Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovui UAB „Kalvarijų turgus“ dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. rugpjūčio 19 d. ieškovas su atsakovo atstovu apžiūrėjo ieškovui priklausantį turtą ir pamatė, kad iš šaldytuvų, šaldymo stalo ir šaldymo vitrinos yra išplėšti šaldymo kompresoriai ir valdymo pultai. Apie tai ieškovas pranešė atsakovo administracijai ir policijai. Dėl galimai nusikalstamos veikos atliekamas ikiteisminis tyrimas. Ieškovas 2010 m. rugpjūčio 19 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl ieškovo patirtų 8 950, 00 Lt nuostolių atlyginimo. Nuostolių dydį pretenzijos pateikimo metu ieškovas nurodė apytiksliai remdamasis prarastų šaldymo įrangos komponentų rinkos kaina. Atsakovas į ieškovo pretenziją nereagavo, jokio atsakymo ieškovui nepateikė.

2010 m. rugpjūčio 20 d. ieškovas kreipėsi į UAB „NPI“, iš kurios buvo įsigijęs šaldymo įrangą, kad būtų nustatytas realios ieškovo patirtos žalos dydis. Šaldymo įranga prekiaujanti ir tą įrangą remontuojanti UAB „NPI“ surašė defektacijos aktą, pagal kurį ieškovui atsiradusi žala įvertinta 10 224, 50 Lt suma.

Atsakovo manymu, tarp šalių nebuvo sudaryta pasaugos sutartis, nes jei tokia būtų sudaryta ji būtų rašytinės formos. Ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.

Ieškovo pateiktame defektacijos akte turtas nėra identifikuotas. Be to, nėra pateikta dokumentų, kad šaldymo įranga buvo suremontuota, nepateikta sąskaita-faktūra. Atsakovo manymu, ieškovas neįrodė patirtos žalos. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad liepos mėnesį jis buvo iškviestas pas turgaus administraciją dėl įsiskolinimo, jam buvo pasakyta, kad jei jis nenutrauks prekybos nuomos sutarties, jam toliau bus skaičiuojama kaina už nuomą. Ieškovui neturėjus kur saugoti turtą, atsakovas pasiūlė pernešti šaldytuvus į atsakovo patalpas. Paaiškino, kad šaldytuvuose pagrindinė dalis yra kompresoriai ir jiems sugedus remontas kainuoja daugiau negu visas šaldytuvas. Ieškovas sutiko ieškinio sumą mažinti 800, 00 Lt, kadangi už tokią sumą iš jo buvo nupirkta įranga.

Teismo posėdyje liudytojas A. P. nurodė, kad gabenant šaldytuvus jie nebuvo pažeisti.

Liudytojas R. M. nurodė, kad atidarė patalpas, ieškovas su darbininkais suvežė vitrinas, jiems buvo paaiškinta, kad už apsaugą niekas neatsakys. Ieškovas rakto nuo patalpų neturėjo, raktus galėjo turėti daug kitų asmenų – ir prekybininkai, ir administracijos darbuotojai. Turto priėmimo metu liudytojas jo nebuvo apžiūrėjęs.

Liudytojas V. N. patvirtino, kad netvarkingą įrangą įsigijo iš ieškovo už 800, 00 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2010 m. sausio 8 d. buvo sudaryta Prekybos vietos nuomos sutartis Nr. S41/K190 (b. l. 4–7). Prekybos vietoje ieškovas naudojo šaldymo įrangą, kuri buvo įsigyta 2009 m. spalio 5 d. už 7 502, 00 Lt (b. l. 8). 2010 m. rugpjūčio 19 d. ieškovas pateikė atsakovui rašytinę pretenziją, kurioje nurodė, kad įranga, kuri buvo saugoma pas atsakovą, išdarkyta ir nuostoliai vertinami 8 950, 00 Lt (b. l. 10). Ieškovo pareiškimu 2010 m. rugpjūčio 19 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (vagystė), kuris sustabdytas 2011 m. vasario 14 d. (b. l. 13).

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai santykiai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) XLII skyriaus tvarka.

Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra sandorio rūšis ir neturi būti suprantama tik kaip rašytinis dokumentas. Tai išplaukia iš įstatymo nuostatos, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). CK 6.830 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje. Paprastai pasaugos sutartis yra realinė, t. y. ji laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento (CK 6.830 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad šios sutarties šalių teisės ir pareigos atsiranda nuo daikto perdavimo saugoti momento. Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad ginčo atveju pasaugos sutartis turėjo būti sudaryta rašytine forma. Pagal CK 6.831 straipsnį, reglamentuojantį pasaugos sutarties formą, rašytinės formos turi būti fizinių asmenų sudaryta pasaugos sutartis, jeigu daikto vertė viršija penkis tūkstančius litų, taip pat konsensualinė pasaugos sutartis, kurioje nustatoma saugotojo pareiga priimti daiktą saugoti ateityje (CK 6.831 straipsnio 1, 2 dalys). Ginčo atveju sprendžiama dėl pasaugos teisinių santykių buvimo tarp vieno fizinio ir vieno juridinio, o ne dviejų fizinių asmenų, byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad šiuo atveju buvo sudaryta konsensualinė pasaugos sutartis, t. y. kad saugotojas įsipareigojo priimti iš davėjo daiktą saugoti ateityje per šalių sutartą terminą. Taigi nagrinėjamu atveju pasaugos sutartis, kuri yra viena iš sandorių rūšių, galėjo būti sudaryta bet kokia forma, taip pat ir konkliudentiniais šalių veiksmais (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis). Šios sutarties sudarymo, t. y. turto perdavimo saugoti, bei vykdymo faktams įrodyti galima remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis, tarp jų ir liudytojų parodymais (CPK 177 straipsnis). Ar sudaryta sutartis yra pasaugos, vertinama pagal tai, ar kilnojamasis daiktas davėjo buvo perduotas saugojimui, ar buvo įsipareigojimas daiktą išsaugoti ir jį grąžinti išsaugotą. Kitaip tariant, ar buvo susitarta dėl saugojimo paslaugos teikimo, nes ji sudaro pasaugos sutarties dalyką. Ar buvo susitarta dėl pasaugos paslaugų, gali būti sprendžiama iš to, kokius faktinius veiksmus atliko daikto davėjas ir jo gavėjas.

Aptariamu atveju šalių ieškovas atsakovo patalpose sudėjo ieškovui priklausantį turtą, atsakovas su tokiais veiksmais sutiko – įrangą priėmė. Konkliudentiniai veiksmai nustatyti, todėl teismas sprendžia, jog tarp šalių buvo sudaryta neatlygintinė įrangos pasaugos sutartis. Ji, kaip sandoris, yra prievolės atsiradimo pagrindas. Atsakovas negali vienašališkai atsisakyti sutartinės atsakomybės, teigdamas, kad pagal žodinį susitarimą jis tik leido ieškovui savaitę nemokamai pasinaudoti jo patalpomis, o už įrangos apsaugą atsakovas nebuvo prisiėmęs atsakomybės. Svarbi taip pat ta aplinkybė, kad ieškovas į atsakovo patalpas, kuriose buvo saugoma ieškovui priklausanti įranga savarankiškai patekti negalėjo, kadangi raktų nuo jų neturėjo. Be atsakovo niekas kitas negalėjo užtikrinti ieškovui priklausančio turto apsaugos, šią pareigą konkliudentiniais veiksmais prisiėmė atsakovas.

Pagal CK 6.832 straipsnio 1 dalį saugotojas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių užtikrinti jam perduoto turto išsaugojimą. Kokių priemonių yra protinga reikalauti iš saugotojo, spręstina pagal šiam asmeniui tenkančios pareigos pobūdį, jos vykdymo intensyvumą bei aplinkybes, pašalinančias jo atsakomybę už daikto išsaugojimą. Saugotojas turi užtikrinti daikto išsaugojimą. Jeigu pasaugos sutartis yra atlygintina, tai saugotojas atsako visais atvejais, išskyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos (CK 6.845 straipsnio 2 dalis). Atlygintinos pasaugos atveju, įstatymu įtvirtinta saugotojo atsakomybė be kaltės. Tačiau šioje byloje nustatyta, kad pasaugos sutartis yra neatlygintinė, todėl atsakovo atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti jo kaltę (CK 6.845 straipsnio 2 dalis), o taip pat kitas civilinės atsakomybės sąlygas, numatytas CK 6.246–6.249 straipsniuose. Tai reiškia, kad atsakovui civilinė atsakomybė atsiranda bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. esant žalai, neteisėtiems veiksmams, kaltei ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių). Žala suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, šiuo atveju, tai įrangos iškomplektavimas. Aplinkybę, kad į atsakovo patalpas sukrauta įranga buvo tvarkinga, patvirtino liudytojas A. P. (b. l. 39–41). Liudytojas R. M., nors ir negalėjo patvirtinti, ar įrangos sukrovimo metu buvo kokių nors jos pažeidimų, tačiau nurodė, kad ji buvo sudėta į patalpas tvarkingai, o kai užėjo į patalpas su policija, įranga buvo išdarkyta, matėsi sugadinimai. Nagrinėjamu atveju pažymėtina taip pat tai, kad atsakovas yra privatus verslo subjektas, užsiimantis komercine veikla, siekiantis pelno, turintis patirties verslo bei derybų srityje, prisiimantis visą neigiamų savo veiklos padarinių riziką, todėl jis negali remtis aplinkybe, kad su ieškovu nebuvo sudaryta rašytinė pasaugos sutartis ir pasirašytas turto perdavimo-priėmimo aktas, kuriame būtų nustatyta, kad perdavimo metu įranga buvo tvarkinga, kadangi pats prisiėmė tokią savo neapdairių veiksmų riziką.

Neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip prisiimtos pareigos neatlikimas. Teisinė atsakovo pareiga šiuo atveju buvo nepabloginti priimtos saugoti įrangos būklės, t.y. neleisti jos iškomplektuoti. Ta aplinkybė, kad paliktas saugoti turtas buvo išdarkytas, objektyviai rodo, jog saugotojas netinkamai vykdė saugotojo pareigos ir tarp iškomplektavimo ir netinkamo pareigos vykdymo yra priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Kaltė civilinėje atsakomybėje suprantama kaip asmens nesugebėjimas elgtis atitinkamomis sąlygomis taip atsargiai, apdairiai ir rūpestingai, kad neatsirastų žalos. Kai asmuo turtą saugo neatlygintinai, tai jam tenkanti saugotojo pareiga vertinama kaip apdairaus, rūpestingo ir atidaus savininko elgesys, siekiant išsaugoti turtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas prisiimtos įrangos apsauga faktiškai nesirūpino, nes nieko negali pasakyti kas ir kada jį iškomplektavo. Atsakovas taip pat nereikalavo turtą pasiimti, jeigu pats negalėjo užtikrinti jo apsaugos dėl galimybės kitiems asmenims patekti į tas pačias patalpas. Neatlygintino saugojimo atveju saugotojo pareiga yra elgtis taip, kaip elgiasi bonus pater familias, t. y. pareiga užtikrinti tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį. Atsakovo kaltė šiuo atveju yra laikoma jo nepakankamas atidumas, rūpestingumas ar apdairumas, kuris buvo būtinas siekiant užtikrinti ieškovo turto apsaugą ir išvengti arba sumažinti atsiradusias pasekmes. Todėl teismas pripažįsta, kad atsakovas yra kaltas dėl įrangos iškomplektavimo ir ieškovui atsiradusios žalos.

Atsakovas nesutinka su ieškovo nustatytu žalos dydžiu, nes defektacijos akte turtas nėra identifikuotas, be to ieškovas nepateikė įrodymų, kad įranga buvo suremontuota. Nagrinėjamu atveju atsakovo minėtos aplinkybės pripažintinos svarbiomis. Ieškovas įsigijo šaldymo įrangą už 7 502, 00 Lt (b. l. 8), ją iškomplektavus remontas kainuotų 10 224, 50 Lt (b. l. 9). Ieškovas, nusprendęs įrangos neremontuoti, ją pardavė trečiajam asmeniui už 800, 00 Lt. 10 224, 50 Lt sumos priteisimas ieškovui reikštų jo nepagrįstą praturtėjimą atsakovo sąskaita, kadangi tokiu atveju ieškovas atgautų ne tik turto vertę, bet ir turto vertę viršijančią pinigų sumą, nors realiai jis įrangos neremontavo ir tokių išlaidų nepatyrė. Dėl nurodytų aplinkybių teismas ieškovo patirtą žalą vertina pagal jo įsigijimo vertę, mažinant 800, 00 Lt (turto pardavimo kaina), t. y. 6 702, 00 Lt.

Kiti teismo posėdžių metu šalių išsakyti motyvai ir procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai teismo vertinami, kaip neturintys teisinės reikšmės šios civilinės bylos teisingam išnagrinėjimui, todėl teismas išsamiau dėl jų nepasisako.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys dėl 10 224, 50 Lt patenkinamas 65, 55 proc. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro: 307, 00 Lt žyminis mokestis (b. l. 3), 1 200, 00 Lt išlaidų už teisines paslaugas (b. l. 12), iš viso – 1 507, 00 Lt. Priteisiant 6 702, 00 Lt, atitinkamai ieškovo naudai priteistina 65, 55 procentų jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 987, 84 Lt. Atsakovas turėtų bylinėjimosi išlaidų nepagrindė.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dalies reikalavimų, t. y. 800, 00 Lt atsisakė, jam grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio dalies (CPK 87 straipsnio 2 dalis), t. y. 18, 00 Lt.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Kalvarijų turgus“, į. k. 302346858, 6 702, 00 Lt (šešis tūkstančius septynis šimtus du Lt 00 ct) nuostolių atlyginimo, 987, 84 Lt (devynis šimtus aštuoniasdešimt septynis Lt 84 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 18, 00 Lt (aštuoniolika Lt 00 ct) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.