- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- 1-2687-865/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33499-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- V. T.
- Advokatai
- Sergejus Chiminas
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.4Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 2.3.6Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
V. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės ir darbo apsaugos ministerijos neregistruotas, be nuolatinės gyvenamosios vietos, teistas:
1) 2016-01-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; Vadovaujantis LR BK 64¹ str., bausmė sumažinta ?, galutinė bausmė - 1 m. laisvės atėmimo; Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. bei, vadovaujantis LR BK 722 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2016-08-24 Vilniaus miesto apylinkės tewismo nutartimi paskirtas papildomas įpareigojimas – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
2) 2017-02-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. (2 veikos), 145 str. 1 d., 63 str. 1, 2, 4 d., 63 str. 5 d. 1 p. - 1 m. laisvės atėmimo bausme; Vadovaujantis LR BK 64¹ str., bausmė sumažinta ?, galutinė bausmė - 8 mėn. laisvės atėmimo; Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., ši bausmė subendrinta su 2016-01-18 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 m., įpareigojant nemokamai išdirbti 70 valandų globos ir rūpybos ar savivaldybių įstaigose, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, gydytis nuo alkoholizmo; 2018-07-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 2017-02-03 nuosprendžiu paskirtą 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę;
3) 2018-07-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. - 10 mėn. laisvės atėmimo bausme; Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., ši bausmė subendrinta su 2017-02-03 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo;
4) 2020-11-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo Teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. - 60 parų arešto bausme; Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta ?, galutinė bausmė - 40 parų arešto;
5) 2021-04-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d. - 1 m. laisvės atėmimo bausme; Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., ši bausmė subendrinta su 2020-11-25 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, galutinė bausmė - 1 m. 20 d. laisvės atėmimo;
6) 2022-07-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo Teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 63 str. 3 d. - 90 parų arešto bausme; Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta ?, galutinė bausmė - 60 parų arešto; (bausmės neatlikęs),
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022-08-26, dienos metu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, miškelyje, esančiame šalia viešojo transporto stotelės "Vilkpėdė" Savanorių pr., Vilniuje, išgertuvių metu su nukentėjusiuoju R. Z., iš pastarojo kelnių galinės kišenės ištraukė telefono dėkliuką su jame buvusiais 200 EUR grynųjų pinigų, po ko, nukentėjusiajam R. Z., sugriebus už minėto dėklo, išplėšė jį jam iš rankų ir pasišalino, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. Z. 200 EUR turtinę žalą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. T. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad tąkart miškelyje išgėrinėjo su nukentėjusiuoju, jo iš anksčiau nepažinojo. Jam kilo mintis pagrobti iš nukentėjusiojo pinigus, tą ir padarė. Pinigus pagrobė ištraukdamas iš nukentėjusiojo kelnių kišenės telefoną su dėkliuku, ką parodė ikiteisminio tyrimo metu. Telefoną išmetė, pinigus išleido savo reikmėms. Žada atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Gailisi, kad taip nutiko.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis kaltę pripažino ir sutinka, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, taip pat atsižvelgdamas į prokurorės, kaltinamojo, gynėjo nuomonę, įvertindamas, kad byloje visos aplinkybės yra aiškios, toliau įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu.
Apklaustas įtariamuoju V. T. parodė, jog pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas bei suprantamas, dėl jam inkriminuojamos veikos pripažįsta visiškai. Ligų priklausomybės centre prieš maždaug 6 metus buvo gydytas nuo alkoholizmo, šiuo metu psichinių sutrikimų neturi. Gyvena pas draugą adresu (duomenys neskelbtini), su juo yra sudaręs nuomos sutartį. Nori parodyti, kad 2022-08-26, dienos metu, kiek tiksliai valandų buvo negali pasakyti, bet galimai apie 15 val., jis buvo prie autobusų stotelės „Vilkpedės“, esančios Savanorių pr., planavo važiuoti į parduotuvę „Maxima“, esančią Savanorių pr., Vilniuje. Prie minėtos autobusu stotelės sutiko asmenį, kurį matė pirmą kartą, vyras jį užkalbino bei pasiūlė kartu išgerti.Jis jau buvo nemažai išgėręs alkoholinio gėrimo „alaus“, taip pat su savimi turėjo alaus, bei jam nepažįstamas vyras turėjo alaus. Todėl jie kartu nuėjo į šalia autobusų stotelės esantį miškelį, kur kartu išgėrinėjo alkoholį. Kiek tiksliai jie išgėrė, negali pasakyti, tačiau jis buvo stipriai neblaivus. Nežino kas jam atsitiko bei kodėl taip pasielgė, tačiau jis vyrui iš kelnių galinės kišenės ištraukė telefoną su dėkliuku ir pabėgo. Telefoną, kurio modelio ir kitų duomenų neprisimena, išmetė į šiukšlių konteinerį, o pinigus pasiliko sau, kuriuos išleido savo reikmėms. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, tačiau šiuo metu atlyginti padarytos žalos, t.y. 200 eurų, negali, kadangi yra suimtas iki š.m. lapkričio 6 d., tačiau, kai bus paleistas, planuoja įsidarbinti bei, kai gaus atlyginimą, iš karto galės atlyginti žalą. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neturi (b.l. 56).
Nukentėjusysis R. Z. (R. Z.) parodė, jog 2022-08-26 apie 07:00 val. jis išėjo iš namų (adresas nurodytas - past.), ir ėjo į stotelę Vilkpėdės gatvėje su tikslu vykti į darbą. Prie autobusų stotelės sutiko pažįstamą V., pavardės negali nurodyti. Jis pasiūlė V. parūkyti ir pasikalbėti, jį V. nusivedė į šoną nuo kelio parūkyti ir paprašė jo pinigų alui. Jis prie jo akių išsitraukė piniginę ir parodė, kad turi tik 400 eurų po 100 eurų kupiūromis, pasakė, kad monetomis neturi ir negali paskolinti. Įsidėjo piniginę atgal į kišenę, kai staiga pajuto smūgį į veidą (žandikaulį), tada jis griebė V. ir jie abu parkrito ant žemės. Kol vyko imtynių veiksmai, asmuo ištraukė iš jo kišenės piniginę ir, pasisavinęs 400 eurų, pasišalino. Šiuo metu tyrimui reikšmingų aplinkybių nepamena, negali pasakyti. (b.l. 18).
2022-09-01 papildomos apklausos metu parodė, kad nori patikslinti įvykio aplinkybes, o būtent, kad 2022 m. rugpjūčio 26 d., apie pietus, tikslaus laiko nepamena, kadangi buvo stipriai neblaivus, išlipo iš autobuso ar troleibuso (tiksliai neatsimena) „Vilkpėdės“ viešojo transporto sustojimo stotelėje (link Savanorių žiedo). Išlipdamas atsimena, kad su savimi turėjo alaus butelį rankoje ir galinėje kelnių kišenėje telefono dėkliuką, kuriame buvo mobilaus ryšio telefonas, asmens tapatybės kortelė (išduota jo vardu) ir pinigai (apie 200 eurų, tačiau tiksliai, kiek turėjo, nepamena). Paėjęs nuo stotelės apie 20 metrų, sutiko iš matymo pažįstamą V. (šiuo metu prisimena, kad tai yra V. T., gim. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini). V. pasiūlė kartu išgerti jo alaus, kurį tuo metu jis laikė rankose. Paėję už stotelės, į miškelį (tiksliai vietos nepamena, bet pareigūnams įvykio dieną ją tikrai nurodė tiksliai), pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Telefono dėkliuke jis taip pat turėjo ir cigaretes, kurias traukė, kad galėtų su V. parūkyti prie alaus. Kartu alkoholinius gėrimus, o būtent alų, vartojo apie 30 minučių arba valandą laiko. Išgėrus visą alkoholį, V. staiga, be jokios priežasties, jį su savo rankomis (abiem) pastūmė, jas įremdamas į jo krūtinę. Kadangi jis buvo stipriai neblaivus, iš karto nukrito ant žemės. Pastūmimo metu ir kritimo metu jis jokio fizinio skausmo nepajuto, nukrito dėl to, kad buvo stipriai neblaivus. Jam nukritus, pajuto, kaip V. iš jo galinės kelnių kišenės pradėjo traukti telefono dėkliuką su daiktais ir pinigais viduje. Jis pradžioje dar su savo rankomis bandė laikyti telefono dėkliuką su man priklausančiais daiktais, tačiau V. savo rankomis ją išrovė iš rankų ir nubėgo link miškelio. Jam atsistojus ir bandant prisivyti V., pastebėjo, kad V. bėgdamas išmetė jo dėkliuką. Pribėgęs ir patikrinęs vidų, pastebėjo, kad iš dėkliuko dingo mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, kurio modelio ir duomenų neatsimena, buvo sulaužytas ir materialinės vertės neturi, bei dingo jam priklausantys pinigai, apie 200 eurų. Paėmęs savo dėkliuką, kurio viduje liko asmens tapatybės kortelė, jis išbėgo į gatvę ir susistabdė policijos pareigūnus bei jiems viską pasakojo. Nori pabrėžti, kad jokio fizinio skausmo nepajuto, pretenzijų dėl mobilaus ryšio telefono „Samsung“ neturi, kadangi, kaip ir minėjo, jis materialinės vertės neturi ir jis jam nereikalingas. Pretenzijas turi tik dėl to, kad V. iš jam priklausančio telefono dėkliuko, kurį ištraukė iš galinės kelnių kišenės, pavogė apie 200 eurų. Šiuos pinigus jis gavo nelegaliai uždarbiaudamas ir buvo sutaupęs. Įvykio vietoje jokių liudininkų ar vaizdo stebėjimo kamerų nėra ir nebuvo. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali, medicininės apžiūros jam nereikia, kadangi fizinio skausmo nepajuto (b.l. 22).
Byloje yra įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l. 31-36).
Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako ir tas, kas viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė). Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas viešoje vietoje atliktas svetimo turto iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio pagrobimas.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad V. T. pagrobė nukentėjusiajam priklausančius pinigus. Nukentėjusysis R. Z. davė išsamius parodymus, buvo apklaustas tyrimo metu, nurodė visas aplinkybes. Kaltinamojo V. T. kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina jo paties parodymai ir prisipažinimas, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, kaip minėta, nukentėjusiojo R. Z. parodymai. Visos aplinkybės ir surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų grandinė rodo, jog buvo padaryta atviroji vagystė.
Vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013).
Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą.
Taigi, kaltinamasis V. T. veikė atvirai, suprato, kad nukentėjusysis nors ir būdamas neblaivus mato jo poelgį, pagrobęs pinigus iš karto stengėsi pabėgti.
Kaltinamojo V. T. nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį kaip atviroji vagystė.
Vertindamas kaltinamojo V. T. parodymus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindo pripažinti, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dėl nusikalstamos veikos jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo V. T. atsakomybę sunkina, jog veiką padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Teismas, skirdamas kaltinamajam V. T. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes.
Skirdamas bausmę kaltinamajam V. T. teismas atsižvelgia, jog kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, veika baigta, padaryta su kvalifikuojančiu požymiu, t.y. atviroji vagystė. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Padaryta žala neatlyginta. Atsižvelgiama į kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę t.y., jog jis prisipažino savo kaltę ir gailisi, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog veiką padarė būdamas recidyvistas. Taip pat atsižvelgiama į padarytos turtinės žalos dydį.
Įvertinami ir kaltinamojo V. T. asmenybę charakterizuojantys duomenys: kaltinamasis pagrindinio išsilavinimo, iki suėmimo iš jo žodžių dirbo statybose, nevedęs, vaikų neturi, neįgalumų neturi, pastovios gyvenamosios vietos neturi, sveikas, šiuo metu suimtas kitoje byloje.
Kaltinamasis baustas administracine tvarka (b.l.67-70), Psichiatrinis gydymas, įskaita – duomenų nėra, tai, jog V. T. būtų įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą, duomenų nėra. Kaltinamasis V. T. teistas 6 kartus pagal prokurorės pateiktus duomenis, taigi išvadų iš ankstesnių teistumų kaltinamasis nepadarė. Prokurorė pasiūlė kaltinamajam skirti laisvės atėmimo bausmę. Teismas įvertinęs visas aplinkybes sutinka su prokurorės pozicija dėl bausmės rūšies – t.y. laisvės atėmimo kaltinamajam V. T. paskyrimo laikant, kad minėta bausmė tinkama ir pakankama bausmė kaltinamajam. Bausmės dydis parinktinas šiek tiek mažesnis negu pasiūlė prokurorė, kadangi teismas pripažino vieną lengviannčią atsakomybę aplinkybę, ko nepripažino prokurorė.
Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis V. T. prisipažino kaltu, šiuo teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kardomosios priemonės kaltinamajam nepaskirtos.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodoma, kad ginant V. T. advokatui Sergejui Chiminui išlaidos sudaro 141.67 Eur. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nes kaltinamasis suimtas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), todėl kaltinamjo galimybės įgyvendinti teisę į gynybą buvo ribotos, gynėjas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, taip pat atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. T. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-07 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir skirti V. T. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 1 mėnesiui. Į paskirtą bausmę įskaityti įskaitytą laikotarpį bei atliktą bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-07 baudžiamąjį įsakymą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo datos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl advokato išlaidų priteisimo iš kaltinamojo V. T. atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o kaltinamajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.