- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-31
- Bylos Nr.
- 2S-587-492/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius, Virginija Volskienė
- Suinteresuotas asmuo
- K. P., L. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (įkeisto daikto savininkės) J. P. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 1627/2009 pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD banko pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. P., L. R. – P. (skolininkams ir įkeistų daiktų savininkams) ir J. P. (įkeisto daikto savininkei) dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas AB DnB NORD bankas prašė išieškoti iš skolininkų K. P. ir L. R. - P. 261 895,74 EUR skolą bei 131,00 Lt žyminį mokestį iš bankui 2007-10-08 hipotekos lakštu, kurio identifikavimo kodas 01/1/2007/0028086, įkeistų nekilnojamojo turto objektų: žemės sklypo, paskirtis – žemės ūkio (sodų), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 0,0707 ha, kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), teritorija: (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, paskirtis – žemės ūkio (sodų), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 0,0708 ha, kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), teritorija: (duomenys neskelbtini); buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 29,99 kv.m., adresas(duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2007-10-04 kreditavimo sutartimi K. P. ir L. P. suteikė 434,430,02 EUR kreditą.
Suinteresuotiems asmenims K. P. ir L. P. 2009-09-30 raštu Nr. 30.58.17/1097, J. P. 2009-11-05 raštu Nr. 30.58.17/5762 buvo pranešta, kad per 10 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos į nurodytą sąskaitą nesumokėjus pradelstos sumos, priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, kitą dieną po 10 dienų termino pasibaigimo dienos, sutartis bus vienašališkai nutraukta. Skolininkai per nustatytą terminą minėtų finansinių įsipareigojimų neįvykdė, todėl bankas sutartį nutraukė. Skola bankui 2009-11-30 sudaro 261 895,74 EUR, iš jų: 247 795,00 EUR negrąžintas kreditas, 7 021,65 EUR nesumokėtos palūkanos, 7 079,09 EUR nesumokėti delspinigiai.
Hipotekos skyrius prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus: 0,0707 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teritorija: (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį K. P. ir L. R. P. ; 0,0708 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teritorija: (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį K. P. ir L. R. – P.; butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantį J. P., uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti; išaiškino daiktų savininkams, kad areštavus įkeistus daiktus, jie netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę; įspėjo skolininkus (įkeistų daiktų savininkus) K. P. ir L. R. P. bei įkeisto daikto savininkę J. P., kad negrąžinus skolos, t.y. 247 795,00 EUR negrąžinto kredito, 7 021,65 EUR nesumokėtų palūkanų, 7 079,09 EUR nesumokėtų delspinigių, iš viso: 261 895,74 EUR bei 131,00 EUR žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti; išaiškino kreditoriui, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkui (įkeistų daiktų savininkui) ir įkeistų daiktų savininkei dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šios nutarties įteikimo skolininkams (įkeistų daiktų savininkams) bei įkeisto daikto savininkei dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu įkeistų daiktų savininkė J. P. prašė Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą grąžinti nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad skundžiama nutartis yra be motyvų, nenurodyta, kokiais įrodymais remiantis padaryta išvada, kad skolininkai yra neįvykdę įsipareigojimų kreditoriui, kokias prievoles, kokią sutartį ar įstatymą pažeidė apeliantė. Išvadą apie kreditoriaus teisių pažeidimą teismas padarė remdamasis 2009-11-05 pranešimu apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą, tačiau nesant jokių faktinių duomenų apie šio pranešimo įteikimą skolininkams. Apeliantė nurodė apie jokias kreditoriaus pretenzijas skolininkams iki šiol nežinojusi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB DnB Nors bankas prašė atskirojo skundo netenkinti, Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad: 1) dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo ypatumų, t.y. prašymai nagrinėjami pagal Hipotekos registre registruotu formalius duomenis, hipotekos teisėjas patikslina, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių CPK 558 str. pagrindu, bet nesprendžia skolininkų/įkeisto turto savininkų ir kreditorių ginčų dėl skolų iš esmės. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama nutartis neatitinka CPK reikalavimų, nepagrįsti; 2) banko 2009-09-30 ir 2009-11-05 įspėjamieji raštai dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo bei priverstinio skolos išieškojimo buvo siųsti K. P. , L. R. – P. ir J. P. registruotu paštu. K. P. 2009-10-01 savo parašu ant pašto įteikimo pranešimo patvirtino banko įspėjamojo rašto apie kreditavimo sutarties nutraukimą gavimą, todėl atskirojo skundo argumentai, kad jiems buvo nežinomi banko ketinimai kreiptis į teismą, nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Įkeisto daikto savininkės J. P. atskirasis skundas netenkintinas.
LR CPK 558 str. reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarką, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal šią tvarką, hipotekos teisėjas, gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. LR CPK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui. Hipoteka, kaip vienas iš prievolių užtikrinimo būdų, užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą. Kreditorius AB DnB Nord nurodė, jog hipoteka užtikrinta prievolė pagal 2007 m. spalio 4 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2007-426 buvo nevykdoma, todėl kreditorius vienašališkai nutraukė minėtą kreditavimo sutartį. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Įkeisto daikto savininkė atskirajame skunde nurodė, jog teismas išvadą apie kreditoriaus teisių pažeidimą padarė remdamasis 2009-11-05 pranešimu apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą, tačiau nesant jokių faktinių duomenų apie šio pranešimo įteikimą skolininkams.
LR CK 6.217 str. 1 d. numatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, todėl yra svarbu laikytis vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos, nes sutarties nutraukimas gali sukelti antrajai šaliai sunkias pasekmes. Remiantis LR CK 6.218 str. 1 d., apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas, - prieš trisdešimt dienų. Kreditoriaus AB DnB NORD banko ir skolininkų K. P. ir L. R. – P. sudarytos kreditavimo sutarties Nr.K-2411-2007-426 43 p. numatytas 10 d. terminas, skaičiuojamas nuo pranešimo išsiuntimo kredito gavėjui dienos, pranešti apie būsimą sutarties nutraukimą (b.l. 33). Apeliantė teigia, kad nėra jokių faktinių duomenų apie tokio pranešimo įteikimą skolininkams. Byloje nustatyta, kad kreditorius informavo skolininkus 2009-09-30 pranešimu Nr. 30.58.37/1097 ir įkeisto daikto savininkę 2009-11-05 pranešimu Nr. 30.58.17/5762 dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo, kad praėjus 10 dienų terminui nuo šio rašto išsiuntimo dienos neįvykdžius jame nurodytų finansinių įsipareigojimų, bankas vienašališkai nutrauks 2006-03-16 kreditavimo sutartį Nr. 225-06IL, 2007-06-05 kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2007-240 ir 2007-10-04 kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2004-426 bei pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą pagal sutartis iš bankui įkeisto turto (b.l. 34, 38). Minėtų pranešimų išsiuntimą patvirtina kreditoriaus pateikti registruotų laiškų, su įteikimu siunčiamų Lietuvos Respublikoje, sąrašai (b.l. 36-37, 39-40). Į bylą pateiktas Lietuvos pašto pranešimas patvirtina, kad kreditoriaus pranešimas skolininkams buvo siųstas jų kreditavimo sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), ir įteiktas 2009-10-19 (b.l. 35). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad kreditorius AB DnB Nord bankas skolininkus K. P. ir L. P. tinkamai informavo apie kreditavimo sutarties nutraukimą, o apeliantės argumentas, kad nėra duomenų apie pranešimo įteikimą skolininkams, nepagrįstas. Nors byloje nėra įrodymo, patvirtinančio, kad kreditoriaus pranešimas įteiktas ir įkeisto daikto savininkei J. P. , tačiau aukščiau minėtas registruotų laiškų, su įteikimu siunčiamų Lietuvos Respublikoje, sąrašas (b.l. 39-40) patvirtina, kad toks pranešimas buvo siųstas ir apeliantei. Reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą iš anksto būtų pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas, nes dalyvaujantis byloje asmuo įgytų nepagrįstą pranašumą ir galėtų piktnaudžiauti savo teisėmis. Byloje dalyvaujantis asmuo turi savo teises įgyvendinti sąžiningai ir bendradarbiauti, todėl fizinis asmuo privalo raštu pranešti kreditoriui apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, jei toks pasikeitimas įvyko. Nagrinėjamu atveju kreditorius siuntė pranešimą įkeisto daikto savininkei pagal paskutinę jam žinomą jos gyvenamąją vietą, nurodytą hipotekos lakšte Nr. 01/1/2007/0028086, -(duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad tiek skolininko K. P., tiek įkeisto daikto savininkės adresas hipotekos lakšte nurodytas tas pats, todėl aplinkybė, kad pranešimas įteiktas skolininkams, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad tokį pranešimą turėjo gauti arba apie jį žinoti ir apeliantė. Taigi kreditoriaus pranešimo siuntimas apeliantei yra laikytinas tinkamu informavimo būdu, o jos atskirojo skundo argumentai, jog ji apie jokias kreditoriaus pretenzijas skolininkams iki šiol nežinojusi, laikytini nepagrįstais.
Įkeisto daikto savininkė J. P. atskirajame skunde teigė, kad skundžiama nutartis yra be motyvų, nenurodyta, kokiais įrodymais remiantis padaryta išvada, kad skolininkai yra neįvykdę įsipareigojimų kreditoriui. Pažymėtina, kad Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartyje nurodyta, kad teismas išvadą daro išanalizavęs pateiktus procesinius dokumentus, vadovaudamasis nutartyje nurodytomis teisės normomis. Atsižvelgiant į tai, skundžiamos nutarties laikyti nemotyvuota negalima. Kadangi teismas nurodė, kad jis išanalizavo pateiktus procesinius dokumentus, laikytina, kad jų pagrindu jis padarė išvadą, jog skolininkai yra neįvykdę įsipareigojimų kreditoriui. Jei tokie įsipareigojimai yra įvykdyti, skolininkai ar įkeisto turto savininkė galėjo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau užuot mėgindama įrodymais paneigti išvadas, kad įsipareigojimai pagal kredito sutartį nėra įvykdyti, apeliantė kritikuoja teismo nutartį niekuo nepagrįsdama teismo išvadas neigiančių savo teiginių.
Kolegija daro išvadą, jog hipotekos skyriaus teisėja, priimdama nutartį areštuoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus, LR CK 6.217 str., CPK 558 str. reikalavimų nepažeidė. Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti nutartį atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo. Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš įkeisto daikto savininkės J. P. priteistina 8,50 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš įkeisto daikto savininkės J. P. 8,50 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.