- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-10
- Bylos Nr.
- 2SA-134-56/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pran.), Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- Z. K.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono 1 notarų biurui, A. J. J., G. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 dienos nutarties kuria atsisakyta pareiškėjai G. B. atnaujinti procesą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui Z. K., tretiesiems asmenims Vilniaus rajono 1 notarų biurui, A. J. J., G. B. dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui Z. K., tretiesiems asmenims Vilniaus rajono 1-ajam notarų biurui, A. J. J., G. B. dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, 2007-09-18 nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė (t. 1, b.l. 150).
Šalies argumentai
G. B. 2009-02-24 kreipėsi į teismą ir prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. A-2-1959-494/2008 (t. 1, b.l. 178-180).
Nurodė, kad civilinės bylos Nr. 2-2635-723/2007 nagrinėjimo ir 2007-09-18 nutarties priėmimo metu brolis Z. K. ją suklaidino, nurodydamas, kad motina gyvena pas jį, Z. ją prižiūri, o motina neva puikiai jaučiasi. Tik advokatui rengiant prašymą dėl proceso atnaujinimo (civilinė byla Nr. A2-1959-494/2008) ir renkant tokiam prašymui pateikti bei pagrįsti būtinus dokumentus, iš 2008-04-08 UAB „Senevita“ rašto jai tapo žinoma, kad motina J. K. nuo 2007-08-13 gyvena nurodytuose globos namuose. Pabendravus su globos namų „Senevita“ administracija, taip pat paaiškėjo, kad J. K. nuo jos apgyvendinimo globos namuose nesiorientavo aplinkoje ir laike, nepažindavo aplinkinių žmonių, jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga. UAB „Senevita“ veikla yra priskirta specializuotų socialinės globos ir slaugos įstaigų tipui – tai yra bene vienintelė Vilniaus apskrityje specializuota globos įstaiga, kuri teikia paslaugas turintiems senatvės psichikos sutrikimų ir sergantiems įvairiomis senatvinės demencijos formomis asmenims. VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2008-12-31 raštas patvirtina, kad J. K. 2007-08-03 buvo diagnozuota lėtinė progresuojantį galvos smegenų išemija; ją apgyvendinus globos namuose „Senevita“, J. K. diagnozuota mišri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija, dėl kurios motina buvo dezorientuota laike, vietoje, savyje, dėl progresuojančios kraujagyslinės silpnaprotystės nesuprasdavo ir nevykdydavo užduočių. J. K. pirma invalidumo (neįgalumo) grupė buvo suteikta ir nuolatinės pagalbos poreikis nustatytas dar 2005-04-18, tačiau aukščiau nurodyti psichikos sutrikimai diagnozuoti tik 2007-08-03 (tuo tarpu invalidumas (neįgalumas) 2005-04-18 nustatytas dėl bendrųjų ligų).
Pareiškėjos teigimu nuo 2007-09-17 – 2007-09-18, t.y. teikiant atsisakymą nuo ieškinio dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo (civilinė byla Nr. 2-2635-723/2007) ir tokį atsisakymą priimant bei bylą nutraukiant, J. K. negalėjo suprasti ne tik atliekamų procesinių veiksmų, bet ir apskritai savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Kadangi asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti gali būti pripažintas tik teismo tvarka atsižvelgdama į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas, nagrinėjamoje byloje pareiškėja mano, kad byloje turi būti paskirta
J. K. pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė (CK 2.10 str. l d., LR CPK 466 str.)
Jos nuomone, gautos ekspertizės išvados taps pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal LR CPK 366 straipsnio l dalies 2 ir 6 punktus. Prašymas dėl proceso atnaujinimo teikiamas nepraleidus LR CPK 368 straipsnio l dalyje numatyto termino, nes apie tai, jog teikdama 2007-09-17 atsisakymą nuo ieškinio dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, jos motina J. K. sirgo psichikos liga, sužinojo (galėjo numanyti) tik iš UAB „Senevita“ 2008-04-08 rašto, tuo tarpu aiškų to patvirtinimą gavo tik susipažinusi su VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 2008-12-31 raštu. Gavusi UAB „Senevita“ 2008-04-08 raštą, 2008-05-27 kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo, tačiau, nustačius prašymo trūkumus ir pareiškėjai jų nepašalinus, prašymas buvo grąžintas nenagrinėtas. Atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-2635-723/2007, 2007-09-18 nutartis dėl bylos nutraukimo naikintina ir priimtinas ieškovės J. K. reikalavimus tenkinantis sprendimas. Teismui nutarus atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2635-723/2007, teiks prašymą dėl mirusios ieškovės J. K. procesinių teisių perėmimo ir tikslins ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Z. K. pateikė atsiliepimą (t. 1, b.l. 190-192), kuriuo pareiškė, kad su prašymu nesutinka.
Nurodė, kad CPK 366 straipsnio l dalies 2 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjos pateikti įrodymai dėl proceso atnaujinimo pagrindų neturi neabejotinos svarbos jau išnagrinėtos bylos baigčiai. Byloje pagrindinis ginčo objektas yra 1998-11-06 paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 7913, taigi nuo jo išdavimo praėjo daugiau negu 10 metų.
Įstatyme įtvirtintas vienerių metų senaties terminas nuo momento kai asmuo norinti ginčyti priėmimo palikimo teisėtumą gali pareikšti ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 str.).
J. K. nuo savo palikimo dalies atsisakė 1991 metais Vilniaus rajono notarų biure. Jokių duomenų apie nurodytais periodais galimai buvusią blogą J. K. sveikatos būklę nepateikiama, nes jų nebuvo. Iš VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos pažymos suinteresuotas asmuo padarė išvadą, kad pats ieškinys dėl paveldėjimo teisės nuginčijimo buvo pateiktas be tikrosios J. K. valios. Prašymas taikyti ieškinio senaties terminą jau yra pateiktas 2006-12-21 atsiliepime į ieškinį. Taip pat nurodė, kad teisė paveldėti pereina kitiems asmenims ne nuo teismo sprendimo priėmimo momento ar nuo to, įgyvendino įpėdinis paveldėjimo teisę ar ne, bet nuo juridiškai reikšmingo fakto, kad palikėjas nepriėmė palikimo. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą, nėra naikinamasis, tačiau tai ir ne vien senaties terminas. Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teise paveldėti turtą.
Nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai remiasi CPK 366 straipsnio l dalies 6 punktu (jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni). Neveiksniu asmeniu šioje situacijoje galėtų būti tik asmuo, teismo pripažintas neveiksniu, o tokių įrodymų nepateikiama. Be to, pareiškėja neatsižvelgia į CPK 366 str. 2 dalies nuostatą, kad šio straipsnio l dalies 6 punkte nurodytu atveju procesas neatnaujinamas, jeigu šiuo pagrindu prašymą padavęs asmuo galėjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A.J. J., Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuras atsiliepimų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-05-06 nutartimi pareiškėjos pareiškimas dėl proceso atnaujinimo buvo atmestas.
Teismas pažymėjo, kad CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu inicijuoti bylos proceso atnaujinimą gali asmuo, dalyvaujančio byloje asmens procesinėmis teisėmis dalyvavęs nagrinėjant konkrečią bylą, tačiau dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, neturėjęs esminės bylos rezultatui informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjęs jomis remtis teismo procese, kas nulėmė galimo neteisingo sprendimo priėmimą. Pareiškėjai civilinės bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo nagrinėjimo metu buvo žinoma jos motinos (ieškovės J. K.) sveikatos būklė. Ieškinyje ji nurodė, jog motina 2003 metais susirgo. Į byla pateiktame pareiškėjos motinos invalidumo pažymėjime taip pat nurodyta, kad jai nuo 2005 metų reikalinga nuolatinė pagalba; 2006-12-27 pateiktame atsakovo atsiliepime į ieškinį taip pat nurodyta, kad motinos sveikatos būklė yra tokia, kad ji viena gyventi bei savimi rūpintis negali dėl senatvės ligų, dėl to ji neatsimena daugelio dalykų (t. 1, b.l. 44-45); pareiškėja G. B. dalyvavo civilinės bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo nagrinėjime ir ieškinyje bei atsiliepime nurodytos aplinkybės jai buvo žinomos.
Teismas konstatavo, jog pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad apie motinos psichikos sveikatą sužinojo iš UAB „Senevita“ rašto, advokatui jau ruošiant dokumentus dėl proceso byloje atnaujinimo.
Teismas sprendė, kad pareiškėja G. B., žinodama, kad jos motinai reikalinga nuolatinė pagalba, jai nustatyta 1 invalidumo (neįgalumo) grupė, bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai nesidomėjo, kur motina gyvena ir kas ją prižiūri. UAB „Senevita“ 2008-04-10 pranešimo Nr. 181 teismas nevertino kaip momento nuo kurio pareiškėja sužinojo apie motinos psichikos susirgimą ir padarė išvadą, kad pareiškėjos teiginiai, jog apie savo motinos J. K. psichikos liga, ji sužinojo (galėjo numanyti) tik iš UAB „Senevita“ 2008-04-08 rašto nepagrįsti.
Šalies argumentai
Teismas taip pat konstatavo, kad, pareiškėja G. B. praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes pirmą kartą su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi 2008-05-27; Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria buvo palikta Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis prašymą grąžinti, priimta ir įsiteisėjo dar 2008-11-05, o pakartotinai su prašymu pareiškėja kreipėsi praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo apygardos teismo nutarties priėmimo, t.y. 2009-02-24; o papildomą dokumentą pateikė 2008-12-31 Všį Vilniaus rajono centrinės poliklinikos pranešimą (t. 1, b.l. 186), kurį cituoja prašyme dėl proceso atnaujinimo. Įrodymų, kad ir šį terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, pareiškėja nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 p. proceso atnaujinimo pagrindas taikomas, jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą. Taikant minėtą pagrindą pareiškėjas turi pateikti įrodymus, kad proceso metu jis (pareiškėjas) buvo neveiksnus ir nebuvo atstovaujamas atstovo pagal įstatymą. Prie prašymo atnaujinti procesą minėtu pagrindu turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys asmens neveiksnumo faktą.
Teismas sprendė, kad duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę, nepateikiant teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu (CK 2.10 straipsnio 1 dalis), negali būti laikomi pakankamais procesui atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Šiuo pagrindu gali remtis tik ta proceso šalis, kuri buvo proceso metu neveiksni (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-02-22 išvada „Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai“).
Nurodytų argumentų pagrindu teismas padarė išvadą, jogm pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą pateiktas praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą ir jos nurodytais pagrindais nepagrįstas ir jį atmetė (CPK 366 str. 1 d. 2 p., 6 p., 368 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
G. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti.
Nurodo, kad ji yra senyvo amžiaus, neišsilavinusi moteris. Nesupranta ir nežino teisinių bei medicininių terminų, nemoka lietuvių kalbos. Jos atsakoymai teismo posėdyje buvo aiškinami jos nenaudai. Teismas proceso metu neskyrė ekspertizės ir nesiaiškino ar pareiškėjos motina sirgo psichikos liga ar silpnaprotyste ir ar galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti. Nesiaiškindamas minėtų aplinkybių teismas nepagrįstai pareiškėjos prašymą atmetė. Jos nuomone prašymas galėtų būti atmestas tik po paskirtos teismo psichiatrinės ekspertizės išvadų, kartu nustatant kreipimosi į teismą terminų tinkamumą. Pareiškėja neturi galimybės pateikti ekspertų-psichiatrų išvadų dėl motinos sugebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti 2007-09-17 dienai, kai motina atsisakė nuo ieškinio.
Suinteresuotas asmuo Z. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti
Nurodė, kad su atskirojo skundo argumentais nesutinka. Nesutikimo su pareiškėjos pareiškimu dėl proceso atnaujinimo argumentai išdėstyti atsiliepime į pareiškimą. Teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti nėra pagrindo. Nepagrįsti pareiškėjos argumentai, jog ji nesupranta lietuvių kalbos ir teisinių-medicininių terminų. Jos interesus atstovavo advokatas dalyvavęs teismo posėdyje, o proceso metu vertėja visus teiginius vertė į pareiškėjai suprantamą kalbą. Pareiškėjos pateikiami įrodymai neturi nabejotinos svarbos jau išnagrinėtos bylos baigčiai. J. K. nuo savo palikimo dalies atsisakė 1991 metais, Vilniaus rajono notarų biure. Duomenų apie tuo laiku buvusią J. K. sveikatą nepateikta, nes jų nebuvo. Iš pateiktos VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos pažymos suinteresuotas asmuo daro išvadą, jog ieškinys dėl paveldėjimo teisės nuginčijimo buvo pateiktas be tikrosios J. K. valios. Prašymas taikyti ieškinio senatį pateiktas 2006-12-21 atsiliepime į ieškinį. Pareiškėja nepagrįstai nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindą, nes nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų.
Suinteresuotas asmuo A. J. J. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su pareiškėjos atskiruoju skundu sutinka. Motinos noras buvo atiduoti savo turto dalį visiems vaikams. Oficialus testamentas yra paskutinė motinos valia (testamento Nr. 640, 2003-02-12).
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinus civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus konstatuoja jog pirmos instancijos teismo nutartis yra pagrįsta (CPK 263 str.) ir naikinti jos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso XVIII skyrius numato proceso atnaujinimo institutą, kurį reglamentuojančios normos turi būti taikomos tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų kitais įstatymo numatytais būdais. Proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pabrėžė, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius bei taikomos tada, kai pareiškėjas neturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų kitais įstatymo numatytais būdais. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Pareiškėja atskirajame skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai atsisakė skirti teismo psichiatrinę ekspertizę ir nustatyti jog pareiškėjos motina sirgo psichikos liga ar silpnaprotyste, kas sudarytų pagrindą atnaujinti procesą jos nurodytais pagrindais. Pareiškėja kreipėsi į teismą nurodydama CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą (naujai paaiškėja esminių bylos bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu) bei CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punktą (viena iš proceso šalių buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą). Siekiant proceso atnaujinimo remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nepakanka pateikti naujų dokumentų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą. Naujai pateikti įrodymai turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą ir yra esminės. Bylos medžiaga nustatyta jog pareiškėjos motina sirgo jau 2003 metais kai buvo reiškiamas ieškinys teismui dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijamo, jai buvo reikalinga nuolatinė globa nes dėl senatvės ligų ji pati savimi pasirūpinti negalėjo. Iš bylos taip pat seka jog apie motinos sveikatos būklę pareiškėja žinojo 2006 metais ( T2 b.l. 5-10). Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos argumentai jog apie motinos sveikatos būklę ji sužinojo tik iš teismui pateikto UAB ,,Senevita“ 2008-04-10 pranešimo Nr. 181 nepagrįsti. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso įstatymo nustatyta tvaka įrodinėti nereikia (CPK 178 str.). Pareiškėja siekdama proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu privalėjo teismui pateikti įrodymus jog reikšdama ieškinį ar jo atsisakydama jos motina J. K. buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika vien duomenų apie asmens sveikatos būklę, nepateikiant teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu (CK 2.10 str. 1 d.) negali būti laikomi pakankamais procesui atnaujinti remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punko pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-22 išvada ,, Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai). Remiantis teismų formuojama praktika bylose dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu kolegija sprendžia, jog pareiškėja neįrodė jog 2007-09-17-18 J. K. buvo neveiksni ir atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir atnaujinti procesą. Pažymėtina ir tai, jog siekiant proceso atnaujinimo teisiškai reikšmingi terminai per kuriuos gali būti pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Civilinio proceso įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes sudarančias procso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padaryta išvada jog teismui nebuvo pateikti įrodymai kad įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą procesui atnaujinti pareiškėja praleido dėl pateisinamų priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-05-06 nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos G. B. atskirąjį skundą atmesti.