikamentinio gydymo, tačiau byloje esanti Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2018 m. gruodžio 20 d. pažyma Nr. (6.7.-2018-93)PR-258 „Dėl nepilnamečių M. Z. ir N. Z. teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo“ patvirtina, kad iniciavus tyrimą dėl nepilnamečių vaikų M. Z. ir N. Z. galimo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, atsakingų institucijų galimai netinkamų veiksmų globos organizavimo procese, nenustatyta pažeidimų ir aplinkybių, dėl kurių šis tyrimas buvo pradėtas (e. b. 3 t., b. l. 52-59). Šios aplinkybės patvirtina, kad globotoja S. M. sutarties vykdymo laikotarpiu užtikrino tinkamą tiek vaikų emocinį bei fizinį saugumą, tiek visaverčius vaikų poreikius atitinkantį ugdymą, auklėjimą ir kasdienę priežiūrą.

Atsakovė nurodo, kad sutarties vykdymo laikotarpiu iki 2018 m. spalio 15 d. tarp šalių vykęs bendravimas buvo sklandus, tačiau po įvykusio susitikimo su biologine vaikų teta M. Z., kuri susitikimo metu S. M. ir P. M. atskleidė savo netradicinę seksualinę orientaciją, tiek budinčios globotojos, tiek jos sutuoktinio elgesys pasikeitė. Nurodo, kad budinti globotoja nebepalaikė ryšio su globos centru, įgaliojo sutuoktinį ją atstovauti sprendžiant klausimus, susijusius su S. M. perduotais vaikais, be to, jos sutuoktinis su biologine vaikų mama I. Z. pasirašė įgaliojimą, kuriuo biologinė vaikų mama suteikė teisę ją atstovauti budinčios globotojos sutuoktiniui P. M.. Atsakovės vertinimu, tokie budinčios globotojos ir jos sutuoktinio veiksmai prieštaravo vaikų interesams, todėl vienašališku atsakovės sprendimu sutartis su ieškove buvo nutraukta.

Iš 2018 m. rugpjūčio 13 d./2018 m. gruodžio 11 d. globos centro ketvirčio ataskaitos apie teiktą pagalbos globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams paslaugą įrašų nustatyta, kad 2018 m. spalio 16 d. biologinė vaikų teta M. Z. po 2018 m. spalio 15 d. įvykusio susitikimo išreiškė susirūpinimą, kad jos išsakyta informacija apie tai, kad ji gyvena su moterimi, labai suglumino budinčią globotoją S. M. ir jos sutuoktinį. Taip pat nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 17 d. Gargždų SPC Vaikų dienos centre vykusio susitikimo metu I. Z. išreiškė savo nuogąstavimus budinčios globotojos sutuoktinio atžvilgiu ir nurodė, kad ji iš P. M. gavo įvairių dokumentų, prašymų su reikalavimu persiųsti VVTAĮT Šilalės skyriaus specialistei bei globos centrui, kuriuose buvo prašoma kuo skubiau ją ir vaikus apgyvendinti Šilalės SPN krizių centre. Taip pat nurodyta, kad biologinė vaikų mama išreiškė nepasitikėjimą, spaudimą, kaltinimus jos atžvilgiu iš budinčios globotojos sutuoktinio, o budinti globotoja kaltino biologinę mamą dėl nesirūpinimo vaikais, motyvuodama tuo, kad jos sutuoktinis nori jai padėti susigrąžinti vaikus, teigė, kad ji jau tris mėnesius prižiūri vaikus, kurie dažnai serga, ir tiek ji, tiek jos sutuoktinis yra pavargę bei nebeturi savo asmeninio gyvenimo. Biologinės vaikų mamos žodžius patvirtino ir jos mama S. Z.. 2018 m. lapkričio 20 d. esančiame įraše nurodyta, kad biologinė vaikų mama informavo, kad budinčios globotojos sutuoktinis dažnai skambina ir kaltina ją dėl to, kad ji nesiunčia prašymų, skundų įvairioms institucijoms bei nesiekia kuo skubiau susigrąžinti vaikus į šeimą (e. b. 1 t., b. l. 99-114).

Iš 2018 m. lapkričio 22 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tauragės AVTAS) pranešimo Nr. 10SD-750 nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 3 d. vykusio susitikimo metu, kurio metu biologinė vaikų mama I. Z. aplankė savo vaikus ir budinčios globotojos šeimą. Susitikimo metu budinti globotoja ir jos sutuoktinis, nepagarbiai atsiliepė apie biologinės vaikų mamos tetą M. Z., kuri ketina tapti nuolatine globėja, jei vaikai neturės galimybės grįžti į nuolatinę šeimą. Budinti globotoja ir jos sutuoktinis pažadėjo imtis visų priemonių, kad vaikų tolimesnė globa neatitektų M. Z.. Budinčios globotojos sutuoktinis prisistatęs advokatu ir pažadėjęs pagelbėti susigrąžinti vaikus, jos vardu rašo prašymus ir reikalavimus visoms suinteresuotoms institucijoms, kad vaikai būtų kuo skubiau grąžinti I. Z.. Vaikų biologinė mama nurodė, kad iš budinčios globotojos sutuoktinio patiria psichologinį spaudimą, bijo atsiliepti į jo skambučius, girdi kaltinimus, prašo pasirašinėti po įvairaus turinio raštais. I. Z. prašo, kad P. M. „paliktų ją ramybėje“ ir tolimesnės jo pagalbos atsisako. Minėtu pranešimu Tauragės AVTAS prašė spręsti klausimą dėl globos centro ir budinčios globotojos S. M. tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties tęstinumo (e. b. 2 t, b. l. 38-39).

Byloje nėra ginčo, kad biologinė vaikų mama I. Z. įgaliojimu buvo suteikusi atstovavimo teisę budinčios globotojos sutuoktiniui P. M.. Šią aplinkybę patvirtina tiek šalių teismo posėdžio metu duoti parodymai, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2018 m. gruodžio 6 d. Tauragės AVTAS pranešimas Nr. 10SD-814 patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 26 d. I. Z. išregistravo notariškai patvirtintą įgaliojimą, kuriuo buvo suteikusi atstovavimo teisę P. M. (e. b. 2 t., b. l. 126).

Aprašo VIII skyrius reglamentuoja globos centro ir budinčio globotojo sutarties nutraukimo sąlygas ir tvarką. Aprašo 67 punktas numato, kad globos centras sutartį su budinčiu globotoju gali nutraukti vienašališkai, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kuriu būtini tokie sprendimai. Apie sutarties nutraukimą budintis globotojas informuojamas raštu. Aprašo 68 punkte numatyta, kad globos centras vienašališkai nutraukti sutartį gali dėl šių priežasčių: kai budintis globotojas, socialinis globėjas netinkamai vykdo apraše nustatytus reikalavimus ir sutartyje numatytus įsipareigojimus; kai budintis globotojas be pateisinamos priežasties atsisako apgyvendinti ir prižiūrėti vaiką; kai budintis globotojas, socialinis globėjas išvyksta gyventi į kitą savivaldybę ar valstybę; kitais atvejais. Taigi, apraše pateiktas nebaigtinis aplinkybių, kurios sudaro pagrindą nutraukti sutartį, sąrašas reiškia, kad globos centras turi teise savarankiškai spręsti, kokiems atvejams esant sutartis su budinčiu globotoju gali būti vienašališkai nutraukta.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių sudaryta sutartis vienašališku globos centro sprendimu nutraukta 2018 m. gruodžio 28 d., nes budinti globotoja S. M. netinkamai vykdė apraše nustatytus reikalavimus ir sutartyje numatytus įsipareigojimus (Sutarties 14.1. punktas). Kaip minėta, aprašo 7 punkte numatyta, kad budintis globotojas prižiūrėdamas vaiką vykdo kitas teises ir pareigas, numatytas Socialinių paslaugų įstatyme. Socialinių paslaugų įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalyje numatytos budinčio globotojo pareigos, viena iš jų yra įgyvendinti kitas teisės aktuose ir sutartyje nustatytas pareigas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje numatyti principai, kuriais privalo vadovautis tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai asmenys. Vienas iš tokių principų - geriausių vaiko interesų prioriteto, t. y. priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais. Vaiko interesų principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, siekiant nustatyti, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, nurodant, kad vaiko interesai buvo išnagrinėti ir kad į juos atsižvelgta pirmiausia. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad globos centrams suteikta galimybė vienašališkai nutraukti sutartis su budinčiais globotojais yra paaiškinama tuo, kad budinčiam globotojui yra pavesta atlikti labai svarbias funkcijas - prižiūrėti likusį be tėvų globos vaiką ir užtikrinti jo interesus. Globos centras, perduodamas be tėvų likusį vaiką budinčiam globotojui, yra atsakingas, kad budintis globotojas savo funkcijas vykdytų tinkamai, užtikrintų vaiko gerovę, jo interesus. Todėl kiekvienas globos centro priimtas sprendimas turėtų būt vertinamas, visų pirma, per vaiko interesų užtikrinimo prizmę, nes įstatyminis atstovas yra būtent globos centras, o ne budintis globėjas. Atsakovė nurodė, kad budinti globotoja po 2018 m. spalio 15 d. įvykusio susitikimo su biologine vaikų teta M. Z., nebepalaikė ryšio su globos centru, įgaliojo sutuoktinį ją atstovauti sprendžiant įvairius klausimus, susijusius su S. M. perduotais vaikais, tačiau teismo vertinimu, esminis budinčios globotojos pareigų pažeidimas nagrinėjamu atveju buvo tai, kad tiek ji, tiek jos sutuoktinis netinkamai elgėsi su biologine prižiūrimų vaikų mama, sužinoję apie biologinės vaikų tetos, kuri ketino tapti vaikų nuolatine globėja, netradicinę seksualinę orientaciją, nepagarbiai apie ją atsiliepė, ėmė daryti psichologinį spaudimą biologinei vaikų mamai, kad ši greičiau susigrąžintų vaikus į šeimą, kaltino biologinę mamą dėl nesirūpinimo vaikais, maža to, budinčios globotojos sutuoktinis P. M. notaro patvirtinto įgaliojimo pagrindu, kurį 2018 m. lapkričio 26 d. I. Z. išregistravo, atstovavo biologinę vaikų mamą, prašė pasirašinėti po įvairaus turinio raštais, kas teismo vertinimu, yra visiškai nesuderinama su geriausių vaiko interesų prioriteto principu.

Pažymėtina, kad budinčio globotojo prižiūrimo vaiko atžvilgiu sprendimai dėl vaiko grąžinimo tėvams ar laikinosios globos (rūpybos) tęsimo, pagalbos vaikui ir šeimai plano sudarymo ir paslaugų teikimo, priimami vadovaujantis Civilinio kodekso, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Socialinių paslaugų įstatymo nuostatomis bei juos įgyvendinančių Vaiko globos organizavimo nuostatų bei atvejo vadybos tvarkos aprašo nuostatomis, atvejo nagrinėjimo posėdžiuose, kuriuos organizuoja ir atvejo vadybos procesą koordinuoja savivaldybės įgaliotos socialinių paslaugų įstaigos paskirtas atvejo vadybininkas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu vaikai negalėjo būti grąžinti jų biologinei mamai. Iš 2018 m. lapkričio 21 d. Šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžio protokolo Nr. S-47-83 nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 15 d. vyko šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis pagal Tauragės AVTAS prašymą inicijuoti atvejo vadybą I. Z. šeimai. I. Z. prašė sugrąžinti vaikus M. Z. ir N. Z. į šeimą, tačiau posėdžio metu buvo nutarta nepritarti jos prašymui, numatant šeimos atvejo peržiūrą 2019 m. vasario 1 d. Posėdžio metu taip pat buvo nutarta: I. Z. gerinti buities ir gyvenimo sąlygas, lankyti pozityvios tėvystės kursus, tęsti psichologines konsultacijas ir kt. (e. b. 2 t., b. l. 103; 128; 131-132). Todėl budinčios globotojos ir jos sutuoktinio vertinimas, kad vaikų biologinė mama ginčo laikotarpiu buvo pasiruošusi pasirūpinti savo vaikais, dėl ko jos atstovavimas neturi būti laikomas pažeidimu, nes šio proceso tikslas ir yra vaikų grąžinimas į šeimą, yra tik subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Vien tai, kad vaikų biologinė mama pervesdavo vaikams pinigus, rūpinosi, ar domėjosi jais susitikimų metu, dar nėra pakankamas pagrindas teigti, kad I. Z. buvo pasiruošusi susigrąžinti savo vaikus į šeimą.

Kompleksiškai įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, vadovaujantis laisvo įrodymo vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese, darytina išvada, kad atsakovė, paaiškėjus byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, gindama mažamečių vaikų interesus, turėjo teisinį pagrindą nutraukti sutartį ir šia teise pagrįstai pasinaudojo, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti 2018 m. liepos 12 d. sudarytos tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties Nr. GCS-2 nutraukimą neteisėtu atmestinas.

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti atsakovės 2018 m. gruodžio 28 d. pranešimą Nr. (8.7.)S-396 apie sutarties nutraukimą neteisėtu ir jo panaikinimo.

Ieškovas siekdamas apginti savo pažeistas teises teismui pateikia savo suformuluotus reikalavimus, pagal kuriuos yra nagrinėjama byla ir priimamas sprendimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė vienu iš ieškinio reikalavimu skundžia ne pranešimą apie tai, kad su ja ketinama nutraukti sutartį, o atsakovės pranešimą, kuriuo ieškovė buvo informuota apie tai, kad su ja yra nutraukta sutartis. Tai yra ieškovė ieškiniu prašo pripažinti pranešimą, kuriuo jai iš esmės tik buvo pateikta informacija apie tai, kad su ja sudaryta sutartis yra nutraukta, tai yra informacinio pobūdžio pranešimą, kuris teismo vertinimu nagrinėjamu atveju ieškovei nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl ir nėra pagrindo jo naikinti.

Dėl kompensacijos už nepanaudotą laikino atokvėpio paslaugą priteisimo.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 543,37 Eur kompensaciją už nepanaudotą laikino atokvėpio paslaugą pagal ieškovės išrašytą 2018 m. gruodžio 28 d. sąskaitą – faktūrą, serija SM Nr. 011.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. spalio 1 d. S. M. pateikė globos centrui prašymą dėl laikinos atokvėpio paslaugos suteikimo, kuriame nurodė, kad nuo 2018 m. gruodžio 24 d. iki 2019 m. sausio 6 d. prašo suteikti laikiną atokvėpio paslaugą (e. b. 2 t., b. l. 75). Posėdžio metu šalių duotais paaiškinimais nustatyta, kad globos centras raštu neinformavo budinčios globotojos S. M., apie tai, ar jos 2018 m. spalio 1 d. prašymas yra tenkintas ar ne, nustatyta, kad dėl atokvėpio paslaugos suteikimo buvo susitarta žodžiu. Taip pat nustatyta, kad globos centras 2018 m. lapkričio 28 d. pranešimu informavo ieškovę, kad tarp jos ir atsakovės 2018 m. liepos 12 d. sudaryta sutartis bus nutraukta nuo 2018 m. gruodžio 28 d., ieškovė 2018 m. gruodžio 28 d. pranešimu buvo informuota apie sutarties nutraukimą (e. b. 1 t., b. l. 16-17; 54). Ieškovė 2018 m. gruodžio 28 d. išrašė sąskaitą - faktūrą, serija SM Nr. 011, bendrai 1 085,31 Eur sumai, t. y. 541,94 Eur už vaiko laukimą šeimoje 2018 m. gruodžio mėnesį ir 543,37 Eur kompensacija už nepanaudotą laikino atokvėpio paslaugą (e. b. 1 t., b. l. 59).

Atsakovė nurodė, kad 543,37 Eur kompensacija už nepanaudotą laikino atokvėpio paslaugą pagal ieškovės 2018 m. gruodžio 28 d. išrašytą sąskaitą – faktūrą, serija SM Nr. 011 ieškovei nebuvo išmokėta, nes laikino atokvėpio paslauga ieškovei nebuvo suteikta. Iš atliktų mokėjimų nustatyta, kad ieškovei už 2018 m. gruodžio mėnesį pagal sutarties 5.1.1. punktą už vaiko laukimą šeimoje buvo sumokėta 541,94 Eur (28 dienos), pagal ieškovės 2018 m. gruodžio 28 d. išrašytą sąskaitą - faktūrą, serija SM Nr. 011 (e. b. 3 t., b. l. 25-50).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. A1-28 patvirtinto Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo 39 punkte numatyta, kad budintiems globotojams, esant poreikiui ir galimybėms, globos centras organizuoja laikino atokvėpio paslaugas, kurios teikiamos budinčio globotojo ir globos centro rašytiniu susitarimu. Laikino atokvėpio paslaugos trukmė – iki 30 kalendorinių dienų per metus, išskyrus nenumatytus atvejus. Šio aprašo 40 punkte numatyta, kad laikino atokvėpio paslaugų budinčiam globotojui suteikimo tvarka nustatoma globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartyje. Globos centras, gavęs prašymą dėl laikino atokvėpio paslaugos, per 14 kalendorinių dienų įvertina prašymą ir raštu informuoja budintį globotoją apie galimybę suteikti laikino atokvėpio paslaugą. Jei laikino atokvėpio paslauga nesuteikiama, nurodomos nesuteikimo priežastys.

2018 m. birželio 28 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-349 patvirtinto Globos centro veiklos organizavimo Klaipėdos rajono savivaldybėje tvarkos aprašo 34 ir 35 punktuose numatyta, kad budintiems globotojams, esant poreikiui ir galimybėms, globos centras organizuoja laikino atokvėpio paslaugas, kurios teikiamos budinčio globotojo ir globos centro rašytiniu susitarimu, o laikino atokvėpio paslaugų budinčiam globotojui suteikimo tvarka nustatoma globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartyje. Šio aprašo 51.1.1. punkte numatyta, kai budinčiam globotojui teikiamos laikino atokvėpio paslaugos ar kai Globos centras neperduoda budinčiam globotojui prižiūrėti vaiko, jam mokamas 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytos minimalios mėnesinės algos (toliau - MMA).

Taigi, nagrinėjamu atveju, susiklostė tokia situacija, kad dar galiojant globos centro ir budinčio globotojo bendradarbiavimo sutarčiai buvo priimtas žodinis sprendimas tenkinti ieškovės prašymą dėl laikino atokvėpio paslaugos suteikimo nuo 2018 m. gruodžio 24 d. iki 2019 m. sausio 6 d., tačiau vėliau, pasikeitus faktinei situacijai, laikino atokvėpio paslauga nebuvo suteikta, nes tarp šalių sudaryta sutartis turėjo būti nutraukta nuo 2018 m. gruodžio 28 d., t. y. prašomo atokvėpio laikotarpiu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. A1-28 patvirtintoje Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos apraše yra numatyti terminai, kiek laiko trunka laikino atokvėpio paslauga per metus, terminai dėl prašymo pateikimo, dėl prašymo tenkinimo, atmetimo, tačiau nereglamentuota, kaip turėtų būti elgiamasi, jei sprendimas tenkinti ieškovės prašymą dėl laikino atokvėpio paslaugos suteikimo buvo priimtas galiojant sutarčiai, o laikotarpiu, kada turėjo būti suteikta laikino atokvėpio paslauga, tarp šalių sudaryta sutartis yra nutraukiama, t. y. nėra tvarkos aprašas nereglamentuoja, ar globos centras tokiu atveju turėtų suteikti atokvėpio paslaugą, jei ne, ar turėtų išmokėti tam tikras kompensacijas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė du mažamečius vaikus: M. Z. ir N. Z. laikinai prižiūrėjo nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. (e. b. 2 t., b. l. 97), taigi 2018 m. gruodžio mėnesį ieškovės priežiūrai vaikai nebuvo perduoti, todėl ieškovei už šį laikotarpį (už vaiko laukimą šeimoje) turėjo būti apmokama vadovaujantis Globos centro veiklos organizavimo Klaipėdos rajono savivaldybėje tvarkos aprašo 51.1.1. punktu. Nors ieškovė nurodo, kad jos paskaičiavimu, jai turėjo būti apmokėta ir 543,37 Eur kompensacija už nepanaudotą laikino atokvėpio paslaugą (nuo 2018 m. gruodžio 24 d. iki 2019 m. sausio 6 d.), tačiau teismo vertinimu, net ir nesant ginčo tarp šalių, kad žodiniu sutarimu buvo sutarta, kad laikino atokvėpio paslauga bus suteikta, atsižvelgiant į tai, kad pagal patvirtintą tvarkos aprašą, tiek už vaiko laukimą šeimoje, tiek už laikino atokvėpio paslaugą mokamas 1,5 MMA, į tai, kad tarp šalių sudaryta sutartis buvo nutraukta 2018 m. gruodžio 28 d., o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovei, pagal 2018 m. gruodžio 28 d. išrašytą sąskaitą – faktūrą, suėjus sutarties nutraukimo terminui buvo išmokėta 541,94 Eur (už 28 kalendorines dienas gruodžio mėnesį), į tai, kad šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, o pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, laikino atokvėpio paslaugų budinčiam globotojui suteikimo tvarka nustatoma globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartyje, į tai, kad tarp šalių sudaryta sutartis nenumato jokių kompensacijų už sutarties galiojimo metu nepanaudotas laikino atokvėpio paslaugas, kurios turėtų būti išmokamos sutarčiai pasibaigus, ieškovės reikalavimas už tą patį mėnesį gauti dar vieną papildomą išmoką yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal bendrąją taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 808,69 Eur (e. b. 3 t., b. l. 85-97). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra atmestas, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 808,69 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus aštuonis eurus ir 69 ct) atsakovės Gargždų socialinių paslaugų centro, juridnio asmens kodas 163748481, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.