- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-18
- Bylos Nr.
- 2S-960-160/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03383-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- BUAB „TOM Market“
- Atsakovas
- T. Č., P. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zita Smirnovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios UAB „TOM Market“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-05 nutarties atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „TOM Market“, atstovaujamo bankroto administratoriaus M. K., ieškinį atsakovams T. Č. ir P. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „TOM Market“ ieškiniu prašė: pripažinti tarp T. Č. ir P. B. 2013-02-07 sudarytą UAB „TOM Market“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį tariama ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento; pripažinti 2013-02-07 ieškovo vienintelio akcininko sprendimus Nr. 1-1P ir Nr. 1-2P tariamais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento; priteisti iš atsakovo T. Č. ieškovo naudai 138478,63 Lt žalos atlyginimo, 1883,30 Lt palūkanų, 5 proc. metines procesines palūkanas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 138478,63 Lt sumai areštuoti atsakovui T. Č. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kitą turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Paaiškino, kad ieškovui bankroto byla iškelta 2013-08-28, nutartis įsiteisėjo 2013-09-09. Nuo 2013-02-07 iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ieškovo direktoriumi buvo P. B., o iki jo – T. Č. 2013-02-07 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi T. Č. pardavė visas UAB „TOM Market“ akcijas atsakovui P. B. už 1 Lt, nors tuo metu ieškovo kreditoriniai įsiskolinimai buvo 292032,9 Lt, įmonė turėjo 138478,63 Lt piniginių lėšų. Iki šiol bankroto administratoriui UAB „TOM Market“ turtas ir dokumentai perduotas nebuvo, o su paskutiniu ieškovo direktoriumi P. B. susisiekti nepavyko jokiais būdais, jo nesurado ir antstolis. P. B. jokių pareigų bendrovėje niekada neatliko, todėl faktinis įmonės vadovas, kuris yra atsakingas už dokumentų ir turto perdavimą yra T. Č. Atsakovo T. Č. veiksmai sudarant tariamus sandorius, taip pat įvairiais būdais vengimas perduoti įmonės buhalterinius dokumentus ir turtą rodo atsakovo nesąžiningumą ir pagrindžia faktą, kad ateityje jis gali bandyti nuslėpti jam ir įmonei priklausantį turtą ir/ar kitais būdais vengti vykdyti galimai ieškovui palankų sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-05 nutartimi bankrutuojančios UAB „TOM Market“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Padarė išvadą, jog nesąžiningi atsakovo T. Č. veiksmai sudarant ginčo sandorius, yra įrodinėjimo dalykas nagrinėjamoje byloje. Tuo tarpu pasiruošimo nagrinėti proceso stadijoje ieškinio pagrįstumas nėra sprendžiamas. Todėl ginčo sandorių teisėtumas ir atsakovo veiksmai bus vertinami tik ištyrus byloje esančius įrodymus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Maksimalus teismo sprendimo įvykdomumo užtikrinimas galimas tik esant objektyviems duomenims, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą. Tuo tarpu tokių duomenų ieškovas nepateikė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Bankrutuojanti UAB „TOM Market“, atstovaujama bankroto administratoriaus M. K., atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-05 nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – taikyti atsakovui T. Č. laikinąsias apsaugos priemones ir 138478,63 Lt sumai areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kitą turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o tokio nesant pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Paaiškino, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas prie jo pridedamais įrodymais. T. Č. 2013-02-07 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, vos už 1 Lt, perleido visas įmonės akcijas ir net 138478,63 Lt piniginių lėšų, nors kreditorinių įsiskolinimų buvo už 292032,90 Lt. Sutartis sudaryta prieš iškeliant įmonei bankroto bylą, visos akcijos ir 138478,63 Lt piniginių lėšų perleista P. B., neturinčiam nuolatinės gyvenamosios vietos, kurio neįmanoma rasti. Tai patvirtina atsakovo nesąžiningumą, įrodo, jog atsakovas jau vieną kartą nuslėpė įmonės turtą, kad nebūtų įmanoma atsiskaityti su kreditoriais, t. y. atliko veiksmus kurie teismui turi įrodyti, jog jis tokius veiksmus tikėtina atliks ateityje ir vengs įvykdyti galimą teismo sprendimą šioje sprendimą vėl nuslėpdamas turtą. Kyla grėsmė, jog savo turimą turtą jis vėl perleis nepagrįstai mažomis kainomis, sudarinės tariamus sandorius dėl savo turto ir dėl to būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas itin pasunkės arba net pasidarys nebeįmanomas. Įmonės bankroto procese yra privaloma kaip įmanoma labiau ginti pažeistus kreditorių interesus ir siekti, jog būtų patenkinti jų turimi reikalavimai bankrutuojančiai įmonei. Kreditoriniai reikalavimai įmonės bankroto procese yra tenkinami iš bankrutuojančios įmonės turto, o laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas nepritaikymas sudaro realią galimybę ieškovui neatgauti jam priklausančio turto ir taip neįgyvendinti įmonių bankroto proceso tikslų. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones taip pat būtų apgintas ir viešasis interesas. Įmonės kreditoriams jau yra padaryta žala, kadangi nesąžiningas įmonės vadovas klampino įmonę į skolas ir didino įsiskolinimus kreditoriams, nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Šioje situacijoje jau yra sutrikdytas ūkio subjektų tarpusavio pasitikėjimas, atsiradusi žala visai valstybės ekonomikai, bankrutuojančios įmonės kreditoriams, nes įmonės bankrotas yra vertinamas kaip itin neigiamas reiškinys visoje ekonominėje sistemoje. Kadangi daugiau nėra jokių duomenų apie UAB „TOM Market“ priklausantį turtą, vienintelė galimybė patenkinti bent iš dalies kreditorių reikalavimus yra būtent šioje byloje pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo. Taip pat ieškinio suma (138478,63 Lt) bet kokiam fiziniam asmeniui yra itin didelė. Todėl laikinąsias apsaugos priemones taikyti privaloma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančiųjų byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo elementų yra tas, kad ieškinys turi būti tikėtinai pagrįstas. Ieškovas ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės grindžia tuo, jog paskutiniajam įmonės direktoriui P. B. įmonės dokumentai ir piniginės lėšos perduotos nebuvo ir liko atsakovo T. Č. dispozicijoje. Tačiau ginčo sandoris sudarytas 2013-02-07, tuo tarpu bankroto byla įmonei iškelta 2013-08-28, t. y. praėjus pusei metų nuo direktorių ir vienintelių akcininkų (atsakovų) pasikeitimo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog spręsti apie ieškinio pagrįstumą galima tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Nepadarius išvados, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų įstatymo reikalavimų.
Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-05 nutartį palikti nepakeistą.