- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-20
- Bylos Nr.
- N-444-1270-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutarimo D. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Kelmės rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2008 m. gegužės 19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. Ž. dėl to, kad jis 2008 m. gegužės 18 d., 22 val. 30 min., Sotkalnio kaime, Kelmės rajone, būdamas neblaivus (nustatytas 0,61 promilių girtumas) vairavo automobilį Fiat Ducato, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punkto reikalavimus. D. Ž. padaryta veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.
II.
Kelmės rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 20 d. nutarimu D. Ž. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Teismas nurodė, kad pažeidėjo kaltė įrodyta jo paties pilnu prisipažinimu bei byloje surinkta medžiaga. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, nustatytą girtumo laipsnį, D. Ž. šeimyninę padėtį. Taip pat į tai, kad pažeidėjas dirba, yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi.
III.
Apeliantas D. Ž. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutarimą, pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones bei sumažinti paskirtą piniginę baudą. Nurodo, kad prisipažino padaręs pažeidimą. Pažymi, kad nėra linkęs vartoti alkoholį, augina penkis nepilnamečius vaikus, žmona nedirba. Taip pat nurodo, kad darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu, iš darbo gaunamos pajamos yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl apeliantas prašo paskirti mažesnę nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kelmės rajono policijos komisariatas prašo D. Ž. skundo netenkinti ir nekeisti jam paskirtos administracinė nuobaudos, kadangi pažeidėjo gyvenimo būdas, užimtumas, šeimyninė bei materialinė padėtis nėra aplinkybės, lengvinančios jo atsakomybę ir negali būti sąlygos mažesnės nei sankcijoje numatyta nuobaudos skyrimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 126 straipsnio 1 dalis numato, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Skundžiamu nutarimu D. Ž. buvo paskirta administracinė nuobauda (vieno tūkstančio vieno šimto litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams) už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, jog skiriant nuobaudą yra atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje D. Ž. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, savo veika sukėlė pavojų transporto eismo ir jo dalyvių saugumui. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į pažeidėjo šeimyninę padėtį, jį charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad jis yra administracine tvarka baustas už įvairius KET pažeidimus. Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ATPK 20, 27, 30, 31 ir 32 straipsnių nuostatas nustatydamas apeliantui skiriamos administracinės nuobaudos –1100 litų baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams – dydį, todėl pagrindo švelninti šią administracinę nuobaudą sankcijos ribose nėra.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuotas mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali, švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį, šioje byloje nenustatyta.
D. Ž. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų kelių eismo saugumui, taip pat aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei. Todėl apelianto nurodyta šeimyninė bei materialinė padėtis nėra pripažįstamos išskirtinėmis, ypatingai jo atsakomybę švelninančiomis aplinkybėmis. Apeliantas privalo suvokti, kad toks jo elgesys kelia pavojų visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, ir suprasti galimas tokio pažeidimo pasekmes jam ir jo artimiesiems. Taipogi pažymėtina, jog kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma, tačiau tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Be to, tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą,
Apelianto nurodyta aplinkybė, jog jo darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu, netekęs teisės vairuoti jis prarastų darbą, taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr., pvz.: administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007).
Tai, kad D. Ž. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo yra laikoma jo atsakomybę švelninančia aplinkybe pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
Tad, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
D. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.