Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. T., A. K., R. B., T. A. ir M. A., Jonavos rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjo tėvas L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), motina V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Apie 1958 metus tėvai buvo pasistatęs namus (duomenys neskelbtini), tačiau savo turėto nekilnojamojo turto tinkamai taip ir neįformino. Pareiškėjas nuo savo gimimo gyvena savo tėvų statytuose namuose. Seniau jų kaime gatvių nebuvo ir adresas dažniausiai buvo rašomas kaip kaimo pavadinimas, suteikus kaimui gatvių pavadinimus, jų namų valdai buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Namų valdoje be namo stovi du tvartai, dvi daržinės, pirtis yra šulinys. Kauno regiono valstybės archyvo pažymoje ir pateiktuose archyvo dokumentuose tai atsispindi. Visi statiniai buvo pastatyti legaliai, nes fiksuoti to meto dokumentuose. Visus statinius pastatė pareiškėjo tėvas, kuris turėjo statybininko įgūdžių ir žinių. Po tėvų mirties namų ūkį faktiškai jį valdydamas paveldėjo pareiškėjas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Suinteresuotieji asmenys R. B., T. A. ir M. A. teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko visiškai ir parodė, kad pareiškėjas yra jų mirusios mamos brolis, jis su šeima gyveno senelių namuose, ten liko gyventi ir po senelių mirties.

Liudytojas J. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėjas yra jo pusbrolis, jų tėvai yra broliai. Jų senelis F. B. Ilgabradų kaime turėjo dviejų galų namą, viename gale gyveno senelis su pareiškėjo tėvo šeima, kitame – liudytojo tėvo šeima. Kolūkio laikais jo tėvas ir pareiškėjo tėvas kiekvienas pasistatė savo namus. Pareiškėjo tėvo statytuose namuose su tėvais iki jų mirties, po to – vienas, gyveno pareiškėjas su savo šeima. Pareiškėjo dvi seserys ištekėjusios gyveno atskirai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad Jonavos rajono likviduotų apylinkių DŽDT vykdomųjų komitetų jungtiniame dokumentų fonde, 1958-1963 metų Upninkėlių apylinkės Ilgabradų kaimo ūkinėse knygose įrašytas darbininkų visuomeninei grupei priklausantis B. L., F., ūkis. Knygų skiltyse „Pastatai, esantieji asmeninėje ūkio nuosavybėje“ 1958-1960 metais įrašyta: gyvenamasis namas ( statytas 1930 m.), 1961-1963 metais - gyv. Namas (1955 m.), tvartas ( statybos metai nenurodyti). Jonavos rajono Šilų apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1964-1990 metų Ilgabradų kaimo ūkinėse knygose įrašytas kolūkiečių visuomeninei grupei priklausantis B. L., F., ūkis. Knygų skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ 1964-1966 metais įrašyta: gyvenamasis namas ( statybos metai nenurodyti), tvartas ( statybos metai nenurodyti), 1967-1970 metais - gyv. Namas ( statytas 1958 m.), tvartas, 1971-1972 metais - gyv. Namas (1956 m.), tvartas (1956 m.), pirtis (1969 m.), 1973-1975 metais - gyv. Namas ( 1958 m.), tvartas ( 1959 m.), pirtis ( 1970 m.), 1976-1979 metais -gyv. Namas ( 1958 m.), tvartas (1958 m.), pirtis (1962 m.), 1980-1990 metais - gyv. Namas ( 1958 m.), tvartas ( 1958 m.), pirtis ( 1958 m.). ( Kauno regioninio valstybės archyvo pažyma Nr. (10.6) V10-1254, b.l.8). Jonavos rajono savivaldybės administracijos Šilų seniūnijos pažyma apie pastatus Nr.GP-36 nustatoma, kad pagal Jonavos rajono savivaldybės administracijos Šilų seniūnijos namų ūkio knygą Nr.14, asmens sąskaitos Nr. 486 pil. L. B., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė 2002m.), vardu nuo 1954 metų užregistruotas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) Pastatus statėsi pats. (b.l. 49).

Valstybės įmonės registrų centro pažymomis apie asmens duomenis 2019 m. rugsėjo 19 d. Nr. GR.3A-3178-1 ir Nr. GR.3A-3178-2 (b.l. 55-56) nustatoma, kad L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir V. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo vaikus : R. B., gimusį (duomenys neskelbtini), Z. T., gimusią (duomenys neskelbtini), ir V. A., gimusią (duomenys neskelbtini), mirusią (duomenys neskelbtini)

Kaip matyti iš Jonavos rajono 4–ojo notaro biuro 2019 m. rugsėjo 18 d. ir 2019 m. rugsėjo 20 d. pažymų (b. l. 54, 58), po L. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir po V. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo bylos nebuvo užvestos, notaro biure nėra gauta pareiškimų apie palikimo priėmimą.

Šalių ir liudytojo J. B. paaiškinimais byloje nustatyta, kad pareiškėjas su tėvais gyveno tėvo L. B. statytame name (duomenys neskelbtini), kur liko gyventi ir po tėvų mirties.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

Įstatyme nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22 straipsnis, 4.68 straipsnis). Daikto valdymas kitu pagrindu, pvz., pagal nuomos sutartį, neatitinka nurodytos įstatymo sąlygos; 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68 straipsnis, 4.70 straipsnis); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23 straipsnis, 4.68 straipsnis). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68 straipsnis, 4.71 straipsnis).Tik nustačius aukščiau minėtų sąlygų visumą, asmuo įgyja nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką civilinėse bylose išaiškino CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygas ir atskleidė jų turinį. Pagal kasacinio teismo praktiką įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą ir sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010). Valdymo atvirumo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinama kaip nustatytina nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Toks kasacinio teismo išaiškinimas padarytas, atsižvelgus į specialiųjų įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančių teisės normų pobūdį, perspektyvas plėtoti šį civilinės teisės institutą, kartu nepaneigiant galimybės pagal CK 4.27 straipsnio 2 dalį daikto valdymą, kaip savarankišką teisę, registruoti, siekiant apsaugoti valdytojo teises, jų nesiejant su tikslu įgyti valdomą daiktą įgyjamosios senaties pagrindu. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindas yra sąžiningas valdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Sąžiningas valdymas yra toks, kai valdyti pradedantis asmuo (tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi) yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti, nežino apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Valdymas taip pat turi būti teisėtas – įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įregistravęs nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, plane pažymėtas 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, plane pažymėtą 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, plane pažymėtą 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, plane pažymėtą 4I1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, plane pažymėtą 5I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, plane pažymėtą 6I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, plane pažymėtą k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bet sąžiningai įgijo minėtus nekilnojamuosius daiktus bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savus pareiškėjas juos valdo nuo tėvo L. B., mirusio (duomenys neskelbtini), ir motinos V. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, t. y. daugiau kaip 13 metų. Minėti pastatai nėra savivaldybės ar valstybės nuosavybė, nėra registruoti ir kitų asmenų vardu. Per visą pareiškėjo pastatų valdymo laikotarpį, nuo 2007 m. iki šiol, pareiškėjui niekas nereiškė dėl šių daiktų pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su pastatų valdymu. Jokių pretenzijų nepareikšta ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Pareiškėjas, pradėdamas valdyti pastatus, buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomus daiktus. Be to, pareiškėjas buvo sąžiningas daikto valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų (CPK 4.70 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjas valdo daiktus neteisėtai. Įstatymas numato, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjo valdymas yra neteisėtas. Tai, kad pareiškėjas daiktus valdo atvirai, byloje patvirtina rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškime išdėstytos aplinkybės, jog pareiškėjas šiuos daiktus valdo daugiau nei dešimt metų, rūpinasi minėtais daiktais. Netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjo daiktų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjo pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises.

Įvertinęs visus aukščiau išdėstytus ir teismo ištirtus įrodymus, byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas sprendžia, kad jog pareiškėjas įrodė faktą dėl turto valdymo įgyjamąją senatimi, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, kaip įrodytas, pagrįstas ir atitinkantis įstatymo reikalavimus (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Nustatytinas faktas, kad pareiškėjas R. B. įgyjamosios senaties pagrindu po tėvo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) ir motinos V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą, plane pažymėtas 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, plane pažymėtą 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, plane pažymėtą 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, plane pažymėtą 4I1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, plane pažymėtą 5I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, plane pažymėtą 6I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, plane pažymėtą k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas yra atleistas nuo visų bylinėjimosi išlaidų, todėl visos turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–265, 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu po tėvo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) ir motinos V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, plane pažymėtas 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, plane pažymėtą 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, plane pažymėtą 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, plane pažymėtą 4I1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, plane pažymėtą 5I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, plane pažymėtą 6I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, plane pažymėtą k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.