- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-08
- Bylos Nr.
- 1-164-1135/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38057-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė
- Kaltinamasis
- V. A.
- Kategorijos
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A. (buvusi pavardė R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini) registruotas (duomenys neskelbtini), teistas:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė – 1 700 Eur bauda, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. rugsėjo 12 d. 14.45 val., (duomenys neskelbtini) ribose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,49 promilės), sulaikytas dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pažeidimo, numatyto 484 straipsnyje, administracinio pažeidimo surašymui vežamas tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valstybinis Nr. KHJ162, priklausančiu Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Šiaulių AVPK), tyčia sulaužė pertvarą, skiriančią automobilio saloną ir sulaikymo patalpą, ją daužydamas ir padarydamas joje skylę, tuo iš viso padarė Šiaulių AVPK 271,52 Eur turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti 2020 m. rugsėjo 12 d., jį policijos pareigūnai vežė tarnybiniu automobiliu į Šiaulius, kai jis buvo sulaikytas neblaivus viešoje vietoje. Prieš tai jis su draugu išgėrė alaus, kokio stiprumo, neatsimena. Jį vežant policijos automobilyje, jis alkūne stuktelėjo į pertvarą ir ši įlūžo. Jis pripažįsta, kad tyčia sugadino pertvarą. Pareigūnai pripurškė dujų į vidų ir uždarė duris, surakino jam kojas ir rankas. Daugiau neatsimena, nes, daug laiko praėjo ir turėjo įtakos suvartotas alkoholis. Kai išlipo, policijos pareigūnai pasakė, kad jis prisidirbo, iš karto suprato apie ką kalba. Su žalos dydžiu sutinka, supranta, kad turės tvarkyti pertvarą. Nori kuo greičiau sumokėti baudas ir žalą, todėl nori išvykti į užsienį dirbti. Psichiškai jį paveikė apribojimai, kad negali naudotis savo lėšomis, norėtų, kad būtų paskirta bauda, kurią prašo išdėstyti per du metus.
Kaltinamojo V. A. padaryta nusikalstama veika, be jo prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).
Liudytojas Kastytis Rimkus ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2020 m. rugsėjo 12 d. patruliavo kartu su Raseinių r. PK vyriausiuoju patruliu Gediminu Morkumi. Apie 13 val. 46 min., tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valstybinis Nr. KHJ 162, atvykus į įvykį dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini), gatvėje prie (duomenys neskelbtini)gyvenamojo namo pastebėjo akivaizdžiai neblaivų vyriškį, kuris svirduliavo, sunkiai galėjo paeiti, kalbėjo nerišliai. Jo veiksmai atitiko LR ANK 484 str. numatytą pažeidimą, todėl vyriškis buvo sulaikytas. Tai buvo V. R., gim. (duomenys neskelbtini). Jam 2020 m. rugsėjo 12 d., 13:48 val., alkotesteteriu buvo nustatytas 2,49 promilių girtumas. Prieš įlaipinant į tarnybinį automobilį, V. R. buvo uždėti antrankiai. Važiuojant tarnybiniu automobiliu V. R. pareigūnus keikė ir įžeidinėjo, po to pradėjo surakintomis rankomis, galva ir kojomis daužyti tarnybinio automobilio sulaikymo kameros sienas. Pareikalavus, kad V. R. nustotų tai daręs, jis nereagavo, todėl sustojus antrankiai buvo uždėti ir ant jo kojų. Apie 14:45 val., sustojus kelkraštyje ties (duomenys neskelbtini) raminti V. R., jis pamatė, kad yra apgadinta (išdaužta) tarnybinio automobilio sulaikymo kameros siena, kuri prieš patalpinant sulaikytąjį buvo sveika (b. l. 60-63).
Šiaulių AVPK 2020 m. rugsėjo 21 d. pareiškime dėl turto sugadinimo Nr. 40-S-14621-(1.19E) nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 14.00 val., Raseiniuose, tarnybiniame automobilyje „VW Transporter", valstybinis Nr. KHJ 162, sulaikytasis V. R., gim. (duomenys neskelbtini), sugadino automobilio sulaikymo patalpos pertvarą, iš viso padarydamas 520,54 Eur (su PVM) turtinę žalą (b. l. 6-10).
2020 m. spalio 29 d. policijos duomenų bazės pažyma patvirtina, kad tarnybinis automobilis „VW Transporter“, valstybinis Nr. KHJ 162, priklauso Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (b. l. 14).
2020 m. rugsėjo 12 d. tarnybiniame pranešime dėl apgadinto tarnybinio automobilio Nr. 0120000500241 užfiksuota, kad V. R. alkotesteriu Alkotest 6810 Nr. ARFL-0099, patikros sertifikato Nr. 1293755, galioja nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. 2020 m. rugsėjo 12 d. 13.48 val. nustatytas 2,49 promilių neblaivumas (b. l. 19-21).
2020 m. rugsėjo 22 d. Įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede fotolentelėje Nr. 1, 2020 m. rugsėjo 22 d. Daiktų apžiūros protokole Nr. IBPS-V-2258004-20 užfiksuota, kad sulaužyta „VW Transporter", valstybinis Nr. KHJ 162, sulaikymo patalpos pertvara, pramušant joje skylę, pertvaros nuolauža mėtosi ant grindų (b. l. 15-18, 22-27).
2020 m. spalio 22 d. daiktų apžiūros protokole Nr. IBPS-V-2529226-20 aprašyta filmuota medžiaga, iš kurios nustatyta, kad iš automobilio „VW Transporter“, valstybinis Nr. KHJ 162, sulaikymo kameros matyti, kaip V. R. (šiuo metu pavardė pakeista) šioje patalpoje išlaužia pertvaroje skylę (b. l. 30-33).
2020 m. rugsėjo 21 d. Šiaulių AVPK Aptarnavimo skyriaus tarnybiniame pranešime Nr. 40-PR2-13821(1.28E) „Dėl automobiliui „VW Transporter“, valstybinis Nr. KHJ 162, padarytos žalos įvertinimo“ bei IĮ Vlado autoservisas remonto sąmatoje Nr. 5859 nurodyta, kad transporto priemonės „VW Transporter“, valstybinis Nr. KHJ 162, sugadintos pertvaros dalies kaina 271,52 Eur (su PVM), o pertvaros keitimo darbų kaina yra 249,02 Eur (su PVM) (b. l. 34-38).
Iš 2020 m. spalio 21 d. policijos duomenų bazės nustatyta, kad V. R. nuo 2020 m. spalio 14 d. pakeitė savo pavardę į V. A. (b. l. 115-117, 131).
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalies nuostatas atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvusis požymis – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, tai yra nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė yra negalima.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo V. A., taip pat liudytojo Kastyčio Rimkaus parodymais ir kitais ištirtais rašytiniais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad V. A. 2020 m. rugsėjo 12 d., 14:45 val., (duomenys neskelbtini) ribose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,49 promilės), sulaikytas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 484 str., administracinio nusižengimo surašymui vežamas tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valstybinis Nr. KHJ 162, priklausančiu Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tyčia sulaužė pertvarą, skiriančią automobilio saloną ir sulaikymo patalpą, ją daužydamas ir padarydamas joje skylę, tuo padarydamas Šiaulių apskrities VPK 271,52 eurų turtinę žalą.
V. A. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose numatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Skiriant kaltinamajam V. A. bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus.
Kaltinamasis V. A. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas. Vertinant kaltinamojo asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis teistas vieną kartą (kiti teistumai išnykę) baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 77-114), išlaikytinių neturi, nurodo, kad siekia išvykti į užsienį dirbti ir kuo greičiau sumokėti baudas bei atlyginti žalą.
Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, teismo vertinimu, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymu (1 t., b. l. 128, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos keturios bausmės rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.
Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, jog kaltinamasis yra teisiamas antrą kartą (ankstesni teistumai yra išnykę), tačiau nusikaltimą, už kurį teisiamas šiuo nuosprendžiu, jis padarė iki ankstesnio nuosprendžio priėmimo, o asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimo padarymą, paprastai skiriama su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, yra nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna nedarbo išmoką, nurodo, kad planuoja greitu laiku pradėti dirbti, todėl prašo skirti jam baudą, jam skirtina bausmės paskirtį atitinkanti sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta ir prokuroro siūloma skirti bausmė – bauda, jos dydį nustatant didesnį nei minimalus (BK 47 straipsnio 1, 2 dalys, 3 dalies 2 punktas, 55 straipsnis). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nusikalstama veika įvykdyta iki Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio priėmimo, todėl paskirta bausmė bendrintina su Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme taikant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas. Vertinant kokiu, t. y. apėmimo ar sudėjimo, būdu bendrintinos kaltinamajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatytas bausmių apėmimo būdas taikytinas, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį. Kita vertus, teisminėje praktikoje taip pat išaiškinta, kad vertinant, ar nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą, reikia vadovautis ne tik 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytu formaliuoju kriterijumi (nusikaltimų priskyrimo skirtingoms negretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnis), bet būtina įvertinti ir konkrečių padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai, priskiriami gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, labai skiriasi pagal pavojingumą, arba atvirkščiai – nors priskiriami skirtingoms kategorijoms, tačiau pagal pavojingumą gali nesiskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3-489/2019).
Teismo vertinimu, V. A. šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika (turto sugadinimas) pagal savo pavojingumo pobūdį labai skiriasi nuo Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendyje pripažintos nusikalstamos veikos (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo), nes šiais abiem atvejais buvo pasikėsinta į visiškai skirtingas įstatymo ginamas vertybes, kilo skirtingos pasekmės, veikos buvo padarytos skirtingu laiku ir būdu, skirtingi jų padarymo motyvai. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, t. y. apėmimo būdu.
Kaltinamasis prašė baudos mokėjimą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui.
Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) V skyriaus „Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos“ 22–25 straipsniuose. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.
Kaltinamasis nedirba, gauna nedarbo išmoką, tačiau yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos sutrikimų, trukdančių dirbti, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas nustatyti dvylikos mėnesių terminą savanoriškai sumokėti baudą, išaiškinant, kad teismas nenustato konkrečių mėnesio įmokų dydžio.
V. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Civilinis ieškovas Šiaulių apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė civilinį ieškinį dėl 520,54 Eur dydžio nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo. Ši turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, jo padaryta nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine žala, civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais dokumentais (b. l. 35-37, 40), kaltinamojo neginčijamas, jo pripažįstamas, todėl visiškai tenkintinas. Ieškinys nėra didelės sumos, todėl nėra pagrindo spręsti dėl žalos mokėjimo išdėstymo dalimis.
VI. Kiti klausimai
Kaltinamajam V. A. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, laikomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Kaltinamajam paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas kaltinamojo nuosavybės teisių apribojimas – paliktinas galioti iki visiško turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui, o atlyginus žalą, panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimt) MGL dydžio, tai yra 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti V. A. galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) MGL dydžio, tai yra 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis bei 5 dalies 1 ir 2 punktais, subendrinti kaltinamajam V. A. paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1- 3310-336/2020 paskirta bausme (34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę – 40 (keturiasdešimt) MGL dydžio, tai yra 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.
Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei pateikti teismo ratinei banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Kaltinamajam V. A. taikytą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. spalio 15 d. nutarimu, kaltinamojo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui – piniginėms lėšoms iki 520,54 Eur, esančioms ir (ar) būsiančioms sąskaitose Nr. LT05 7300 0101 4250 8098, AB Swedbank banke, ir Nr. LT75 7044 0600 0825 4030, AB SEB banke, leidžiant kaltinamajam V. A. disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis nurodytose sąskaitose, neviršijančiomis bendros 100 Eur sumos per mėnesį, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti galioti iki visiško turtinės žalos civiliniam ieškovui Šiaulių apskrities Vyriausiasis policijos komisariatui atlyginimo, atlyginus žalą, panaikinti.
Civilinio ieškovo Šiaulių apskrities Vyriausiasis policijos komisariato pareikštą 520,54 Eur civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jam iš V. A. 520,54 Eur (penkis šimtus dvidešimt eurų 54 ct) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.
Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, laikomą voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.