Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-09-14 · Civilinė byla Nr. 2S-967-345/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-14
Bylos Nr.
2S-967-345/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis (pran.), Romualda Janovičienė, Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
G. C., N. C.
Advokatai
Jolanta Dranseikienė
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-967-345/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U TARTIS2010 m. rugsėjo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. C. atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarties, kuria prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti atmestas, civilinėje byloje Nr. 2S-967-345/2010 pagal pareiškėjų N. C. ir G. C. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2009 m. spalio 2 d. Molėtų rajono apylinkės teismas sprendimu patenkino pareiškėjų N. C. bei G. C. prašymą ir santuoką, 1997 m. gegužės 5 d. įregistruotą Molėtų rajono cuvilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 80, nutraukė; patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

2010 m. vasario 23 d. apeliantas G. C. pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nurodydamas, jog su 2009 m. spalio 2 d. Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu susipažino 2009 m. gruodžio mėnesio pradžioje, kuomet grįžo namo iš gydymo įstaigos ir suvokė savo teisių pažeidimą. Be to, apeliantas nurodo, kad iki apeliacinio skundo pateikimo dienos iš gydymo įstaigų nebuvo gauti visi dokumentai, kurie yra pagrindiniai oficialūs rašytiniai įrodymai. Šias aplinkybes apeliantas prašė laikyti svarbia termino praleidimo priežastimi. Apeliantas, kartu su prašymu pateikė ir apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nurodo, kad teismui, tenkinant pareiškėjų prašymą ir tvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nebuvo žinoma, jog povedybinė sutartis ir prašymas kartu su sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo sudaryti šiurkščiai pažeidžiant apelianto teises ir teisėtus interesus, itin nenaudingomis sąlygomis, nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nes sandorių sudarymo metu dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių apeliantas negalėjo objektyviai suprasti savo veiksmų esmės dėl nuolatos ir nepertraukiamai vartotų alkoholinių gėrimų. Apeliantas nurodo, jog nuolatinį alkoholinių gėrimų vartojimo faktą galėtų patvirtinti jo sodo kaimynai bei prie skundo pridedami rašytiniai įrodymai iš medicininių įstaigų.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, teismas pažeidė CK 3.53 str. 3 d. nuostatas, nes nepatikrino, ar sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių ir teisėtų interesų, kadangi kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad šeimos santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo. Teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 str. 1 d.). Apeliantas nurodo, kad jeigu būtų vertinamos apelianto sunkios gyvenimo aplinkybės, būtų pripažinta, kad sandoriai sudaryti aiškiai vieni šaliai (apeliantui) itin nenaudingomis sąlygomis, kas lemia tokių sandorių negaliojimą (CK 1.91 str. 1 d.).

Apeliantas nurodo, jog prie apeliacinio skundo pridedami įrodymai, patvirtinantys, tai, kad sandoriai buvo sudarinėjami, tuo metu kai apeliantas faktiškai nesuprato įvykių ir negalėjo kontroliuoti savo elgesio. Ši aplinkybė buvo gerai žinoma pareiškėjai N. C. ir pastaroji ja pasinaudojo. Apelianto manymu, tokia situacija vertintina kaip atsakovės apgaulė, o aplinkybių, lėmusių tokių sutarčių sudarymą nustatymas, nulemia sandorių pripažinimą negaliojančiais (CK 1.91 str. 1 d.). Be to, nagrinėjant bylą turėtų būti remiamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, siekiant prioritetiškai ginti apgautosios šalies interesus. Valios išraiška yra svarbiausias sandorio elementas – jeigu valios išraiška neatitinka jos tikrojo turinio, sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu.

Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino konkrečiu atveju apelianto būsenos sudarant sandorius, o būsenos priežastys turi reikšmės sandorių pripažinimui negaliojančiais. Be to, sandoriai laikomi galiojančiais, kaip juos sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinės valios turinį. Apelianto sudaryti sandoriai neatitinka tikrosios jo valios, nes jis dėl objektyvių aukščiau nurodytų priežasčių nesuprato savo veiksmų esmės, todėl jie negali būti laikomi galiojančiais.

Taip pat, apeliantas nurodo, jog santuokos nutraukimo byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, jis apie nagrinėjimo laiką ir vietą net nebuvo informuotas. Byloje nurodyta, jog pareiškėjų interesus atstovauja advokatė Jolanta Dranseikienė, tačiau atstovavimo sutartį su advokate sudarė atsakovė N. C., o apeliantas sutartį pasirašė tik po kurio laiko, kai jam tai padaryti liepė buvusi sutuoktinė.

Apeliantas nurodo, jog CK 3.53 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį.

Be to, apeliantas nurodo, kad teismas privalėjo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti povedybinę sutartį tvirtinusią Molėtų rajono 1-jo notaro biuro notarę, kadangi notarė tvirtindama povedybinę sutartį elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, neįvertindama fakto, jog sutartis sudaroma apeliantui nesuprantant savo veiksmų esmės.

Žemesnės instancijos teismas

2010 m. kovo 1 d. Molėtų rajono apylinkės teismas nutartimi netenkino apelianto prašymo ir neatnaujino termino apeliaciniam skundui paduoti. Teismas nurodė, kad paskutinė apeliacinio skundo padavimo diena buvo 2009 m. lapkričio 2 d. ir iš pateiktų dokumentų nuorašų matyti, kad G. C. buvo hospitalizuotas 2009 m. gruodžio 2 d., o 2009 m. gruodžio 4 d. savavališkai pasišalino iš skyriaus. Kitų duomenų apie ilgesnį jo gydymąsi stacionare nebuvo pateikta. Teismas nurodė, jog apelianto piktnaudžiavimas alkoholiu nelaikytinas svarbia apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastimi, nes 2009 m. rugpjūčio 28 d. atstovavimo sutartimi jis ir jo sutuoktinė pavedė abiejų interesus atstovauti advokatei J. Dranseikienei. Šią atstovavimo sutartį apeliantas pripažino, ją pasirašė, santuoka yra nutraukta abiejų bendru sutikimu, patvirtinta jos nutraukimo pasekmių sutartis, kurią G. C. asmeniškai pasirašė.

Šalies argumentai

2010 m. kovo 5 d. apeliantas Vilniaus apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2010 m. kovo 1 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nutartį ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-884-335/2009 pateikti. Apeliantas nurodo, kad santuokos nutraukimo byloje 2009 m. spalio 2 d. priimtu sprendimu buvo šiurkščiai pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, kadangi teismas nevertino ir nesiaiškino ar G. C. buvo pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, dėl kokių priežasčių jis neatvyko į teismą, kodėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje yra nukrypta nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių, apeliantas objektyviai negalėjo suprasti savo veiksmų esmės dėl nuolatos ir nepertraukiamai vartotų alkoholinių gėrimų, kuo pasinaudojo tuometinė sutuoktinė N. C.. Gydymų faktą ir diagnozes patvirtina pateikti išrašai iš medicininių dokumentų, kuriuose nurodoma, kad apeliantas dėl psichotraumos pastoviai vartojo alkoholį. Su 2009 m. spalio 2 d. priimtu sprendimu jis susipažino 2009 m. gruodžio mėnesio pradžioje, grįžęs iš gydymo įstaigos ir tik nuo šio momento subjektyviai suprato bei suvokė savo teisių pažeidimą, todėl nusprendė jas ginti. Gavęs visus dokumentus iš gydymo įstaigų, kurie patvirtina apelianto gydymų faktą ir nustatytas sunkias diagnozes, pastarasis 2010 m. vasario 23 d. pateikė apeliacinį skundą kartu su prašymu dėl termino apeliaciniam skundui paduoti. Apeliantas nurodo, kad vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, nagrinėjant civilines bylas prioritetas turi būti teikiamas bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo. Šiuo atveju, jei nebūtų atnaujintas terminas apeliaciniam skundui paduoti, apeliantas prarastų galimybę ginti savo pažeistas teises.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą dėl 2010 m. kovo 1 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nutarties, pareiškėja N. C. prašo skundą atmesti ir priteisti iš apelianto pareiškėjos turėtas teisinės pagalbos išlaidas, kadangi Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. sprendimu teismas patvirtino pareiškėjų bendrą prašymą nutraukti santuoką bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėja nurodo, kad teismui pateiktus dokumentus ir atstovavimo sutartį pareiškėjas pats pasirašė. Abiejų sutuoktinių veiksnumas yra viena iš LR CK 3.51 str. numatytų sąlygų, santuokos nutraukimui. Duomenų, kad dėl nuolatinio alkoholio vartojimo G. C. būtų nustatytas neveiksnumas ar ribotas veiksnumas ir paskirta globa ar rūpyba, apeliantas nepateikė. Taip pat pareiškėja nurodo, jog nepateikti įrodymai, kad pareiškėjas turėjo pastovias psichotraumas ir kas įtakojo jų atsiradimą. Teismas turi pareigą spręsti bylą taip, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Pareiškėjos nuomone, apeliantas aktyviai siekia apginti savo turtines teises, kurios, jo nuomone, yra pažeistos, tačiau neakcentuoja sutuoktinių susitarimu sulygto dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio. Šių susitarimų apeliantas laikosi, vykdydamas teismo sprendimą ir tam nesutrukdė apelianto nurodyti sveikatos sutrikimai. Tai įrodo, kad G. C. nebuvo praradęs sugebėjimo mąstyti, suvokti veiksmus, perskaityti dokumentus, juos įvertinti, atlikti bankines operacijas. Apeliantas pats kiekvieną mėnesį paskaičiuodavo ir pervesdavo vaikų išlaikymui skirtas pinigų sumas. Pareiškėja nurodo, jog G. C. nesigydė tuo metu, kai buvo galima pateikti apeliacinį skundą. Advokatė J. Dranseikienė gynė abiejų sutuoktinių interesus, tai patvirtina atstovavimo sutartis, kurią patvirtino savo parašu apeliantas. Be to, pareiškėja nurodo, jog pateikiami įrodymai, kad G. C. sveikatos būklė ir jos sukeltos pasekmės nesutrukdė vykdyti darbines pareigas UAB „SG baldai“, taip pat pateikti skundą administracinėje byloje, todėl susidaro nuomonė, jog pareiškėjas faktais bando manipuliuoti jam palankiomis aplinkybėmis. Dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas sprendimas bendras, aptarti visi galimi variantai, įvertinti nepilnamečių vaikų interesai, tiek turtiniai, tiek neturtiniai, užtikrinant vaikų teisę į saugią aplinką. Skundo pateikimo terminas yra pakankamas, todėl buvo reali galimybė juo pasinaudoti.

Apelianto (ieškovo) G. C. atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Kiek­vie­na ša­lis tu­ri įro­dy­ti ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis re­mia­si sa­vo rei­ka­la­vi­mams bei at­si­kir­ti­mams pa­grįs­ti, iš­sky­rus ap­lin­ky­bes, ku­rių ne­rei­kia įro­di­nė­ti (CPK 12, 178 str. str.). Tai yra ben­dro po­bū­džio pro­ce­so tei­sės nor­mos, kurios suponuoja apelianto pareigą nurodyti bylai reikšmingus faktus bei pateikti įrodymus, patvirtinančius jų buvimą. Ša­liai ne­įvyk­džius įro­di­nė­ji­mo pa­rei­gos, teis­mas ga­li pri­pa­žin­ti ne­įro­dy­to­mis ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis ji re­mia­si.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytų apeliacinio skundo padavimo terminų (CPK 307 str. 1 d.), būtina įvertinti pažeidimo pobūdį, pažeidimą lėmusias aplinkybes, t.y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė liga, teisinis neišprusimas ar kitos priežastys. Teismas savo nuožiūra gali pripažinti konkrečias termino praleidimo priežastis svarbiomis. Asmens amžius ar sveikatos būklė teismų praktikos yra pripažįstamos kaip aplinkybės, dėl kurių termino praleidimo priežastys gali būti pripažintos svarbiomis, bet šios aplinkybės negali būti lemiančios. Jos turi būti nagrinėjamos kitų aplinkybių kontekste, t. y. turi būti įvertinta įrodinėjamų visų bylos aplinkybių visuma (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad asmens, prašančio atnaujinti terminą, amžius, sunki sveikatos būklė savaime nėra svarbios termino praleidimo priežastys, o turi būti įvertintos su visomis bylos aplinkybėmis, pvz., ar šių asmens teisių negalėjo įgyvendinti jų pavedimu kiti asmenys, ar šie asmenys tuo pačiu metu nesiekė pasinaudoti panašiomis teisėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2007; 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2005 ir kt.).

Iš bylos medžiagos aišku, jog apeliacinis skundas ir prašymas, atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, Molėtų rajono apylinkės teismui buvo pateikti 2010 m. vasario 24 d. (b.l. 70). Terminas apeliaciniam skundui dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nutarties baigėsi 2009 m. lapkričio 2 d. Iš apelianto prie prašymo atnaujinti terminą pridėtų dokumentų nuorašų matyti, jog jis 2009 m. gruodžio 2 d. buvo hospitalizuotas Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje; 2009 m. gruodžio 4 d. savavališkai pasišalino iš ligoninės (b.l. 62-63). Atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog nepertraukiamai ir nuolatos alkoholį vartojo nuo 2008 m. iki 2010 m. pradžios, dėl to objektyviai negalėjo suprasti savo veiksmų esmės (b.l. 73-75).

Teisėjų kolegija, ištyrusi įrodymų visetą, sprendžia, kad apelianto argumentai, jog dėl nuolatinio alkoholio vartojimo (apie 2 metus) negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir todėl praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, yra nepagrįsti. Liga svarbia apeliacinio apskundimo termino praleidimo priežastimi galėtų būti pripažintina priklausomai nuo to, kiek ji galėjo įtakoti sergančiojo asmens valią ar fizines galimybes pačiam ar per savo atstovą laiku paduoti apeliacinį skundą. Iš bylos medžiagos nustatytos faktinės aplinkybės (ambulatorinis gydymas (b.l. 62-63), mokėjimai už alimentus ir mokesčius (b.l. 92)) neleidžia teigti, jog apeliantui konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, sukelti nuolatinio alkoholio vartojimo, galėjo būti tokie, kad dėl jų apeliantas apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba jo fizines jėgos buvo apribotos tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo apeliacinio skundo surašyti ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apelianto G. C. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Be to, iš apelianto G. C. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.) bei pareiškėjai N. C. - išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-884-335/2009 palikti nepakeistą.

Priteisti iš G. C. 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų N. C. ir 10,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisKolegijos teisėjai Romualda JanovičienėDalia Višinskienė