- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-369-538/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13242-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Albina Pupeikienė, Eugenija Morkūnienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- UAB „Autobusų parkas“
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-369-538/2013
Teisėjas Vaclovas Paulikas (Proceso Nr. 2-06-3-13242-2011-7)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. vasario 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Eugenijos Morkūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei UAB „Autobusų parkas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovės UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ 2011-03-10 valdybos sprendimą dėl A. A. ER ir TA meistro pareigybės panaikinimo; panaikinti atsakovės UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ įsakymą dėl ieškovo A. A. atleidimo iš darbo pagal LR DK 129 str. 2 d. ir nustatyti, kad ieškovas atleistas iš UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ ER ir TA meistro pareigų neteisėtai; priteisti iš atsakovės „Klaipėdos autobusų parkas“ ieškovo naudai iki galo nesumokėtą vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką – 5 201 Lt sumą; priteisti iš atsakovės UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovės UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. vasario 26 d. pagal darbo sutartį buvo priimtas į UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ ER ir TA meistro pareigoms. Pagal pareiginius nuostatus buvo atsakingas už transporto priemonių techninio aptarnavimo užtikrinimą, einamojo ir kapitalinio remonto technologijų, technologinių procesų, sistemų bei metodų tinkamą taikymą ir vykdymą, transporto priemonių restauraciją, remontą bei plovimą, pavaldžių remonto dirbtuvių darbuotojų darbo organizavimą ir kontroliavimą. 2011 m. kovo 16 d. ieškovui buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą. Atsakovė pranešė, kad dėl bendrovės valdymo struktūros pertvarkymo numatoma nutraukti su ieškovu darbo sutartį pagal LR DK 129 straipsnį, nes pagal naują valdymo struktūrą einamojo remonto ir techninio aptarnavimo meistro pareigybės nelieka. Taip pat atsakovė informavo, kad šiuo metu kitą darbą pasiūlyti neturi galimybių ir todėl nuo 2011-03-16 pagal LR DK 195 str. 3 d., ieškovui bus mokama dviejų trečdalių vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlygis, o atsiradus galimybei per įspėjimo laikotarpį ieškovui bus pasiūlytas kitas darbas. 2011-04-29 gavo atsakovės papildomą pranešimą Nr. 38 dėl darbo prastovos metu, jame informavo, kad administracija neturi galimybių pasiūlyti ieškovui kito darbo ir bus atleistas iš darbo 2011 m. rugpjūčio 29 d. Atsakovė dėl ieškovui nežinomų priežasčių, norėdamas ieškovo bet kokiais būdais atsikratyti, pasielgė nesąžiningai ir priėmė neteisėtą sprendimą dėl bendrovės valdymo struktūros pertvarkymo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-16 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad DK 129 str. 2 d. svarbioms priežastims atleisti darbuotoją priskiria su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe susijusias aplinkybes, taip pat ekonomines, technologines priežastis ar darbovietės struktūrinius pertvarkymus ir panašias priežastis. Byloje nustatė, kad UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ buvo vykdomi struktūriniai pertvarkymai ir UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ valdyba 2011 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą nuo 2011 m. kovo 15 d. panaikinti remonto dirbtuvėse ER ir TA meistro pareigybę kaip nebereikalingą dėl funkcijų dubliavimosi. Posėdžio metu apklausti liudytojai ir atsakovės atstovai paaiškino apie tokio įmonės struktūros pertvarkymo būtinumą, nurodydami, jog ieškovui Antanui Anužiui pradėjus atlikti ne jam priskirtas funkcijas atsirado funkcijų dubliavimas, ieškovo darbas ER TA meistru pradėjo trukdyti visų remonto dirbtuvėse atliekamų darbų organizavimui ir tapo nereikalingas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju darbdavys turėjo teisę nuspręsti dėl meistro pareigybės reikalingumo, esant duomenims, jog ši pareigybė dubliuojasi su kitų pareigybių (mechaniko) funkcijomis. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad nuo ieškovo atleidimo iki bylos nagrinėjimo teisme dienos nebuvo priimtas nė vienas naujas darbuotojas remonto dirbtuvėse. Įspėjimo laikotarpiu ieškovui buvo pasiūlytas kitas darbas-kėbulų dažytojo-paruošėjo, tačiau ieškovas nesutiko dirbti šio darbo bei pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju sprendimas (UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ valdybos 2011-03-10 sprendimas) dėl struktūrinio pertvarkymo priimtas pagal įstatymus, įstatus, kadangi valdybai suteikta kompetencija spręsti klausimus, susijusius su bendrovės valdymo struktūra ir darbuotojų pareigybėmis, bei padarė išvadą, kad ieškovas iš darbo atleistas teisėtai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. A. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad darbdavys, prieš įteikdamas įspėjimą apie darbo sutarties numatomą nutraukimą dėl bendrovės valdymo struktūros ir ekonominių priežasčių, privalo surengti konsultacijas su darbuotojais arba jų atstovais, kad būtų išvengta numatomų pertvarkymų neigiamų pasekmių arba jos būtų sušvelnintos, bet tai nebuvo padaryta (DK 130 str. 4 d.). Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto argumentus, kad atsakovė, pažeidžiant LR DK 129 ir 130 straipsnių reikalavimus, siekdama su ieškovu susidoroti, priėmė neteisėtą sprendimą dėl bendrovės valdymo struktūros pertvarkymo ir neįvertino ieškovo argumento, kad 2011-03-15 UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 14 už šiurkštų pareigų pažeidimą (DK 235 str. 2 d. 1 p.) bei už Bendrovės darbo tvarkos taisyklių 79 p. 8 papunkčio, už darbuotojo pagrindinių pareigų netinkamą laikymąsi, ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda - papeikimas. Nesutikęs su nuobaudos teisėtumu, ieškovas kreipėsi į Klaipėdos m. apylinkės teismą su ieškiniu dėl jos panaikinimo ir 2011-09-15 Klaipėdos m. apylinkės teismas sprendimu ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą – panaikino. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad struktūrinis pertvarkymas, dėl kurio su ieškovu buvo nutraukta darbo sutartis, buvo tik formalus. Įmonės valdymo struktūros pertvarkymas nebuvo numatytas ir jokių įrodymų teismas papildomai neišreikalavo bei apie tai nepasisakė, bei atsakovė atleido ieškovą iš darbo ne dėl struktūrinių pertvarkymų, bet dėl to, kad ieškovas buvo nepageidaujamas įmonėje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ekonominės priežastys gali būti prilyginamos struktūriniams pertvarkymams, tačiau neišreikalavo ir nepagrindė įrodymais, jog tokios ekonominės priežastys buvo tikros ar šią priežastį dėl ieškovo iš pareigų atleidimo pateisinimo sumanė tik atsakovė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ prašo netenkinti apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas skundą teikia įgyvendindamas tik turimą teisę skųsti teismo sprendimą, bet savo skunde pats netinkamai taiko ir aiškina materialiąsias ir procesines teisės normas. Ieškovas nagrinėjant bylą pakartotinai pirmojoje instancijoje posėdžio metu nekėlė apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad darbdavys prieš pateikdamas įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą dėl bendrovės valdymo struktūros privalo surengti konsultacijas su darbuotojais arba jų atstovais, tačiau konsultavimasis su darbuotojais ar jų atstovais yra būtinas tik Darbo kodekse numatytais atvejais, t. y. grupės darbuotojų atleidimo metu. Šiuo atveju nebuvo sprendžiamas grupės darbuotojų atleidimas, todėl šis argumentas atmestinas. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo argumentus, jog atsakovė pažeidė Darbo kodekso 129 ir 130 straipsnio reikalavimus, siekdamas su ieškovu susidoroti, priėmė neteisėtą sprendimą dėl struktūros pertvarkymo ir nevertino apelianto argumento, kad 2011 m. kovo 15 d. jam buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Tačiau apeliantas, teigdamas apie formalų pertvarkymo įgyvendinimą, nepateikia jokių konkrečių įrodymų, o atsakovė pateikė pirmosios instancijos teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius įgyvendintų veiksmų teisėtumą. Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė reikšmingų aplinkybių, susijusių dėl struktūrinių pertvarkymų, tačiau tokių aplinkybių neįvardija, t. y. ieškovo prielaidos ir paties sugalvoti samprotavimai yra nepagrįsti jokiais įrodymais ir yra atmestinos kaip neįrodytos. Atsakovė nurodo, kad apeliantas savo skunde neteikia, neargumentuoja ir neaiškina jokių įrodymų, grindžiančių apeliacinio skundo pagrįstumą, todėl mano, kad apeliacinis skundas turi būti netenkintas. 2012 m. spalio 16 d. teismo sprendimas priimtas teisingai ir objektyviai išnagrinėjus faktines bylos aplinkybes bei tinkamai ištyrus įrodymus, pagrindžiančius atsakovo įvykdytų veiksmų teisėtumą ir teisingumą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Atsakovė pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatą apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl byla pagal apelianto skundą nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Dėl darbo sutarties nutraukimo pagrįstumo
Pagal DK 129 straipsnio 1 dalies nuostatas darbdavys gali atleisti darbuotoją, dirbantį pagal neterminuotą darbo sutartį, tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio Kodekso 130 straipsnio nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Pažymėtina, kad įstatyme vartojamos ypatingo atvejo ir svarbių priežasčių sąvokos yra vertinamosios ir kiekvienu atveju jų turinys nustatomas atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Teisme nagrinėjant ginčą dėl darbuotojo, dirbusio pagal neterminuotą darbo sutartį, atleidimo šiais pagrindais teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti ypatingo atvejo ir svarbių priežasčių (DK 129 straipsnio 1, 2 dalys), kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ypatingais atvejais gali būti pripažįstami tokie atvejai, kai darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, įvertinus jo specifiką, veiklą, bei kiti panašūs atvejai, priklausomai nuo kiekvienos nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, susidariusios situacijos ypatumų. DK 129 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad svarbios aplinkybės, kurioms esant gali būti konstatuojamas pagrindas atleisti darbuotoją, nesant jo kaltės, gali būti susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe, taip pat ekonominėmis, technologinėmis priežastimis darbovietėje, jos struktūriniais pertvarkymais ir panašiai.
Taigi tokio pobūdžio darbo teisiniuose ginčuose darbdaviui tenka CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareiga – įrodyti aplinkybes, kad konkrečiu atveju, atleidžiant darbuotoją, egzistavo ypatingas atvejis ir įstatyme nustatytos svarbios priežastys (ar viena jų) nutraukti neterminuotą darbo sutartį. Bylą nagrinėjančiam teismui yra keliama pareiga, remiantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, įvertinti, ar darbdavio nurodytos bei įrodinėjamos priežastys yra svarbios, kad konkrečiu atveju sudarytų pagrindą nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. K. v. UAB „Šilutės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-13/2006; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-165/2011; kt.). Atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su konkrečiu darbdaviu, darbuotoju ir su darbo sutarties nutraukimo atveju, tam tikros priežastys vienu atveju gali būti pripažintos svarbiomis ir pagrindžiančiomis darbo santykių nutraukimą, o kitu – ne.
Nagrinėjamoje byloje atsakovė įrodinėjo ieškovo atleidimo iš darbo priežastis – struktūrinius darbovietės pertvarkymus – ir jų svarbą. Aiškindamas struktūrinių pertvarkymų, kaip svarbios priežasties, sampratą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai pasisako, kad konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip svarbios priežasties nutraukti darbo sutartį, realumas nustatomas pagal tai, ar dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas ar keli darbuotojai negali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso neatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai turi būti realūs, t. y. privalomas atitinkamo valdymo organo sprendimas, kuris turi būti realiai vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. K. v. UAB „Šilutės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-13/2006; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. S. v. Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institutas, bylos Nr.3K-3-488/2009; kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai reiškia visišką ar dalinį darbuotojų, jų grupių ar padalinių funkcijų pakeitimą ar perskirstymą. Dėl tokio pakeitimo konkretaus darbuotojo vykdytos funkcijos gali būti iš viso neatliekamos, o gali būti paskiriamos atlikti kitam darbuotojui ar išskirstomos atlikti keliems asmenims. Tokio pertvarkymo pasekmė turi būti toks dirbusių asmenų pareigybių išdėstymo ir joms tenkančių funkcijų pakeitimas, kad atleidžiamam asmeniui neliktų nė dalies jam anksčiau vykdytų funkcijų ir jo darbo vieta taptų nebereikalinga. Tai nereiškia, kad dėl struktūros pertvarkymų turi išnykti dalis ar visos darbuotojo vykdytos funkcijos. Pastaruoju atveju būtų pagrindas kalbėti apie konkretaus darbuotojo darbo sąlygų pakeitimą ir jo sutikimą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (sumažėjus ar padidėjus jam tenkančių atlikti funkcijų apimčiai). Jeigu įvykdomas toks funkcijų perskirstymas, kai darbuotojo vykdytos funkcijos yra išskaidomos ir pavedamos kitiems darbuotojams, arba dalis jų pavedama atlikti kitiems darbuotojams, o dalis vykdytų funkcijų pavedama naujai sukurtai pareigybei, tai gali būti vertinama kaip struktūrinis pertvarkymas ir sudaro pagrindą darbdaviui atleisti darbuotoją pagal DK 129 straipsnio 1 ir 2 dalį, laikantis nustatytos tvarkos ir užtikrinant darbuotojui suteiktas įstatymo garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas A. A. pagal 2009 m. vasario 26 d. darbo sutartį buvo priimtas į UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ einamojo remonto ir techninio aptarnavimo meistro pareigybę (toliau ER ir TA meistro pareigoms). Pagal pareiginius nuostatus ieškovas buvo atsakingas už transporto priemonių techninio aptarnavimo užtikrinimą, einamojo ir kapitalinio remonto technologijų, technologinių procesų, sistemų bei metodų tinkamą taikymą ir vykdymą, transporto priemonių restauraciją, remontą bei plovimą, pavaldžių remonto dirbtuvių darbuotojų darbo organizavimą ir kontroliavimą. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ optimizuojant bendrovės darbuotojų išteklius bei užtikrinant kokybišką bendrovės veiklos vykdymą, 2011 m. kovo 10 dienos pranešimu kreipėsi į bendrovės valdybą ir siūlė pakoreguoti techninės tarnybos valdymo struktūrą ir nustatyti reikalingą remonto dirbtuvių vadovų skaičių bei jų pavadinimus. Vienas iš pasiūlymų buvo panaikinti remonto dirbtuvėse einamojo remonto ir techninio aptarnavimo meistro pareigybę. Valdyba 2011 m. kovo 10 d. protokolu Nr. 27 priėmė sprendimą dėl bendrovės valdymo struktūros ir pareigybių sąrašo koregavimo, taip panaikindama einamojo remonto ir techninio aptarnavimo meistro pareigybę. Vykdydama UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ valdybos sprendimą, bendrovės administracija išleido 2011 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. 15 dėl valdymo struktūros, pareigybių sąrašo pakeitimo patvirtinimo, šiuo įsakymu bendrovės struktūroje panaikindama einamojo remonto ir techninio aptarnavimo meistro pareigybę. Bendrovės administracija 2011 m. kovo 16 d. raštu Nr. 17 įspėjo pasirašytinai ieškovą, vadovaudamasi DK 130 straipsniu, kad numatoma nutraukti su ieškovu darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį dėl bendrovės valdymo struktūros pertvarkymo, nurodant ieškovo atleidimo iš darbo dieną 2011 m. liepos 18 d. ir tą dieną su ieškovu visiškai atsiskaitant. Atsakovė tame pačiame 2011 m. kovo 16 d. rašte Nr. 17 informuoja ieškovą, kad nelikus minėtos pareigybės, šiuo metu pasiūlyti ieškovui kito darbo nėra galimybių, todėl nuo 2011 m. kovo 16 d. bus mokama kaip už prastovos laikotarpį ne dėl darbuotojo kaltės pagal DK 195 str. 3 d. (mokant dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą), o atsiradus galimybei per įspėjimo laikotarpį, bus pasiūlytas kitas darbas. 2011 m. kovo 17 d. rašte Nr. 21 atsakovė ieškovą informavo, kad prastovos laikotarpiu, vadovaujantis DK 130 str. 3 dalimi, bus suteiktas laisvo nuo darbo laikas naujo darbo paieškoms. Kitu 2011 m. kovo 22 d. registruotu (nes ieškovas nuo 2011-03-18 iki 2011-04-28 turėjo nedarbingumo pažymas) raštu Nr. 145 atsakovė ieškovą informavo, kad bendrovė ieško kėbulų dažytojo–paruošėjo, ir jei ieškovas turi kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus ir/ar atitinka nurodytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, prašė apie tai informuoti atsakovę ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus atsakovei iki 2011 m. kovo 31 d. Ieškovas į minėtą raštą neatsakė ir su atsakove pratęsti darbo santykius neišreiškė valios, nors ieškovui dar dirbant einamojo remonto ir techninio aptarnavimo meistro funkcijas, viena iš jo pagrindinių uždavinių, apibrėžtų einamojo remonto ir techninio aptarnavimo meistro pareiginių nuostatų 6 punkte, buvo užtikrinti kapitalinio remonto technologijų, technologinių procesų, sistemų bei metodų tinkamą taikymą ir vykdymą. O viena iš kapitalinio remonto sudedamųjų dalių yra išmanyti dažymo ir paruošimo tinkamam kokybiškam dažymui taikymo procesą. Ieškovui sugrįžus po nedarbingumo, atsakovė vadovaudamasi DK 130 str. 4 d. informavo ieškovą 2011 m. balandžio 29d. raštu Nr. 38, kad numatyta ieškovo atleidimo iš darbo diena buvusi 2011 m. liepos 18 d., tačiau dėl ieškovo nedarbingumo atleidimo iš darbo diena nusikėlė adekvačiai ieškovo nedarbingumo laikotarpiui, t. y. į 2011 m. rugpjūčio 29 d., ir tą dieną su ieškovu visiškai atsiskaitant. Suėjus ieškovo dėl darbo sutarties nutraukimo įspėjimo terminui, ieškovas 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. l6-P buvo atleistas iš bendrovės pagal 129 str. (dėl bendrovės valdymo struktūros pertvarkymo), išmokant ieškovui atlygį, susijusį su darbo santykiais, iš jo: priklausantį darbo užmokestį – 1 705,03 Lt, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką –5 641,86 Lt ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas – 4 970,21 Lt.
Kaip minėta, bendrovės valdyba 2011 m. kovo 10 d. protokolu Nr. 27 priėmė sprendimą dėl bendrovės valdymo struktūros ir pareigybių sąrašo koregavimo, taip panaikindama einamojo remonto ir techninio aptarnavimo meistro pareigybę. Vykdant UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ valdybos sprendimą, bendrovės administracija išleido 2011 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. 15 dėl valdymo struktūros, pareigybių sąrašo pakeitimo patvirtinimo, šiuo įsakymu bendrovės struktūroje panaikindama einamojo remonto ir techninio aptarnavimo meistro pareigybę, t. y. atsakovė, siekdamas optimizuoti veiklą ir atsisakyti nereikalingų pareigybių, vykdė darbovietės struktūrinius pertvarkymus. Ekonominėms priežastimis gali būti prilyginamas struktūrinis pertvarkymas, atsisakant nereikalingų pareigybių, kad sutaupytomis lėšomis mokėtų didesnius atlyginimus liekantiems dirbti darbuotojams, ir toks struktūrinis pertvarkymas atitinka DK 129 str. nurodytus reikalavimus.
Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė po ieškovo atleidimo įsteigė naujas pareigybes, t. y. atsakovė realiai įvykdė struktūrinius pertvarkymus, buvo sumažintas darbuotojų skaičius, einamojo remonto ir techninio aptarnavimo meistro funkcijas perskirstant kitiems bendrovės darbuotojams. Byloje nustatyta, kad apeliantas 15 metų dirbo iki 2007 m. ir nuo 2007 m. iki 2009 m. įmonėje nedirbo, o nuo 2009 m. atsakovės įmonėje dirbo dar dvejus metus. 15 metų iki išėjimo iš atsakovės įmonės ieškovas dirbo meistru ir vykdė tuo metu priskirtas funkcijas, aktualias tos dienos remonto klausimuose. Po ieškovo išėjimo iš darbo nuo 2007 m. iki 2009 m. į ER ir TA meistro pareigas nebuvo priimtas kitas darbuotojas ir šios pareigybės funkcijos buvo sėkmingai perskirstytos kitiems darbuotojams pagal atitinkamas pareigybes. 2009 metais priimant ieškovą į ER ir TA meistro pareigas Bendrovė turėjo aiškų darbų paskirstymo planą, todėl pagrindinis ER ir TA meistro pareigybei priskirtas uždavinys buvo naujų technologinių procesų, sistemų bei metodų tinkamas taikymas vykdant remontą. Ieškovui kaip pagrindinė funkcija buvo priskirtas technologinis (naujų technologijų) darbo baras. Atsakovė nurodo, kad bėgant laikui tarp skirtingose pareigybėse dirbusių darbuotojų iškilo funkcijų dubliavimas, ER ir TA meistrui priskirta pagrindinė funkcija nepasiteisino, netapo aktuali remonto darbų vykdymui. Todėl įvertinus šią aplinkybę, taip pat darbo apimčių pokytį per dvejus metus, kai ieškovas nėjo pareigų, bei tai, kad buvusių ER ir TA meistro funkcijų paskirstymas tarp pareigybių 2007–2009 metais buvo žymiai efektyvesnis ir tinkamesnis darbų organizavimo prasme, taip pat atsiradus funkcijų dubliavimuisi su remonto dirbtuvių viršininko bei autobusų mechaniko, buvo nuspręsta, jog ši pareigybė su jai keliamu uždaviniu nėra reikalinga. Byloje pateikta lentelė, kurioje nurodytos funkcijos, kurios dubliavo darbą tarp trijų pareigybių: ER ir TA meistro, remonto dirbtuvių viršininko ir autobusų mechaniko (t. 1, b. l. 144–156).
Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovė UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ ieškovą atleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl struktūrinių pertvarkymų. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju reorganizaciniai pakeitimai buvusioje ieškovo darbovietėje priskirtini pagal DK 129 straipsnio 2 dalies nuostatas ir teismų praktikos išaiškinimus – struktūriniam darbovietės pertvarkymui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė (darbdavys) tinkamai įgyvendino jam nustatytą įrodinėjimo pareigą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pareigybės panaikinimas laikytinas ypatingu atveju ir svarbia priežastimi pagal DK 129 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Dėl įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą.
Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį, taip pat turi laikytis DK 130 straipsnio reikalavimų (DK 129 straipsnio 1 dalis), t. y. įstatymo nustatyta tvarka ir terminais įteikti darbuotojui įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą. Įspėjimo paskirtis – informuoti darbuotoją dėl jo tolesnės padėties darbovietėje, tai yra svarbi darbuotojo teisių užtikrinimo priemonė tiek ginant darbuotojo interesus jam dirbant, tiek sprendžiant ginčą dėl jo atleidimo iš darbo pagrįstumo ir teisėtumo. Įspėjimo tikslas, atleidžiant darbuotoją dėl įmonėje vykdomų struktūrinių pertvarkymų, yra suteikti jam informacijos apie tai, kokio masto, kokių padalinių ir nuo kada atliekami pertvarkymai bei kita darbuotojo teisėms įgyvendinti ir prireikus ginti nuo pažeidimų reikalinga informacija. Darbuotojas turi turėti galimybę sužinoti, patikrinti ir įsitikinti, kad pertvarkymas yra realiai vykdomas ir yra tikroji jo atleidimo iš darbo prielaida. Įspėjime turi būti žinios, kokio masto ir kokias struktūras bei kitus darbuotojus apima pertvarkymas. Iš šių duomenų darbuotojas turi turėti galimybę spręsti ir įsitikinti, kad pirmiau nurodyta atleidimo iš darbo prielaida yra pagrindas atleisti iš darbo būtent jį, o ne kitus darbuotojus, su kuriais vykdomas pertvarkymas yra susijęs. Ši informacija reikalinga darbuotojui įgyvendinant jo teises dėl galimybių būti perkeltam į kitą darbą, naudotis pirmumo teise atleidžiant iš darbo, tikintis gauti atsilaisvinančias ar naujai sukuriamas pertvarkymo metu darbo vietas. Pagal DK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbuotojai, nurodyti DK 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius. Įspėjimo terminas skaičiuojamas pagal DK 26 straipsnio taisykles. DK 130 straipsnio 7 dalyje nustatyti įspėjimo termino pratęsimo atvejai. Teisėjų kolegijos nuomone, įstatyme nustatytus įspėjimo teminus reikėtų traktuoti kaip minimalius reikalavimus, darbdavys iš esmės turi teisę nustatyti ilgesnius nei DK 130 straipsnyje įtvirtinti įspėjimo terminai, tačiau pažymėtina, kad įvertinus abiejų darbo teisinių santykių šalių teisinę ir psichologinę padėtį įspėjimo laikotarpiu, šis laikotarpis neturėtų būti be pagrindo labai ilginamas. Įspėtas apie numatomą atleidimą iš darbo darbuotojas jaučia psichologinę įtampą, stresą, o darbdavys tuo pačiu metu nėra visiškai užtikrintas darbuotojo darbo našumu tuo laikotarpiu tiek objektyviai (darbuotojui pagal DK 130 straipsnio 3 dalį suteikiamas laisvas nuo darbo laikas naujo darbo paieškoms), tiek subjektyviai (darbuotojas galbūt nesuinteresuotas dirbti labai gerai žinodamas apie būsimo atleidimo faktą). Taigi įspėjimo termino ilginimas (daugiau nei įstatyme nustatyta) iš esmės yra darbdavio teisė, tačiau ne pareiga, ir įvertinus abiejų darbo santykių šalių interesus, nėra joms palanki tendencija, galima tik abiejų šalių sutarimu bei joms siekiant tam tikros abipusės naudos.
Ieškovas nurodė, jog atsakovė pažeidė DK 130 straipsnio nuostatas, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas buvo tinkamai įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą bei su juo atsiskaityta atleidimo dieną, t. y. 2011 m. kovo 16 d. raštu Nr. 17 įspėjo pasirašytinai ieškovą, kad numatoma nutraukti su ieškovu darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį dėl bendrovės valdymo struktūros pertvarkymo, nurodant ieškovo atleidimo iš darbo dieną 2011 m. liepos 18 d. ir tą dieną su ieškovu visiškai atsiskaitant. 2011 m. kovo 17 d. rašte Nr. 21 atsakovė ieškovą informavo, kad prastovos laikotarpiu, vadovaujantis DK 130 str. 3 dalimi bus suteiktas laisvo nuo darbo laikas naujo darbo paieškoms. Atsakovė ieškovą 2011 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 38 informavo, kad numatyta ieškovo atleidimo iš darbo diena buvusi 2011 m. liepos 18 d., tačiau dėl ieškovo nedarbingumo, atleidimo iš darbo diena bus 2011 m. rugpjūčio 29 d. Ieškovas 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. l6-P buvo atleistas iš bendrovės pagal 129 str., išmokant ieškovui atlygį susijusį su darbo santykiais, iš jų: priklausantį darbo užmokestį – 1 705,03 Lt, dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 5 641,86 Lt ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas – 4 970,21 Lt. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas tiek apie būsimą atleidimą iš darbo buvo įspėtas tinkamai, tiek įspėjimas dėl atleidimo iš darbo jam buvo įteiktas tinkamai (CPK 178 str., 185 str., DK 130 str. 1 d.).
Ieškovas skunde nepagrįstai nurodo, kad darbdavys, prieš įteikdamas įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, privalėjo surengti konsultacijas su darbuotojais arba jų atstovais, kadangi tokios konsultacijos privalo būti rengiamos atleidžiant grupę darbuotojų, o ne vieną darbuotoją (DK 130¹ str.). Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2011-03-15 UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 14 už šiurkštų pareigų pažeidimą (DK 235 str. 2 d. 1 p.) bei už Bendrovės darbo tvarkos taisyklių 79 p. 8 papunkčio, už darbuotojo pagrindinių pareigų netinkamą laikymąsi, ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas, tačiau Klaipėdos m. apylinkės teismas 2011-09-15 sprendimu ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą – panaikino. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad klausimas dėl minėtos nuobaudos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jos teisėjų kolegija nepasisako (CPK 320 str.). Apeliantas taip pat teigia, kad atsakovė su juo susidorojo, tačiau nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str., 185 str.).
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.