- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-17
- Bylos Nr.
- I1-8379-422/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01898-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu (b. l. 1, 2) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 2 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2020 m. gegužės 18 d. paskambino žmonai ir sužinojo, kad susirgo jų dukra. Kitą dieną vėl paskambino žmonai, taigi išnaudojo savaitės skambučių limitą. 2020 m. gegužės 20 d. kreipėsi į administraciją su prašymu suteikti papildomą skambutį. 2020 m. gegužės 26 d. gavo atsakymą, kad papildomas skambutis nesuteiktas. Atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Kalėjimų departamentas 2020 m. liepos 30 d. raštu pasiūlė dar kartą išnagrinėti jo skundą. Pravieniškių PN-AK 2020 m. rugpjūčio 3 d. suteikė papildomą skambutį. Pabrėžė, kad Pravieniškių PN-AK veiksmus įvertino Seimo kontrolierius ir pripažino, kad skambutis jam suteiktas nepagrįstai. Todėl jis patyrė moralinę žalą, kuri pasireiškė išgyvenimu, baime, įtampa.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 9–11) nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad papildomo skambučio suteikimas yra atsakovo teisė, bet ne pareiga, negalima vertinti papildomo skambučio nesuteikimo kaip atsakovo neteisėto veiksmo (neveikimo), kadangi teisės aktai nereglamentuoja, kokios aplinkybės turėtų būti laikytinos svarbiomis, ir palieka tai spręsti atsakovo diskrecijai. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dėl, jo nuomone, neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų nesuteikiant jam papildomo skambučio.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš teisės nesuteikimo papildomai paskambinti žmonai. Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. gegužės 20 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovės atstovą su prašymu suteikti papildomą skambutį (b. l. 25). Atsakovės atstovas 2020 m. gegužės 26 d. atsakymu Nr. 7-2527 atsisakė suteikti pareiškėjui papildomą skambutį motyvuodamas tuo, kad papildomo skambučio suteikimas yra atsakovo teisė, bet ne pareiga (b. l. 5). Pareiškėjas atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas 2020 m. liepos 24 d. raštu Nr. 2S-2621 pasiūlė Pravieniškių PN-AK 2020 m. gegužės 20 d. prašymą išnagrinėti iš naujo, nes karantino laikotarpiu buvo draudžiami pasimatymai (b. l. 3, 4). Pravieniškių PN-AK, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą iš naujo, 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštu pareiškėjui suteikė papildomą skambutį.
Nuteistųjų teisė paskambinti telefonu įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 102 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu; skambinimo dažnumą nustato BVK 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai; pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. BVK 73 straipsnio 4 punktas nustato, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 37 punktas numato, kad pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Skambinimui telefonu prilyginamas skambinimas internetine telefonija.
Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei. Taigi, pareiškėjas, priskirtas paprastajai grupei, turėjo teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu (BVK 73 straipsnio 4 punktas, 102 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, pareiškėjas, išnaudojęs savaitės skambučių limitą, 2020 m. gegužės 20 d. pateikė prašymą suteikti jam papildomą skambutį dėl pablogėjusios dukters sveikatos būklės, o pataisos namai atsisakė suteikti papildomą skambutį.
Ginčo laikotarpiu Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. V-57 „Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“ 2.5 papunkčiu buvo apriboti asmenų, laikomų įkalinimo įstaigose, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai (b. l. 101, 102). Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-167 patvirtintų Rekomendacijų Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, metu (toliau – Rekomendacijos) 15 punkte buvo nurodyta, kad iki atskiro Kalėjimų departamento direktoriaus nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose neorganizuoti nuteistųjų ir suimtųjų ilgalaikių pasimatymų. Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-241 pakeistas Rekomendacijų 15 punktas, kuriame nurodyta, kad iki atskiro Kalėjimų departamento direktoriaus nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose neorganizuoti nuteistųjų ir suimtųjų ilgalaikių pasimatymų. Nuteistojo ar suimtojo pageidavimu vietoj vieno ilgalaikio pasimatymo suteikti tris trumpalaikius pasimatymus arba penkis vaizdo ar telefoninius skambučius (1.2 p.).
Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, pasiūlė Pravieniškių PN-AK pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Kaip matyti iš įrašo, esančio pareiškėjo 2020 m. gegužės 20 d. prašyme, jam laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2020 m. birželio 19 d. priklausė pasimatymas. Taigi 2020 m. rugpjūčio 3 d. Pravieniškių PN-AK sprendimu pareiškėjo prašymas buvo patenkintas.
Teismas sutinka su atsakovės atstovo išreikšta pozicija, kad pataisos įstaigos direktorius turi teisę (gali) leisti nuteistajam papildomai paskambinti telefonu tik dėl svarbių aplinkybių ir tai yra pataisos įstaigos direktoriaus teisė, o ne pareiga. Tačiau nagrinėjamu atveju karantino metu nuteistųjų teisės buvo apribotos labiau nei įprastu laikotarpiu, todėl vertinant, jog pareiškėjas turėjo teisę į pasimatymus, atsisakant suteikti papildomą skambutį nebuvo atsižvelgta į prašyme nurodytas aplinkybes dėl vaiko ligos. Tokias aplinkybes nustatė ir Seimo kontrolierius 2020 m. lapkričio 10 d. pažymoje Nr. 4D-2020/1-1053 ir padarė išvadą, kad skundas dėl Pravieniškių PN-AK veiksmų yra pagrįstas (b. l. 12–20). Teismas neturi pagrindo abejoti Seimo kontrolieriaus įstaigos atlikto patikrinimo rezultatų teisingumu ir pagrįstumu, todėl sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais nebuvo užtikrinta. Nors papildomas skambutis buvo suteiktas po Kalėjimų departamento sprendimo priėmimo, 2020 m. rugpjūčio 3 d., tačiau tai nėra tapatu skambučiui tuo laiku, kai sirgo jo mažametis vaikas.
Pravieniškių PN-AK savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) 3 str. 1 p.), objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Nors atsakovės atstovas formaliai ir turėjo teisę nesuteikti papildomo skambučio, tačiau, teismo vertinimu, 2020 m. gegužės 26 d. sprendimas nesuteikti papildomo skambučio yra pernelyg ribojantis pareiškėjo teises ir yra nepagrįstas.
Pareiškėjas prašė priteisti 2 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinių išgyvenimų, nemigą, kančią, emocinę depresiją, baimę ir pan. Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie nustatytų pažeidimų galimai pareiškėjui sukeltus fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Vis dėlto teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).
Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, nesant duomenų apie šio pažeidimo pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo pažeista teisė galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista A. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.